Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. Č., R. Č. ir V. Č. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovams E. Č., R. Č., V. Č. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje, A. L., institucija, teikianti išvadą byloje, Visagino savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo E. Č., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti-subsidiariai iš jo tėvų V. Č. ir R. Č., 2‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog be jokios priežasties E. Č. 2014 m. balandžio 21 d. apie 5 val., viešoje vietoje –prie vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini), užpuolė jį ir sumušė, ko pasekoje jam lūžo ranka, sumūšta akis. Ieškovas gydymosi laikotarpiu negalėjo savimi pasirūpinti, buvo priklausomas nuo artimųjų, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Atsirado psichologinė įtampa vakare būti nuošaliose vietose, kadangi jaučia baimę jog gali būti užpultas. Teigia, kad atsakovo veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Neturtinę žalą vertina 2‘000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo E. Č., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų – atsakovų V. Č. ir R. Č. 2‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei 380 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Priteisė iš atsakovo E. Č., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo tėvų – atsakovų V. Č. ir R. Č. 60 Eur žyminio mokesčio, ir 42,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nustatė, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariate 2014-05-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas remiantis E. G. protokole-pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad 2014-04-21, apie 5 val. ryto, jam einant iš restorano „Troika“ kartu su broliu A. G. ir draugu M. Z., prie kelių sankryžos Partizanų g. – Kosmoso g., prie jų priėjo vienas jaunuolis, kurio jis nepažįsta. Jaunuolis pradėjo klausinėti ar ne jie sumušė jo draugą. Apie ką kalbėjo minėtas jaunuolis nei jis, nei jo draugai nesuprato. Kol jie kalbėjosi prie jų priėjo dar apie dešimt jaunuolių. Jaunuolis nieko nenorėjo klausyti, elgėsi agresyviai, pradėjo stumdytis, mosikuotis rankomis. Jaunuolis bandė suduoti E. G. broliui, tačiau jam pavyko išsisukti. Tada tas pats jaunuolis pribėgo prie E. G. ir sudavė kelis smūgius į veidą. Prie jo prisijungė dar vienas draugas. E. G. bandė aiškintis kodėl jie juos puola, tačiau jie nieko nesakė. Paskui jie pargriovė E. G. ant žemės ir pradėjo spardyti jį kojomis. Gulėdamas jis rankomis užsidengė veidą. Po kelių smūgių, dešinėje rankoje pajuto stiprų skausmą. Tada jis išgirdo, kad kažkas sušuko „policija“. Tuo metu prie jo pribėgo jo draugas Maksimas jį pakėlė nuo žemės ir nuvedė prie policijos automobilio. Paskui jis buvo nuvežtas į Visagino ligoninės priėmimo skyrių, kur po gydytojo apžiūros sužinojo, kad jam sulaužyta dešinė ranka.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2014-04-25 protokole užfiksuota, kad E. G. atpažino E. Č. kaip asmenį, kuris 2014-04-21 apie 5 val., Visagino mieste, Kosmoso gatvėje ties Visagino vaikų darželio – lopšelio pastato, ant šaligatvio, išprovokavęs konfliktą pirmas pradėjo muštis, o vėliau prie jo prisijungė ir jo draugas. Būtent po šio vaikino antro spyrio, jis pajuto didelį skausmą dešinės rankos plaštakos srityje. Liudytojas A. G. 2014-05-02 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą kurioje buvo sumuštas E. G.. Parodė, kad jį mušė E. Č. ir A. L.. Paaiškino, kaip šie asmenys mušė E. G.. Liudytojas M. Z. 2014-05-02 parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą kurioje buvo sumuštas E. G.. Parodė, kad jį mušė E. Č. ir A. L.. Paaiškino, kaip šie asmenys mušė E. G.. Jis nurodė, kad E. Č. atsistojęs E. G. iš dešinės pusės, spyrė apauta dešine koja ne mažiau dešimt kartų nukentėjusiajam į galvos sritį, kurią jis buvo užsidengęs rankomis. Tuo metu nuo šlaito nusileido antras jaunuolis A. L., kuris atsistojęs E. G. iš kairės ties užsidengusia rankomis galva ir spyrė nemažiau keturių kartų apauta dešine koja į galvos ir peties sritį. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2014-04-25 protokole užfiksuota, kad liudytojas M. Z. atpažino E. Č. kaip asmenį, kuris 2014-04-21 apie 5 val., (duomenys neskelbtini), ties Visagino vaikų darželio – lopšelio pastato, ant šaligatvio, išprovokavęs konfliktą sudavė pirmas jo draugui E. G. į veido sritį, o vėliau prie jo prisijungė ir kitas jaunuolis. E. Č. 2014-04-21, 06:12:06 val., buvo nustatytas 0,98 prom., girtumas. Nepilnametis E. Č. nuo 2011-09-30 iki 2013-10-25 buvo įtrauktas į Skyriaus rizikos grupės vaikų apskaitą. Skyriuje gauti keli policijos pranešimai apie nepilnamečio netinkamą elgesį, administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas: 2011-09-12 dėl kito nepilnamečio sumušimo; 2011-11-15 dėl rūkymo; 2012-01-16 dėl rūkymo; 2012-02-19 dėl kito nepilnamečio sumušimo; 2013-04-03 dėl nepilnamečio padaryto chuliganizmo. 2011-12-20 E. Č. elgesys buvo svarstytas Visagino savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2014-12-23 apklaustas A. L. parodė, kad jis 2014-04-21 buvo naktiniame klube, kuriame vartojo alkoholį. Pripažino, kad apie 5 val., eidamas link vaikų darželio, esančio (duomenys neskelbtini), pamatė stovinčius tris jaunuolius ir E. Č.. E. Č. tuo metu kalbėjosi su vienu iš tų trijų vaikinų, kurio jis nepažinojo. Girdėjo, kaip E. Č. sušuko, kad tai ties patys vaikinai, kurie sumušė R.. Pamatęs, kad tarp E. Č. ir to jaunuolio vyksta konfliktas, nutarė padėti E. Č.. A. L. bėgant link E. Č. ir jaunulio, pastebėjo, kad jau įvyko tarp jų muštynės, kurių metu jie abu nugriuvo ir nusirito link vaikų darželio tvoros. A. L. pribėgus prie gulinčio jaunuolio, E. Č. atsikėlė ir atsistojo ties jo galva, o A. L. atsistojęs tam gulinčiam vaikinui iš kairės spyrė į kairį petį, kairį šoną bei galimai pilvo sritį. E. Č. tuo metu įspyrė jaunuoliui ties galva, kurią jis dengėsi rankomis. E. Č. suduodamų smūgių buvo daug. A. L. sulaikė policijos pareigūnai ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 49-1-00121-14 b. l. 118-119). Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras 2014-12-23 priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo Nr. 49-1-00121-14, kuriuo nutarė nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą įtariamąjį A. L. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduodant jo motinai N. L., atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams. Šį prokuroro nutarimą 2014-12-29 yra patvirtinęs Ignalinos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 49-1-00121-14 b. l. 148-150). Šiame prokuroro nutarime, kurį yra patvirtinęs ikiteisminio tyrimo teisėjas, yra užfiksuoti E. G., A. L., A. G., M. Z., E. Č. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados dėl E. G. sužalojimo, kurie sutampa su minėtų asmenų paaiškinimais duotais šios civilinės bylos nagrinėjimo metu. Taip pat šiame nutarime nurodytos aplinkybės sutampa ir su 2014-11-12, prokuroro minėtame nutarime, nurodytomis aplinkybėmis.

Teismas 2014-12-23 prokuroro nutarimą laikė turintį prejudicinę reikšmę, kadangi jis buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo netikėti ir 2014-11-12 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 49-1-00121-14 priimtame nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atskiroje dalyje ir tyrimo tęsimo pagal kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, nurodytomis aplinkybėmis.

Ieškovas nurodė jo sužalojimo aplinkybes, tiksliai nurodė, kad jį sužalojo būtent E. Č.. Tai patvirtino ir liudytojai A. G. ir M. Z., bei trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje A. L.. Tiek paties E. G. parodymai duoti šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek liudytojų A. G. ir M. Z. parodymai bei trečiojo asmens nepareiškusio savarankiškų reikalavimų byloje A. L. šios bylos nagrinėjimo metu nurodytos įvykio aplinkybės sutampa su jų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, jie yra nuoseklūs, logiški, protingi. Tuo tarpu E. Č. nurodytos įvykio aplinkybės yra prieštaraujančios nustatytų objektyvių aplinkybių visumai ir jos nepaneigė ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių. Teismas darė išvadą, jog byloje esantys įrodymai įrodo, kad būtent nepilnametis E. Č. sutrikdė E. G. sveikatą ir tuo jam padarė neturtinę žalą.

E. Č. neteisėtas elgesys E. G. atžvilgiu yra įrodytas ir jo veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisės pažeidimu yra padaryta žala, yra priešingas teisei atsakovo E. Č. elgesys, yra priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos, yra teisės pažeidėjo kaltė.

Atsakovai V. Č. ir R. Č. yra nepilnamečio E. Č. tėvai. E. Č. tėvai neįrodė, kad E. G. žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvai išleisdami nepilnametį sūnų vieną į miestą, privalėjo rūpintis ir prižiūrėti, kad jis nevartotų alkoholio, laiku sugrįžtų namo, nesilankytų nepilnamečiams draudžiamose lankytis vietose, nesimuštų, tačiau to jie nepadarė. E. Č. žalos padarymo metu buvo penkiolikos metų, todėl jo tėvai turi atsakyti subsidiariai.

Ieškovas nurodė, kad jis dėl jo sužalojimo jautė didelį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bejėgiškumą ir pažeminimą, kadangi buvo užpultas netikėtai, be priežasties, spardomas ir žalojamas gulintis akivaizdoje savo brolio A. G. ir draugo M. Z., kurie tuo metu buvo apsupti jam nepažįstamų asmenų ir negalėjo jam padėti. Po sužalojimo jam labai skaudėjo sulaužytą ranką ir sumuštą akį. Jis gydėsi ilgiau nei du mėnesius (nuo 2014 m. balandžio 21 iki birželio 26 d.). Šiuo laikotarpiu jaučia rankos skausmą. Ranka buvo sutvarstyta. Jis yra dešiniarankis, todėl labai pablogėjo gyvenimo kokybė, kadangi negalėjo savarankiškai atlikti kai kurių svarbių veiksmų (užsirišti batų, apsirengti, rašyti, ir kt.). Todėl gydymosi laikotarpiu negalėjo savimi pasirūpinti ir buvo priklausomas nuo artimųjų, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Labai išgyveno dėl to, kad negalėjo išvykti dirbti į Vokietiją, kur buvo radęs darbą. Bijojo prarasti galimybę ten dirbti ateityje. Atsirado baimė ir netikrumas dėl to, kad nežinojo, ar gerai sugys ranka ir ar apskritai galės pilnavertiškai dirbti. Dėl tokių išgyvenimų pablogėjo miegas ir bendra savijauta. Ir po gydymosi, nuėmus įtvarą, iki šiol jaučia sulaužytos rankos pirštų tirpimą, todėl negali sparčiai ir ilgai dirbti. Atsirado ir psichologinė įtampa vakare būti nuošaliose vietose, kadangi jaučia baimę jog gali būti užpultas. Teigė, jog yra įsitikinęs, kad atsakovo veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta.

Teismas sprendė, jog ieškovas protingai įvertino jam padarytos neturtinės žalos dydį. Jis nėra per didelis, todėl jo mažinti nėra pagrindo, be to žala padaryta tyčia. Toks dydis atitinka ir teismų praktikos nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, atsižvelgė, kad prieš E. G. buvo panaudotas fizinis smurtas. Jis buvo užpultas, sumuštas, ilgam laikui buvo sutrikdyta jo sveikata, jis gydėsi, jautė nepilnavertiškumą, nepatogumus. Jis buvo emociškai sukrėstas. Jis patyrė nepatogumų, buvo pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl jo reikalaujama suma yra protinga, atitinkanti nepilnamečio E. G. ir jo tėvų turtinę padėtį, fizinę būklę, todėl E. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, išskirtinai rėmėsi tik ieškovo aiškinimais, deklaratyvia pozicija, jam artimų asmenų duotais subjektyviais parodymais, tačiau neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, neįsigilino į pateiktus apeliantų paaiškinimus, liudytojų parodymus, neišsiaiškino kitų svarbių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog ikiteisminiai tyrimai atlikti neišsamiai, o ieškovo ir brolių parodymai suderinti, siekiant suklaidinti teisėsaugos pareigūnus ir teismą bei siekiant pasipelnyti apeliantų sąskaita.

Teismas išvadas grindė nenuosekliais, prieštaringais bylos duomenimis, prielaidomis kas lėmė proceso bei apeliantų teisių pažeidimą. Mano, jog teismas įrodymus tyrė šališkai, rėmėsi tik ieškovo pateikta įvykių versija, o išvadą, jog E. Č. ieškovo atžvilgiu naudojo smurtą ir neva sužalojo, grindė nenuosekliais duomenimis, nesiaiškinant visų esminių bylos aplinkybių. Ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti.

Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog būtent atsakovas E. Č. sužalojo ieškovą. Teismas rėmėsi prokurorų nutarimais, tačiau šie nutarimai prejudicinės galios neturi šioje byloje, nes prokuroro nutarimai nėra tolygūs teismo sprendimams. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti atsakovo E. Č. kaltę, tačiau to nepadarė.

Teismas iš esmės pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p. nuostatas, nes visiškai ignoravo atsakovų paaiškinimus bei objektyvius bylos įrodymus, kad įvykusio konflikto metu buvo sužalotas E. Č., kurį sužalojo ieškovo brolis ir šioje byloje apklaustas liudytojas A. G., kuris yra policijos pareigūnas. Teismas ignoravo apeliantų paaiškinimus, jog atsakovei R. Č. paimant nepilnametį sūnų iš policijos komisariato, E. Č. buvo sumuštas ir jį sumušė policijos pareigūnas, iš karto buvo kreiptasi į medicinos įstaigą ir nustatyti E. Č. sužalojimai; vėliau buvo kreiptasi į policijos pareigūnus dėl sužalojimų, tačiau pareigūnai delsė priimti pareiškimą dėl sumušimo; ieškovo pateikta versija dėl įvykių buvo pateikta tik po to kai apeliantai kreipėsi į pareigūnus dėl E. Č. sumušimo. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio, jog ikiteisminiai tyrimai, kuriais jis rėmėsi buvo atlikti neišsamiai ir galimai šališkai.

Pažymėjo, kad įvykyje dalyvavo daugiau asmenų, tačiau jie policijos pareigūnų nebuvo nustatyti bei apklausti, taip pat nebuvo laiku išsireikalauta vaizdo įrašo, kuris buvo saugomas 1 mėnesį. Visa tai kelia abejonių dėl ikiteisminio tyrimo išsamumo bei objektyvumo, ikiteisminio tyrimo metu buvo išimtinai tikima ieškovo ir jo artimų asmenų įvykio versija, nebuvo siekiama gauti kitų duomenų, kurie objektyviai paneigtų ieškovo iškeltą versiją. Jokiais objektyviais įrodymais nebuvo paneigta atsakovo E. Č. paaiškinimas, jog būtent jis buvo sužalotas ieškovo brolio. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino, jog E. Č. iš baro išėjo jau po to, kai prie darželio įvyko konfliktas. Tai, kad E. Č. nesužalojo ieškovo galėjo paliudyti ir kiti įvykyje dalyvavę asmenys, tačiau jie nebuvo nustatyti, taip pat nebuvo peržiūrėta vaizdo kamera. Teismas šių paaiškinimų visiškai netyrė, todėl teigia, jog teismas neatskleidė bylos aplinkybių, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimo. Ieškovas nepaneigė apeliantų nurodytų aplinkybių bei neįrodė atsakovo E. Č. neteisėtų veiksmų.

Taip pat nesutinka su teismo sprendimu dėl priteisto 2‘000 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacijos. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Ieškovas iš esmės pateikė tik bendro pobūdžio, deklaratyvius, niekuo nepagrįstus teiginius dėl tariamai jo patirtos neturtinės žalos, tariamai sumažėjusių jo bendravimo galimybių, tariamai atsiradusios baimės, netikrumo, pablogėjusio miego, bendros savijautos ir panašių aplinkybių. Nors ieškovui ir buvo sulaužyta rankos plaštaka, tačiau jis šiuo metu yra pilnai pasveikęs, gali dirbti, gyventi visavertį gyvenimą, todėl jo reikalaujama neturtinė kompensacija yra visiškai nepagrįsta, neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, teismų praktikos. Teismas netinkamai aiškino ir taikė neturtinę žalą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Be to, ne visais atvejais yra priteisiama neturtinė žala. Atsakovų turtinė padėtis yra sudėtinga, E. Č. yra nepilnametis, niekur nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio, šeimoje pajamas pagrinde gauna atsakovė R. Č., ji išlaiko šeimą, atsakovas V. Č. niekur nedirba, negauna jokių pajamų. Ieškovas yra pilnai pasveikęs, dirba, gyvena normalų gyvenimą, įvykis nesukėlė sunkių padarinių. Todėl ieškovo reikalaujamos sumos priteisimas bus nepakeliama našta tiek E. Č., tiek jo tėvams, nukentės nepilnamečio vaiko interesai ir tai neatitiks teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-05 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog prie bylos buvo prijungtos ikiteisminio tyrimo medžiagos, apklausti liudytojai, todėl teismas kruopščiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų dėl teismo nešališkumo. Teismas padarydamas išvadas dėl atsakovo E. Č. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio su pasėkmėmis ir kaltės, rėmėsi ne prielaidomis, o konkrečiais įrodymais. Teismas pagrįstai atmetė E. Č. pateiktą įvykio versiją, nes jo parodymai yra nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu davė vienus parodymus, o jau nagrinėjamoje civilinėje byloje aiškino įvykį kitaip. Atsakovų teiginys, kad teismas neįvertino to, jog konflikto metu ieškovo brolis A. G. sužalojo atsakovą E. Č., nepagrįstas. E. Č. sužalojimas nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, todėl teismas pagrįstai dėl šių aplinkybių nepasisakė. Taip pat nesutinka su apeliantų teiginiais, jog prokurorų nutarimams teismas suteikė prejudicinę reikšmę, nes byloje buvo atliekas įrodymų tyrimas, prokurorų nutarimai buvo tik minimi ir jiems prejudicinė reikšmę nebuvo suteikiama. Mano, jog atsakovai negali grįsti apeliacinio skundo dėl neturtinės žalos dydžio, nes dėl jo dydžio nepasisakė pirmosios instancijos teisme, neprašė jos sumažinti dėl jų sunkios turtinės padėties. Mano, jog kiekvienas žmogus, kuris yra užpuolamas be priežasties, esant akivaizdžiai jėgų persvarai, intensyviai spardomas į galvos srity, jaučia skausmą, didelį sukrėtimą, emocinį šoką, baimę dėl gyvybės ir pažeminimą. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas patyrė skausmą ir dvasinį sukrėtimą. Atsakovai ne tik, kad nepasiūlė kompensacijos, bet net ir neatsiprašė iki šiol. Mano, jog teismas nustatė teisingą neturtinės žalos dydį, kuris atitinka teismų praktikoje priteistas sumas. Be to, žalos dydis negali būti mažinamas, jeigu žala yra padaryta tyčiniais veiksmais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-21, apie 5 val. ryto viešoje vietoje, Visagino mieste, Kosmoso gatvėje prie vaikų darželio pastato Nr. 12, ieškovas E. G. buvo sumuštas neblaivaus atsakovo E. Č.. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo konstatuota, kad dešinės plaštakos delnakaulį sulaužė ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą E. Č.. E. Č. negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes jis įvykio metu neturėjo 16 metų (baudž. byla Nr. 49-1-00121-14, b. l. 128-129).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, jų nekartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.

Nesutiktina su apeliantų argumentais, nes jie neparemti įrodymais, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantai teigia, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių jog E. Č. sumušė ieškovą. Kolegijos nuomone, būtent bylos duomenų visuma patvirtina aplinkybę, kad neblaivus nepilnametis E. Č. sumušė ieškovą. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklausti ieškovas, trečiasis asmuo A. L., liudytojai A. G., M. Z., baudžiamųjų bylų Nr. 49-1-00121-14 ir 59-1-00114-14 duomenys.

Atsakovo E. Č. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir civilinėje byloje prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas E. Č. tvirtino, kad jis su draugais buvo Daugpilyje, o į restoraną „Troika“ užsuko trumpam ir kartu su M. B. išėjo iš jo į namus, alkoholio nevartojo. Teismo posėdžio metu E. Č. paaiškino, kad su draugais buvo restorane „Troika“, vartojo alkoholio, stipriai apsvaigęs nebuvo, o išėjęs iš restorano dalyvavo muštynėse ir susistumdė su M. Z., tačiau ieškovo nematė. Tikino, kad niekam nespyrė, bet, pamatęs pareigūnus, bėgo, nes buvo neblaivus (b. l. 90-93). Tuo tarpu M. B., apklausta kaip liudytoja, nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) su E. Č. nevyko, o buvo „Anfiteatre“, kartu su E. Č. įėjo į „Troika“, tačiau jie ten kartu nebuvo, išsiskyrė ir nematė E. Č.. Patikrinus E. Č. blaivumą, 2014-04-21, 06:13 val. jam nustatytas 0,98 promilių girtumas (baudž. byla Nr. 49-1-00121-14, b. l. 72-73,74-75, 78-80, 82).

Atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog E. Č. nurodytos įvykio aplinkybės yra prieštaraujančios nustatytų objektyvių aplinkybių visumai ir jos nepaneigia ieškovo E. G. ieškinyje nurodytų aplinkybių. Apeliantai nepateikė pagrįstų įrodymų, paneigiančių E. Č. kaltę dėl ieškovo sužalojimo.

Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino šališkai, rėmėsi tik ieškovo pateikta versija, prokurorų nutarimais, priimtais ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 49-1-00121-14 ir 59-1-00114-14 ir visiškai nepasisakė dėl jų paaiškinimų, atsisakė vertinti aplinkybes, susijusias su atsakovo E. Č. sužalojimu, nenagrinėjo aplinkybių bei neatsižvelgė į tai, jog ieškovo brolis A. G. sumušė atsakovą E. Č., nevertino liudytojų A. K. ir T. S. parodymų, kurios patvirtino, kad E. Č. iš baro išėjo po muštynių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013-01-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Sutiktina su apeliantais, kad prokurorų nutarimai neturi šioje byloje prejudicinės galios. CPK 182 straipsnyje, reglamentuojančiame atleidimą nuo įrodinėjimo, 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmiau nurodyti faktai yra prejudiciniai ir jų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus, todėl šios taisyklės taikymas nėra išplėstas. Nagrinėjamojoje byloje prokuroro 2014-12-23 nutarimas yra priimta ne civilinėje ar administracinėje byloje ir jau vien dėl to joje konstatuotiems faktams negali būti taikoma CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta prejudicinių faktų taisyklė.

Nors pirmosios instancijos eismas nepagrįstai ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtintą prokuroro nutarimą laikė turinčiu prejudicinę galią, kolegija nepritaria apeliantų nuomonei, kad teismas šališkai vertino įrodymus ir prokurorų nutarimams suteikė išskirtinę įrodomąją galią. Ikiteisminio tyrimo byloje esama medžiaga laikytina byloje įrodymais pagal CPK 197 straipsnio nuostatas ir teismas pagrįstai jais rėmėsi.

Bylos duomenys patvirtina, kad E. Č. buvo sumuštas, tačiau šioje byloje nagrinėjamas ieškovo E. G. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovai byloje priešinio reikalavimo dėl E. Č. sužalojimo nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos tirti E. Č. sužalojimo aplinkybes ir jas vertinti.

Priešingai, nei teigia apeliantai, liudytojos. A. K. ir T. S. nepatvirtino, kad E. Č. iš baro išėjo po muštynių. Šios liudytojos paaiškino, kad E. Č. buvo neblaivus ir labai agresyviai nusiteikęs, nuolat priekabiavo prie restorano lankytojų, grasino restorano savininkei A. K., kad <...> ji dar sužinos kas jis toks, tada jai bus blogai <...>. Prasidėjus muštynėms, E. Č. su draugu išbėgo į lauką (baudž. byla Nr. 59-1-00114-14, b. l. 53-54, 58-59). Jokiais objektyviais įrodymais nepaneigti M. Z. ir A. L. paaiškinimais, kurie patvirtino, kad būtent E. Č. spardė ieškovą E. G.. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, ne vien tik ikiteisminio tyrimo medžiagą ir prokurorų nutarimus, išsamiai argumentavo išvadą dėl E. Č. kaltės sužalojant E. G., priteisdamas neturtinę žalą, vadovavosi įstatymais ir formuojama teismų praktiką.

Apeliantai, ginčydami atsakovo E. Č. kaltę, privalėjo įrodyti, kad jis nesumušė ieškovo E. G.. Tačiau, kaip jau minėta, pagrįstų įrodymų, patvirtinančių apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes ir teiginius, nepateikta. Apeliantų prielaidos ir samprotavimai apie tai, kad ikiteisminio tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nebuvo apklausti visi liudytojai, nesurinkti visi reikiami parodymai ir pan., negali būti pagrįstais įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais E. Č. nekaltumą. Apeliantai turėjo teisę civilinėje byloje kviesti liudytojus, teikti įrodymus, patvirtinančius E. Č. nekaltumą, tačiau to nepadarė.

Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistos 2‘000 Eur neturtinės žalos. Jų nuomone, ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl patirtos žalos. Ieškovas šiuo metu yra pilnai pasveikęs, gali dirbti, gyventi visavertį gyvenimą, o iš atsakovų priteistas žalos dydis būtu nepakeliama našta dėl finansinės padėties.

Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Visagino miesto apylinkės teismas, pasisakydamas dėl prašomos priteisti 2‘000 Eur neturtinės žalos dydžio, konstatavo, kad ieškovo reikalaujama suma yra protinga, padaryta tyčia, atitinkanti teismų praktikos nuostatas, nepilnamečio E. Č. ir jo tėvų turtinę padėtį, fizinę būklę, nenustatė pagrindų ją mažinti.

Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytais kriterijais ir priteistu žalos dydžiu. Teismas, įvertinę bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo E. Č., nes ji padaryta nusikaltimu ir asmens sveikatai atsakovo veiksmais ir esant priežastiniam ryšiui su pasekmėmis (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų, jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2007-01-02 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-131/2007 ir kt.).

Kadangi apeliantai pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos dydžiu, neginčijo jos nepagrįstumo, neteikė įrodymų dėl savo turtinės padėties ir pan., apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantų nesutikimo su priteista 2‘000 Eur neturtinės žalos suma, plačiau nepasisako.

Nors apeliantas ir teigia, kad pirmos instancijos teismas nevertino įrodymų viseto, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, šie apeliacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų bei dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra laikytini tik apelianto nuomone. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Apeliantai naujų įrodymų kartu su apeliaciniu skundu nepateikė ir Visagino miesto apylinkės teismo išvadų skundžiamame sprendime nepaneigė.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Visagino miesto apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų E. Č., R. Č. ir V. Č. lygiomis dalimis priteistinos ieškovo E. G. apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 170 Eur (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai, b. l. 155-156).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. E. Č. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidas priteisti subsidiariai iš jo tėvų –V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini)