- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- 1-1020-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08262-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- E. Ž.
- Advokatai
- Daiva Dereškevičienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitino proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, ankščiau teistas:
1) 2014-04-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. – 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimo;
2) 2015-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. (2 veikos), 145 str. 1 d. (3 veikos), 63 str. 1, 4 d. - 60 parų arešto; Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė - 40 parų arešto; Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., 65 str., ši bausmė subendrinta su 2014-04-02 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 90 parų arešto;
3) 2019-04-05 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 253 str. 1 d. - 40 parų arešto;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Ž., 2020-02-25, apie 15.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, žodinio konflikto su savo motina L. U. metu, spyrė pastarajai vieną kartą į kairį šoną, klubo sritį, po ko tęsiantis žodiniam konfliktui spyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą ir tokiu būdu nukentėjusiąją pripažintai L. U. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. Ž., apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną, tikslios datos neatsimena, bet tai buvo prieš keletą dienų, jis išgėręs grįžo namo bei atsigulė miegoti. Po kelių valandų į butą grįžo E. Ž. mama, kurį pradėjo jam priekaištauti, dėl to ir kilo konfliktas. Jie susibarė ir jis kelis kartus trenkė, spyrė jai į įvairias kūno dalis. Kadangi buvo išgerės, todėl nelabai gerai atsimena kaip mama reagavo į suduotus smūgius. Pripažįsta, kad mamai dėl spyrių jis sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl padaryto gailisi, jis mama atsiprašė, jį jam atleido. Papildomai atsakant į teismo klausimus, nurodė, jog neoficialiai dirba statybose, retkarčiais piktnaudžiauja alkoholiu, sutinka bei neprieštarauja, jog jam reikia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Paaiškino, kad jis šiuo metu atlikinėja arešto bausmę poilsio dienomis pagal ankstesnį teismo nuosprendį, jam liko dar atlikti 18 parų arešto bausmę.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusioji L. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020-02-25 apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje jau grįžus iš darbo namo, lovoje pamatė miegantį akivaizdžiai neblaivų sūnų E. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) ir garsiai jam pasakė, kad ką vėl girtas. Po šitų jos žodžių sūnus pakilo iš savo lovos ir pradėjo garsiai rėkti "kur jo laus ir pinigai". Tada jos sūnus spyrė iš dešinės kojos vieną kartą jai į kairį šoną. Sūnus E. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) nuėjo į virtuvę ir pasiėmė jos telefoną "Redmi Note 5A". L. U. pasakė, kad padėtų telefoną ten iš kur paėmė. Tada sūnus spyrė iš dešinės kojos jai į kairę koją, pataikė į blauzdą, tuos sukėlė jai fizinį skausmą. Po to sūnus pabėgo iš namų nežinoma kryptimi, (b. l. 8-12).
2020-02-26 nukentėjusioji L. U. papildomos apklausos metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi E. Ž. gim. (duomenys neskelbtini). Jos sūnus nuolat piktnaudžiauja alkoholio, o būdamas neblaivus tampa agresyvus, dėl to ne kartą yra teistas. 2020-02-25 apie 15.50 val. grįžo namo anksčiau ir pamatė savo sūnų E. Ž. miegantį jos lovoje. Sūnus buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jos lovoje gulėjo su drabužiais. Ji pažadino savo sūnų ir pasakė sūnui pastabą, kad jis ir vėl girtas. Sūnus tuomet atsikėlė ir pradėjo ant jos rėkti, vadinti įvairiais rusiškais necenzūriniais žodžiais "sūka, staraja" ir panašiai, pradėjo reikalauti atiduoti 30 eurų, reikalauti alaus, po ko priėjęs prie jos vieną kartą savo dešine koją spyrė jai į kairį šoną (klubo sritį) dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji susiėmė už šono ir nuėjo į virtuvę, kur krovėsi jos sūnui priklausantis telefonas "Redmi Note 5A", kurį paėmusi paskambino savo dukrai I. Ž., pasakė kad E. Ž. prieš ją smurtavo ir paprašė, kad iškviestų policiją, nes minėtame telefone skambučius į pagalbos tarnybas jos sūnus užblokavo, kad ji negalėtų iškviesti policijos. Ivona pasakė, kad iškvies. Svarbu paminėti, kad nors telefoną nupirko sūnus, tačiau telefonu nuolat naudojasi ji, jie susitarę, kad tai jos telefonas .Padėjus ragelį, ji grįžo atgal į kambarį ir pasakė, kad iškvietė policiją, po ko E. Ž. nuėjo į virtuvę, pasiėmė telefoną ir norėjo pasišalinti iš namų. Ji jam liepė atiduoti telefoną jai, nes gali atvažiuoti policijos pareigūnai, taip pat jai gali skambinti iš darbo ir jai einant jam iš paskos, prie išėjimo iš buto, Jis atsisukęs jai dar 1 kartą spyrė į kairės kojos
blauzdą, dėl ko ji taip pat pajautė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad jos sūnaus E. Ž. elgesys tapo nebeprognozuojamas, jis nuolat vartoja alkoholinius gėrimus ir elgiasi neadekvačiai, o grįžęs namo kelia konfliktus ir prieš ją smurtauja, prašo jos sūnų nubausti, ar įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo. Esant galimybei sutinka kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka. Nori paprašyti, kad esant galimybei prašo nagrinėti baudžiamąją bylą jai nedalyvaujant ir vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, (b. l. 22-23).
2020 m. vasario 25 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra L. U., gim. 1965 m., gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Protokolo lentelėje pažymėta smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta kūne. Įvykio vieta yra nufilmuota, padarytos fotonuotraukos, kurios pridėtos prie šios baudžiamosios bylos (b. l. 8-15).
Bendrojo pagalbos telefono pažymoje apie įvykį išklotinėje nurodytą, kad 2020-02-25 d. 16.13 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), girtas sūnus E. Ž. panaudojo fizinį smurtą savo motinos L. U. atžvilgiu – spyrė iš dešinės kojos į kairį šoną, po to vėliau vėl spyrė su dešinę koją į nukentėjusiosios kairę koją, buvo sukeltas L. U. fizinis skausmas (b. l. 6).
2020-02-26 kitų objektų apžiūros protokolu, vaizdo įrašė užfiksuota įvykio vieta, nukentėjusioji L. U. papasakojo atvykusiems policijos pareigūnams apie patirtą fizinį smurtą iš sūnaus E. Ž. atžvilgiu (b. l. 16-17).
2020 m. vasario 25 d. Alkotesterio „ALCOTEST 6810" tikrinimo rezultato kvite užfiksuota, kad E. Ž. 2020 m. vasario 25 d., 20.36 val., nustatytas 1,43 promilių girtumas (b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis E. Ž. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad 2020-02-25 jis vartojo alkoholinius gėrimus su savo draugais bei apie 14.00 val. grįžo namo ir nuėjo miegoti, atsigulė ant lovos, kurioje paprastai miega jo mama. Apie 15.00 val. jo mama L. U. grįžo iš darbo ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis girtas guli jos lovoje, kad nedirba ir panašiai. E. Ž. nesusivaldė ir atsikėlęs, vieną kartą dešine koja spyrė jai į šoną, galimai klubo sritį. Jam atrodė kad smūgis nebuvo stiprus, tačiau matė, kad mama susiėmė už šono ir nuėjo į virtuvę. Po kurio laiko konfliktui užsitęsus, jam bandant išeiti iš buto, priėjus prie išėjimo, prie jo priėjo mama ir pareikalavo atiduoti telefoną, tai E. Ž. dar labiau supykdė ir jis vieną kartą dešine koja, spyrė motinai į kairės kojos blauzdą bei iš buto išėjo. E. Ž. pripažįsta, kad šiais savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji L. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 25 d. apie 14.00 val. jai grįžus namo, bute pamatė ant jos lovos miegantį sūnų E. Ž., tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu E. Ž. spyrė pastarajai vieną kartą į kairį šoną, klubo sritį, po ko tęsiantis žodiniam konfliktui spyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą ir tokiu būdu L. U. sukėlė fizinį skausmą. Taigi, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios L. U. pareiškimu bei įvykio vietos apžiūros protokolu bei vaizdo įrašų. Visi aptarti įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visumą, konstatuoja, kad E. Ž., 2020 m. vasario 25 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, žodinio konflikto su savo motina L. U. metu, smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną L. U., spirdamas pastarajai vieną kartą į kairį šoną, klubo sritį, po ko tęsiantis žodiniam konfliktui spyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą ir tokiu būdu L. U. sukėlė fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, motyvus ir tikslus. Kaltinamasis E. Ž. padarė tyčinį, nesunkų, smurtinio pobūdžio nusikaltimą, nukentėjusiosios po įvykio atsiprašė. Kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus, tarp jų už analogiškas veikas - grasinimus ir smurtą prieš šeimos narius, teistumas neišnykęs, nepanaikintas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, registruotas užimtumo tarnyboje. Nusikalto nepraėjus metams po paskutinio baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nedaro, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau. Teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ši bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat tai neprieštarauja teisingumo principui.
Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. Ž. nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą – padarė šeimos nariui (motinai), teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, E. Ž. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. Ž. registruotas Užimtumo tarnyboje, sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, E. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 05 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir pilnai neatlikta arešto bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis E. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 25 d., 20.20 val., iki 2020 m. vasario 27 d., 14.00 val., kas atitinka dvi laisvės atėmimo dienas ir šia dalimi jam sumažinti laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke prisegtame prie bylos viršelio – paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Ž. galutinę bausmę - 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 05 d. baudžiamuoju įsakymu E. Ž. paskirtos ir likusios neatliktos arešto dalimi (18 dienų), prie šios neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir E. Ž. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešių) mėnesių 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į E. Ž. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. vasario 25 d., 20.20 val., iki 2020 m. vasario 27 d., 14.00 val., kas atitinka dvi laisvės atėmimo dienas ir šia dalimi jam sumažinti laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis BK 75 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėti vieneriems metams.
1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
2) paskirti E. Ž. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, esanti voke prisegtame prie bylos viršelio – paliktina saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.