Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-366/2012

Teisėja Laima Dumskienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-09007-2009-5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. balandžio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. Z., V. Č., juridinio asmens „V“ atstovo advokato K. R. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nuosprendžio, kuriuo:

- P. Z. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda (iki 2011-04-28 galiojusi BK 47 str. redakcija); bei pagal BK 222 str. 1 d. ir jam paskirta 45 MGL (5 850 Lt) dydžio bauda (iki 2011-04-28 galiojusi BK 47 str. redakcija); vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir P. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 55 MGL (7 150 Lt) dydžio bauda;

- V. Č. pripažinti kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir jai paskirta 28 MGL (3 640 Lt) bauda (iki 2011-04-28 galiojusi BK 47 str. redakcija);

- UAB „V“ pripažintas kaltu pagal BK 20 str. 2 d., 182 str. 1 d. ir jam paskirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda; bei pagal BK 20 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir jam paskirta 250 MGL (32500 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir UAB „V“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 320 MGL (41 600 Lt) dydžio bauda.

Baudas nuteistieji P. Z., V. Č. ir UAB „V“ įpareigoti sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

P. Z. ir V. Č. nuteisti už tai, kad jie, veikdami grupėje iš anksto susitarusių asmenų, vieninga išankstine tiesiogine tyčia, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) , naudai panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą mokesčius ir įmokas, apgaule UAB „V“ naudai panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 7 260,43 Lt mokesčių ir įmokų, dėl ko buvo padaryta žala valstybės biudžetui, o būtent: P. Z. nuo 2004-10-05 būdamas UAB ,,V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimu paskirtas į direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti UAB ,,V” ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, 2008 m. pradžioje, tyrimo nenustatytą dieną, kartu su V. Č., kuri pagal 2005-05-01 UAB ,,V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) , darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priimta į UAB ,,V“ vadybininkės pareigas, pagal 2006-09-20 UAB ,,V“ direktoriaus P. Z. priimtą įsakymą suteikiant jai teisę išmokėti atlyginimus UAB ,,V“ darbuotojams, veikdami UAB „V“ naudai ir interesais, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, P. Z. nurodymu, V. Č., pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, to paties įstatymo 12 str. 1 d., nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 13 str. 1 d. 5 p., nurodantį, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, taip pat, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 4 punktą nurodantį, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, taip pat, pažeisdama 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 23 str., nurodantį, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms“ (pagal 2003-11-25 LR įstat. Nr. IX-1848), taip pat, pažeisdama 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.IX-2535 7 str., nurodantį, kad „socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius“ (pagal 2004-11-04 LR įstat. Nr.IX-2535 iki 2008-12-31) ir „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius“ (galioja nuo 2009-01-01 pagal 2008-12-19 LR įstat. Nr. XI-93), to paties įstatymo 14 str. 2 d., nurodantį, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, o taip pat pažeisdama 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p. ir 4 d. nuostatas, siekdami išvengti UAB „V“ pareigos sumokėti į valstybės biudžetą 7 260,43 Lt mokesčių ir įmokų (iš to sk.: gyventojų pajamų mokesčio – 2 982,35 Lt; socialinio draudimo įmokų (mokamų apdraustojo asmens lėšomis) – 388,31 Lt; įmokų į garantinį fondą – 17,97 Lt; socialinio draudimo įmokų (mokamų draudėjo lėšomis) – 3 871,80 Lt), laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini) ., be apskaitos dokumentų išmokėjo UAB ,,V“ darbuotojoms: K. G. (buvusiai (duomenys neskelbtini)) – 3 409 Lt, A. P. – 2 942 Lt, S. I. – 996 Lt, D. P. – 105,73 Lt, I. M. – 60,72 Lt ir prekybos centre, (duomenys neskelbtini) ., be apskaitos dokumentų išmokėjo UAB ,,V“ darbuotojoms: S. J. – 867 Lt, A. P. – 666 Lt, iš viso minėtoms darbuotojoms buvo išmokėta 9 046,45 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, po to P. Z. 2009 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB ,,V“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) darbuotojui, nežinojusiam apie nusikalstamą veiką, žinomai neteisingus duomenis dėl 2008 metais UAB „V“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, dėl ko į UAB ,,V“ Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (FR0573) už 2008 metus buvo įrašyti neteisingi duomenys, o būtent: 16 eilutėje (išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma (Lt, ct) įrašyta 83 501,28, nors turėjo būti įrašyta 95 776,05; išskaičiuota pajamų mokesčio suma (Lt) įrašyta 10 006, nors turėjo būti įrašyta 12 952, po to ši UAB „V“ Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija (FR0573) už 2008 metus su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis, remiantis 2006-06-28 sudaryta mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) , 2009-02-10 elektroniniu būdu buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir tokiu būdu P. Z. ir V. Č., veikdami kartu, apgaule UAB „V“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 7 260,43 Lt mokesčių ir įmokų (iš to sk.: gyventojų pajamų mokesčio – 2 982,35 Lt; socialinio draudimo įmokų (mokamų apdraustojo asmens lėšomis) – 388,31 Lt; įmokų į garantinį fondą – 17,97 Lt; socialinio draudimo įmokų (mokamų draudėjo lėšomis) – 3 871,80 Lt) į valstybės biudžetą, tuo padarydami Lietuvos valstybei 7 260,43 Lt turtinę žalą.

Be to, P. Z. nuteistas už tai, kad jis nuo 2004-10-05 būdamas UAB ,,V“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini)) vienintelio akcininko sprendimu paskirtas į direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti UAB ,,V” ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., nurodantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, to paties įstatymo 6 str. 2 d., nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, to paties įstatymo 12 str. 1 d., nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 13 str. 1 d. 5 p., nurodantį, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, o taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 4 punktą nurodantį, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16, siekdamas panaikinti UAB „V“ prievolę sumokėti įmokas ir mokesčius, UAB ,,V“ apskaitoje nepateikė objektyvių duomenų dėl UAB „V“ darbuotojoms K. G. (buvusiai (duomenys neskelbtini)), A. P., S. I., S. J., A. P., D. P. ir I. M. išmokėto 9 046,45 Lt darbo užmokesčio, kuris išmokėtas be apskaitos dokumentų ir šios įvykusios ūkinės operacijos neįtrauktos į UAB „V“ apskaitą ir nepagrįstos apskaitos dokumentais, taip pat nepateikta informacija, ar šie išmokėti pinigai yra UAB „V“ pajamos, ar skolintos lėšos ar kita, pagal kurią galima būtų nustatyti UAB „V“ turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą bei jų struktūrą. Dėl šių priežasčių negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB „V“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taip pat, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 6 p., nurodantį, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB ,,V“ apskaitoje pateikė kasos išlaidų orderius (2008-01-31 Nr. 3 – 1 000,00 Lt; 2008-05-31 be Nr. – 17 000,00 Lt; 2008-06-30 Nr. 47 – 10 000,00 Lt; 2008-07-31 be Nr. – 25 000,00 Lt; 2008-11-30 be Nr. – 35 000,00 Lt; 2008-12-01 be Nr.– 25 000,00 Lt; 2008-12-05 be Nr. – 11 185,55 Lt; 2008-12-12 be Nr. – 30 000,00 Lt; 2008-12-31 be Nr. – 24 139,85 Lt; 2009-02-27 be Nr. – 8 500,00 Lt; 2009-03-31 be Nr. – 1 300,00 Lt) dėl 188 125,40 Lt išmokėjimo V. Č. atsiskaitymams ir 2009-05-16 kasos išlaidų orderį be Nr. dėl 1 667,32 Lt išdavimo V. Č. išmokėti atlyginimus, kuriuose ties įrašais „Gavėjo parašas“ nėra pinigus gavusio asmens parašų, todėl negalima nustatyti ar visi minėti 189 792,72 Lt buvo išmokėti, kam atsirado įsipareigojimas atsiskaityti už gautus UAB „V“ pinigus, todėl negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB „V“ įmonės turto (pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Juridinis asmuo UAB ,,V“ nuteistas už tai, kad jis, atstovaujamas direktoriaus P. Z., kuris veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų su UAB „V“ vadybininke V. Č., veikdami vieninga išankstine tiesiogine tyčia, turėdami vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), naudai panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą mokesčius ir įmokas, apgaule UAB „V“ naudai panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 7 260,43 Lt mokesčių ir įmokų, dėl ko buvo padaryta žala valstybės biudžetui, o būtent: P. Z., nuo 2004-10-05 UAB ,,V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini), vienintelio akcininko sprendimu paskirtas į direktoriaus pareigas, turėdamas teisę atstovauti UAB “V” ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, vykdydami bendrą nusikalstamą sumanymą, P. Z. nurodymu V. Č., pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, to paties įstatymo 12 str. 1 d., nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 13 str. 1 d. 5 p., nurodantį, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, taip pat, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 4 punktą nurodantį, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, taip pat, pažeisdama 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str., nurodantį, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms“ (pagal 2003-11-25 LR įstat. Nr.IX-1848), taip pat, pažeisdama 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.IX-2535 7 str., nurodantį, kad „socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius“ (pagal 2004-11-04 LR įstat. Nr. IX-2535 iki 2008-12-31) ir „apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius“ (galioja nuo 2009-01-01 pagal 2008-12-19 LR įstat. Nr. XI-93), to paties įstatymo 14 str. 2 d., nurodantį, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, o taip pat, pažeisdama 2000-09-12 Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. 1 p. ir 4 d. nuostatas, siekdami išvengti UAB „V“ pareigos sumokėti į valstybės biudžetą 7 260,43 Lt mokesčių ir įmokų (iš to sk.: gyventojų pajamų mokesčio – 2 982,35 Lt; socialinio draudimo įmokų (mokamų apdraustojo asmens lėšomis) – 388,31 Lt; įmokų į garantinį fondą – 17,97 Lt; socialinio draudimo įmokų (mokamų draudėjo lėšomis) – 3 871,80 Lt), laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), be apskaitos dokumentų išmokėjo UAB ,,V“ darbuotojoms: K. G. (buvusiai (duomenys neskelbtini)) – 3 409 Lt, A. P. – 2 942 Lt, S. I. – 996 Lt, D. P. – 105,73 Lt, I. M. – 60,72 Lt ir J. B. prekybos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), be apskaitos dokumentų išmokėjo UAB ,,V“ darbuotojoms: S. J. – 867 Lt, A. P. - 666 Lt, iš viso minėtoms darbuotojoms buvo išmokėta 9 046,45 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, po to P. Z. 2009 m. pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB ,,V“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) darbuotojui, nežinojusiam apie nusikalstamą veiką, žinomai neteisingus duomenis dėl 2008 metais UAB „V“ darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio, dėl ko į UAB ,,V“ Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją ((duomenys neskelbtini)) už 2008 metus buvo įrašyti neteisingi duomenys, o būtent: 16 eilutėje (išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma (Lt, ct) įrašyta 83 501,28, nors turėjo būti įrašyta 95 776,05; išskaičiuota pajamų mokesčio suma (Lt) įrašyta 10 006, nors turėjo būti įrašyta 12 952, po to ši UAB „V“ Metinė A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracija ((duomenys neskelbtini)) už 2008 metus su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis, remiantis 2006-06-28 sudaryta mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-02-10 elektroniniu būdu buvo pateikta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui ir tokiu būdu P. Z. veikdamas kartu su V. Č., apgaule, UAB „V“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 7 260,43 Lt mokesčių ir įmokų (iš to sk.: gyventojų pajamų mokesčio – 2 982,35 Lt; socialinio draudimo įmokų (mokamų apdraustojo asmens lėšomis) – 388,31 Lt; įmokų į garantinį fondą – 17,97 Lt; socialinio draudimo įmokų (mokamų draudėjo lėšomis) – 3 871,80 Lt) į valstybės biudžetą, tuo padarant Lietuvos valstybei 7 260,43 Lt turtinės žalos.

Taip pat, juridinis asmuo UAB „V“ nuteistas už tai, kad jis, atstovaujamas P. Z. nuo 2004-10-05 UAB ,,V“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vienintelio akcininko sprendimu paskirto į direktoriaus pareigas, turinčio teisę atstovauti UAB ,,V” ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „V“ naudai ir interesais, būdamas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., nurodantį, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”, to paties įstatymo 6 str. 2 d., nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, to paties įstatymo 12 str. 1 d., nurodančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, to paties įstatymo 13 str. 1 d. 5 p., nurodantį, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, o taip pat, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 4 punktą nurodantį, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16, siekdamas panaikinti UAB „V“ prievolę sumokėti įmokas ir mokesčius, UAB ,,V“ apskaitoje nepateikė objektyvių duomenų dėl UAB „V“ darbuotojoms K. G. (buvusiai (duomenys neskelbtini)), A. P., S. I., S. J., A. P., D. P. ir I. M. išmokėto 9 046,45 Lt darbo užmokesčio, kuris išmokėtas be apskaitos dokumentų ir šios įvykusios ūkinės operacijos neįtrauktos į UAB „V“ apskaitą ir nepagrįstos apskaitos dokumentais, taip pat, nepateikta informacija, ar šie išmokėti pinigai yra UAB „V“ pajamos, ar skolintos lėšos, ar kita, pagal kurią galima būtų nustatyti UAB „V“ turtą, įsipareigojimus ir nuosavą kapitalą bei jų struktūrą. Dėl šių priežasčių negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB „V“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat, P. Z., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 6 p., nurodantį, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai – „asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB ,,V“ apskaitoje pateikė kasos išlaidų orderius (2008-01-31 Nr. 3 – 1 000,00 Lt; 2008-05-31 be Nr. – 17 000,00 Lt; 2008-06-30 Nr. 47 – 10 000,00 Lt; 2008-07-31 be Nr. – 25 000,00 Lt; 2008-11-30 be Nr. – 35 000,00 Lt; 2008-12-01 be Nr.– 25 000,00 Lt; 2008-12-05 be Nr. – 11 185,55 Lt; 2008-12-12 be Nr. – 30 000,00 Lt; 2008-12-31 be Nr. – 24 139,85 Lt; 2009-02-27 be Nr. – 8 500,00 Lt; 2009-03-31 be Nr. – 1 300,00 Lt) dėl 188 125,40 Lt išmokėjimo V. Č. atsiskaitymams ir 2009-05-16 kasos išlaidų orderį be Nr. dėl 1 667,32 Lt išdavimo V. Č. išmokėti atlyginimus, kuriuose ties įrašais „Gavėjo parašas“ nėra pinigus gavusio asmens parašų, todėl negalima nustatyti ar visi 189 792,72 Lt buvo išmokėti, kam atsirado įsipareigojimas atsiskaityti už gautus UAB „V“ pinigus, todėl negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB „V“ įmonės turto (pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Gynėjo nuomone, teismas padarė klaidingą išvadą, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB „V“ apskaitoje pateiktuose kasos išlaidų orderiuose pinigus gavusio asmens parašų nebuvimas kliudo nustatyti, ar visi 189 792,72 Lt buvo išmokėti, kam atsirado įsipareigojimas atsiskaityti už gautus UAB „V“ pinigus, todėl negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB „V“ įmonės turto (pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šią išvadą teismas pagrindė specialistės S. S. atlikto patikrinimo medžiaga ir parodymais, nors pati specialistė pripažino, kad atliktas patikrinimas nėra pilnas, kad ji savo išvadas grindžia vien tik liudytojų parodymais ir nepasirašytais kasos išlaidų kvitais, kad ji netikrino visų bendrovės apskaitos registrų, iš kurių taip pat būtų galima nustatyti bendrovės turto (pinigų), įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Todėl, gynėjo manymu, teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą skirti byloje teismo buhalterinę ekspertizę ir ištirti visus bendrovės turimus dokumentus, registrus. Gynėjas teigia, kad parašo nebuvimas apskaitos dokumentuose iš esmės reiškia tik tai, kad pinigai pagal tokius kasos išlaidų orderius arba mokėjimo žiniaraščius nėra išmokėti. Tai paneigia specialistės išvadas ir paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kad dėl V. Č. parašų kasos išlaidų orderiuose nebuvimo neįmanoma nustatyti tikros pinigų sumos, turėjusios būti įmonės kasoje, neaišku ar 189 792,72 Lt buvo išmokėti, kam atsirado įsipareigojimas atsiskaityti už gautus UAB „V“ pinigus, o dėl to negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB „V“ įmonės turto (pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Gynėjas teigia, kad BK 220 str. 1 d. esanti formuluotė kalba ne apie vieną ar kitą ydingą apskaitos dokumentą, o apie apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą dėl kurios „visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros“ ir reiškia, kad to negalima padaryti iš visų bendrovės vedamų buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. tame tarpe ir iš apskaitos registrų. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje faktiškai neanalizavo ir neaptarė aplinkybių, kurias galima būtų pripažinti kaip juridinio asmens nauda. Išvada, jog direktoriaus P. Z. nusikalstamais veiksmais išvengta mokestinės prievolės, padaryta visiškai nekreipiant dėmesio į tai, kad UAB „V“ darbuotojoms K. G. (buvusiai (duomenys neskelbtini)), A. P., S. I., S. J., A. P., D. P. ir I. M. tariamai išmokėtas bendrovės lėšomis 9 046,45 Lt darbo užmokestis yra didesnis nei panaikinta prievolė sumokėti į valstybės biudžetą 7 260,43 Lt mokesčių ir įmokų. Skunde pažymima, kad iš tariamai neapskaičiuoto ir į valstybės biudžetą bei į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtų 7260,43 Lt mokesčių ir įmokų, gyventojų pajamų mokesčio 2982,35 Lt ir socialinio draudimo įmokos – 388,31 Lt sumos yra išskaičiuojamos iš pačių darbuotojams priskaičiuotų darbo užmokesčių sumų, šiuo atveju mokesčius bendrovei reikėjo atskaičiuoti ir sumokėti ne iš UAB „V“ lėšų, o iš darbuotojoms K. G. (buvusiai (duomenys neskelbtini)), A. P., S. I., S. J., A. P., D. P. ir I. M. tariamai išmokėtos 9046,45 Lt sumos. Gynėjas pažymi, kad juridiniam asmeniui visada naudinga, jog visos patiriamos išlaidos būtų parodytos apskaitoje, nes jos didina bendrovės išlaidas ir tuo pačiu mažina juridinio asmens UAB „V“ pelno mokestį. Teismas nesiaiškino, kokia suma būtų sumažėjęs juridinio asmens pelno mokestis, jeigu tariamai išmokėta 9046,45 Lt suma būtų įtraukta į apskaitą, todėl nuosprendyje išdėstyti teiginiai, kad juridinio asmens naudai išvengta visa 7260,43 Lt mokesčių ir įmokų, yra nepagristi. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl galimai neteisėtų P. Z. veiksmų UAB „V“ įgavo palankesnę padėtį rinkoje, pranašumą prieš konkurentus ar pan. Be to, tokia galimai neteisėta veikla vykdyta ne pagrindinėje UAB „V” veikloje – prekyboje, o sumažinant bendrovės išlaidas 3889,77Lt mokesčių ir įmokų suma juridinio asmens metinėje apyvartoje yra labai maža, todėl bendrovės padėtis įmonių atžvilgiu rinkoje tikrai nepasikeitė. Dėl to patraukiant juridinį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, nėra tinkamai nustatytos ir įrodytos, visos BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: juridinio asmens nauda arba interesas. Gynėjo manymu, teismas, spręsdamas juridinio asmens – UAB „V“ baudžiamosios atsakomybės klausimą, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą principą, draudžiantį tą patį asmenį bausti du kartus už tą pačią veiką, nes neatsižvelgė į tai, jog šioje byloje juridinis asmuo ir fizinis asmuo faktiškai sutapo. UAB „V“ visa organizacinė valdymo struktūra apsiriboja administracijos vadovu ir vieninteliu akcininku, t. y. nuteistuoju P. Z.. Todėl juridinį asmenį pripažinus kaltu pažeidžiamas dvigubo baudimo negalimumo principas. Formaliai bendrovės turtas nėra laikomas P. Z. asmeniniu turtu, tačiau juridiniam asmeniui paskyrus bausmę, P. Z. yra baudžiamas du kartus, nes jis tiesiogiai atsakingas už bet kokių prievolių vykdymą, o bausmė juridiniam asmeniui vykdoma iš to paties asmens P. Z. nuosavybe valdomo turto. Todėl gynėjo manymu, juridinis asmuo UAB „V“ apkaltintas be pagrindo, netinkamai aiškinant ir jo atžvilgiu taikant baudžiamąjį įstatymą. Be to, juridiniam asmeniui UAB „V” skirta subendrinta 320 MGL bauda yra aiškiai per griežta, neatitinkanti veikų masto, jų pavojingumo laipsnio, neatsižvelgiant į bendrovės gaunamas metines pajamas bei galimybes įvykdyti nuosprendį dviejų mėnesių laikotarpyje.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti kiekvieno jų apeliacinius skundus, o prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam šios bylos dalies išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Priešingai nei apeliaciniuose skunduose teigia apeliantai, teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų P. Z. ir juridinio asmens UAB „V“ kaltės klausimus dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo apeliantų nusikalstamas veikas ir paskyrė teisingas bausmes.

Tačiau kolegija sutinka, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį visų apeliantų atžvilgiu pagal BK 182 str. l d., nesant tinkamai įformintų nukentėjusiųjų asmenų skundų ar jų teisėtų atstovų pareiškimų ar prokuroro reikalavimų patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį, kaip tai numato BK 182 str. 4 d.

Iš tikrųjų LR BK 182 str. 4 d. numatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos dėl apgaule išvengtos prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 7260,43 Lt mokesčių nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Byla pradėta tiriant tik apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Byloje nėra ir BPK 167 str. numatyto prokuroro reikalavimo kuris turi būti ne formalus, o motyvuotas. Prokurorui numatyta teisė inicijuoti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, jei nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų. Kadangi sutinkamai su BPK 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamasis procesas net negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas jei nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, todėl tuo pagrindu nuosprendis dalyje dėl V. Č., P. Z. ir UAB „V“ nuteisimo pagal LR BK 182 str. 1 d. naikinamas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Priėmus sprendimą nutraukti bylą dėl veikos numatytos LR BK 182 str. 1 d. skundų argumentai dėl šios nusikalstamos veikos plačiau nebeanalizuojami.

Apeliantai P. Z. ir UAB „V“ neigia kaltę ir dėl jiems inkriminuoto BK 222 str. 1 d., tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje teisingai įvertino įrodymų visumą bei nustatė, kad P. Z. ir UAB „V“ BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Todėl P. Z. ir juridinis asmuo UAB „V“ pagrįstai pripažinti kaltais dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, už ką jie skundžiamu nuosprendžiu nuteisti.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą, tačiau šioje byloje aktuali yra tik viena iš minėtų alternatyvių veikų – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. 1 d. atsiranda tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad P. Z., būdamas UAB „V“ direktoriumi, kuris atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (nuosprendyje nurodyti teisės aktai ir jų reikalavimų pažeidimai) apgaulingai ją tvarkė – nepateikė objektyvių duomenų dėl kaltinime nurodytoms UAB „V“ darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio, kuris išmokėtas be apskaitos dokumentų ir šios įvykusios ūkinės operacijos neįtrauktos į UAB „V“ apskaitą ir nepagrįstos apskaitos dokumentais, be to, UAB ,,V“ apskaitoje pateikė gavėjo nepasirašytus kasos išlaidų orderius dėl 188 125,40 Lt išmokėjimo V. Č. atsiskaitymams ir 2009-05-16 kasos išlaidų orderį be Nr. dėl 1 667,32 Lt išdavimo V. Č. išmokėti atlyginimus, todėl negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB „V“ įmonės turto (pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors P. Z. ir UAB „V“ ginčija savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtina skundžiamame teismo nuosprendyje aptarti, byloje esantys iš liudytojų apklausų, daiktų, dokumentų pateikimo gauti duomenys, taip pat specialisto išvada bei iš dalies – ir pačių apeliantų parodymai. Apeliaciniuose skunduose nurodomi nesutikimo su nuteisimu motyvai nėra nauji, apylinkės teismui buvo žinomi ir tinkamai įvertinti. Naujų argumentų, verčiančių byloje esančius įrodymus vertinti kitaip nei skundžiamu teismo nuosprendžiu, skunduose nenurodoma.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis įstatymas numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie suprantami kaip popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Nepaisant šių reikalavimų, nuteistasis P. Z. jų nesilaikė. Specialisto išvada nustatyta, kad jis nepateikė objektyvių duomenų dėl kaltinime nurodytoms UAB „V“ darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio, kuris išmokėtas be apskaitos dokumentų ir šios įvykusios ūkinės operacijos neįtrauktos į UAB „V“ apskaitą ir nepagrįstos apskaitos dokumentais, be to, UAB ,,V“ apskaitoje pateikė gavėjo nepasirašytus kasos išlaidų orderius. Teismo posėdyje dalyvavusi šią išvadą pateikusi specialistė ją patvirtino, be to, ši išvada pagrįsta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, todėl netikėti šiuo objektyviu įrodymu teismas neturi jokio pagrindo. Apeliantų P. Z. ir UAB „V“ skunduose dėstomi subjektyvūs samprotavimai apie kaltinimuose nurodytų objektyvių duomenų nepateikimą, ūkinių operacijų neįtraukimą į apskaitą ir nepagrindimą apskaitos dokumentais, parašų kasos išlaidų orderiuose nebuvimą, trūkumo kasoje nenustatymą P. Z. ir UAB „V“ kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nepaneigia. Pažymėtina, kad specialisto išvada nustatyti apgaulingam apskaitos tvarkymui (BK 222 str.) inkriminuoti būtini padariniai – pagal nustatytus pažeidimus iš dalies nebuvo galima nustatyti laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2009-05-16 UAB „V“ įmonės turto (pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Specialistės išvados surašytos remiantis jų surašymą tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, jomis buvo atsakyta į užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus. Specialistė dalyvavo nagrinėjant bylą apylinkės teisme, duodama parodymus paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą, patvirtino savo išvadas ir nurodė, jog pagal pateiktus UAB „V“ buhalterinius dokumentus nustatyta, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Abejoti specialistės kompetencija, o taip pat jos pateiktos išvados nešališkumu bei objektyvumu, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, tokių teisiškai argumentuotų motyvų nenurodė ir apeliantai savo skunduose. Teismas pagrįstai rėmėsi šia specialistės išvada dėl aukščiau minėtų padarinių nustatymo, o padarinių konstatavimas nagrinėjamoje byloje pagrindžia baudžiamosios atsakomybės apeliantams taikymą.

Byloje surinktais įrodymais paneigta P. Z. ir UAB „V“ atstovo apeliaciniuose skunduose keliama versija dėl UAB „V“ buhalteriją tvarkančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės už netinkamą šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Minėtų apeliantų teiginiai, kad už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą turi atsakyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįsti. BK 222 str. įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, kurios turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintas nuostatas. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 str. nustato asmenis, atsakingus už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio įstatymo 10 str. apibrėžia asmenis, tvarkančius ūkio subjekto apskaitą: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Šio įstatymo 21 str. 1 d. nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas, kaip specialioji teisės norma, konkrečiai apibrėžiantis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo subjektus, aiškiai nustato, kokie dvejopo pobūdžio veiksmai yra galimi, už kuriuos gali būti nubausti kalti asmenys, tai – apskaitos tvarkymas ir organizavimas. Buhalterinės apskaitos organizavimas – tai veikų, kurias reikia atlikti, kad būtų pasiekti tikslai ir išspręsti uždaviniai, nustatymas, tvarkymas bei koordinavimas. Liudytojas V. K. parodė, kad jis kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkas tvarkė UAB „V“ buhalterinę apskaitą pagal P. Z. ar V. Č. pateiktus dokumentus. Kaip matyti dokumentai buhalterinės apskaitos tvarkymui buvo pasirašomi P. Z., be to, jis pats juos pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas rodo, jog viskas buvo daroma su jo žinia ir pagal jo nurodymus. Taigi, esant tokiai situacijai UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo niekaip kontroliuoti ir įtakoti veiksmų iki atitinkamų duomenų į programą įvedimo ar dokumentų pateikimo jai, o nežinodama pastarųjų gautų duomenų neobjektyvumo faktų – veiksmai su jais, toliau tvarkant buhalterinę apskaitą, nėra laikytini nusikalstamais. Išanalizavusi visus byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad P. Z., būdamas UAB „V“ direktoriumi, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovei nepateikdamas objektyvių duomenų dėl kaltinime nurodytoms UAB „V“ darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio, kuris išmokėtas be apskaitos dokumentų, nepagrįsdamas minėtų įvykusių ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, taip pat pateikdamas gavėjo nepasirašytus kasos išlaidų orderius, sąmoningai siekė, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, nesilaikant įstatymų reikalavimų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantai P. Z. ir UAB „V“ visiškai nepagrįstai atsakomybę bando perkelti UAB „V“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaip jau minėta apgaulingai buhalterinę apskaitą tvarkė pats UAB „V“ direktorius ir tai neabejotinai buvo daroma bendrovės naudai ir jos interesais. Būtent dėl to, kad darbuotojoms buvo mokamas neoficialus atlyginimas, bendrovė galėjo išvengti privalomų mokesčių į valstybės biudžetą.

Taigi, įvertinus visas aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų visetą, matyti, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai pripažino P. Z. ir juridinį asmenį UAB „V“ kaltais pagal BK 222 str. 1 d. už apgaulingą, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buhalterinės apskaitos tvarkymą. Atsižvelgiant į tai, išteisinti juos iš jo nėra jokio pagrindo.

Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų P. Z. ir juridinio asmens UAB „V“ nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jiems bausmes. Jokių pažeidimų skiriant bausmes nenustatyta. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiams, apeliaciniuose skunduose nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Juridinio asmens UAB „V“ atstovo skunde nepagrįstai teigiama apie bendrovei paskirtą per griežtą bausmę, nes kaip matyti, atsižvelgus į visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes juridiniam asmeniui buvo paskirta bauda artima minimaliai. Tokios bausmes laikyti per griežta ir neteisinga nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstai juridinio asmens „V“ atstovo skunde teigiama ir apie dvigubo nubaudimo principo pažeidimą. Pažymėtina, jog Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas non bis in idem reiškia, kad yra draudžiama bausti tą patį asmenį antrą kartą už tą pačią nusikalstamą veiką, tačiau šis konstitucinis principas nepaneigia galimybės už tą pačią nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn patraukti du ar daugiau asmenų, kurių kaltė yra įrodyta. Traukiant baudžiamojon atsakomybėn už tam tikrus požymius turinčio fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką tą veiką padariusį fizinį asmenį ir juridinį asmenį, kuris pripažįstamas kaltu dėl to, kad tam tikrus požymius turintis fizinis asmuo jo naudai (ar interesais) padarė nusikalstamą veiką, baudžiamojon atsakomybėn už vieną veiką yra traukiami skirtingi subjektai: fizinis asmuo ir juridinis asmuo. Taigi fizinis asmuo ir juridinis asmuo, kaip baudžiamosios atsakomybės subjektai, negali būti tapatinami. BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį juridinis asmuo atsako tik tada, kai atitinkamas fizinis asmuo jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro nusikaltimą, negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo atsako be kaltės. Todėl BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų pažeisti Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyto draudimo. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas).

Apeliantų skunduose iš esmės deklaratyviai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apeliantų kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas apeliantų bei jų gynėjų teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Tai, kad teismas argumentuotai atmetė prašymą skirti teismo buhalterinę ekspertizę ir ištirti visus bendrovės turimus dokumentus, registrus, taip pat apeliantams nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jų atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą ar rungimosi principas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra, teismas veikė laisvai ir nepriklausomai nuo pašalinės įtakos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.,

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį dalyje dėl P. Z. ir V. Č. pripažinimo kaltais pagal LR BK 182 str. 1 d. bei UAB „V“ pripažinimo kalta pagal LR BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamąją bylą P. Z. atžvilgiu dalyje dėl kaltinimo pagal LR BK 182 str. 1 d. nutraukti.

Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamąją bylą V. Č. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal LR BK 182 str. 1 d. nutraukti.

Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamąją bylą UAB „V“ atžvilgiu dalyje dėl kaltinimo pagal LR BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d. nutraukti.

Panaikinti P. Z. pagal LR BK 63 str. 1 d. 4 d. taikytą bausmių subendrinimą.

Panaikinti UAB „V“ pagal LR BK 63 str. 1 d. 4 d. taikytą bausmių subendrinimą.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.