- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- eI-1195-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02158-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos
- Trečiasis asmuo
- Ž. C.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei I. J. ,
atsakovo – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei N. G. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovui Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017-10-12 prašymu kreipėsi į teismą ir prašė:
- panaikinti 2017-10-06 Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto raštą (sprendimą) Nr. 307, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą VSAT Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos specialistui Ž. C. .
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir patvirtinta 2017-09-25 Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-10. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos specialistas (trečiasis suinteresuotas asmuo), Kauno oro uosto užkardos Pasienio tikrinimo poste vykdydamas tarnybinę užduotį „Užkardos pamainos vyresnysis“ ir nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nuo 2017-08-04 23 val. 45 min. iki 2017-08-05 20 val. tikrindamas muitinės pareigūnų pranešimą, jog Kirgizijos Respublikos pilietis neteisėtai gabeno kitų Kirgizijos Respublikos piliečių asmens pasus ir nesiėmęs veiksmų šiuos asmens pasus neteisėtai gabenusiam asmeniui sulaikyti tikslu patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir daiktiniams įrodymams išimti ir šio įvykio neužfiksavęs tarnybinėje dokumentacijoje, padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, jis trauktinas tarnybinėn atsakomybėn. Patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo nuspręsta pasiūlyti pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Kadangi tretysis suinteresuotas asmuo yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 52 str. 5 d., buvo kreiptasi į Profesinę sąjungą prašant duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą - pastabą. Kartu atsakovui buvo pateikta ir Tarnybinio patikrinimo išvados kopija. 2017-10-10 pareiškėjas gavo ginčijamą byloje atsakovo 2017-10-06 raštą Nr. 307, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus rinktinė atsisakė pateikti visą su tarnybiniu patikrinimu susijusią medžiagą, tokiu būdu užkirsdama kelią profesinės sąjungos komitetui įvertinti, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, neduodamas sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui.
Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra aprašyti visi dokumentiniai įrodymai, reikalingi visapusiškam, objektyviam ir išsamiam nusižengimo aplinkybių nagrinėjimui, dėl ko tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų kopijų nepateikimas realiai nekliudo Profesinei sąjungai atlikti vertinimą dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų pagrįstumo, ar rengiant dokumentus teismui. Tarnybinės atsakomybės atsiradimo pagrindas išsamiai buvo išdėstytas tarnybinio patikrinimo išvadoje ir joje buvo aiškiai nurodyta, kokia yra siūloma nuobauda pareigūnui. Profesinės sąjungos nesutikimas pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo jai vykdyti įstatymais priskirtas užduotis bei vidaus administravimo funkcijas, kenkia vidaus tarnybos interesams, kadangi Vilniaus rinktinė negali operatyviai ir tinkamai reaguoti į pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą ir taikyti atitinkamą drausminio poveikio priemonę. Be to, vidaus tarnybos sistemos profesinių sąjungų veiklos ypatumai yra nustatyti Vidaus tarnybos statute, kuris, lyginant su Profesinių sąjungų įstatymu, tarnybos santykių srityje numato platesnes vidaus tarnybos sistemos pareigūnų - profesinės sąjungos narių - apsaugos garantijų ribas ir jas konkrečiai apibrėžia. Vidaus tarnybos statuto 52 str. 5 d. nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Taigi, ši Vidaus tarnybos statuto norma apibrėžia profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas sprendžiant statutinės įstaigos vadovo kreipimąsi išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys. Vidaus tarnybos statuto 52 str. 8 d. numatyta, kad pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant pareigūnų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Profesinės sąjungos renkamojo organo diskrecijos ribas sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui - profesinės sąjungos nariui, tarnybinę nuobaudą apibrėžia Statuto 52 str. 5 d., kurioje įstatymų leidėjas aiškiai išvardijo dėl kokios veiklos profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos - t.y. dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Įstatymų leidėjas profesinėms sąjungoms suteikė ne tik teises, bet nustatė ir pareigas. Profesinių sąjungų įstatymo 4 str. nustatyta, kad profesinės sąjungos veikia laikydamosi Konstitucijos, šio bei kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Šio konstitucinio principo taip pat turi būti laikomasi sprendžiant pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos kontekste tiek vidaus reikalų statutinių įstaigų statutiniai pareigūnai - profesinių sąjungų nariai, tiek šių įstaigų statutiniai pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms) padarę tarnybinius nusižengimus turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje, ar dalyvavimas profesinės sąjungos renkamojo organo veikloje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų prieš įstatymus, o įstatymų nuostatos (Vidaus tarnybos statuto 52 str. 5 d.) dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, kaip minėta pirmiau, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus - profesinių sąjungų narius, nuo galimo administracijos diskriminavimo dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą vidaus tarnybos įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir viešąjį interesą - piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tarnybinio patikrinimo, atlikto dėl Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos specialisto tarnybinio nusižengimo, atlikimo metu nebuvo nagrinėtas minėto pareigūno narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje klausimas, tokių pastabų ar argumentų taip pat nėra Profesinės sąjungos atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Kaip paminėta aukščiau, Profesinės sąjungos argumentai, jog Vilniaus rinktinė, pateikdama tik Tarnybinio patikrinimo išvadą, užkirto kelią Profesinės sąjungos komitetui įvertinti, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, aukščiau išvardintais argumentais ir motyvais, nėra pagrįsti ir teisingi. Vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą gali tik teismas (Vidaus tarnybos statuto 33 str. 13 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str.). Tokiu būdu, tik teismas gali vertinti, ar skiriant vidaus tarnybos pareigūnui tarnybinę nuobaudą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų ir spręsti, ar tokie pažeidimai yra esminiai - t. y. nulemiantys nuobaudos neteisėtumą.
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo prašymo nepatenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Profesinė sąjunga 2017-10-06 rašte Nr. 307 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ išdėstė Profesinės sąjungos renkamojo organo (komiteto) sprendimą, kad pareiškėjas, atsisakydamas pateikti visą su tarnybiniu patikrinimo susijusią dokumentinę medžiagą, užkirto kelią Profesinės sąjungos komitetui įgyvendinti Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką dėl profesinės sąjungos teisių dėl (ne)sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, jog profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Pabrėžė, kad tokia pozicija suformuota 2012-06-25 LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012. Profesinė sąjunga 2017-09-25 elektroniniu paštu gavo pareiškėjo elektroninį laišką su dokumentais (Tarnybinio patikrinimo išvada) „Dėl sutikimo skirti nuobaudą“. Į tai buvo atsakyta 2017-09-26 – atsakovas pateikė prašymą atsiųsti el. paštu visą su tarnybiniu tyrimu susijusios medžiagos kopijas, išskyrus tarnybinio patikrinimo išvadą. Negavusi prašomų dokumentų, Profesinė sąjunga pakartotinai 2017-09-29 vėl paprašė atsiųsti visą su tarnybiniu patikrinimu susijusią medžiagą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atsakydamas į šį Profesinės sąjungos prašymą, 2017-09-29 pareiškėjas pateikė nuorodą į Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308, 22.2 p., jog tik tikrinamas pareigūnas turi teisę susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. Kadangi buvo kreiptasi į pareiškėją net 2 kartus ir gavus tokio turinio atsakymą, Profesinė sąjunga teisėtai ir pagrįstai vertino jį kaip atsisakymą pateikti prašomus dokumentus.
Pabrėžė, kad Profesinei sąjungai atstovaujant savo narius ne teismuose, o santykiuose su darbdaviu (šiuo atveju tarnybinio patikrinimo procedūroje) atstovavimo įforminimui taikomi iš esmės analogiški reikalavimai - t.y. tam, jog konkreti profesinė sąjunga būtų laikoma jos nario atstovu individualaus ginčo atveju, pakanka tik asmens narystės konkrečioje profesinėje sąjungoje fakto. Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos įstatų 3.6 p. įtvirtinta nuostata, kad profesinė sąjunga atstovauja savo nariams santykiuose su darbdaviu ar jo įgaliotais atstovais, taip pat valdymo organuose, teismuose bei kituose teisėsaugos organuose ginant savo narių teises bei teisėtus interesus. Taigi, atsakovas, vykdydamas šį uždavinį, privalo jį įgyvendinti realiai, o ne menamai, todėl pareiškėjas privalėjo teikti visą medžiagą, ypač susijusią su tarnybinės atsakomybės taikymu pareigūnui. Be to, kad Profesinė sąjunga realiai įgyvendintų savo uždavinį tinkamai atstovauti savo narius, pareiškėjas privalėjo teikti atsakovui visą, o ne selektyvią medžiagą, išskyrus įslaptintą informaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu atliko tarnybinį patikrinimą ir 2017-09-25 patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-10. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tretysis suinteresuotas asmuo (Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos specialistas), Kauno oro uosto užkardos Pasienio tikrinimo poste vykdydamas tarnybinę užduotį ir nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nuo 2017-08-04 23 val. 45 min. iki 2017-08-05 20 val. tikrindamas muitinės pareigūnų pranešimą, kad Kirgizijos Respublikos pilietis neteisėtai gabeno kitų Kirgizijos Respublikos piliečių asmens pasus, nesiėmė veiksmų šiuos asmens pasus neteisėtai gabenusiam asmeniui sulaikyti tikslu patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir daiktiniams įrodymams (pasams) išimti, taip pat šio įvykio neužfiksavo tarnybinėje dokumentacijoje, tuo padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą. Tretysis suinteresuotas asmuo yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos narys, todėl pareiškėjas 2017-09-25 raštu kreipėsi į atsakovą ir prašė duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą - pastabą. Atsakovui kartu buvo pasiųsta Tarnybinio patikrinimo išvados kopija. Pareiškėjas 2017-10-10 gavo ginčijamą atsakovo 2017-10-06 raštą Nr. 307, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas atsisakė pateikti visą su tarnybiniu patikrinimu susijusią medžiagą, tokiu būdu užkirsdama kelią profesinės sąjungos komitetui įvertinti, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, nuspręsta neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (toliau – Įstatymas). A. Į. 21 str. 1 d., 2 d. įtvirtinta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. LVAT, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 str. įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, jau yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017, 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1372-492/2017 ir kt.).
Vidaus tarnybos statuto 52 str. 5 d. įtvirtinta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, profesinės sąjungos nariams taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Be to, ir Vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 p. nustatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Ginčo, kad tretysis suinteresuotas asmuo yra Profesinės sąjungos narys administracinėje byloje nekilo.
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo atsakovui pateiktos 2017-09-25 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 27-10 turinio analizė patvirtina, jog joje aptartas dokumentas, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, taip pat išsamiai aprašytos pranešime dėl pradedamo tarnybinio patikrinimo dėl trečiojo suinteresuoto asmens galimo tarnybinio nusižengimo išdėstytos aplinkybės, jo pateiktame paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodomos aplinkybės, detaliai aprašyta trečiojo suinteresuoto asmens galimai padarytas tarnybinis nusižengimas, siūloma skirti tarnybinės nuobaudos rūšis, pareigūną charakterizuojanti medžiaga.
LVAT eilėje administracinių bylų jau yra imperatyviai nurodęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (pvz., LVAT 2009-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2012-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017-09-25 raštu Nr. (21/20)-12 kreipdamasis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui gavimo ir kartu pridėdamas atlikto Tarnybinio patikrinimo išvados kopiją, tinkamai įvykdė savo pareigą, įtvirtintą Statuto 52 str. 5 d. bei Aprašo 32 p. (ABTĮ 56 str.). Atsakovo vėlesniame rašte prašomų dokumentų kopijų gavimas, jų turiniui esant pilnai atskleistam atsakovui pateiktoje Tarnybinio patikrinimo išvados kopijoje, negalėtų suteikti jokios papildomos informacijos, lemiančios Profesinės sąjungos vertinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė įstaigos vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti, kad pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Teismas pažymi, kad kitoks šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimas nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus, trukdytų įstaigos vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant Statute nustatytų tikslų, pažeistų šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią įstaigos veiklą (viešąjį interesą). Dėl aukščiau išdėstytų argumentų atsakovo priimtas 2017-10-06 sprendimas Nr. 307 panaikintinas (ABTĮ 56 str., 91 str. 1 d. 1 p.).
Likusius pareiškėjo ir atsakovo bei jų atstovų argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2017-10-06 Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto raštą (sprendimą) Nr. 307, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistui Ž. C. .
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.