Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-2869-1097/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
e2-2869-1097/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34999-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
R. N., G. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2869-1097/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34999-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. N. ir G. N. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. N. ir G. N., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1637 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, dėl R. N., vairavusio G. N. pagal lizingo sutartį naudojamą transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti gatvės apšvietimo stulpai. Eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 1637 Eur dydžio draudimo išmoką. Šią išmokėtą draudimo išmoką kompensavo ieškovas, todėl jis turi teisę reikalauti, kad išmokėtą sumą grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (atsakovas R. N.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (atsakovė G. N.).

Atsiliepimas

3. Atsakovai R. N. ir G. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė G. N. su ieškiniu nesutinka. Transporto priemonė nuosavybės teise priklausė atsakovui R. N., nes automobilis buvo pirktas, išlaikomas ir remontuojamas atsakovo. Atsakovė G. N. registruoti automobilį savo vardu sutiko su sąlyga, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidos bus laiku sumokėtos.

4. Atsiliepime į ieškinį taip pat nurodoma, kad atsakovas R. N. su pateiktu ieškiniu sutinka, nes eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, o automobilį atsakovas pirko ir išlaikė savo lėšomis, buvo įsipareigojęs apmokėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo išlaidas. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad ieškovo reikalavimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl nuostolius atlyginti sutinka atsakovas R. N.. Atsakovas prašė teismo leisti žalą išmokėti dalimis per maksimalų galimą terminą, nes šiuo metu atsakovas laikinai yra bedarbis, augina du mažamečius vaikus.

Šalies argumentai

5. Ieškovas, pateikdamas rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad nesutinka su atsakovų pozicija, jog reikalavimas atsakovės G. N. atžvilgiu nepagrįstas. Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatos taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei ir Lietuvos Respublikos teritorijoje tiek valdoma, tiek naudojama transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiga drausti įregistruotas transporto priemones nustatyta jų savininkams ar asmenims, naudojantiems transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Dėl to šiuo atveju turi būti pripažinta, kad atsakovė G. N. neįvykdė pareigos apdrausti jai priklausančią transporto priemonę.

6. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Atsakovų (už žalą atsakingo asmens R. N. ir už draudimo sutarties sudarymą atsakingo asmens G. N.) atsakomybė yra solidari, nes ieškovo nuostoliai atsirado dėl abiejų šių asmenų neteisėtų veiksmų.

7. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas, prašydamas leisti žalą atlyginti dalimis, nepateikė jokių įrodymų, kad jo bei jo vaikų motinos turtinė padėtis yra itin sunki. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad tokius įrodymus pateikus, ieškovas sutiktų leisti atsakovui R. N. grąžinti reikalaujamą sumą per 2 mėnesius, kas mėnesį mokant atitinkamo dydžio sumas, su sąlyga, kad pavėlavus sumokėti bent vieną įmoką, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti visas likusias nesumokėtas sumas iš karto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 6 d. (duomenys neskelbtini) Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo R. N. vairuojama transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino gatvės apšvietimo stulpus; dėl eismo įvykio nustatyta atsakovo kaltė, jam skirta administracinė nuobauda (t. 1, b. l. 3–4, 5, 6–7). Eismo įvykio metu transporto priemonė Volvo V70 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininke registruota UAB ,,Mogo LT“, o jos naudotoja pagal lizingo sutartį – atsakovė G. N. (t. 1, b. l. 10). AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu ir atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį (t. 1 b. l. 16–24). Atlyginant žalą išmokėta 1637 Eur draudimo išmoka, kurią ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų regreso tvarka kaip iš už žalą atsakingų asmenų solidariai. Atsakovai su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies: atsakovė G. N. ginčija savo prievolę, nurodydama, kad ginčo transporto priemonė priklausė atsakovui R. N.; atsakovas R. N. savo prievolę atlyginti žalą ieškovui pripažįsta, tačiau prašo žalos mokėjimą išdėstyti. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl įvykusio eismo įvykio, jo metu padarytos žalos fakto bei dydžio, ieškovo reiškiamo reikalavimo dydžio ir teisės reikšti tokį reikalavimą apskritai, o byloje keliami klausimai dėl atsakovės atsakomybės už ieškovo patirtą žalą, atsakovų prievolės solidarumo ir dėl priteistino žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo.

Dėl atsakovės G. N. atsakomybės

9. Atsakovė G. N., nesutikdama su ieškinio reikalavimais jos atžvilgiu, atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad ginčo transporto priemonė priklauso R. N., nes automobilį savo lėšomis pirko ir prižiūri atsakovas. Atsakovės teigimu, jos vardu automobilis registruotas su sąlyga, kad transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įmokos bus mokamos laiku. Šias aplinkybes atsiliepime į ieškinį pripažįsta ir atsakovas R. N., nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko ir žala atsirado tik dėl jo kaltės, todėl jis žalą sutinka atlyginti.

10. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojama transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigą sudaryti draudimo sutartį turi transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, kad transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas, tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (transporto priemonės savininkai ir asmenys, transporto priemones naudojantys pagal lizingo sutartį) ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

11. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kaltininkui padarius žalos Lietuvos Respublikoje naudojantis neapdrausta transporto priemone, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Šioje normoje nustatyta transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

12. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir jo aiškinimą, pripažintina, kad atsakovė G. N., būdama registruota ginčo automobilio naudotoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, buvo už draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Dėl to, transporto valdytojų privalomuoju draudimu neapdraustam automobiliui patekus į eismo įvykį ir dėl to atsiradus žalai, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti šią žalą regreso tvarka. Atsakovų tarpusavio santykiai ir susitarimai sukuria jiems teises ir pareigas jų santykiuose vienas su kitu, tačiau negali pakeisti pirmiau aptarto įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

13. Narinėjamu atveju atsakovas R. N., pripažindamas ieškinio reikalavimą, prašo ieškiniu reikalaujamą sumą priteisti iš jo. Ieškovas su tokiu prašymu nesutinka, nurodydamas, kad atsakovai yra solidarieji skolininkai, turintys atlyginti patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų atsakovų neteistų veiksmų ir kaltės: atsakovui sukėlus eismo įvykį ir atsakovei nevykdžius pareigos sudaryti transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

14. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė pagal 4 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Tokiu atveju automobilio savininko ir valdytojo solidarioji atsakomybė atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).

16. Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį ir nurodytus išaiškinimus, ieškovas nagrinėjamu atveju turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo (atsakovas R. N.) ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (atsakovė G. N.), grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, iš įstatyme įtvirtinto reguliavimo kyla solidari atsakovų atsakomybė, todėl ieškovo reikalaujama 1637 Eur suma priteistina ieškovui solidariai iš abiejų atsakovų. Jei skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis).

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 1637 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. lapkričio 28 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad už teikiamą ieškinį ieškovas sumokėjo 37 Eur dydžio žyminį mokestį (t. 1 b. l. 30). Duomenų apie kitas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra pateikta. Tenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistini 37 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 18,50 Eur iš kiekvieno atsakovo.

19. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,40 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas šių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, t. y. po 2,70 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

20. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3626-378/2015). Pažymėtina, kad asmeniui, prašančiam išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga įrodyti tokio išdėstymo būtinumą lemiančias aplinkybes ir pagrįsti šio išimtinio instituto taikymo reikalingumą (CPK 178 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. N. geranoriškai pripažino ieškovo reikalavimus, sutiko sumokėti reikalaujamą priteisti sumą, tačiau prašė išdėstyti jos mokėjimą, nurodydamas, kad yra bedarbis ir augina du mažamečius vaikus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje atsakovams buvo pasiūlyta pateikti duomenis ir įrodymus, pagrindžiančius šį prašymą išdėstyti ieškiniu reikalaujamos sumos mokėjimą (t. 1, b. l. 45). Tačiau teismo nustatytu terminu tokie įrodymai, atspindintys sunkią atsakovo turtinę padėtį, pateikti nebuvo (CPK 178 straipsnis). Teismų informacinės sistemos Liteko išraše apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 17 d. duomenų apie atsakovo R. N. gautas išmokas nėra. Paskutiniai duomenys apie atsakovo gautas išmokas buvo 2018 m. kovo mėnesį fiksuotos 38,71 Eur išmokos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Išrašas apie atsakovės G. N. darbovietę ir mokamas išmokas patvirtina, kad atsakovė gauna pastovias apie 1332 Eur pajamas. Ieškovas atsiliepime į atsakovo prašymą dėl mokėjimo išdėstymo nurodė, kad sutiktų, jei reikalaujama suma būtų sumokėta per 2 mėnesius. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą tenkinimas turėtų neigiamos įtakos ieškovo veiklai bei finansinei padėčiai (CPK 12, 42, 178 straipsniai).

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo – teismas sprendžia, jog tikslinga išdėstyti teismo sprendimu ieškovui priteistos 1637 Eur dydžio skolos mokėjimą 2 mėnesiams. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad, patenkinus prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovai su ieškovu atsiskaitys. Toks mokėjimo terminas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovui nebus sukeltos neigiamos pasekmės, nebus pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai. Taigi ieškovui iš atsakovų teismo sprendimu priteista 1637 Eur dydžio suma išdėstytina 2 mėnesiams, įpareigojant atsakovus iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 818,50 Eur.

23. Atsakovams išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jie nėra atleidžiami nuo pareigos ieškovui mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) solidariai iš atsakovų R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1637 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt septynis eurus) nuostoliams atlyginti regreso tvarka ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1637 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo sprendimo įvykdymą dėl solidariai iš atsakovų R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 1637 Eur sumos išdėstyti 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant atsakovus R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 2 (du) mėnesius iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 818,50 Eur (aštuonis šimtus aštuoniolika eurų 50 ct).

Išaiškinti atsakovams, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, jie nėra atleidžiami nuo pareigos ieškovui mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1637 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) iš atsakovų R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 37 Eur (trisdešimt septynis eurus), t. y. po 18,50 Eur (aštuoniolika eurų 50 ct) iš kiekvieno atsakovo, bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 5,40 Eur (penkis eurus 40 ct), t. y. po 2,70 Eur (du eurus 70 ct) iš kiekvieno atsakovo, procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė