Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 22 d. veika)– 1 (vieni) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 4 d. veika) – 1 (vieni) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir M. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta bausmė – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi subendrintos neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos 3 metų 9 mėnesių 3 dienų bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. (vienas mėnuo), bei laikino sulaikymo laikas (ankstesnėse bylose) nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. bei 2016 m. rugsėjo 16 d. (trys paros).

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomoji priemonė M. M. neskirta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 39,3 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurias, susuktas į tris permatomus plastikinius maišelius, neteisėtai laikė savo sportiniame krepšyje, kol 2017 m. rugsėjo 22 d. apie 02.41 val., (duomenys neskelbtini), šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2. Be to, jis 2017 m. lapkričio 4 d., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,218 g, ir kurį neteisėtai laikė sėdėdamas keleivio pusėje automobilyje ,,Fiat Dukato Minibus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo kelnių galinėje kišenėje, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. lapkričio 4 d. 1 val., kol šias narkotines medžiagas pas jį dalinės rūbų apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai M. M. gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius du BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, tačiau jis nesutinka su paskirta realia laisvės atėmimo bausme – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jam paskirtos bausmės dydį sumažinti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikaltimų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistasis M. M. padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas tris kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nustatė apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė nuoširdžiai besigailintis. Tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors skunde apeliantas nurodo jo asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis, jog jis darbovietės charakterizuojamas teigiamai, ši aplinkybė, įvertinus byloje esančius ir skundžiamame nuosprendyje aptartus kitus bausmės skyrimui reikšmingus argumentus, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad M. M. bausmės tikslai gali būti pasiekti sušvelninus pirmosios instancijos teismo jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Skunde, kaip pagrindas bausmės švelninimui nurodoma tai, kad narkotines medžiagas nuteistasis turėjo tik savo reikmėms. Tačiau tokie jo veiksmai, nenustačius tikslo platinti, atitinka būtent BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymius, tad ši nuteistojo nurodyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo minėto straipsnio sankcijos ribose paskirtos bausmės švelninimui. Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nelaikytina pagrindu sušvelninti nuteistajam skirtą bausmę ir tai, jog jis turi prižiūrėti sergančius tėvus, kadangi nuteistojo deklaruojamos tėvų ligos bei būtinybė juos prižiūrėti, nesutrukdė M. M. daryti nusikalstamas veikas tiek anksčiau, tiek ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

9. Pažymėtina, kad veikas, už kurių padarymą nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, jis padarė būdamas teistas tris kartus už, iš esmės, analogiško pobūdžio ar sunkesnes nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, be kita ko, ir turint tikslą jas platinti. Naujas veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nors nuteistasis teigia besigydantis priklausomybės ligų centre, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog jis šiame centre nesigydė, o 2017 m. spalio 6 d. jame lankėsi tik probacijos skyriaus tarnybos nukreipimu profilaktiniam įvertinimui dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Nagrinėjamu atveju, apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo nutrauktos tik policijos pareigūnams suradus nuteistojo su savimi laikytas narkotines medžiagas, jam būnant ne savo namuose nakties metu. Pažeidus ankstesniu nuosprendžiu skirtą pareigą nuo 22 val. iki 7 val. būti savo namuose, nuteistajam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, jį pasiunčiant bausmę atlikti pataisos namuose. Tad byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistajam jau buvo taikytas du kartus. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad už analogiškos, kaip ir nagrinėjamoje byloje, veikos padarymą, M. M. jau buvo paskirta bauda. Tačiau nei paskirtos probacijos pareigos, nei švelnesnė už laisvės atėmimą bausmė iki šiol nuteistojo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Įvertinus M. M. teistumus, nusikalstamų veikų sistemingumą, daromų veikų pobūdį, galima daryti išvadą, jog nusikaltimų disponuojant narkotinėmis medžiagomis darymas tapo apelianto gyvenimo būdu. Savo kryptingu elgesiu jis nesiekia pateisinti teismo ankstesniais nuosprendžiais parodyto jam pasitikėjimo, todėl, kolegijos įsitikinimu, švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajam ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, būtų neefektyvus.

10. Nors nuteistasis teigia, jog jam paskirtos bausmės viršija BK 259 straipsnyje numatytų bausmių vidurkį, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog nuteistasis Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi buvo pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu šios bausmės neatlikta dalis buvo subendrinta su nagrinėjamoje byloje paskirtomis ir tarpusavyje subendrintomis bausmėmis.

10.1. BK 61 straipsnyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės, atsižvelgiant į sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, tuo atveju, kuomet nustatoma kaltinamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta maksimali skirtina bausmė asmeniui – terminuotas laisvės atėmimas iki 2 metų. Taigi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis lygus 1 metams 1 mėnesiui ir 15 dienų. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis BK 61 straipsniu ir nustačius tiek lengvinančią, tiek sunkinančią nuteistojo atsakomybę aplinkybes, M. M. už pirmąją nusikalstamą veiką, padarytą 2017 m. rugsėjo 22 d., buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, tai yra jos dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už antrąją – 2017 m. lapkričio 4 d. padarytą veiką nuteistajam paskirta artima vidurkiui bausmė. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, aptariamu nuosprendžiu paskyręs nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, bausmės vidurkis skaičiuojamas skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, o ne įvertinant galutinę - su ankstesniu nuosprendžiu subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pagrįstai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis ir aptariamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti, jog nuteistajam paskiriant bausmę, buvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos.

11. Atsižvelgusi į visas aptartas bei pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, nepavyko pasiekti bausmės tikslų – apeliantas ir toliau darė nusikalstamas veikas. Į nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį bei, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą subendrintą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgdamas į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes ir jų reikšmę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytas artimas BK 259 straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 18 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.