Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. gynėjos advokatės Virginijos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 20 MGL (75 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį pradėti gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, nuo 6.00 val. iki 22.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu.

Iš D. T. Vilniaus teritorinei muitinei priteista 457,77 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir nuteistojo D. T. gynėjos apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad jis 2014 m., nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, esančio Pietų Afrikos Respublikoje, neteisėtai įgijo 54,250 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kuriose yra 11,1% psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio ir nurodė išsiųsti šias narkotines medžiagas pašto siunta savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Be to, D. T. nuteistas už tai, kad jis nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens Pietų Afrikos Respublikoje neteisėtai įgijęs 54,250 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose yra 11.1 % psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio, perdavė savo duomenis Pietų Afrikos Respublikoje esančiam asmeniui ir, pastarajam siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus jo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), adresu, o 2014 m. gegužės 29 d. lėktuvui atgabenus paminėtą siuntą iš Pietų Afrikos Respublikos į Lietuvos Respubliką, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Pašto skirstymo departamentą, esantį Rodūnios kelyje Nr. 9, Vilniuje, iš Pietų Afrikos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 54,250 g narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių.

Be to, D. T. nuteistas už tai, kad jis nuo nenustatyto laiko iki 2014 m. lapkričio 6 d. savo gyvenamojo patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,4737 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), 0,7100 g tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinio, kuriame yra ne mažiau kaip 2,6%, delta-9-tetrahidrokanabinolio, ir 2,3755 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių-stiebelių), kuriose yra 0,8 % delta-9-tetrahidrokanabinolio.

Apeliantės nuomone, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Teismo išvados dėl jos ginamojo kaltės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20 straipsnio 5 dalis), nevertinti kaltinimą paneigiantys duomenys, nepašalinti prieštaravimai, D. T. kaltė grindžiama nepatikimais duomenimis, prielaidomis bei spėjimais.

Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad byloje nustatytas narkotinių medžiagų - kanapių antžeminių dalių, įgijimas ir gabenimas, tačiau tokios teismo išvados nepagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Byloje nenustatytos esminės kanapių antžeminių dalių įgijimo ir gabenimo aplinkybės, t.y. nenustatyta kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo kanapių antžemines dalis, kada ir kas tai patvirtina bei pan. Beje, tai, pats sau prieštaraudamas, nuosprendyje konstatavo ir pirmos instancijos teismas, nurodydamas, kad „<...> nenustatytas įgijimo laikas ir asmuo, iš kurio įgijo <...>“. Tokiu būdu, narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių, įgijimo faktas šioje byloje yra tiesiog preziumuojamas. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, kiekvienas inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas, jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teismas neištyrė visų byloje esančių aplinkybių, paneigiančių D. T. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, kurios galėjo esmingai įtakoti teismo išvadas. 2014-11-06 apeliantės ginamojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu jokių užrašų su narkotinių medžiagų pirkimu, gabenimu ar platinimu, kompiuterinių ir skaitmeninės informacijos laikmenų, kuriose būtų užfiksuoti minėti duomenys, nebuvo rasta. Iš AB SEB banko pateikto D. T. sąskaitos išrašo matyti, kad pastarasis neatliko jokių pavedimų į užsienio valstybes už galimai siunčiamas siuntas su narkotinėmis medžiagomis. Siunta, adresuota D. T., pašto skyriuje buvo gauta 2014 m. gegužės 29 d., tuo tarpu krata jo gyvenamojoje vietoje buvo atlikta tik 2014-11-06. Tuo tarpu jei asmuo užsisako prekę už 1800 Lt (521,3 EUR), tai natūralu, kad jis prekės ne tik laukia, bet ir teiraujasi, jos ieško pašto skyriuje. Šiuo gi atveju jos ginamasis jokių tokio pobūdžio veiksmų neatliko, o ir negalėjo atlikti, kadangi apie tokį siuntinį jis nieko nežinojo.

Taigi nagrinėjamoje byloje, kaltinant D. T. neteisėtai įgijus narkotines medžiagas, neteisėtai gabenus jas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nuteisus jį už šias veikas, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje laikytini esminiais, sąlygojusiais neteisingo procesinio sprendimo aptariamoje dalyje priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. T. gynėjos advokatės V. Balčiūnienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jos ginamasis D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Nurodo, jog teismo išvados dėl D. T. kaltės padarius šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevertinti kaltinimą paneigiantys duomenys, D. T. kaltė grindžiama prielaidomis bei spėjimais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliantės skundo argumentais, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų pakankamumą D. T. kaltei dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, pagrįsti, nesilaikė pirmiau paminėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nekaltumo prezumpcijos principo, skundžiamame nuosprendyje iš esmės apsiribojo byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų išdėstymu, nepateikė išsamaus kiekvieno įrodymo atskirai bei jų visumos vertinimo, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, jog būtent D. T. iš nenustatyto asmens Pietų Afrikos Respublikoje neteisėtai įgijo 54,250 g narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių, jas siuntėsi iš Pietų Afrikos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir taip neteisėtai, neturėdamas leidimo gabeno šias medžiagas iš Pietų Afrikos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės, nepakanka.

D. T. viso proceso metu neigė iš nenustatyto asmens Pietų Afrikos Respublikoje įgijęs 54,250 g narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių, bei jas siuntęsis iš Pietų Afrikos Respublikos į Lietuvos Respubliką savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo gabenęs per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Parodė, jog nors siuntinys su narkotinėmis medžiagomis iš Afrikos Respublikos buvo siunčiamas jo vardu ir jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis apie jį nieko nežinojo. Apie šį siuntinį jis sužinojo tik 2014 m. lapkričio mėnesį, kuomet į jo namus atvyko policijos pareigūnai daryti kratą ir jam pasakė, kad jo adresu yra gautas siuntinys. Narkotinių medžiagų internetu jis pats ar kieno nors kito prašymu neužsakinėjo ir savo gyvenamosios vietos adresu nesiuntė. Kodėl siuntinys buvo adresuotas jo vardu, paaiškinti negali. Pietų Afrikoje jis nėra buvęs ir nepažįsta jokių ten gyvenančių asmenų. Taip pat jam neteko internetu, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bendrauti su asmenimis, kurie susiję su Pietų Afrika. Prekes internetu jis yra užsakinėjęs tik iš Lietuvoje veikiančių internetinių svetainių. Jis nežino, kas tai yra PayPal elektroninių apmokėjimų sistema, taip pat jam nėra žinoma apie internetinius pinigus Bitcoin. Jis dažnai iš draugų skolinasi pinigus, bet draugai niekada nėra mokėję už jo internetu užsakytas prekes. Pinigus iš draugų jis skolindavosi, I. K. jam kreditus ėmė pragyvenimui, pramogoms, kelionėms. G. B. grąžindavo pinigus, nes ši jam padėdavo I. K. grąžinti skolas. Jis turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, tačiau šiuo metu gydosi, lankosi pas psichologę. Adresu (duomenys neskelbtini) jis gyvena kartu su tėvais V. ir V. T. (2 t., b.l. 16-18, 1 t., b.l. 130-131, 139-140).

Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje inspektore. Patvirtino, jog siuntą tikrinimo metu aptiko šuo. Kam buvo adresuota siunta neprisimena (2 t., b.l. 19). Iš teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pagarsintų ir liudytojos patvirtintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2014-05-29 ji dirbo Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste Smulkių siuntų importo skyriuje, Rodūnios kelias 9, Vilniuje. Darbo metu buvo patikrinta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Pietų Afrikos Respublikos. Ant siuntos buvo nurodytas gavėjas D. T., (duomenys neskelbtini). Siuntėjas buvo H. T. T. (duomenys neskelbtini) Africa. Siuntoje buvo rastas vakuumuotas geltonos folijos maišelis, kuriame buvo į baltos spalvos lapą suvyniotas toks pat vakuumuotas maišelis. Šiame maišelyje buvo augalinės kilmės džiovinta medžiaga, kuri skleidė aitrų, specifinį, kanapėms būdingą kvapą. Įtarus, kad tai narkotinė medžiaga, įrašyta į draudžiamų medžiagų sąrašus, siunta buvo sulaikyta ir surašytas prekių sulaikymo protokolas (1 t., b.l. 32-33).

Liudytoja V. T. apklausiama parodė, jog ji kartu su vyru V. T. ir sūnumi D. T. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tikslios dienos neprisimena, tačiau jai kilo įtarimas, kad sūnus gali būti pavartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nes nuo jo sklido keistas kvapas, kuris nebūdingas tabakui. Jai pas sūnų paklausus, pastarasis prisipažino, kad atsipalaidavimui draugų susitikimuose kartais rūko „žolę“. Pati ji nėra mačiusi, kad D. rūkytų „žolę“. Būdama namuose ir juos tvarkydama niekada nieko įtartino nėra pastebėjusi, nepastebėjo jokių daiktų kurie keltų įtarimų ir leistų suprasti, kad namuose yra laikomos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Ji prašė sūnaus, kad šis nebendrautų su draugais, kurie vartoja. Po to daug kas pasikeitė, sūnus pradėjo gydytis, ji kartu su sūnumi vaikščioja pas psichologę. Kad sūnus skolinasi pinigus iš draugų, jai nebuvo žinoma. Kartais sūnus prašydavo paskolinti pinigų skolos atidavimui I. K., su kuria sūnus draugavo ir kuri jiems išsiskyrus pareikalavo grąžinti 1500 Lt skolą. Jai yra žinoma, kad sūnus ne kartą užsisakinėjo įvairių prekių iš Lietuvoje veikiančių internetinių svetainių (2 t., b.l. 19, 1 t., b.l. 34-35).

Liudytoja G. B. apklausiama parodė, jog ji su D. T. artimai draugauja. Jai yra žinoma, jog jos draugas savo buvusiai draugei I. yra skolingas didelę sumą pinigų, kurią atidavinėja dalimis. D. T. pas ją ne kartą prašė paskolinti pinigų, kuriuos jis jai grąžindavo pervesdamas internetu arba atiduodamas grynaisiais. Liudytoja mano, kad D. T. iš jos pinigus skolindavosi skolų grąžinimui. Jai yra žinoma ir ji ne kartą yra mačiusi, kad D. T. draugų susitikimuose kartais parūko „žolės“. Iš kur D. gauna „žolės“, jai nėra žinoma. Lankydamasi D. T. namuose jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų ji nėra mačiusi. Kiek jai yra žinoma, D. T. jokių prekių iš užsienio nesisiųsdavo (2 t., b.l. 30, 1 t., b.l. 36).

Iš liudytojos G. B. pateikto jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank AB, išrašo laikotarpiu 2014-01-14 – 2014-04-14 matyti, jog D. T. liudytojai šiuo laikotarpiu pervedė – 2014-01-15 – 340 Lt, 2014-01-16 – 80 Lt, 2014-01-17 – 500 Lt, 2014-03-18 – 60 Lt, 2014-04-14 – 75 Lt, tuo tarpu G. B. D. T. 2014-04-10 pervedė 150 Lt. Liudytojos pateiktame banko sąskaitos išraše nėra duomenų apie tai, jog būtų atlikti pavedimai į užsienį už kokius nors pirkinius (1 t., b.l. 37-42).

Iš byloje esančio D. T. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašo laikotarpiu 2014-01-01 – 2014-08-27 matyti, jog D. T. šiuo laikotarpiu G. B. pervedė 2014-01-15 – 340 Lt, 2014-01-15 – 80 Lt, 2014-01-17 – 500 Lt, 2014-03-17 – 60 Lt, 2014-04-14 – 75 Lt, tuo tarpu G. B. D. T. 2014-04-11 pervedė 150 Lt. Minėtu laikotarpiu D. T. pavedimus atliko ir į I. K. banko sąskaitą – 2014-01-22 – 40 Lt, 2014-02-21 – 100 Lt, nedidelėmis sumomis pavedimai buvo atlikti E. V. (2014-01-15 – 170 Lt), D. B. (2014-01-16 – 100 Lt), M. J. (2014-02-17 – 50 Lt), M. D. (2014-02-17 – 100 Lt), taip pat buvo dengiami greitieji kreditai. Be kita ko, pažymėtina tai, jog banko sąskaitos išraše nėra duomenų apie tai, kad šiuo laikotarpiu būtų atlikti pavedimai į užsienį (1 t., b.l. 59-60).

Duomenų, kad pinigų pervedimai, atsiskaitymai už kokias nors prekes būtų atliekami į užsienio valstybes iš kituose bankuose esančių D. T. banko sąskaitų, byloje taip pat nėra (1 t., b.l. 62-67).

Iš 2014-05-29 prekių sulaikymo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Pašto skirstymo departamente Smulkių siuntų importo skyriuje tikrinant siuntas iš rizikingų šalių, tarnybinis šuo pažymėjo siuntą iš Pietų Afrikos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini) 22x17 cm baltos spalvos voką. Ant voko nurodytas gavėjas - D. T., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lithuania, siuntėjas - H. T. T. (duomenys neskelbtini) Africa. Atidarius voką rastas vakuumuotas geltonos folijos maišelis, jame – į baltą popieriaus lapą suvyniotas kitas toks pat vakuumuotas maišelis. Jį prapjovus, rasta augalinės kilmės džiovinta medžiaga, kuri skleidė aitrų, specifinį, kanapėms būdingą kvapą. Svoris – 62 g su maišeliu. Pašto siunta sulaikyta, įtarus, kad tai yra kanapių dalys (1 t., b.l. 5-10).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių antžeminės dalys. Tirti pateikta 54,250 g kanapių antžeminių dalių. Tirti pateiktose kanapių antžeminėse dalyse psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,1 % (1 t., b.l. 13-14).

Atlikus 2014-05-29 sulaikytos siuntos apžiūrą, nustatyta, jog siuntos pakuotė yra baltos spalvos vokas. Ant voko nurodytas siuntos gavėjas „D. T., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lithuania“, šalia dešinėje pusėje antspaudas, kuriame nurodyta siuntos išsiuntimo data – 2014-05-19, virš siuntos gavėjo kairiajame kampe priklijuotas baltos spalvos lipdukas, kuriame nurodytas siuntėjas „H. T. T. (duomenys neskelbtini) Africa“, žemiau po šiuo lipduku priklijuotas Lietuvos pašto bildukas, kuriame nurodytas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Siuntos pakuotė nepažeista. Prakirpus siuntos pakuotę, nustatyta, kad joje baltos spalvos A4 formato kartono lapas, geltonos spalvos 24.9x20 cm dydžio folijos pakuotė. Geltonos spalvos vokas su paaiškinamaisiais užrašais. Baltos spalvos vokas, kuriame yra skaidraus plastiko, užspaudžiamas, polietileninis maišelis su po atlikto tyrimo grąžinta džiovinta augalinės kilmės medžiaga (1 t., b.l. 23-29).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-09-23 rašte nurodyta, jog laikotarpiu 2014-05-01 – 2014-08-27 siuntų D. T. vardu arba jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo gauta (1 t., b.l. 53).

Iš AB (duomenys neskelbtini) 2014-09-11 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, jog laikotarpiu 2014-05-01 – 2014-08-27 D. T. vardu, adresu (duomenys neskelbtini), buvo gauta vienintelė registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Pietų Afrikos Respublikos, kuri ir buvo sulaikyta 2014-05-29 (1 t., b.l. 54-55).

Byloje esantis 2014-11-06 kratos protokolas patvirtina, jog 2014 m. lapkričio 6 d. D. T. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu aptariamų nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų nebuvo rasta (1 t., b.l. 73-81).

Iš 2014-11-06 įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, jog D. T. iš karto po jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos – 2014-11-06 7.30 val., buvo laikinai sulaikytas (1 t., b.l. 123).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstytų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad būtent D. T. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina tai, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir remiantis įstatymo reikalavimais įvertintų įrodymų visuma.

Pažymėtina tai, jog pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Taigi asmeniui, inkriminuojant bet kurią iš BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, privalo būti: 1) nustatytos tokių veikų padarymo aplinkybės; 2) jos pagrįstos bylos įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka ir išnagrinėtais bei patikrintais teismo posėdyje.

D. T. kaltinimas byloje pareikštas dėl 54,250 g narkotinių medžiagų – kanapių antžeminių dalių, įgijimo bei siuntimo, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas padaręs šias dvi BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvias veikas. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju narkotinių medžiagų įgijimas ir siuntimas yra preziumuojami, remiantis vienintele byloje nustatyta aplinkybe, kad kaltinamojo vardu ir gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), iš Pietų Afrikos Respublikos į Lietuvą buvo atsiųsta siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo aptikta 54,250 g narkotinės medžiagos - kanapių antžeminių dalių, ir niekaip neįrodinėjami. Kolegijos vertinimu, paminėta aplinkybė neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog siuntoje apliktas narkotines medžiagas įsigijo ir siuntėsi būtent D. T.. Paminėta 2014-05-29 prekių sulaikymo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-29 sulaikytos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, liudytojos R. B. parodymais nustatyta aplinkybė patvirtina tik tai, jog 2014-05-29 Pašto skirstymo departamente, esančiame Rodūnios kelias Nr. 9, Vilniuje, iš Pietų Afrikos Respublikos D. T. vardu ir jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) buvo gauta registruota siunta, kurioje buvo siunčiama 54,250 g narkotinės medžiagos – kanapių antžeminių dalių.

Šiame nuosprendyje jau minėta, kad D. T. viso proceso metu neigė įgijęs siuntoje aptiktas narkotines medžiagas, pateikęs siuntos siuntėjui savo anketinius duomenis, gyvenamosios vietos adresą bei šias medžiagas siuntęsis iš Pietų Afrikos Respublikos į Lietuvos Respubliką savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Šie kaltinamojo parodymai bei iškelta versija, jog D. T. nežinant galimai buvo pasinaudota jo vardu, pavarde bei adresu, byloje esančiais įrodymais nepaneigti. Priešingai, tiek iš kaltinamajam pateikto kaltinimo, tiek iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant apygardos teisme nebuvo nustatyta kada, iš kokio asmens, kokiu būdu bei kokiomis aplinkybėmis D. T. neva įgijo kaltinime nurodytas narkotines medžiagas. Beje, su tuo, kad byloje nenustatytas laikas bei asmuo, iš kurio kaltinamasis neva įgijo 54,250 g kanapių antžeminių dalių, skundžiamame nuosprendyje sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad kaltinamasis kokiu nors būdu kaltinime nurodytu laikotarpiu būtų kontaktavęs su Pietų Afrikos Respublikoje ar kitose užsienio valstybėse esančiais asmenimis, pats būtų išvykęs į užsienį.

D. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis nėra užsakinėjęs internetu prekių iš užsienio, nėra atlikęs piniginių pavedimų į užsienį, prekes yra pirkęs tik Lietuvoje veikiančiose internetinėse parduotuvėse. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo. Pažymėtina tai, jog siekiant patikrinti D. T. parodymus, patvirtinti arba paneigti narkotinių medžiagų pirkimo internetu faktą, Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2014-08-29 nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija), kuris buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, pagrindu buvo gautas D. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašas laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-08-27. Susipažinus su minėtu išrašu nustatyta, jog iš šios banko sąskaitos kaltinamasis paminėtu laikotarpiu neatliko nei vieno pavedimo į užsienio valstybes. Duomenų, kad pinigų pervedimai, atsiskaitymai už kokias nors prekes būtų atliekami į užsienio valstybes iš kituose bankuose esančių D. T. banko sąskaitų, byloje taip pat nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad narkotinės medžiagos būtų įgytos, atsiskaitant už jas kokiu nors kitu būdu (internetiniais pinigais, per Paypal mokėjimų sistemą ir pan.). Iš liudytojų V. T., G. B. parodymų taip pat matyti, jog apie D. T. apsipirkimus internetu iš užsienio valstybių joms nėra žinoma. Kaltinamojo motina V. T. apklausiama patvirtino, jog jai yra žinoma tik apie sūnaus apsipirkimus Lietuvoje veikiančiose internetinėse parduotuvėse.

Susipažįstant su minėtu D. T. priklausančios banko sąskaitos išrašu, nustatyta, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu pastarasis atliko ne vieną pinigų pervedimą, kaip pinigų grąžinimą, draugams. Tikrinant už ką minėtiems asmenims buvo pervedami pinigai, duomenų apie tai, kad piniginiai pavedimai būtų susiję su kaltinamajam inkriminuotų aptariamų nusikalstamų veikų padarymu, nebuvo gauta. Tiek pats D. T., tiek pastarojo motina V. T., tiek liudytoja G. B. patvirtino, jog pavedimai buvo atliekami D. T. grąžinant draugams skolas už paimtus greituosius kreditus, paskolintas pinigines lėšas pragyvenimui, pramogoms. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoja G. B. savo iniciatyva pareigūnams pateikė asmeninės banko sąskaitos išrašą, kuriame D. T. jai atlikti pinigų pervedimai, jos D. T. atliktas pinigų pervedimas, visiškai atitiko D. T. pirmiau minėto banko sąskaitos išrašo duomenis. Beje, liudytojos G. B. pateiktame asmeninės banko sąskaitos išraše taip pat neužfiksuotas nei vienas pinigų pervedimas į užsienio valstybes.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad D. T. tyrimo metu nenustatytam asmeniui būtų perdavęs savo kontaktinius duomenis, gyvenamosios vietos adresą, kad šis žinotų kam ir kur turėtų būti išsiųstos įsigytos narkotinės medžiagos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 nutartimi buvo leista kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) atlikti kratą, tikslu be kita ko surasti įvairius užrašus, susijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirkimu, gabenimu, kompiuterius ir skaitmeninės informacijos laikmenas, kuriose yra duomenys apie vykdomą nusikalstamą veiką. Tačiau 2014-11-06 D. T. gyvenamojoje vietoje atlikus kratą, aptariamų nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų nebuvo rasta.

Paminėtų aplinkybių kontekste reikia atkreipti dėmesį ir į tai, jog byloje atliekant ikiteisminį tyrimą buvo tikrinta informacija ir apie kaltinamojo vardu bei gyvenamosios vietos adresu iš Europos Sąjungos bei trečiųjų šalių gautas siuntas. Nustatyta, kad siuntų gabenimo paslaugas teikiančių bendrovių duomenimis, laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2014-08-27, D. T. vardu bei gyvenamosios vietos adresu jokių siuntų iš užsienio, išskyrus 2014-05-29 sulaikytą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ir buvo aptiktos narkotinės medžiagos, nebuvo gauta.

Nustatant D. T. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, svarbi yra ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis nesidomėjo jo vardu atsiųsta registruota siunta. Bylos duomenys patvirtina, jog siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Pietų Afrikos Respublikos buvo išsiųsta 2014-05-19, Lietuvoje ji sulaikyta 2014-05-29, tuo tarpu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), krata buvo atlikta tik 2014-11-06. Byloje negauta duomenų, kad per visą šį daugiau kaip penkių mėnesių laikotarpį nuo siuntos išsiuntimo iš Pietų Afrikos Respublikos iki kratos D. T. namuose atlikimo, pastarasis būtų domėjęsis siuntos siuntimo istorija, būtų kreipęsis į siuntų gabenimo paslaugas teikiančias bendroves dėl siuntos jo vardu gavimo.

Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog byloje nėra surinkta duomenų, kad būtent D. T. siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) aptiktas narkotines medžiagas – kanapių antžemines dalis, būtų internetu ar kokiu nors kitu būdu įsigijęs, būtų už jas kokiu nors būdu sumokėjęs ar perdavęs savo anketinius duomenis bei gyvenamosios vietos adresą šių medžiagų atsiuntimui. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės skundo argumentams, jog vien tai, kad ant siuntos yra nurodytas kaltinamojo vardas bei pavardė, jo gyvenamosios vietos adresas, nepatvirtina šios siuntos priklausomybės D. T.. Nenustačius, kad būtent D. T. įsigijo bei siuntėsi siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) aptiktas narkotines medžiagas – kanapių antžemines dalis, nėra pagrindo taip pat spręsti jo baudžiamosios atsakomybės klausimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį.

Taigi nagrinėjamoje byloje kaltinant D. T. ir jį nuteisiant dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir siuntimo, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, dėl narkotinių medžiagų kontrabandos buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai. Tokie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, panaikinant nuosprendžio dalį dėl D. T. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad D. T. dalyvavo padarant paminėtas nusikalstamas veikas (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Apeliantė skunde nesutinka ir su skundžiamu nuosprendžiu jos ginamajam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtu baudos dydžiu, mano, jog paskirta bauda yra per didelė. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, neišsamiai įvertino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliantė skunde pagrįstai nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pripažinta teisingai kvalifikuota D. T. padaryta nusikalstama veika neteisingai priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi apygardos teismo už šią nusikalstamą veiką nustatytą baudos dydį, šią klaidą vertina kaip rašymo apsirikimą. Pažymėtina tai, jog pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuota D. T. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis). Vertinant D. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, svarbu šiuo atveju atkreipti dėmesį į tai, kad pastarojo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikytos narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo), neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, masė (0,4737 g) viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) nurodytą kanapių dervos nedidelį kiekį – 0,25 g. Taip pat be paminėtos narkotinės medžiagos nuteistojo gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir narkotinių medžiagų - kanapių antžeminių dalių. Nuteistasis šią jam inkriminuotą baigtą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Narkotines medžiagas savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė savo vartojimui. Skundžiamu nuosprendžiu nenustatyta D. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių padarant šią veiką, tuo tarpu pastarojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vertindamas nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog jis narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje laikė, nepaisydamas to, kad jo atžvilgiu vyko baudžiamasis persekiojimas ir maždaug prieš pusantro mėnesio iki kratos jo namuose atlikimo (2014-11-06) buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymo (BK 259 straipsnio 1 dalis) (1 t., b.l. 100-101). Kauno apylinkės teismo 2014-09-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda sumokėta (2014-11-120 (1 t., b.l. 103). Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog D. T. nusikalstamos veikos padarymo metu ne tik buvo teistas, bet baustas ir administracine tvarka (1 t., b.l. 104-110). Nors iš byloje esančių medicinos įstaigų pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (1 t., b.l. 112-114), tačiau sprendžiant iš paties nuteistojo bei jo motinos V. T. parodymų, D. T. tam tikrą priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turi, šiuo metu lankosi pas psichologą, kur jam yra taikomas gydymas. Beje, sulaikymo dieną - 2014-11-06, paėmus mėginius ir atlikus tyrimus, D. T. šlapime buvo rasta metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, nustatyta, kad pastarasis vartojo narkotines medžiagas – metamfetaminą, kanabinoidus (1 t., b.l. 115-117). Vertinant nuteistojo asmenybę, pastebėtina ir tai, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, taip pat dirba ir šiuo metu (AB „(duomenys neskelbtini)“), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 24), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Nusikalstamą veiką padarė, būdamas jauno amžiaus.

Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo D. T. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastarajam parinko BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, bei tinkamai nustatė jos dydį. Nuteistajam paskirtą 20 MGL dydžio baudą, kuri yra mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) už baudžiamąjį nusižengimą numatytas bausmės vidurkis, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją mažinti, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, skiriamos teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, paskirties įgyvendinimas nėra ir negali būti siejamas vien su kaltininko interesais, juo labiau suteikiant jiems prioritetą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirtoji bauda yra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltei, asmenybei ir kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms bei atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą paskirtį ir BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nurodydamas paskirtos baudos - 20 MGL, piniginę išraišką, padarė rašymo apsirikimo klaidą, kuri turi būti ištaisyta. Tai yra 20 MGL atitinka 753,20 Eur, o ne 75 Eur, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

Apeliantė skundu taip pat prašo sumažinti iš jos ginamojo Vilniaus teritorinei muitinei priteistų proceso išlaidų dydį.

Šis prašymas tenkinamas. Bylos duomenys patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti tyrimai ir surašytos dvi specialisto išvados: 2014-08-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto tyrimo vertė 412,33 Lt (119,42 Eur); 2014-12-02 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto tyrimo vertė 1168,26 Lt (338,35 Eur). 2014-08-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašyta atlikus medžiagų, išimtų iš sulaikytos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą, tuo tarpu 2014-12-02 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) – ištyrus 2014-11-06 kratos metu D. T. gyvenamojoje vietoje išimtas medžiagas. Atsižvelgus į tai, kad D. T. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisinamas, atitinkamai skundžiamu nuosprendžiu iš pastarojo priteistos proceso išlaidos mažinamos. 2014-11-06 kratos metu D. T. gyvenamojoje vietoje išimtų medžiagų tyrimas buvo atliekamas Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2014-11-06 paskirtos užduoties atlikti tyrimą pagrindu, todėl šios proceso išlaidos iš nuteistojo ir priteisiamos Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriui.

Panaikinama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su paskirtos bausmės vykdymo pradžia. Pažymėtina tai, jog pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje procesinio sprendimo dalyje neteisingai nurodė, jog nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina „nuo nuosprendžio įvykdymo dienos“. Pagal BPK 339 straipsnio 3 dalies nuostatas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, kaip ir paskirtos baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis), skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria „D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 20 MGL (75 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį pradėti gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, nuo 6.00 val. iki 22.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.“

D. T. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

D. T. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nustatyti, kad D. T., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 20 MGL dydžio bauda atitinka 753,20 Eur.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš D. T. Vilniaus teritorinei muitinei priteista 457,77 Eur proceso išlaidų.

Iš D. T. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriui priteisti 338,35 Eur proceso išlaidų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.