Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Z. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25-744/2015, iškeltoje pagal ieškovės M. Z. P. ieškinį atsakovei Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovei dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. Z. P. prašė pripažinti 1995 m. spalio 30 d. privačios žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp jos (E. Z. teisių perėmėjos) ir Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovės, nutraukta jos 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu dėl vienašališko žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo nuo 2014 m. rugpjūčio 30 d. ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 1994-04-13 su atsakove sudarė susitarimą, pagal kurį įsipareigojo susigrąžintą 8,27 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomoti atsakovei. 1995-10-30 E. Z. su atsakove sudarė privačios žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei išnuomojo 8,16 ha žemės sklypą. 1996-06-10 ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį, kuria šalys susitarė dėl žemės nuomos mokesčio dydžio – 200 Lt už 1 ha. Pagal 1996-08-15 paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisė į išnuomotą žemės sklypą perėjo ieškovei. Pažymėjo, kad žemės sklypo nuomos sutarties termino neapibrėžtumas, taip pat nustatytos kainos neatitiktis nekilnojamojo turto ir žemės nuomos rinkos kainoms pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, ji neturėjo galimybės derėtis dėl 1995-10-30 ir 1996-06-10 sutarčių esminių sąlygų – nuomos mokesčio dydžio ir termino, todėl 2014-04-22 pranešė atsakovei, kad vienašališkai nutraukia žemės nuomos sutartį nuo 2014-08-30.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Sprendė, kad žemės nuomos sutarties šalių nesutarimai dėl žemės nuomos mokesčio, taip pat nuomos sutarties neapibrėžtumas dėl nuomos mokesčio dydžio nėra pagrindas vienai iš šalių vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, jei nėra nustatyta kitų Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnyje ir 6.217 straipsnyje numatytų pagrindų. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, kad atsakovė nevykdo arba netinkamai vykdo 1995-10-30 nuomos sutartį. Priešingai, atsakovė naudoja išnuomotą žemę pagal sutartį ir jos paskirtį (žemės ūkio veiklai), moka žemės nuomos mokestį, kitus mokesčius, vykdo kitas įstatymų jam nustatytas pareigas (pvz. CK 6.556 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) ieškovė M. Z. P. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė iš esmės negavo to, ko tikėjosi – nuomos mokesčio, atitinkančio rinkos kainas.

Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nukrypo nuo teismų praktikos.

Nuomos sutartis buvo neterminuota.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė (nuomininkė) visą nuomos laikotarpį naudojo žemę pagal sutartį ir pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir laiku mokėjo nuomos mokestį.

Ieškovė nesiekė derėtis dėl žemės nuomos kainos nustatymo, nors atsakovė teikė pasiūlymus.

Žemės nuomos mokestis nėra esminė sutarties sąlyga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) M. Z. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė ilgalaikiai žemės nuomos teisiniai santykiai ir atsakovė žemės sklypą nuomojasi ir jį naudoja pagal tiesioginę paskirtį – žemės ūkio, jau apie 20 metų, taip pat nuolat moka ieškovei nuomos mokestį. Savo ieškinį ieškovė iš esmės grindė aplinkybe, kad atsakovė pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, kadangi nemoka žemės nuomos mokesčio, atitinkančio rinkos kainas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pačios sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Įprastai šalis gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone tuo atveju, kai sutartis yra pažeista ir dėl šio pažeidimo prarandamas interesas tęsti sutartinius santykius. Taigi vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 6.564 straipsnyje ir 6.217 straipsnyje numatytų pagrindų, ir ieškovė neįrodė, kad negavo to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, ar jog jos pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. sausio 3 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2014 išaiškino, kad, šalims nepavykus susitarti dėl mokesčio dydžio, tai nelaikytina sutarties nutraukimu ar naujo nuomos sutarties termino nustatymu, tokiu būdu nuomotojas tik išreiškia valią pakeisti nuomos sutarties sąlygą, konkrečiu atveju – nustatyti didesnį žemės nuomos mokestį (CK 6.223 straipsnis). Pažymėtina, kad žemės nuomos mokestis nėra esminė žemės nuomos sutarties sąlyga, žemės nuomos sutartis galioja ir nesusitarus dėl mokesčio. Esant prieš tai minėtam kasacinio teismo išaiškinimui, akivaizdu, kad ieškovės galimas siekis gauti didesnį žemės nuomos mokestį nėra pagrindas naudoti ultima ratio (lot. kraštutinę) priemonę ir vienašališkai nutraukti sutartį. Be to, ieškovė nebandė bendradarbiauti su atsakove ir bendru šalių sutarimu ir pastangomis išspręsti susidariusią situaciją, kad kiek galima mažiau nukentėtų abiejų šalių interesai, kadangi privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojos ir nuomininkės susitarimu (CK 6.552 str. 1 d.). Bylos duomenimis, atsakovė teikė ieškovei 2014-04-03 pasiūlymą mokėti didesnį nuomos mokestį (2 tomas, 15 b. l.), tačiau ieškovė į šį pasiūlymą nesureagavo ir nepateikė jokių įrodymų, kad derėjosi dėl neva norimo gauti didesnio žemės nuomos mokesčio. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad ieškovės teiginiai dėl didesnio žemės nuomos mokesčio buvo tik pretekstas vienašališkai nutraukti sutartį ir sutarties nutraukimo pagrindų tikrumas ieškovės neįrodytas.

Kolegija nesutinka su apeliantės skundo teiginiais dėl neterminuotų nuomos teisinių santykių susiformavimo, kadangi 1996-06-10 sutartyje šalys papildomai nustatė žemės mokesčio mokėjimo tvarką ir byloje nėra duomenų, kad šalys aiškiai būtų išreiškę valią nevykdyti 1995-10-30 nuomos sutarties, įregistruotos Nekilnojamojo turto registro centre.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybes, kad atsakovės patirtos 550 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija rekomendacijų (8.11 punktas), sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Pakruojo rajono Gačionių žemės ūkio bendrovei (į. k. 167938688) iš apeliantės M. Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 550 Eur advokato pagalbos išlaidas.