Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Daivos Jankauskienės, Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, aukštesniojo išsilavinimo, dirbančio UAB „B. V. T.“ vadybininku, teisto (toliau – M. M.), gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 1 (vieno) mėnesio jos taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2018 m. balandžio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 39,3 g. narkotinės medžiagos – kanapių, kurias susuktas į tris permatomus plastikinius maišelius, neteisėtai laikė savo sportiniame krepšyje, kol 2017 m. rugsėjo 22 d., (kaltinime padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant 2016 m.) apie 02.41 val., (duomenys neskelbtini), šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.Be to, jis kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 4 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0.218 g. ir kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė sėdėdamas keleivio pusėje automobilyje ,,Fiat Dukato Minibus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo kelnių galinėje kišenėje, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. lapkričio 4 d., 01.00 val., kol šias narkotines medžiagas pas jį dalinės rūbų apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam M. M. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą.Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi kaltinamajam M. M. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 1 (vieno) mėnesio jos taikymo terminą, skaičiuojant jį nuo 2018 m. balandžio 5 d.Skundu apygardos teismui kaltinamojo M. M. gynėjas advokatas M. Vasiliauskas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.Kaltinamojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, yra neteisinga. Nors į 2018 m. kovo 8 d. paskirtą teismo posėdį M. M. neatvyko, tačiau jam taikytos kardomosios priemonės nepažeidė, kadangi apie savo neatvykimą jis informavo teismą, nurodydamas, kad blogai jaučiasi. Be to, M. M. turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su savo tėvais, su kuriais jį sieja tvirti socialiniai ryšiai. Kaltinamojo tėvo sveikatos būklė šiuo metu nėra gera, ilgą laiką jis praleido (duomenys neskelbtini) klinikose, iki šiol skundžiasi skausmais. Tuo tarpu M. M. rūpinasi savo tėvais, padeda jiems buityje, lankė sergantį tėvą ir ligoninėje. Kaltinamojo gynėjas pažymi ir tai, kad M. M. dirba, turi legalias pajamas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu jis kaltinamas dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarymu, kurios nekėlė/nekelia pavojaus visuomenei, kreipėsi į psichologą dėl pagalbos jam gydantis priklausomybę, kas, pasak kaltinamojo gynėjo, leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje nuo teismo nesislėps, todėl griežčiausia kardomoji priemonė jam buvo paskirta nepagrįstai. Be to, nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje ir pažymėta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi buvo panaikintas kaltinamojo atžvilgiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ši nutartis yra apskųsta ir, advokato įsitikinimu, turėtų būti panaikinta aukštesniojo teismo, kaip nepagrįsta. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.Kaltinamojo M. M. gynėjo M. Vasiliausko skundas atmetamas. Išnagrinėjus pateikto skundo argumentus, įvertinus juos teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumoje, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Palikdamas galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam M. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas jos taikymo terminą, apylinkės teismas nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą šioje proceso stadijoje teisinio pagrindo nėra.Motyvuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir kaltinamojo gynėjo skundo argumentus visų pirma pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvadose Nr. 140-(6697)-IS1-7091 ir 140-(5861)-IS1-6309 konstatuoti duomenys, liudytojų M. L., R. A., Š. B., Ž. J. ir paties kaltinamojo M. M. parodymai, kuriais jis iš esmės pripažįsta savo kaltę, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant/nustatant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės taikymo ar jos termino pratęsimo, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamojoje byloje pakanka.Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, pažymėtina ir tai, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas/nustatomas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.Vertinamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam M. M. buvo paskirta ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta galioti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Abejoti šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimu, įvertinus kaltinamojo gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje esančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimais M. M. buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojantis kaltinamąjį neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, akivaizdu, kad ši kardomoji priemonė, siekiant BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, o būtent – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, vertinamu atveju nebuvo pakankama, ką skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu, vien tai, kad vertinamu atveju iš esmės nebuvo pažeistos kaltinamajam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos, šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Griežčiausia kardomoji priemonė M. M. buvo paskirta ne dėl švelnesnės kardomosios priemonės pažeidimo, bet dėl jos nepakankamumo siekiant tinkamai įgyvendinti BPK 119 straipsnyje įtvirtintą kardomųjų priemonių paskirtį. Nesutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus kaltinamojo elgesį jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės laikotarpiu, priešingai nei tai traktuojama kaltinamojo gynėjo skundu, teisinio pagrindo nėra. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, 2018 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu M. M. pateikė prašymą pasiruošti gynybai pagal jam pareikštus kaltinimus, dėl ko, teismo posėdis buvo atidėtas. Tačiau, į 2018 m. vasario 8 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis buvo informuotas pasirašytinai, jokie prašymai atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauti, dėl ko, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi buvo nutarta į kitą teisiamąjį posėdį, vyksiantį 2018 m. kovo 8 d., kaltinamąjį atvesdinti. Vykdydamas komentuojamą Kauno apylinkės teismo nutartį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyrius, 2018 m. kovo 7 d. raštu informavo teismą, kad M. M. buvo surastas, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į 2018 m. kovo 8 d. teisiamąjį posėdį, kaltinamasis įsipareigojo atvykti. Tačiau, į 2018 m. kovo 8 d. teisiamąjį posėdį M. M. vėlgi neatvyko, informavęs teismą, kad teisiamojo posėdžio rytą jis pasijuto blogai ir supratęs, kad susirgo, į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau jokių medicininių dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą į 2018 m. kovo 8 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis teismui nepateikė. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog tokiais savo veiksmais M. M. iš esmės vengia jo atžvilgiu vykstančio teismo proceso, be pateisinamos priežasties neatvykdamas į teismo paskirtus posėdžius, apsunkina baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, trukdo kitų proceso dalyvių darbo laiką, dėl ko, kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimas griežtesne – suėmimu ir jos palikimas skundžiama apylinkės teismo nutartimi, nustatant jos taikymo terminą, pateisinamas iš esmės. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinamu atveju kaltinimai M. M. yra pareikšti dėl dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymo. Už šių nusikaltimų įvykdymą, be kitų BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių, kaltinamajam gresia ir reali terminuoto laisvės atėmimo iki 2 (dvejų) metų bausmė. Ir vis tik, vien tik asmeniui gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga suėmimo taikymui, jo pratęsimui ar jo taikymo termino nustatymui. Kaip numato BPK 121 straipsnio 4 dalis, teisėjas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar jos taikymo termino pratęsimo/nustatymo.Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nėra vedęs, teigia, jog turi priklausomybę narkotikams, ką iš esmės patvirtina ne tik šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimas įvykdymas, bet ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais jis buvo pripažintas kaltu už iš esmės analogiškų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Be to, praeityje jis buvo baustas ir administracine tvarka. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas į visuomenėje priimtas bendrąsias elgesio ir moralės normas, rodo, jog šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimas įvykdymas buvo tik loginis jo gyvenimo būdo padarinys. Įvertinus šias aplinkybes, neabejotina, jog M. M., žinodamas teisines nusikaltimų įvykdymo pasekmes, būdamas laisvėje vis tik gali bandyti išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), juolab, kad subendrinus ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes, jam buvo paskirta subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau šiuos įpareigojimus, sprendžiant iš naujai pateiktų kaltinimų, kaltinamasis galimai pažeidė. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir kaltinamojo gynėjo skundo teiginiai dėl nuolatinės M. M. gyvenamosios vietos, jo socialinių ryšių su savo tėvais bei darbinių santykių. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki kaltinamajam šiuo metu inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo įvykdymo, tačiau nuo nusikalstamo elgesio jos kaltinamojo nesustabdė, todėl abejotina, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip pakankamas apsauginis faktorius nuo galimo kaltinamojo slapstymosi. Teisinio pagrindo M. M. taikomos kardomosios priemonės pakeitimui nesudaro ir kaltinamojo tėvo liga bei jo tėvams reikalinga kaltinamojo pagalba. Įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, aukščiau išdėstytas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį švelnesnės kardomosios priemonės taikymo metu, iškelti asmeninius M. M. bei jo šeimos narių interesus aukščiau viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo.Atsižvelgiant į išdėstytą, kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas kaltinamojo M. M. atžvilgiu laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Nors griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones, šioje proceso stadijoje galimybės nėra. Juo labiau, jog ankščiau kaltinamojo atžvilgiu taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nebuvo pakankama BPK 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų tinkamam įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.