- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-480-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40337-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.), Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir biudžetinei įstaigai Literatūriniam A
- Ieškovas
- T. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės T. M. ieškinį dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir biudžetinei įstaigai Literatūriniam A. Puškino muziejui.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje kyla klausimas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdaviui įrodinėjant, kad darbuotoja kelis kartus pažeidė darbo pareigas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė, galutinai suformulavusi reikalavimus (T.2, b.l.1-10), kreipėsi į teismą prašydama: atnaujinti terminą Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 rugpjūčio mėn. 14 d. potvarkiu Nr. 23 - 99 ieškovei T. M. skirtai drausminei nuobaudai – pastabai, apskųsti, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 rugpjūčio mėn. 14 d. potvarkį Nr. 23 - 99 dėl drausminės nuobaudos – pastabos, ieškovei T. M. skyrimo, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 m. spalio mėn. 14 d. potvarkį Nr. 23 - 133 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo nuo 2015 m. spalio mėn. 15 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, T. M. skyrimo, pripažinti 2006-11-29 darbo sutarties Nr. 650D, sudarytos su ieškove T. M. dėl Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės pareigų, nutraukimą DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, neteisėtu, grąžinti ieškovę T. M. į darbą Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės pareigas, priteisti ieškovei T. M. vidutinį darbo užmokestį po 767, 76 Eur už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2015-10-15 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti ieškovei 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad BĮ Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbuotojai 2015-05-27 parašė skundą Dėl Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės T. M. veiksmų, kuriam tirti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015-05-27 priėmė įsakymą dėl komisijos sudarymo ir įpareigojo komisijos narius pateikti išvadas iki 2015-06-30. Skunde, be kita ko, darbuotojai teigė, kad direktorė nesilaiko darbo laiko režimo, netinkamai elgiasi su darbuotojais, nevykdo apskaitos pinigų iš aukų dėžutės, taip pat gautų iš knygų ir suvenyrų pardavimo ir kt. Komisijos nariai 2015-05-28 9.40 val. atvyko į Literatūrinį A. Puškino muziejų ir patikrino tik išvykimų žurnalą, kuriame rado atžymą, kad direktorė tą dieną išvykusi į Tarptautinę konferenciją: „Lietuvos pilys ir dvarai" Užutrakio dvaro rūmuose. Kitų pažeidimų, nurodytų skunde, komisijos nariai nerado. 2015-06-18 komisijos nariai vėl atvyko į Literatūrinį A. Puškino muziejų patikrinti personalo išvykimų žurnalą direktorės nebuvimo darbe metu ir nerado jame įrašo apie direktorės išvykimą iš darbo, daugiau nieko netikrino.
4.Ieškovė taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras 2015-10-14 priėmė potvarkį Nr. 23- 133 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo T. M. skyrimo, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2015-10-15, nukeliant atleidimo datą į 2015-11-12. Ši drausminė nuobauda skirta už tai, kad ieškovė T. M. pasirašė: 2013-07-26 įsakymą Nr. T- 1.3-12; 2013-10-02 įsakymą Nr. T-1.3-18; 2013-12-02 įsakymą Nr. T-1.3-25, kuriais priėmė savo sūnų A. D. laikinai dirbti į Literatūrinį A. Puškino muziejų sargu; 2013-10-18 pasirašė įsakymą Nr. T-1.3-19, kuriuo pratęsė terminuotos darbo sutarties, sudarytos su A. D., terminą, taip pat už tai, kad T. M. vėl pažeidė darbo drausmę, nors jai per paskutinius dvylika mėnesių jau buvo taikyta drausminė nuobauda. Ieškovė įrodinėja, kad sūnus A. D. buvo įdarbintas pavaduoti kasmetinių atostogų išeinančius muziejaus sargus: V. K., V. I. ir A. Č., jam buvo mokamas atlyginimas toks pat, kaip ir šiems sargams, jis dirbo laikinai, apie jo įdarbinimą buvo pranešta savivaldybei ir SoDrai. Šiuo atveju darbdavio nekonstatuota, kad savivaldybei ar muziejui būtų padaryta žala. Ieškovė teigia, kad jai nebuvo duotas terminas tinkamai surašyti pasiaiškinimą į 2015-10-01 pranešimą apie darbo drausmės pažeidimą, nes duotas terminas tik iki 2015-10-07. Vilniaus miesto savivaldybei apie tai, kad ieškovė įdarbino A. D., buvo žinoma dar 2013-11-26, nes atlyginimą moka savivaldybės BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ ir jai buvo pateikti Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės įsakymas ir su A. D. sudaryta darbo sutartis. Ieškovė buvo nuolatos kontroliuojama, net buhalteriams buvo duotas nurodymas, kad užrašinėtų laiką, kada ieškovė ateina į Vilniaus miesto savivaldybę BĮ „Buhalterinė apskaita“ pateikti buhalterinius dokumentus, nors direktorės išvykos už muziejaus ribų įtvirtintos jos pareigybės aprašymo III skyriaus 11 str. Ieškovę taip pat moraliai žlugdė ir straipsniai 2015-08-29 dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“ „Rusų poetas – rusiška ir tvarka“, portale „Delfi“ ir laikraštyje ,,15 min.“. Ieškovė patyrė didelį moralinį pažeminimą, pažįstami, artimieji, buvę bendradarbiai, kolegos nustojo su ieškove bendrauti, dauguma iš jų smerkia už nepagarbą poetui A. Puškinui.
5.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad iki 2015-08-14 drausminės nuobaudos – pastabos, skyrimo nuolat buvo gaunami muziejaus darbuotojų skundai dėl direktorės nesirodymo darbe, todėl dar 2015 m. sausio mėn. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus įsakymu Nr. A15-76/15(2.1.4-KS3) ieškovė buvo papildomai įpareigota laikytis darbo drausmės ir nustatytu darbo laiku būti darbo vietoje. Be to, toks įpareigojimas buvo numatytas ir 2014 m. gruodžio 3 d. darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. A164-141/14(3.4.53-PD3). Net ir po šių aktų priėmimo skundai dėl direktorės nesirodymo darbe nesiliovė. 2015 m. gegužės 27 d. skundu „Dėl Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės T. M. veiksmų“ muziejaus darbuotojai informavo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentą apie tai, kad direktorė nuolat sistemingai vėluoja į darbą ir išvyksta iš jo anksčiau nustatyto laiko. Iš muziejaus darbuotojų pateikto jų sudaryto neoficialaus direktorės darbo grafiko akivaizdu, kad 2015 m. gegužės 7-8, 11-15, 18-22 ir 25-26 dienomis T. M. į muziejų atvykdavo ne 9 val., kaip priklausė, bet 10.30 val., 11, 12 ar net 13 val. Personalo departamentui pateiktame paaiškinime T. M. vėlavimo fakto neneigė ir nurodė, kad minėtomis dienomis ji tvarkė muziejaus dokumentaciją, vežė dokumentus ir raštus, susijusius su muziejaus išlaidomis, į įvairias institucijas. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad nurodytomis dienomis tikrai buvo tvarkomi muziejaus reikalai, taip pat dokumentų, patvirtinančių lankymąsi atitinkamose institucijoje, T. M. nepateikė.
8.Atsakydamas į ieškovės argumentus dėl pakankamo termino pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo nesuteikimo atsakovas nurodė, kad pati ieškovė terminą paaiškinimams pateikti praleido dvigubai, jį pateikdama tik 2015-10-12, tačiau pratęsti terminą pasiaiškinimui pateikti neprašė. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės teiginiais dėl praleisto 1 mėnesio termino pirmai drausminei nuobaudai skirti. Nurodė, kad tyrimo dėl T. M. darbo drausmės pažeidimo išvada buvo surašyta ir darbdaviui pateikta 2015-10-09, o skundžiama drausminė nuobauda skirta 2015-10-14, t.y. greičiau nei per 1 savaitę nuo išvados apie drausmės pažeidimą gavimo. Ieškovės argumentai, kad darbdavys apie drausmės pažeidimą turėjo žinoti jau 2013-07-26, nes Biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ buvo pateikta darbo sutartis, kuria įdarbinamas ieškovės sūnus, nėra pagrįsti, nes ši įstaiga nėra ieškovės darbdavys. Be to, iš ieškovės priimtų įsakymų dėl A. D. įdarbinimo turinio nėra akivaizdu, kad ieškovė įdarbino savo sūnų – tokia aplinkybė nėra paminėta įsakymuose, be to, nesutampa ieškovės bei jos sūnaus pavardės.
9.Atsakovas įrodinėja, jog muziejuje dirbantys darbuotojai yra nepatenkinti direktorės darbu, su ja konfliktuoja, konfliktų išspręsti nepavyko, todėl grąžinti direktorę į darbą bet kuriuo atveju būtų netikslinga. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero priimto potvarkio patyrė neturtinę žalą, o iš ieškovės pateikto laikraščio straipsnio turinio galima spręsti, kad jis yra susijęs su ieškovės kaip direktorės veikla, o ne su jai skirta drausmine nuobauda – atleidimu iš darbo. Be to, pats straipsnis yra 2015-08-29 dienos, o ieškovė atleista iš pareigų tik po daugiau nei mėnesio.
Šalies argumentai
10.Atsakovas BĮ Literatūrinis A. Puškino muziejus su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vienintelis atsakovas šioje byloje turi būti Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nes muziejus negali, negalėjo ir nepriėmė jokių sprendimų dėl muziejaus direktorės atleidimo iš darbo. Muziejaus darbuotojai įsteigė Literatūrinio A. Puškino muziejaus profesinę sąjungą ir raštu informavo apie tai direktorę, tačiau ši visiškai nepripažino profesinės sąjungos, niekada neatsakė nei į vieną profesinės sąjungos raštą. Taip pat buvusi direktorė netinkamai vykdė savo pareigas, t.y. neužtikrino, kad muziejuje tinkamai būtų saugomi eksponatai ir fondai, nebuvo sutvarkyta „Darbo saugos dokumentacija“, nebuvo patvirtintos muziejaus bilietų įsigijimo ir lankytojų informavimo taisyklės, gauta anoniminė labdara į aukų dėžutę nebuvo apskaitoma, taip pat nebuvo apskaitomi pinigai, gaunami už privačių renginių organizavimą muziejaus patalpose, t.y. už gimtadienius ir fotosesijas. Buvusi direktorė su darbuotojais kalbėdavo pakeltu tonu, daugiausiai nevalstybine kalba, reikalavo nešioti tik tam tikros formos plaukus, tik tam tikros spalvos ir fasono rūbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino dalies.
12. Teismas nurodė, kad netaiko atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašomos ieškinio senaties dėl drausminės nuobaudos – papeikimo, išaiškindamas, kad pagal kasacinio teismo praktiką privalo tikrinti, ar pagrįstai paskirta ankstesnė drausminė nuobauda, neatsižvelgiant į tai, ar darbuotojas ginčijo šią drausminę nuobaudą.
13.Teismas pasisakydamas dėl 2015-08-14 Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 23-99 ieškovei skirtos drausminės nuobaudos – pastabos, teisėtumo nurodė, kad Muziejaus darbuotojų vesta direktorės darbo laiko apskaita, kuri atsakovui 2014-11-17 pateikta registruotu dokumentu Nr. A50-40454/14, yra neoficialus dokumentas. Įrašai 2015 m. išvykimų žurnale paneigia ginčo Potvarkyje nurodytus direktorės vėlavimų į darbą bei jų neužfiksavimo išvykimų žurnale faktus. Išvykimo žurnale už 2015 m. užfiksuota, jog 2015.05.07 direktorė 15.45 val. buvo išvykusi į VMS, BĮBA, 05.13 nuo 9 iki 11 val. T. M. buvo išvykusi į LMA, 05.14 nuo 9 iki 11 val. direktorė buvo BĮBA, 05.18 nuo 9 iki 14 val. ieškovė buvo išvykusi į teismą, 05.21 nuo 15 iki 17 val. direktorė buvo išvykusi į VU, 05.22 nuo 14.30 iki 17 val. direktorė buvo BĮBA, VMS kult. Skyriuje, 05.25 nuo 9 iki 11 val. direktorė buvo išvykusi į VU (žurnalo l. 6-7). Be to, 2015 m. birželio 30 d. išvadoje Nr. A32-1778/15(2.1.15-KS) 2015 m. gegužės 7-8, 11-15, 18-22 ir 25-26 dienos, nurodytos ginčo Potvarkyje, iš viso nepaminėtos. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo konstatuoti, jog komisijos nariai iš viso netikrino išvykimo žurnalo, o 2015-08-13 tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvada paremta nepatikrintais duomenimis, todėl ieškovei paskirta drausminė nuobauda už veikas, kurių ji nebuvo atlikusi. Teismas nurodė, kad, ieškovė yra Muziejaus vadovė, todėl padarė išvadą, jog visiškai natūralu ir suprantama, kad vykdant pareigas ieškovei dažnai tenka išvažiuoti už muziejaus ribų, dalyvauti renginiuose ir pan., todėl objektyviai grįžimo laikas ne visada gali būti žinomas ir numanomas.
14.Vertindamas aplinkybę dėl neapskaitytų lėšų buvimo fakto, kuris buvo užfiksuotas 2014-11-26 komisijos išvadoje (8 p.), teismas atsižvelgė į tai, kad komisija siūlė atlikti muziejuje auditą, tačiau duomenų, jog tai buvo padaryta, byloje nėra. Tyrimo dėl T. M. darbo drausmės pažeidimo 2014-12-03 išvada Nr. 141/14(3.4.53-PD3) įrodo, kad tyrimas dėl Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės T. M. veikos nutrauktas. Direktorė įpareigota darbo metu išvykstant iš muziejaus privalomai pasižymėti personalo išvykimo žurnale, tačiau dėl kitų 2014-11-26 išvadoje nurodytų faktų, tarp jų ir dėl tinkamai neapskaitytų lėšų, darbo drausmės pažeidimo išvadoje iš viso nepasisakyta. Byloje nėra duomenų, jog dėl lėšų neapskaitymo muziejui ar pačiam jo steigėjui būtų padaryta žala, kad būtų užfiksuoti neapskaitytų piniginių lėšų pasisavinimo faktai ir pan. Nesant įrodyto direktorės veiksmais žalos padarymo fakto, drausminė atsakomybė už tokio pobūdžio veiką, teismo įsitikinimu, taip pat negalėjo atsirasti.
15.Atsižvelgiant į nurodytas 13, 14 punktuose aplinkybes, teismas laikė, jog 2015-08-14 ginčo Potvarkiu ieškovei skirta drausminė nuobauda – pastaba, paskirta nepagrįstai ir formaliai, be to, dėl aplinkybių (neapskaitytų lėšų buvimo), kurių tyrimas turėjo būti vykdomas dar 2014 m., tačiau nebuvo atliktas, todėl panaikino Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015-08-14 potvarkį Nr. 23-99.
16.Pasisakydamas dėl 2015-10-14 Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo, teismas nurodė, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Personalo departamento Administravimo ir apskaitos skyriuje esančių duomenų matyti, jog ieškovės asmens kortelėje yra pateikti duomenys apie vaikus: nurodyta, kad ieškovė turi sūnų A. D., gim. 1990-04-04. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Savivaldybės biudžetinei įstaigai vadovavusi T. M. priskiriama valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims šio įstatymo nuostatų prasme, kadangi biudžetinės įstaigos (muziejaus) direktorius turi administravimo įgaliojimų. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad Įstatymas imperatyviai nedraudžia artimų giminystės ryšių siejamiems asmenims, net jei vienas iš jų tarnybinių santykių prasme pavaldus kitam, darbintis. Be to, ieškovė 2013 metais buvo vienintelė muziejaus vadovė. Taip pat teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu pagal valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens nusišalinimo kriterijus ieškovė būtų nusišalinusi sprendžiant A. D. laikino įdarbinimo sargu klausimus, tuomet nebūtų likę galimybių operatyviai priimti sprendimą dėl Literatūrinio A. Puškino muziejaus sargų atostogų suteikimo. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 2013 m. buvo vienintelė muziejaus vadovė ir neturėjo pavaduotojo, tai toks nusišalinimas būtų vien formalumas, kadangi įdarbinimo klausimą spręstų kitas muziejaus darbuotojas – direktorei pavaldus asmuo. Teismas sprendė, kad vien A. D., kaip direktorės artimo giminaičio, laikino įdarbinimo fakto nedeklaravimas, nėra pakankamas pagrindas taikyti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kuri, šiuo atveju, laikytina akivaizdžiai per griežta atsižvelgiant į ginčo Potvarkyje nurodytą pažeidimą bei įvertinus ieškovės ilgametį vadovavimą muziejui, aktyvią visuomeninę veiklą bei už šią veiklą skirtus valstybinius apdovanojimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei teismui panaikinus ankstesnę drausminę nuobaudą, kurios buvimas paveikė ieškovės atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas panaikino 2015-10-14 Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkį, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.
17.Teismas spręsdamas, ar nebuvo praleistas terminas skirti drausminei nuobaudai, nurodė, kad dėl pirmojo T. M. darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvada buvo surašyta 2015-08-13, o skundžiama drausminė nuobauda paskirta 2015-08-14, t.y. akivaizdžiai nepažeidus įstatymo nustatyto termino. Tyrimo dėl T. M. antrojo darbo drausmės pažeidimo išvada buvo surašyta ir darbdaviui pateikta 2015-10-09, o skundžiama drausminė nuobauda skirta 2015-10-14, t.y. greičiau nei per 1 savaitę nuo išvados apie darbo drausmės pažeidimą gavimo, todėl 1 mėnesio terminas nuo darbdavio sužinojimo apie drausmės pažeidimą taip pat nebuvo praleistas.
18.Atsižvelgdamas į ieškovės ir Literatūrinio A. Puškino muziejaus dalies darbuotojų akivaizdų konfliktą, labai blogus ieškovės santykius su muziejaus direktoriaus pavaduotoju A. A. (įsteigusiu muziejuje profesinę sąjungą), kurie, bylos duomenimis, tiek pašlijo, kad ieškovė kreipėsi į steigėją dėl pavaduotojo etato panaikinimo, aplinkybes, jog 2016-04-14 Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu jau yra paskirta nauja Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorė, laimėjusi viešą konkursą, teismas manė, jog grąžinti darbuotoją į darbą netikslinga, todėl taikė DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos, konstatuodamas, jog neįrodyta, jog pats atleidimas iš darbo ir jo procedūra ieškovei sukėlė sunkius neigiamus padarinius, ir šiuo atveju atleidimo iš pareigų neteisėtumo pripažinimo faktas bei su darbo santykių susijusių išmokų priteisimas yra pakankama priemonė ieškovei neteisėtu atleidimu iš darbo padarytai skriaudai kompensuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
19.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti 2016 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3102-727/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (T.2, b.l.182-204). Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:
19.1. 2014 m. rugpjūčio 4 d. muziejaus darbuotojų skundas ir 2014 m. lapkričio 17 d. pranešimas apie darbo drausmės pažeidimą yra iš kito darbo drausmės pažeidimo tyrimo, kurios išvada buvo surašyta dar 2014 m. gruodžio 3 d. (Nr. A164-141/14(3.4.53-PD3). Tuo tarpu darbo tvarkos taisyklėse (patvirtintos 2010-01-08 įsakymu), priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, buvo aiškiai įtvirtinta, kad direktorė darbą pradeda nuo 8 val. (Taisyklių 4.1.2. p.), o darbo dienos trukmė yra 8 valandos, neįskaitant pietų pertraukos (taisyklių 4.1.1. p.). Šiose taisyklėse taip pat buvo įtvirtinta, kad tais atvejais, kai paliekama darbo vieta išvykstant iš Muziejaus pastato, privaloma pasižymėti personalo išvykimo žurnale, nurodant kada, kur ir kokiu tikslu išvykstama, personalas atsako už pasižymėjimą personalo išvykimo žurnale (Taisyklių 7 p.). Darbo drausmės tyrimas, kurio eigoje ieškovei buvo skirta ginčijama nuobauda – pastaba, vyko pagal 2015 m. gautą muziejaus darbuotojų skundą, o tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvada surašyta 2015 m. rugpjūčio 13 d. (Nr. A164-86/15(3.4.53-PD3). Akivaizdu, kad turėjo būti taikomos 2014 m. patvirtintos Muziejaus darbo taisyklės;
19.2. pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2014 m. muziejaus darbuotojų skundo tyrimo išvadomis, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju aktualios galėjo būti 2015 m. birželio 30 d. komisijos išvados. Pastarosios komisijos išvados buvo surašytos ištyrus jau kitą, 2015 m. gegužės 27 d. muziejaus darbuotojų skundą. Nors muziejaus darbuotojų sudarytas realus direktorės darbo grafikas yra neoficialus dokumentas, tačiau drausminė nuobauda buvo skirta įvertinus aplinkybę, jog ieškovė darbo drausmės tyrimo metu neneigė, kad sudarytame grafike nurodytomis dienomis ji iš muziejaus iš tikrųjų buvo išvykusi. Akivaizdu, kad teismo išvada jog darbuotojų sudarytas realus ieškovės grafikas yra subjektyvus, kai tokio grafiko neneigė pati ieškovė, yra visiškai nepagrįsta. Be to, direktorės nebuvimo darbe faktai fiksuoti ne tik daugelyje muziejaus darbuotojų skundų tačiau ir 2014 m. lapkričio 13 d. akte dėl patikrinimo literatūriniame A. Puškino muziejuje Nr. Al 21-25067/14(2.1.19-PD), 2014 m. lapkričio 17 d. akte dėl patikrinimo Literatūriniame A. Puškino muziejuje Nr. A121-25205/14(2.1.19-PD3), 2014 m. lapkričio 26 d. išvadoje Nr. A32-2976/14(2.1.15-KS), 2015 m. ieškovės aiškinamajame rašte Nr. T-l.6-1, 2015 m. gegužės 28 d, patikrinimo akte, 2015 m. birželio 18 d. patikrinimo akte, 2015 m. birželio 30 d. išvadoje Nr. A32-1778/15(2.1.15-KS), 2015 m. rugpjūčio 13 d. išvadoje Nr. A164-86/15(3.4.53- PD3), 2014 ir 2015 m. muziejaus darbuotojų išvykimo žurnaluose bei kt. Minėti dokumentai įrodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės darbe nebūdavo nuolat;
19.3. ieškovė jau buvo įpareigota darbo metu išvykstant iš muziejaus privalomai pasižymėti personalo išvykimo žurnale ir kiekvieno mėnesio paskutinę dieną pateikti atsakovės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kultūros skyriui darbo metu planuojamus mėnesio išvykimus iš darbo vietos, o iškilus nesuplanuoto išvykimo iš darbo vietos darbo metu būtinybei, išvykimo laiką priežastį ir vietą iš anksto derinti su Kultūros skyriaus specialistais (2014-12-3 tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvada Nr. A164-141/14(3.4.53-PD3), 2015-01-15 įsakymas Nr. Al5-76/15(2.1.4-KS3) 2 p.). Akivaizdu, kad atsakovė rūpinosi ir siekė prižiūrėti ieškovės darbo tvarkos taisyklių laikymąsi, tačiau ieškovė pastarųjų įpareigojimų nevykdė, t.y. neinformuodavo atsakovės apie išvykimus iš darbo vietos, todėl atsakovė galėjo manyti, kas vėliau buvo paneigta darbo drausmės tyrimo metu, kad ieškovė nepalieka darbo vietos;
19.4. ieškovė 2015 m. liepos 13 d. pranešimu Nr. Al 64- 58/15(3.4.53-PD3) apie darbo drausmės pažeidimą buvo informuota. Pasiaiškindama dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, t.y. dėl 2015 m. birželio 18 d. nebuvimo darbe, ieškovė nurodė, kad Švedijos vokalistė I. B. paprašė ieškovės padaryti afišą, dėl to ieškovė ryte buvo UAB „Ciklonas“ ir su maketuotoju ruošė afišą spausdinimui. Nevertinant tai, ar į ieškovės pareigybės aprašymą apskritai patenka tokia funkcija ruošti afišas, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų – nei jos nurodytos afišos, nei kokios nors sąskaitos-faktūros iš UAB „Ciklonas“ ar kitų atliktus darbus ir jų laiką/vietą patvirtinančių įrodymų (pvz., mokėjimo pavedimą maketuotojui ir pan.). Taip pat ieškovė savo paaiškinimuose paprasčiausiai nurodė grupę dienų (2015 m. gegužės 7-8, 11-15, 18-22 d.) ir kad šiomis dienomis sistemingai nešdavo dokumentus ir garantinius raštus, susijusius su muziejaus išlaidomis, tačiau įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Be to, nors remiantis ieškovės 2015 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimais, 2015 m. gegužės 7-8 d., 11-15 d. ir 18-22 d. ji nešdavo dokumentus ir garantinius raštus, susijusius su muziejaus išlaidomis, ieškovė paaiškinimuose taip pat rašo apie skolas už komunalines paslaugas – galima suprasti, vyko jų apmokėti. Tačiau pastebėtina, kad išvykimų žurnale ieškovė žymėjo, kad eina į tokias įstaigas kaip LMA (Lietuvos mokslų akademija) - gegužės 13 d. nuo 9 iki 11 vai., arba VU (Vilniaus universitetas) – gegužės 21d. nuo 15 iki 17 vai., gegužės 25 d. nuo 9 iki 11 vai. Tačiau jokių įstaigų, kuriose būtų mokomos kokios nors muziejaus išlaidos, direktorė šiomis dienomis išvykimų žurnale nenurodė;
19.5. ieškovei drausminė nuobauda – pastaba, buvo skirta ne už tai, kad ji 2015 m. gegužės 7 d. nepasižymėjo apie išvykimą anksčiau, negu nustatyta, bet už tai, kad ji nepasižymėjo atvykimo į darbą vėliau negu nustatyta (2015-08-14 potvarkis Nr. 23-99, antra pastraipa, 3 eilutė), išskyrus 2015 m. birželio 18 d., kuomet ieškovė nepažymėjo jau būtent savo išvykimo iš darbo anksčiau negu nustatyta. Taigi teismas klaidingai vertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai traktavo, kad 2015 m. gegužės 7 d. ieškovė tinkamai pasižymėjo išvykimo žurnale - pažymėtina, kad ieškovei nuobauda nebuvo skirta už tai, kad ji iš darbo išvyko po pietų, bet už tai, kad ji darbe pasirodė vėliau negu nustatyta;
19.6. ieškovė, aptardama 2015 m. gegužės 25-26 d., nurodė, kad lankėsi Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose dėl moksleivių literatūrinių ir folklorinių kompozicijų peržiūros ir atrankos. Jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, ieškovė taip pat nepateikė. Tuo tarpu ankstesnio tyrimo metu, teikdama 2014 m. lapkričio 18 d. paaiškinimus, ieškovė teikė ir įrodymus, pagrindžiančius priežastis dėl nebuvimo darbe. Kita vertus, ieškovė savo paaiškinimuose buvo nurodžiusi, kad 2015 m. gegužės 25 d. ji lankėsi Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose dėl moksleivių literatūrinių ir folklorinių kompozicijų peržiūros ir atrankos (paaiškinimų 4 p.), tačiau kaip matyti iš šios dienos įrašo išvykimų žurnale, ieškovė lankėsi ne kokioje nors mokykloje, bet Vilniaus universitete. Be to, teismas ignoravo tas dienas, kurias ieškovė išvykimų žurnale apskritai nepasižymėjo. Pavyzdžiui, ieškovė išvykimų žurnale apskritai nepasižymėjo savo išvykimo (atvykimo vėliau, nei nustatyta) šiomis dienomis: 2015 m. gegužės 8,11,12,15,19, 20, 26, 27 d. ir 2015 m. birželio 18 d. Iš viso net 9 dienos per du mėnesius;
19.7. pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nepaminėtos konkrečios datos iš išvykimų žurnalo suteikia pagrindo konstatuoti, jog komisijos nariai iš viso netikrino išvykimo žurnalo, yra visiškai nepagrįstas. Komisija nebuvo įpareigota patikrinti būtent tas datas, kurios nurodytos skunde, tačiau, kaip matyti iš išvados turinio, komisija tikrino bendrą tendenciją – ar muziejaus direktorė tikrai ne visada pildo išvykimų žurnalą, kaip tai numato muziejaus vidaus darbo tvarkos taisyklės ir kiti direktorei skirti jau minėti įpareigojimai. Išvadoje nurodyta, kad sudarytos komisijos nariai 2015 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. birželio 18 d. vyko į muziejų ir direktorės darbo vietoje nerado (išvados 2 psl., 3 pastraipa), taip pat nurodoma, kad direktorė komisijos nariams pateikė dokumentus, kurių prašė komisija, atsakė į pateiktus klausimus ir t.t. Matyti, kad komisijos nariai vertino ne tik išvykimo žurnalą, tačiau patys faktiškai įsitikino, kad muziejaus direktorės dažnai nebūna darbe, be to, turėjo galimybę ją apklausti, peržvelgti dokumentus, tame tarpe ir išvykimų žurnalus, ir iš šių visų aplinkybių visumos padaryti išvadas, kad direktorė į darbą vėluoja ar išvyksta anksčiau laiko nuolat, o išvykdama ne visada užsirašo į išvykimo iš darbo žurnalą. Kaip minėta, komisija įvertino ne tik išvykimų žurnalo turinį, bet ir pačios direktorės paaiškinimus, be to, patys fiksavo tas aplinkybes, kad direktorės nėra darbe ir to ji nepasižymėjusi išvykimų žurnale;
19.8. ieškovė išvykimų žurnale nežymėdavo visų pirma išvykimo iš darbo laiko, o ne grįžimo, todėl teismo išvada, kad dėl direktoriaus darbo pobūdžio grįžimo laikas ne visada gali būti žinomas, neveikia pažeidimo padarymo aplinkybės, už kurią ir buvo taikyta drausminė atsakomybė – pastaba. Ieškovė įsipareigojo išvykdama laikytis nustatytos tvarkos ir tinkamai pasižymėti išvykimų žurnale, nurodant kada, kur ir kokiu tikslu išvykstama (Muziejaus vidaus tvarkos taisyklių 7 p.);
19.9. negali būti laikomi pagrįstais pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad steigėjas turėjo reikalauti apskaityti lėšas, bet to nedarė ir todėl negali kilti ieškovės atsakomybė. Pažymėtina, kad ieškovės atsakomybė šiuo atveju kyla ne iš steigėjo nurodymų nevykdymo, o iš teisės aktų nevykdymo, kuriuos ji privalėjo išmanyti ir vykdyti. Literatūrinis A. Puškino muziejus yra biudžetinė įstaiga, kuriai atitinkamai taikomi biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagrindiniu teisės aktu laikytinais Biudžetinių įstaigų įstatymas, kurio 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodoma, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalo užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Aplinkybė, jog tyrimo išvadoje nepasisakyta apie lėšų neapskaitymą negali suponuoti išvados, jog toks lėšų neapskaitymas nėra laikytinas darbo drausmės pažeidimu. Taip pat pažymėtina, kad lėšų neapskaitymas yra tęstinis ieškovės darbo drausmės pažeidimas. Netinkamas lėšų apskaitymo faktas konstatuotas skundui tirti sudarytos komisijos, o ne darbuotojų, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad ieškovei nuobauda buvo skirta vien tik pagal darbuotojų skunde nurodytas aplinkybes;
19.10. ieškovės veiksmai sukėlė, ne tik steigėjo pasitikėjimo praradimą, bet ir didelį bei nuolatinį Muziejaus darbuotojų nepasitenkinimą ieškove ir jos darbu. Toks paties Muziejaus darbuotojų vertinimas kenkia ne tik Muziejaus, kaip biudžetinės įstaigos, veiklos kokybei, bet ir reputacijai bei įvaizdžiui. Aplinkybė, kad ieškovė neapskaitė iš lankytojų gautų lėšų ir jas leido savo nuožiūra, taip pat sukėlė realią grėsmę, kad lėšos buvo panaudotos neskaidriai ir ne muziejaus veiklai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės veiksmai jokių pasekmių nesukėlė ir dėl to jai netaikytina drausminė atsakomybė, yra neteisinga;
19.11. teismo teiginiai, kad ieškovė darbo sutartį galėjo sudaryti tik su savo sūnumi, nes kiti asmenys nekelia pasitikėjimo, yra visiškai neatitinkantys teisės aktų turinio, nepagrįsti ir diskriminaciniai darbo rinkoje, pažeidžiantys kitų asmenų teises į darbą, net to paties Muziejaus darbuotojų, kurie nėra ieškovės giminaičiai. Atsižvelgiant į tai, drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, negalėjo teismo būti pripažinta kaip neteisėta. Be to, negalima ieškovės imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimo dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo pateisinti tuo, kad ieškovei prireikė per labai trumpą laiką priimti asmenį, kuriuo galėtų pasitikėti. Ieškovė apie savo sūnaus įdarbinimą savivaldybei nepranešė ir šią aplinkybę savivaldybė sužinojo tik atlikusi darbo drausmės pažeidimo tyrimą, kurio išvada surašyta 2015 m. spalio 9 d. (Nr. Al64-263/15(3.4.53-PD3)). Darbo sutartys su A. D. buvo pateiktos ne savivaldybei, o biudžetinei įstaigai „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ – tai yra atskiras juridinis asmuo. 2014 m. lapkričio 26 d. komisijos išvadoje nebuvo nustatyta, kad ieškovė įdarbino savo sūnų. Antrame komisijos išvados punkte tik konstatuota, kad ieškovė darbuotojus į darbą priima pagal asmenines pažintis (atkreiptinas dėmesys, kad nenustatyta, jog pagal giminystės ryšius), nekviečiant į darbo pokalbius, siekiant išsirinkti geriausią. Kad ieškovė būtų įdarbinusi artimą giminaitį – sūnų, komisija tuo metu nenustatė. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimui konstatuoti nereikia nustatyti žalos. Tačiau pirmosios nuobaudos atveju, darbo drausmės pažeidimo padariniai apima tiek turtinę žalą, tiek kitokius neturtinius padarinius, pavyzdžiui, pasitikėjimo darbuotoju praradimą. Be to, atleidimas iš darbo ieškovei buvo skirtas už pakartotinumą, o ne vien už tai, kad ieškovė nedeklaravo savo sūnaus įdarbinimo fakto, todėl teismas be teisėto pagrindo sprendė, jog drausminė nuobauda yra per griežta atsižvelgiant į ginčo potvarkyje nurodytą pažeidimą bei įvertinus ieškovės ilgametį vadovavimą muziejui, aktyvią visuomeninę veiklą bei už šią veiklą skirtus valstybinius apdovanojimus;
19.12. ieškovė gavo senatvės pensiją. t.y., ieškovė, nors ir negavo darbo užmokesčio, bet gavo kitas išmokas. Priteisus ieškovei vidutinį darbo užmokestį, ieškovė bus neteisėtai praturtėjusi – bus gavusi ir darbo užmokestį ir pensiją. Taip pat teismas neišsprendė tinkamo atsakovo byloje klausimo. 2006 m. lapkričio 29 d. darbo sutarties Nr. 650D kopijoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad ieškovės darbdavys yra L. A. Puškino muziejus, o darbdavio atstovas yra A. G. (atsakovės Personalo departamento direktorius).
Atsiliepimas
20.Ieškovė atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti (T. 3., b. l. 2-14). Paaiškino, jog steigėjas nebuvo pavedęs nei vienam iš Muziejaus darbuotojų vesti ieškovės darbo laiko apskaitos. Dėl šios aplinkybės ieškovė pakartotojo teismo nustatytas aplinkybes dėl ieškovės padarytų įrašų 2015 metų išvykimų žurnale. Į apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė išvykimų žurnale apskritai nepasižymėjo savo išvykimo (atvykimo vėliau, nei nustatyta) šiomis dienomis: 2015 m. gegužės 8,11,12,15,19, 20, 26, 27 d. ir 2015 m. birželio 18 d., atsikirto tuo, kad šios dienos nebuvo nurodytos ginčo potvarkyje Nr. 23-99, nors sutinka, kad paminėtos 2015-06-30 išvadoje Nr. A32-1778/15. Atsakovas nepareikalavo pasiaiškinti dėl 2015-05-28 ir 2015-06-18 išvykimo iš darbo anksčiau. Nuo ieškovės darbo pradžios steigėjas nekėlė klausimo dėl lankytojų aukų ir lėšų, gautų už parduotus suvenyrus apskaitos. Komisija 2014-11-26 išvadoje siūlė atlikti auditą, tačiau steigėjas iki šios dienos to nepadarė. Be to, atsakovas neįrodė neapskaitytų pinigų ar jų pasisavinimo faktų, o Muziejuje buhalterinę apskaitą vykdė ne ji, bet biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“. Apeliantui turėjo būti žinoma, kad ji turi sūnų A. D., nes ieškovės asmens byloje, kuri buvo savivaldybėje, tai buvo nurodyta. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-27 įsakymu Nr. 40-280 buvo sudaryta komisija, kuri tyrė A. D. įdarbinimo klausimus. Tačiau dėl to jokių pastabų nebuvo pareikšta. Atsakovas šią nuobaudą laiko formalia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ją kaip griežtą.
21. Atsakovas BĮ Literatūrinis A. Puškino muziejus atsiliepime prašo apelianto apeliacinį skundą tenkinti (T.3, b.l.19-24). Atsiliepime dėl ginčo esmės pakartojo apeliacinio skundo argumentus. Pasisakydamas dėl atsakovo tinkamumo nurodė, kad šioje dalyje apelianto argumentai neatitinka Muziejaus nuostatų, nes šiai biudžetinei įstaigai nėra suteikta teisė skirti vadovui drausmines nuobaudas, priimti vadovą ar jį atleisti iš pareigų, todėl pagal ieškovės reikalavimą turėtų atsakyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija. A. G., sudarydamas darbo sutartį su ieškove, veikė kaip darbdavio atstovas. Visus ginčijamus aktus pagal kompetenciją priėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl ji yra tinkamas atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22.Byloje nustatyta, jog 2006-11-28 Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. 41-820 tarp atsakovo Literatūrinio A. Puškino muziejaus ir ieškovės T. M. 2006-11-29 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 650D, kurios pagrindu ieškovė nuo 2006-12-04 iki 2015-11-12 dirbo Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės pareigose (T.1, b.l. 100-103). Darbo sutartis nutraukta 2015-10-15 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos).
Dėl kompetentingo subjekto priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo biudžetinės įstaigos vadovui ir jį atleisti iš pareigų
23.Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jis yra tinkamas atsakovas byloje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 rugpjūčio mėn. 14 d. potvarkį Nr. 23 - 99 dėl drausminės nuobaudos – pastabos, skyrimo ieškovei T. M. (T.1., b.l. 116), Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015 m. spalio mėn. 14 d. potvarkį Nr. 23 - 133 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, T. M. skyrimo (T.1,b.l.14), bei dėl šių sprendimų kilusius teisinius padarinius – ieškovės T. M. atleidimą iš Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės pareigų pripažinti neteisėtu.
24.Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis (ginčui aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-06-20) numato, kad biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą, kuris priimamas į pareigas ir iš jų atleidžiamas savininko sprendimu (4 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė.
25.Biudžetinės įstaigos Literatūrinio A. Puškino muziejaus savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė (T.2., b.l. 22), dėl šios aplinkybės ginčo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punktą biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka. Literatūrinio A. Puškino muziejaus nuostatų 26 punkte numatyta, jog muziejaus direktorių konkurso būdu skiria ir atleidžia steigėjas (T.2., b.l. 25). Taigi byloje nustačius, kad steigėjo priimti sprendimai tapo pagrindu nutraukti darbo santykius su ieškove, įvertinat, kad Biudžetinių įstaigų įstatyme nėra reglamentuota jokia speciali biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo tvarka, nagrinėjamoje byloje privalo būti taikomos Darbo kodekso nuostatos, numatančios darbdavio teises ir pareigas.
26.DK 16 straipsnio 1 dalis numato, kad „darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio Kodekso 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą“. Kaip minėta, pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Literatūrinio A. Puškino muziejaus nuostatus savininkas yra laikomas direktoriaus (ieškovės) darbdaviu, nes būtent jam yra suteikta kompetencija priimti ir atleisti biudžetinės įstaigos vadovą. Tokiu atveju aplinkybė, kad 2006 m. lapkričio 29 d. darbo sutartyje Nr. 650D, sudarytoje su ieškove, yra nurodytas darbdaviu L. A. Puškino muziejus ir sutartį, kaip darbdavio atstovas, pasirašė Personalo departamento direktorius A. G., negali pakeisti imperatyvaus teisinio reguliavimo dėl savininko, kaip darbdavio, teisnumo ir veiksnumo. Be to, ginčas kyla dėl darbo santykių pabaigos, kurią įformino meras R. Šimašius darbo sutartyje (T.1, b.l.102). Pats apeliantas nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymas nuo 2015 m. įtvirtina, kad būtent savivaldybės meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovus.
27.Sprendimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo priėmimo momentu galiojusi Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 16 punkto redakcija (nuo 2015-07-10 iki 2016-01-01) numatė, jog meras skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Apeliantas nurodė, kad darbo sutartis nebuvo keičiama pasikeitus darbdavio atstovui ir tai pagrindžia aplinkybę, kad tiesioginis materialinis teisinis santykis yra susiklostęs ne tarp ieškovės ir darbdavio atstovo, o būtent tarp ieškovės ir jos darbdavio – L. A. Puškino muziejaus. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Už tinkamą darbo santykių įforminimą atsakingas būtent darbdavys (DK 99 straipsnis), todėl darbdaviui numatytų pareigų netinkamas vykdymas negali atleisti paties darbdavio nuo teisinės atsakomybės. Kita vertus, kaip jau minėta šio sprendimo 26 punkte, Biudžetinių įstaigų įstatymas visuomet numatė, kad savininkas yra direktoriaus darbdavys, o ne pati biudžetinė įstaiga. Pagal ankstesnį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Vietos savivaldos įstatyme, funkcijų, susijusių su savivaldybės biudžetinių įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas DK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirtas būtent savivaldybės tarybos paprastajai kompetencijai, tačiau ši kompetencija, kaip jau minėta, teisiniu reguliavimu (buvo perskirstyta, o mero įgaliojimai buvo padidinti. Kadangi Vietos savivaldos įstatymo reglamentuojamas kompetentingas subjektas nutraukti darbo sutartį su savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovu yra meras, kuris yra priskiriamas savivaldybės institucijai (Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnis), bet ne savivaldybės vykdomajai institucijai, nagrinėjamoje byloje atsakovu turėjo būti nurodyta Vilniaus miesto savivaldybė, kuri formaliai laikytina atskiru juridiniu asmeniu, kurio kodas – 111109233. Šitos aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenustatė ir dėl atsakovo tinkamumo nepasisakė sprendime, nors apeliantas (atsakovas) ir kėlė šį klausimą, tuo padarydamas CPK 45 straipsnio pažeidimą.
28.Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). Atsižvelgdama į šią kasacinio teismo formuojamą praktiką (CPK 4 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo naikinti byloje sprendimo, nes šis formalus pažeidimas negalėjo realiai pažeisti šio subjekto procesinių teisių, kadangi civilinėse bylose tiek Vilniaus miesto savivaldybę, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atstovauja Teisės departamentas (CPK 12, 15 straipsniai). Be to, Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad savivaldybės administracija įgyvendina įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius savivaldybės tarybos sprendimų. Pagal DK 14 straipsnio 2 dalį darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją.
Dėl paskirtos pastabos teisėtumo ir pagrįstumo
29.Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, nes ieškovė net nebūtų ginčijusi pastabos, jei teismas nebūtų įpareigojęs dėl jos pasisakyti patikslinant ieškinį.
30.Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą, kaip nepagrįstą. Byloje ieškovė atleista pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės merui 2015-10-14 priėmus potvarkį Nr. 23-133 „Dėl drausminės nuobaudos T. M. skyrimo“, kuriuo direktorė 2015-10-15 atleidžiama iš muziejaus direktoriaus pareigų (T.1, b.l.14).
31.Kasacinis teismas išaiškino, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012; kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas, remiantis minėtu išaiškinimu, privalėjo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės mero 2015-08-14 potvarkiu Nr. 23-99 ieškovei skirtos drausminės nuobaudos – pastabos (T.1, b.l.116), galiojimą ir teisėtumą.
32.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei paskirtos pastabos teisėtumo, vadovavosi ne šio darbo drausmės pažeidimo tyrimo medžiaga, t.y. ieškovei buvo skirta pastaba pagal 2015 m. gautą muziejaus darbuotojų skundą, o tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvada surašyta 2015 m. rugpjūčio 13 d. (Nr. A164-86/15(3.4.53-PD3).
33.Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo argumentu, nes kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų, jis analizavo Komisijos, sudarytos 2014-08-04 skundui dėl galimų pažeidimų Literatūriniame A. Puškino muziejuje tirti, 2014-11-26 išvadą, kurios 13 p. nurodyta: „Muziejaus darbuotojai vedė direktorės darbo laiko apskaitą, kurią 2014-11-17 pateikė registruotu dokumentu Nr. A50-40454/14. Šiame dokumente fiksuotas direktorės darbo laikas nesutampa su įstaigos darbuotojų išvykimo žurnalo duomenimis“ (T.1., b.l. 111). Pagal šią aplinkybę teismas padarė išvadą, jog muziejaus darbuotojų pateiktas „neoficialus „realus“ direktorės darbo grafikas“ negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumą. Tuo tarpu iš atsakovo (apelianto) paaiškinimų, kitų byloje esančių įrodymų, galima spręsti, kad drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas buvo Komisijos tyrimo dėl ieškovės darbo drausmės pažeidimo išvada, surašyta 2015 m. birželio 30 d. Nr. A32-1778/15(2.1.15-KS) (T.1, b.l.112).
34.Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šio sprendimo 24 punkte pirmosios instancijos teismo analizuota aplinkybė yra reikšminga vertinant ieškovės darbo pareigų vykdymą, atskleidžiant jos požiūrį į darbą, sprendžiant, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, nes tai tiesiogiai veikia veikos kvalifikavimą dėl darbuotojo atleidimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad muziejaus darbuotojų sudarytas grafikas nėra tinkamas įrodymas, kadangi šis neoficialus dokumentas privalo būti vertinamas santykyje su kitais įrodymais, kaip tai numato CPK 177 straipsnio 1 dalis, pagal kurią „įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra“.
35.Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepadarė darbo drausmės pažeidimo dėl nepasižymėjimo apie išvykimą žurnale, nes jos darbas yra vadovaujamojo pobūdžio, todėl vykdant pareigas ieškovei dažnai tenka išvažiuoti už muziejaus ribų, dalyvauti renginiuose ir pan., todėl objektyviai grįžimo laikas ne visada gali būti žinomas ir numanomas.
36.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus dėl ieškovės vykdytos pareigos deklaruoti darbo laiką išvykus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė vykdė šią prievolę (CPK 185 straipsnis). Kaip teisingai nurodė apeliantas, darbo tvarkos pažeidimas buvo konstatuotas ne už tai, kad nebuvo duomenų išvykimo žurnale dėl grįžimo, o dėl to, kad žurnalas buvo pildomas neteisingai. Visais atvejais pagal Muziejaus direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. T-1.5-26 patvirtintų Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbo tvarkos taisyklių 4.1.2 p., 7 punktą, kai paliekama darbo vieta išvykstant iš Literatūrinio A. Puškino muziejaus pastato, privaloma pažymėti personalo išvykimo žurnale, nurodant kada, kur ir kokiu tikslu išvykstama. Taigi turėjo būti deklaruotas išvykimo faktas, o sugrįžimo laikas nėra reikšmingas, kadangi ieškovei yra skirta drausminė nuobauda ne už pravaikštą darbo laiku. Net ir atvykus į darbą vėliau, privalu deklaruoti išvykimo laiką, kaip nebuvimo darbo vietoje faktą, nes tai būtina siekiant tinkamai vykdyti darbo laiko apskaitą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės (darbuotojos) darbo vieta buvo kitoje vietoje nei darbdavio, todėl jam buvo sunku vykdyti jos darbo kontrolę, o dėl jos darbo laiko jau buvo gautas skundas. Siekdamas užtikrinti ieškovės darbo kontrolę, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius pasirašė 2015-01-15 įsakymą „Dėl Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės T. M. išvykimų iš darbo vietos Nr. Al 5-76/15(2.1.4-KS3)“, kuriuo direktorė įpareigojama laikytis darbo drausmės ir nustatytu darbo laiku būti darbo vietoje (T.1, b.l.200-202). Pažymėtina, kad reikalavimas deklaruoti išvykimą iš darbo vietos nėra savitikslis, nes darbdavys privalo būti informuotas apie darbuotojo nebuvimą darbo vietoje ir todėl, kad galėtų tinkamai įvykdyti DK 282 straipsnio reikalavimus, jei įvyktų nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą.
37.Taip pat apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir galiojusias darbo tvarkos taisykles. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą, atkreipdama jo dėmesį į tai, kad apeliantas į bylą pateikė ginčui neaktualios redakcijos taisykles (T.1, b.l. 181), dėl ko teismas turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus iš internetinio puslapio (http://www.vilniausmuziejai.lt/a_puskinas/dokumentai/2014-11-20%20%20Nr.%20T-1.5-26%20LPMVDTT.pdf). Aplinkybės dėl kokių priežasčių ieškovė nebuvo darbe ir ar jos yra pateisinančios ieškovės neatvykimą į darbą, nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes ginčo objektas dalyje dėl pastabos skyrimo buvo netinkamas išvykimų žurnalo pildymas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina šių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (CPK 13 straipsnis).
38.Išvykimo žurnale už 2015 m. užfiksuota, kad 2015 m. gegužės 7 d. direktorė 15:45 val. buvo išvykusi į VMS, BĮBA, gegužės 13 d. nuo 9 iki 11 val. buvo išvykusi į LMA, gegužės 14 d. nuo 9 iki 11 val. direktorė buvo BĮBA, gegužės 18 d. nuo 9 iki 14 val. ieškovė buvo išvykusi į teismą, gegužės 21 d. nuo 15 iki 17 val. direktorė buvo išvykusi į VU, gegužės 22 d. nuo 14:30 iki 17 val. direktorė buvo BĮBA, VMS kult. skyriuje, gegužės 25 d. nuo 9 iki 11 val. direktorė buvo išvykusi į VU. Remiantis ieškovės 2015 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimais, 2015 m. gegužės 7-8 d., 11-15 d. ir 18-22 d. ji nešdavo dokumentus ir garantinius raštus, susijusius su muziejaus išlaidomis (T.1, b.l.210). Tuo tarpu išvykimo žurnale pažymėta, kad ieškovė 2015-05-07 tik nuo 15.45val. išvyko į VMS, BĮBA, nors iki tol paaiškinimuose nurodė, kad mokestinius dokumentus nešdavo rytais. Beje, kad ieškovė 2015-05-07 nebuvo ryte darbe iki 11.30 val. fiskuota darbuotojų grafike (T.1, b.l.203). Tokiu atveju daryti išvada, kad neoficialus dokumentas, kurio duomenys sutampa su pačios ieškovės paaiškinimu, negalėjo būti atmestas per se. Pastebėtina, kad gegužės 13 d. nuo 9 iki 11 val. išvykimų žurnale ieškovė žymėjo, kad eina į Lietuvos mokslų akademiją arba gegužės 21d. nuo 15 iki 17 val., gegužės 25 d. nuo 9 iki 11 val. į Vilniaus universitetą, t.y. institucijas, kurios nieko bendro neturi su biudžetinės įstaigos mokestinėmis prievolėmis. Be to, ieškovė savo paaiškinimuose buvo nurodžiusi, kad 2015 m. gegužės 25 d. ji lankėsi Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose dėl moksleivių literatūrinių ir folklorinių kompozicijų peržiūros ir atrankos (paaiškinimų 4 p.), tačiau kaip matyti iš šios dienos įrašo išvykimų žurnale, ieškovė lankėsi ne kokioje nors mokykloje, bet Vilniaus universitete. Taigi, jei ieškovė būtų tiksliai pildžiusi išvykimų žurnalą, tai ir pagrįsti nebuvimo darbe laiko nebūtų buvę sudėtinga, o ir neatitikimų tarp paaiškinimų nebūtų buvę. Tai įrodo, kad darbo drausmė buvo pažeista neveikimu (Literatūrinio A. Puškino muziejaus darbo tvarkos taisyklių 4.1.2, 7 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė išvykimų žurnale apskritai nepasižymėjo savo išvykimo (atvykimo vėliau, nei nustatyta) šiomis dienomis: 2015 m. gegužės 8,11,12,15,19, 20, 26, 27 d. ir 2015 m. birželio 18 d. Iš viso 9 dienos per du mėnesius, nors pripažįsta, kad tomis dienomis buvo ne visą darbo dieną muziejuje (T.1, b.l.2010).
39.Apelianto 2015-07-13 surašytame pranešime apie darbo drausmės pažeidimą Nr. A164-58/15(3.4.53-PD3) direktorės paprašyta pateikti paaiškinimą dėl vėlavimo į darbą 2015 m. gegužės 7-8, 11-15, 18-22 ir 25-26 dienomis bei tomis dienomis neatsižymėjimo išvykimo žurnale. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad dėl 2015-05-28 bei 2015-06-18 išvykimų iš darbo pasiaiškinimo nereikalauta (T.1, b. l. 209), tačiau ginčo potvarkyje šios datos nurodytos. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovei buvo žinomos apelianto pretenzijos ir dėl 2015-05-28 bei 2015-06-18 išvykimo, nes pateiktame paaiškinime ji nurodo aplinkybes, patvirtinančias, jog 2015-05-28 ji buvo išvykusi į konferenciją su A. K. sutikimu. Tačiau ginčo potvarkyje yra nurodyta tik 2015-06-18 (T.1, b.l.116), kvalifikuojant veikos neteisėtumą dėl išvykimo žurnalo neužpildymo. Dėl 2015-06-18 ieškovė paaiškino, jog 11.00 val. jau buvo darbe, nes iš ryto ruošė afišą. Taigi jos teisės skiriant drausminę nuobaudą nebuvo pažeistos, nes ieškovė pateikė paaiškinimą dėl 2015 m. birželio 18 d. (DK 240 straipsnis). Komisijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. išvadoje Nr. A164-86/15(3.4.53-PD3) (T.1, b.l.2016) šios aplinkybės įvertintos. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį, kad ieškovė pripažindama faktą, jog nebuvo 2015-06-18 darbe, šios aplinkybės nedeklaravo, nors nurodė, kad grįžo 11.00 val., taigi galėjo apie tai pažymėti. Komisija išvadoje nurodė, kad 2015-06-18 nebuvimo darbe faktą įrodo tos dienos patikrinimo aktas Nr. A32-1617/15(2.1.15-KS), kuris surašytas 10.39 val. (T.1, b.l.217). Tuo tarpu, pasisakant dėl 2015-05-28, yra nurodyta, kad išvykimo žurnale yra pažymėta ši data, nurodant konferencijos aplinkybę. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog komisijos nariai iš viso netikrino išvykimo žurnalo.
42.Komisijos 2015-06-60 išvadoje Nr. A32-1778/15(2.1.15-KS) nurodyta, jog Muziejuje nevedama aukotų pinigų apskaita (T.1, b.l. 112,113). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neapskaitytų lėšų buvimo faktas taip pat užfiksuotas 2014-11-26 komisijos išvadoje (8 p.), komisija siūlė atlikti muziejuje auditą (T.1., b.l. 110-111), tačiau šis siūlymas nebuvo įgyvendintas, o nesant įrodymų, kad dėl lėšų neapskaitymo muziejui ar pačiam jo steigėjui būtų padaryta žala, kad būtų užfiksuoti neapskaitytų piniginių lėšų pasisavinimo faktai, ieškovei negali kilti teisinė atsakomybė. Apeliantas įrodinėja, kad Literatūrinis A. Puškino muziejus yra biudžetinė įstaiga, kuriai atitinkamai taikomi biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, todėl ieškovė, kaip vadovė, privalėjo tinkamai vesti apskaitą pagal tvarką, kuri užtikrintų tokių lėšų naudojimo principus ir tvarką. Ieškovė atsikerta į apeliacinį skundą argumentu, jog jai nebuvo suteikta teisė vykdyti Muziejuje buhalterinę apskaitą, nes ją vykdė BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“.
43.Ngrinėjamoje byloje neapskaitytų lėšų buvimo faktą konstatavo tiek komisija (2015 m. birželio 30 d. komisijos išvada Nr. A32-1778/15(2.1.15-KS), kurioje užfiksuota aplinkybė, kad lankytojų aukojami pinigai (vienoje iš muziejaus ekspozicijų salių yra įrengta aukų dėžutė) nėra niekaip apskaitomi, juos direktorės paaiškinimu, pati direktorė išima iš aukų dėžutės, deda į seifą ir po to atsiskaito grynaisiais pinigais su smulkių paslaugų tiekėjais (baldų, kompiuterių remontas) (komisijos išvados 3 p.), tiek pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Reikalų 2015-11-12 perdavimo –priėmimo aktu ieškovė perdavė, o vyriausiasis fondų saugotojas R. R., laikinai einantis muziejaus direktoriaus pareigas, priėmė seife saugotus pinigus – 449,12 Eur bei Antokolskio fondo grynuosius – 900 JAV dolerių ir 85 Eur (T.1, b.l. 125). Tokios vertės turtas yra apskaitomas ir naujosios muziejaus direktorės pateiktame 2016-04-20 surašytame akte (T.2, b.l. 121). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės argumento, kad už buhalterinę apskaitą buvo atsakinga BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ nurodo, jog grynųjų pinigų seife buvimo faktas įrodo, kad jie nebuvo perduoti apskaitai įmonei. Tai reiškia, kad ieškovė, nors ir įrodinėdama aplinkybę, jog neturėjo teisės vykdyti buhalterinę apskaitą, pripažino faktą ją vykdžiusi, nes 2015-08-07 paaiškinime nurodė, kad naudojo lankytojų suaukotus pinigus mažiems ir skubiems apmokėjimams atlikti (T.1, b.l.211).
44.Tai, kad po steigėjo organizuoto patikrinimo pradėtas vesti apskaitos sąsiuvinis (T.1, b.l.211), nepaneigia fakto, jog gauti ir mokėjimams, kaip įrodinėja ieškovė, panaudoti grynieji pinigai nebuvo apskaitomi per kasą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4, 4¹ punktai. Minėtas teisės aktas aiškiai nurodo, kad būtent subjekto vadovas yra atsakingas už tinkamą dokumentų įforminimą, kai operacija vykdoma grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovei yra pagrįstai skirta drausminė nuobauda, kvalifikuojant veikos neteisėtumą dėl netinkamai vestos suaukotų pinigų apskaitos (DK 228 straipsnis, įpareigojantis tinkami vykdyti pareigas, Biudžetinių įstaigų įstatymas, kurio 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas, kuriame nurodoma, kad biudžetinės įstaigos vadovas privalo užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą).
Dėl 2015-10-14 Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo
45.Kaip byloje nustatyta, Vilniaus miesto savivaldybės meras 2015-10-14 priėmė potvarkį Nr. 23-133 „Dėl drausminės nuobaudos T. M. skyrimo“, kuriuo direktorė nuo 2015-10-15 atleidžiama iš muziejaus direktoriaus pareigų, nes T. M. vėl pažeidė darbo drausmę, vykdydama personalo valdymo funkcijas dėl savo artimo asmens (sūnaus) A. D., nors jai per paskutinius dvylika mėnesių jau buvo taikyta drausminė nuobauda“ (T.1, b.l. 14). Ieškovė 2013-07-26 pasirašė įsakymą Nr. T-l.3-12, 2013-10-02 pasirašė įsakymą Nr. T-l.3-18, 2013-12-02 pasirašė įsakymą Nr. T-l.3-25, kuriais priėmė A. D. (direktorės sūnus) laikinam darbui į muziejų sargo pareigoms, 2013-10-18 pasirašė įsakymą Nr. T-1.3-19, kuriuo pratęsė terminuotos darbo sutarties, sudarytos su A. D., terminą (T.1, b.l. 61,62,64). Ieškovė pripažįsta faktą, kad sprendė klausimą dėl savo sūnaus įdarbinimo, tačiau įrodinėja, kad tai buvo daroma žinant steigėjui, nes duomenys apie sūnų nurodyti darbuotojo įskaitos lape (T.1, b.l.157). Be to, dėl A. D. priėmimo į darbą nebuvo padaryta materialinė žala Muziejui, o, atvirkščiai, priimtas patikimas asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
47.Į bylą pateiktoje privačių interesų deklaracijoje, kurią ieškovė pildė tiek 2014-04-09, tiek 2015-03-09 (T.1, b.l.176,177), nėra įrašų apie sūnų A. D. ir jo įdarbinimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas imperatyviai nedraudžia artimų giminystės ryšių siejamiems asmenims, net jei vienas iš jų tarnybinių santykių prasme pavaldus kitam, eiti pareigas vienoje valstybės ar savivaldybės ir (ar) jai pavaldžioje institucijoje, tačiau įpareigoja valstybės tarnyboje dirbančius asmenis vengti interesų konfliktų ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 2 dalis), ir draudžia jiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, galinčius sukelti ar sukeliančius interesų konfliktą (11 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu pagal valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens nusišalinimo kriterijus ieškovė būtų nusišalinusi sprendžiant A. D. laikino įdarbinimo sargu klausimus, tuomet nebūtų likę galimybių operatyviai priimti sprendimą dėl Literatūrinio A. Puškino muziejaus sargų atostogų suteikimo, juos reikėtų atidėti iki atsirastų juos pavaduojantis asmuo.
48.Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu motyvu, nes: 1) atostogų grafikas yra rengiamas iš anksto (DK 169 straipsnio 2 dalis), todėl nebuvo jokios būtinybės operatyviai spręsti sūnaus ar kito darbuotojo priėmimo į darbą klausimo; 2) ieškovė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, t.y. imperatyvų įstatyme nustatytą draudimą – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Atsižvelgiant į tai, kad pažeistas įstatymo reikalavimas tiek dėl nusišalinimo, tiek dėl deklaracijos netinkamo užpildymo, bet kokie argumentai dėl to, kad apeliantas turėjo duomenis apie sūnų A. D. nepaneigia veikos neteisėtumo, kuri padaryta dėl ieškovės kaltės (DK 234 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formalus teisės pažeidimas yra laikomas lygiai tokiu pat pažeidimu kaip ir materialus dėl savo pavojingumo visuomenei ir priešingumo teisei, nes juo yra pažeidžiama vertybė – socialinė tvarka, tokiu būdu atsiranda prielaidos teisiniam nihilizmui.
49.Pradėtoje formuoti kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad vadovų darbo prigimtis ir jų atliekamų funkcijų specifika lemia jų drausminės atsakomybės ypatumus. Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, diskrecija, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadovaujamos pareigos lemia kontrolės funkcijos turėjimą, o šios nepanaudojimas reiškia atsakomybės prisiėmimą už dėl to kilusius galimus neigiamus padarinius. Kadangi vadovaujančio darbuotojo veiksmai (neveikimas), sprendimai gali turėti įtakos didelės dalies ar netgi visos įstaigos veiklai, tokių darbuotojų veiklos vertinimui taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Tie patys kriterijai taikytini sprendžiant dėl jų atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013, 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-469/2015).
50.Kaip matyti iš į bylą pateiktų darbuotojų skundų, tame tarpe, 2015-09-09 dėl sūnaus įdarbinimo (T.1, b.l.220), tarp vadovės ir darbuotojų buvo kilęs atviras konfliktas, apeliantas nurodė, kad ieškovė yra netekusi pasitikėjimo. Tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-01-15 įsakymas Nr. Al5-76/15(2.1.4-KS3), suformuluotas kaip atskiras įpareigojimas, privalomai pasižymėti personalo išvykimo žurnale ir kiekvieno mėnesio paskutinę dieną pateikti atsakovo Švietimo, kultūros ir sporto departamento Kultūros skyriui darbo metu planuojamus mėnesio išvykimus iš darbo vietos, o iškilus nesuplanuoto išvykimo iš darbo vietos darbo metu būtinybei, išvykimo laiką priežastį ir vietą iš anksto derinti su Kultūros skyriaus specialistais. Kaip ne kartą nurodė kasacinės instancijos teismas, darbo pareigų pažeidimas gali sukelti ir kitokių neigiamų padarinių – darbdavys gali netekti pasitikėjimo darbuotoju, nerūpestingai vykdančiu darbo pareigas. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovei skirta nuobauda – atleidimas iš darbo, kai ji pažeidė darbo drausmę, kai prieš tai jai dar kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda, atitinka pažeidimo sunkumą.
51.Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis apie drausmės pažeidimą sužinojo surašius atitinkamą išvadą, t. y. 2015 m. spalio 9 d., apeliacinėje byloje nėra ginčo objektu, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje. DK 240 straipsnio ir 241 straipsnio pažeidimų nenustatyta. Skundžiama drausminė nuobauda paskirta 2015-08-14 (T.1, b.l. 116). Tyrimo dėl T. M. antrojo darbo drausmės pažeidimo išvada buvo surašyta ir darbdaviui pateikta 2015-10-09, o skundžiama drausminė nuobauda skirta 2015-10-14, t.y. greičiau nei per 1 savaitę nuo išvados apie darbo drausmės pažeidimą gavimo, todėl 1 mėnesio terminas nuo darbdavio sužinojimo apie drausmės pažeidimą nebuvo praleistas. Be to, sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma specialioji norma, t.y. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad „asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, veiklos tyrimui šio straipsnio 1 dalyje nurodytose institucijose dėl šio įstatymo pažeidimo nustatomas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo.“
52.Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto nurodyto argumento, kad teismas be pagrindo priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nes tokiu būdu ieškovė bus gavusi ir darbo užmokestį ir pensiją, nes jis tapo teisiškai nereikšmingu. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės T. M. atleidimą iš Literatūrinio A. Puškino muziejaus direktorės pareigų DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimas yra negalimas. Ieškovės reikalavimai atmesti, todėl ieškinio argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo nesvarstytini.
53.Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, aukščiau nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad ieškovės reikalavimai pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir taikyti įstatyme nustatytas sankcijas, turėjo būti atmesti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės T. M. ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 dalis). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54.CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra patenkintas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai tarp šalių perskirstomos jų bei valstybės patirtos išlaidos, susijusios su vykusiu teisminiu procesu (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tai, atmetus ieškinį, žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteisiami (CPK 96 straipsnio 1dalis), o sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovą atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės administracija įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovo BĮ Literatūrinio A. Puškino muziejaus patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 400 eurų (T.2, b.l.111), o apeliacinės instancijos teisme atsakovas nepatyrė bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui atsiliepimą parengė advokatas, prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovės priteisiama 400 eurų (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškovės T. M. ieškinį.
Priteisti iš ieškovės T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 eurų (keturis šimtus eurų) atsakovo BĮ Literatūrinis A. Puškino muziejus, kodas 300110421, naudai.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.