Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-320-827/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
1-320-827/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46713-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Inga Štuopienė
Nukentėjusysis
I. M. J., A. K., I. K.
Kaltinamasis
I. K., V. K.
Advokatai
Zita Malova, Julius Jasaitis, Danutė Kisinienė, Elena Šajaukaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-320-827/2019Proceso Nr. 1-01-1-46713-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2, 1.2.4.8.1, 1.2.5.4, 1.2.6.4. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,prokurorei Viktorijai Baradinskaitei,nukentėjusiajai I. M. J.,nukentėjusiajai A. K., jos įgaliotam atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,kaltinamajai I. K., jos gynėjai advokatei Zitai Malovai,kaltinamajam V. K., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,specialistei Karolinai Ginčienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, tačiau jos atžvilgiu 2017 m. balandžio 11 d. buvo priimtas Vilniaus apylinkės teismo nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-740-369/2017), kuriuo I. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaip padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, perduodant I. K. V. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonės; nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir paskelbus nutartį, kuria apeliacinis skundas dėl nuosprendžio buvo atmestas. Taip pat 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas I. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo ją pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jai laisvės apribojimą 6 mėnesiams su draudimu ir baudžiamojo poveikio priemone (baudžiamoji byla Nr. 1-1220-270/2017). Šis nuosprendis buvo panaikintas 2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi I. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta, jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės;

šioje byloje kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 148 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje;

V. K. , a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos nutarimu, patvirtintu Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m, rugpjūčio 23 d. rezoliucija, jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį V. K. susitaikius su nukentėjusiąja I. K.;

šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140straipsnio 2 dalyje.

Teismas išnagrinėjo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir suvaržė žmogaus veiksmų laisvę, o būtent:

2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu trenkė ranka motinai I. M. J. į nosį, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai I. M. J. fizinį skausmą, ir atlikusi smurtinius veiksmus, panaudodama psichinę prievartą I. K. grasindama I. M. J. uždaryti į psichiatrinę ligoninę, reikalavo nukentėjusiosios susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, t. y. nesikreipti pagalbos, ir vėliau I. M. J. užrakino vonios kambaryje. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 148 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat I. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.00 val. kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo prie A. K. ir rankoje laikytu rankšluosčiu jai sudavė vieną smūgį per jos abiejų rankų žastikaulius, po ko sudavė vieną smūgį per abiejų rankų alkūnkaulių sritį, tuomet ji sudavė ir A. K. mažametei dukteriai A. G. vieną smūgį rankšluosčiu per jos galvą ir vieną smūgį per jos abiejų rankų plaštakas ir abi alkūnes, tuomet A. K. patraukus dukterį nuo I. K., pastaroji sudavė vieną smūgį rankšluosčiu A. K. į krūtinės sritį ir abiejų rankų plaštakas ir abiejų rankų riešus, taip pat sudavė rankšluosčio galais kairę veido pusę, po ko dar sudavė du smūgius į kairę ranką ties peties sritimi ir žastikauliu, sukeldama fizinį skausmą A. K. ir jos dukteriai A. G.. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat I. K., veikdama bendrininkų grupe su sutuoktiniu V. K., nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent:

2018 m. rugsėjo 24 d. apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ji trenkė kumščiu savo motinai I. M. J. ne mažiau 2-3 smūgių į krūtinės sritį ir pastarajai parkritus ant grindų, V. K. abiejų rankų delnais spaudė nukentėjusiosios I. M. J. krūtinės sritį, šiais veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, tuo metu I. K., tęsdama nusikalstamą veiką, spardė kojomis nukentėjusiąją I. M. J. į įvairias kūno vietas, daugiausiai į kojas, suduodama ne mažiau 4-5 smūgius, padarydama poodines kraujosruvas kairiame žande, dešiniajame petyje ir žaste, dešinėje šlaunyje, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 2 dalyje.?

Taip pat I. K. sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą ir grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą šeimos nariui, o būtent:

2018 m. rugsėjo 26 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdama agresyvi, atėjusi į kambarį ir pagrasinusi motinai I. M. J. sakydama „mes tave sutvarkysime“, spyrė I. M. J. į dešinės kojos šlaunį, sudavė kumščiu į kairį skruostą, vieną smūgį į kairę krūtinės pusę, sukeldama nukentėjusiajai I. M. J. fizinį skausmą, sudavė rankomis ne mažiau kaip 3 smūgius į kairiąją ranką, šiais savo veiksmais padarydama poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. M. J. sveikatą. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

V. K.

veikdamas bendrininkų grupe su sutuoktine I. K., nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent:

2018 m. rugsėjo 24 d. apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu I. K. trenkus kumščiu savo motinai I. M. J. ne mažiau 2-3 smūgių į krūtinės sritį ir pastarajai parkritus ant grindų, V. K. abiejų rankų delnais spaudė nukentėjusiosios I. M. J. krūtinės sritį, šiais veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, tuo metu I. K., tęsdama nusikalstamą veiką, spardė kojomis nukentėjusiąją I. M. J. į įvairias kūno vietas, daugiausiai į kojas, suduodama ne mažiau 4-5 smūgius, padarydama poodines kraujosruvas kairiame žande, dešiniajame petyje ir žaste, dešinėje šlaunyje, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais V. K. padarė veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, viskas labai išplėsta, grasinimai buvo pasakyti, bet iš tikrųjų nežadėjo to padaryti, tiek smurto nebuvo. Faktiškai mušėsi, bet ne tiek. Rugpjūčio 12 d. ji grįžo namo iš parduotuvės. Mama buvo namie. Ji puolė kaltinamąją, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, klausė, kur ji vaikščiojo. Kažkodėl atvirai įžeidinėjo. Kaltinamoji su motina susistumdė, mama ją stumtelėjo, kaltinamoji jai nestipriai pliaukštelėjo per veidą. Mama sakė, kad kvies policiją. Kaltinamoji jai pasakė, kad nejuokintų žmonių. Mama nuėjo į vonią. Tada kaltinamoji uždarė duris ir šiek tiek palaikė, pagąsdino. Mama išėjo į kiemą, pasėdėjo ant suoliuko ir sugrįžo. Kaltinamoji jos atsiprašė ir išėjo. Tą dieną mama policijos nekvietė, pareiškimą parašė vėliau.

Į klausimus kaltinamoji paaiškino, kad namo grįžo dieną, maždaug vidurdienį. Mama ją užsipuolė, įžeidinėjo, išvadino necenzūriniais žodžiais. Kaltinamoji jai atsakė, kad nėra paleistuvė. Mama paskutiniu laiku pasikeitė, teta jai įkalė į galvą, kad kaltinamoji yra paleistuvė ir kai ji grįžta namo, motina ją užsipuola. Konfliktas vyko koridoriuje. Mama nervuota, grasina kaltinamąją užmušti, sako, kad kaltinamoji numirtų. Tai liga. Mama bandė ją griebti. Kaltinamoji stumtelėjo delnu, kad eitų į kambarį, truputį trinktelėjo per veidą, nosį. Mama kažką rėkė, gynėsi, bandė jai trenkti atgal, visada taip būna. Nežino, ko mama ėjo į vonią, gal į tualetą. Jos veido tuo metu kaltinamoji nematė. Mama rėkė, ko kaltinamoji mušasi, nesakė, kad skauda. Po konflikto išėjo pasėdėti ant suoliuko. Kaltinamoji po konflikto nuėjo į virtuvę. Mama sakė eis pas kaimynę. Jeigu jos susibara, ji visuomet grasina, kad pasodins kaltinamąją. Kaltinamoji duris palaikė mažiau nei minutę laiko. Duryse užraktas yra, tačiau tik iš vidaus. Kai mama buvo vonioje, nešaukė pagalbos, šaukė tik ant kaltinamosios. Palaikė duris, kad mama neitų niekur. Vonioje šviesa degė. Tai nebuvo laisvės apribojimas. Kaltinamoji tuo metu buvo blaivi. Vėliau mama išėjo į lauką.

Pagarsinus kaltinamosios I. K. parodymus duotus, ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 54) I. K. nurodė, kad juose esančios aplinkybės teisingos. Mama pati nuėjo į vonią ir kažkiek ten buvo.

I. K. 2018-08-21 apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su pareikštu įtarimu sutinka iš dalies, įvykis buvo įtarime nurodytą dieną 2018-08-12, po pietų, apie 15.00 val., ji grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyveno su savo mama I. M. J. ir su savo sutuoktiniu V. K. Kai grįžo, namuose buvo tik jos mama I. M. J., ji buvo išgėrusi ne daug alaus ir tada tarp jos ir mamos kilo žodinis konfliktas. Konfliktą pradėjo jos mama, nes ši priekaištavo jai, kad ji yra neblaivi, kad dėl to jai iškvies policijos pareigūnus. Visas konfliktas vyko bute esančiame koridoriuje. Tada ją mama pastūmė, ji šią atgal stumtelėjo, tačiau ši niekur nuo jos nestipraus pastūmimo nenukrito, tiesiog įpyko ir išėjo į lauką. Po kokių 20 minučių ši grįžo, nes ji motiną pati pasikvietė, kad nesėdėtų lauke, nes norėjo susitaikyti ir išvengti konflikto. Kai grįžo mama, ji išėjo ir šią paliko namuose. Konflikto metu neneigia, kad, būdama įpykusi, mamai galėjo pasakyti, kad išveš į psichiatrinę ligoninę „Durkę“, bet tikrai tokių realių ketinimų ji neturėjo, tai buvo tik pykčio metu išsakyta frazė. Ji neneigia, kad susistumdymo metu dengėsi alkūnėmis ir netyčia jai sudavė vieną smūgį į jos nosies sritį, bet tikrai tyčios ją sumušti, sužeisti ar kitaip sukelti šiai fizinio skausmo ji neturėjo ir neketino, tai tikrai įvyko netyčia. Ji nematė, kad po to sudavimo, I. M. J. iš nosies būtų bėgęs kraujas, ir tikrai I. M. J. ji vonios kambaryje neuždarinėjo, ši tai meluoja specialiai, nes nori ją pasodinti į kalėjimą. Dėl netyčinio sudavimo savo kairės rankos alkūne į mamos I. M. J. nosį ji labai gailisi, kaip ir dėl savo išsakyto grasinimo uždaryti ją į „Durkę“, t. y. psichiatrinę ligoninę. Dėl to, gavusi progą, žada jos atsiprašyti (t. 1, b. l. 54-55).

2018-09-29 įtariamojo apklausos metu I. K. parodė, kad ji su pareikštu įtarimu 2018-09-29 sutinka iš dalies, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Ji 2018-08-12 tikrai susistumdė su savo mama I. M. J., ji jai negrasino jos uždaryti į „Durkę“ psichiatrinę ligoninę, ji tai meluoja. Taip pat susistumdymo metu, kaip minėjo, netyčia ji trenkė mamai į jos nosį, nes ši ją vadino necenzūriniais žodžiais ir provokavo konfliktą, bei ją stumdė su savo ranka. Ji motinos uždariusi vonios kambaryje nebuvo, ši tai sugalvojo, nes nori, kad ją pasodintų į kalėjimą (t. 1, b. l. 61-62).

Dėl rugpjūčio 17 d. epizodo kaltinamoji I. K. paaiškino, kad ji su vyru ėjo nuo upės. Pamatė kaimynę su dukra. Nutarė išsiaiškinti, kodėl ji persekioja jos vyrą. Lapkričio 7 d. jos vyras sulaužė kaltinamajai nosį. Bandė aiškintis. A. K. pradėjo filmuoti. Paprašė nefilmuoti, bet ji toliau įžūliai filmavo. Kaltinamajai užėjo pyktis. Tarp jų buvo kontaktas, bet kaltinamoji tik pamosavo, nenorėdama sužaloti. Vaiko nenorėjo kliudyti, tik norėjo, kad patrauktų telefoną, kontaktas įvyko. Rankšluostis buvo palaidas. Kontaktas nebuvo stiprus, norėjo tik pagąsdinti. Nežino, kur pataikė, bet specialiai netaikė į A., norėjo į telefoną, kad nefilmuotų. Porą kartų pamojavo, nenorėjo sužaloti. Abejoja, kad galėjo sužaloti A. ar jos vaiką. Tuo metu kaltinamoji buvo gėrusi alaus. Kai užsimojo, A. K. gal stovėjo. Mergaitė buvo su ja, o gal už jos. Nepamena ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, praėjo nemažai laiko. Daug apklausų buvo. Tai nebuvo chuliganiškas veiksmas. Sutinka, kad vaikas išsigando, apsiverkė. Kol mes žodžiavomės, vaikas verkė. Neprisiminė, ar vaikas pradėjo verkti, kai mosavo rankšluosčiu, neprisiminė, kad griūtų. Dėl žalos atlyginimo nurodė, kad nemato, už ką reikia atlyginti žalą, nesutiko su civiliniu ieškiniu. Teigė, kad nemato pagrindo atlyginti žalą A. K. Tai ji padarė jai žalą, kai filmavo. Gal jos vaikas baikštus, gal šeimoje kokios problemos, todėl pradėjo verkti, todėl nesutinka su civiliniu ieškiniu. Pripažįsta, kad reikia atsiprašyti, peržengtos ribos. Sakė A. K., kad nefilmuotų. Tai jau ne pirmas kartas, kai A. K. filmavo kaltinamąją. Ne kartą sakė jai nefilmuoti, bet ji filmavo. Gal jai patinka filmuoti. Prieš tai užsipuolė, kad kaltinamoji apgadino mašiną. A. K. sugyventinis partrenkė kaltinamosios vyrą. Tą dieną kaimynas per balkoną sakė negąsdinti vaiko. Konfliktas truko 10-15 min. Mergaitė išsigando, kaltinamoji salėje atsiprašė nukentėjusiosios A. K.

Konfliktai retsykiais vyksta. A. K. pamatė kaltinamąją, ištraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Kaltinamoji ėjo pro šalį namo. Pagalvojo, kad reikia išsiaiškinti. Nežino, kodėl taip pasielgė. Gavosi spontaniškai.

2018-08-21 įtariamojo apklausos metu I. K. parodė, kad su pareikštu įtarimu 2018-08-21 sutinka iš dalies, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Ir norėjo papasakoti viską, kas jai yra žinoma apie įvykį. Tai, kad įvykis buvo įtarime nurodytą dieną 2018-08-17 apie 16.00 val. ji atėjo namo iš paplūdimio su savo vyru V. K. ir sutiko netoliese (duomenys neskelbtini) esančio namo ant suoliuko sėdinčią kaimynę A. K. ji buvo su savo vaiku, tiksliau mergaite. Tada jai priėjus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes buvo anksčiau A. akivaizdoje, jos vyras, jo nei vardo, nei pavardės ji nežino, jai sulaužęs nosį, o būtent jis sudavė jai kumščiu į nosį ir ją sulaužė, bet tyrimas buvo nutrauktas. Taigi ir tą dieną, pamačiusi ji A. išsakė šiuos savo priekaištus, tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. išsiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir juo pradėjo filmuoti. Ši nuolat ją filmuoja su savo sugyventiniu ir pastoviai rašo pareiškimus. Jai pasakė, kad ji nefilmuotų, bet A. ir toliau filmavo ir tada ji, kadangi nešėsi rankšluostį ant peties, juo užsimojo kaire ranka, rankšluostį laikydama už jo vieno krašto trenkė A. K. tris kartus į jos kūno sritį, kur tiksliai jai pataikė, ji nepamena. Visų smūgių metu ji tikrai saugojo, kad nepataikytų A. dukteriai A. G., kuri stovėjo šalia. Dėl to tikrai patikina, kad minėtai A. nei karto rankšluosčiu ar kuo kitu sudavusi nebuvo, tai tikrai A. melas. Minėtą įvykį matė sutuoktinis V. K., kuris viso konflikto metu buvo netoliese. Taip pat mano, kad matė ir jos kaimynė iš savo balkono I. P. Žino, kad po konflikto pas ją ant dešinės rankos vidinės pusės atsirado įdrėskimo žymės. Kaip atsirado jos ji nepamena, mano, kad minėto įdrėskimo pati sau pasidaryti negalėjo, o tai gal padarė A. K. Pasižada, kol vyks šis ikiteisminis tyrimas nebendrauti su A. K. ir jos dukterimi A. G., ir nesilankyti jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bei jas abi sutikusi vengs bet kokio bendravimo. Tikrai tiek smūgių, kiek nurodyta įtarime, A. sukėlusi nebuvo ji tai meluoja, norėdama ją pasodinti į kalėjimą. Daugiau nieko papildyti neturėjo. (t. 2, b. l. 48-49)

Pagarsinus kaltinamosios I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 48), kaltinamoji nurodė, kad pagarsinti parodymai teisingi, ji nematė, ar sudavė mergaitei. Gal netyčia sudavė, bet nematė.

Dėl 2018 m. rugsėjo 24 d. įvykio kaltinamoji paaiškino, kad su vyru iš kažkur sugrįžo. Vėl iš mamos prasidėjo priekaištai, kad kaltinamoji nedirba, kad ji yra prostitutė. V. taip pat pradėjo reikšti pretenzijas. Jai nepatinka, kad nedirba, kad geria alų. Mama visą laiką juos uja, galvoja, kad jie girti, žada juos auklėti. Kaltinamoji ginasi ir prasideda. Mama parkrito gal ant sofos, ne ant grindų. Pamena, kad stipriai gavo lazda ir kaltinamoji pradėjo muštis rankomis. Jai skaudėjo galvą ir petį. Mama griebė ją už plaukų. V. ją gelbėjo. Mama buvo gal ant sofos. Ji juos apkandžiojo. Kaltinamoji stumdėsi su mama. V. ją plėšė nuo kaltinamosios. Kas vyko toliau, neprisiminė. Mama nuo stūmimo nukrito gal ant sofos. Gal kaltinamoji ją stūmė. Vyras laikė mamą, kad nesimuštų. Neprisiminė, kaip ji gulėjo ant sofos. Mama toliau juos puolė, kandžiojosi. Buvo chaosas. Kaltinamoji matė mamos sužalojimus, kurie galėjo atsirasti nuo stumdymosi su ja. Vyras laikė mamą, norėjo jas išskirti. Buvo, kad mamą laikė dviese. Ji kandžiojosi, muistėsi, turi daug jėgos. Laikė, kad nurimtų, gal minutę. O tada mama gal išėjo į savo kambarį. Abu paleido ją ir išsiskyrė.

Pagarsinus kaltinamosios I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 130-131), ji paaiškino, kad pripažįsta, jog mušė mamą gindamasi. Galėjo suduoti 2-3 smūgius rankomis. Spardytis ne jos stilius.

Pagarsinus kaltinamosios I. K. parodymus, duotu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 156), kaltinamoji nurodė, kad prisipažįsta, kad mušėsi. Tos pačios aplinkybės, mama pradeda, ji ginasi. Buvo kontaktas, bet ne toks stiprus. Daugiau negali paaiškinti, eilinį kartą susimušė. Tada plaukai buvo ilgesni. Kai atvežė į Lukiškes, nugara buvo mėlyna. Labai gailisi.

Dėl 2018 m. rugsėjo 26 d. vėl įvyko I. K. paaiškino, kad buvo konfliktas su mama. Ji vėl užsipuolė, klausė, kur kaltinamoji buvau, buvo nepatenkinta, vėl muštynės, kaip visada susimušė su mama. Motina ją vėl pavadino prostitute, bedarbe. Teigė, kad sutinka su kaltinimu. Vėl gavo su lazda. Namo buvo grįžusi paimti daiktų. Kilo skandalas, susigrūmė. Mama griebė už plaukų, trenkė lazda. Kaltinamoji gynėsi, kojomis ir rankomis smūgiavo į kūną. Kaltinime priskaičiuota per daug smūgių. Neprisiminė, ar spyrė, bet tiek daug smūgių negalėjo būti, smūgių neskaičiavo. Kaltinamoji sakė mamai, kad sutvarkys ją, bet neturėjau intencijos tą daryti. Taip su vyru pasakė, nes mama juos puolė. Ji pasakė, kad užmuš kaltinamąją, todėl kaltinamoji pasakė, kad jie ją sutvarkys, nors iš tikrųjų nežadėjo susidoroti. Negali pasakyti, kada buvo pasakyti žodžiai, po fizinio smurto ar prieš. Konfliktą pradėjo mama, trenkė lazda, kaltinamoji nesusivaldė, nervai nelaikė. Gal reikėtų išsikelti iš mamos buto, ar imtis kažkokios veiklos. Nedirba dvejus metus. Dažniausiai vaikai su tėvais nesutaria, kai kartu gyvena, reikia atstumo. Kaltinamoji teigė, kad nori dirbti, gerti mažiau alaus. Nurodė, kad geria alų. Pripažįsta, kad tai įtakoja jos gyvenimą. Gali pati susitvarkyti su alkoholio vartojimu. Nežino, kodėl to nedarau. Pripažino, kad bent 100 eurų galėtų sumokėti A. K.

2018-09-29 įtariamojo apklausos metu I. K. parodė, kad ji su pareikštu įtarimu 2018-09-29 sutinka iš dalies, savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2018-09-24 atėjo į namus, apie pietus, jai lyg, kad po 12.00 val., pasiimti savo likusių daiktų iš savo mamos namų, esančių (duomenys neskelbtini). Ir tada mama I. M. J., kuri buvo namuose ir po namus vaikšto su lazdele, kuria pasiremia, kad galėtų eiti, užsimojo ir jai sudavė per jos nugarą dešimt kartų, bet ši, kad ir ligota, turi jėgų. Ir dar tiek jai, tiek jos vyrui V. K. įkando į pirštą. Ji su vyru pradėjo I. M. J. laikyti, norėjo šią sutramdyti, nes buvo nejuokinga, kad ši taip mušasi. Kadangi jai ir sutuoktiniui kilo pavojus sveikatai ir gyvybei, ji su sutuoktiniu V., parvertę ant sofos jų kambaryje laikė I. M. J. už pečių ir rankų prispaudę prie sofos ji tuo metu buvo į juos veidu, kad ši nusiramintų. Tada I. M. J. pradėjo muistytis, cypti ir kandžiotis, jai įkando į kairės rankos nykštį, o sutuoktiniui V. įkando į dešinės rankos viršutinę delno dalį. Tada ji su vyru išėjo iš minėto buto, palikusi savo mamą I. M. J., kuri jau buvo atsikėlusi nuo lovos ir bandė vėl pulti su savo lazda, bet tuomet greitai, susirinkusi daiktus, ji išbėgo su V. iš namų. Po to ji liko nakvoti pas draugą, o V. grįžo pas jos mamą į butą nakvoti, nes jam nėra uždrausta būti pas jos mamą, o jai yra uždrausta su ja bendrauti ir lankytis jos bute, dėl to ji ten ir nenakvoja. Ji tikrai nei savo rankų kumščiais, nei savo kojomis mamos I. M. J. nemušė, tik, kaip minėjo, ji šią tramdė su sutuoktiniu V. kad I. M. J. nesimuštų. Daugiau apie minėtą 2018-09-24 dieną nieko papasakoti negali. Kaip minėjo, kai ši jai sudavė 10 kartų su savo medine lazda, ir ji juto visų smūgių metu fizinį skausmą, ji nesikreipė į policiją, nes nenorėjo, kadangi I. M. J. keturis kartus buvo atlikta galvos operacija ir ši yra psichinė ligonė, serga dimensija, yra neadekvati ir neprognozuojama. Ji su sutuoktiniu niekur nedirba, gyvena abu iš pašalpų.

Taip pat nori papasakoti apie 2018-09-27 dienos įvykius, kuris buvo apie 15.00 val., jai tik atėjus į (duomenys neskelbtini), esantį butą pasiimti daiktų, namuose vėl buvo mama I. M. J. ir jos sutuoktinis V. K. Ir tada I. K. mama pradėjo priekaištauti, kur ji valkatauja, kodėl negyvena namuose. Tada kilo koridoriuje žodinis konfliktas. Mama I. M. J. ją pastūmė į krūtinės sritį vieną kartą savo abiejų rankų delnais ir I. K. nukrito nugara ant grindų ir susitrenkė nugaros sritį, pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji atsikėlė nuo grindų ir norėjo išeiti iš namų ir tada mama vėl su savo lazdele trenkė jai per dešinį petį, pajuto labai stiprų fizinį skausmą. Ji, matydama, kad ši nenustoja, ir yra nusiteikusi agresyviai, pradėjo šaukti pagalbos savo sutuoktinį V. kuris buvo savo kambaryje. Tada I. M. J. pradėjo ją savo rankų delnais smaugti, taip dusindama juto fizinį skausmą kaklo srityje. Po to, sugriebė už plaukų savo rankomis ir pasakė „aš tave vieną dieną užmušiu, kad tu numirtum“. Pasui atėjo vyras iš kambario ir tuomet jis su savo didele jėga atitraukė mamą, nes ji muistėsi ir tada mamai I. M. J. pasakė „Eikite pone į kambarį, mano mama“ ir tada ji nuėjo žiūrėti televizorių, o jie su vyru išėjo iš namų nes neįmanoma. Kadangi nenori, kad I. M. J. būtų teisiama, nes jos gaila, dėl to į policiją nesikreipė, į medikus taip pat nesikreipė. Šiuo metu dėl minėtų 2018-09-24 ir 2018-09-27 dienų mamos I. M. J. jai sukeltų sužalojimų pretenzijų turi. Ji tikrai savo mamai negrasino ir nesakė jai „Mes tave sutvarkysime“, ji tai meluoja. Ji tikrai minėtą 2018-09-27 dieną mamai nebuvo spyrusi į jos dešinę šlaunį ir kumščiais jos nemušė. Gal ir galėjo tų jų grumtynių metu pas mamą atsirasti kokie nors sužalojimai to neneigia, bet jie atsirado nuo savigynos. Taip pat norėjo paminėti, kad žino, kad jai uždrausta su mama bendrauti ir lankytis jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bet ten lankosi, kad vyrui pagaminti valgyti ir pasiimti savo daiktų. Dėl to ir vakar, t. y. 2018-09-28, apie 16.00 val., ją pareigūnai rado mamos I. M. J. bute, nes atėjo ir vėl pasiimti iš jos namų daiktų. Ji žino, kad buvo neblaivi, nes prieš ateidama pas mamą ji su sutuoktiniu V. išgėrė alaus. Pradžioje buvo viskas gerai, kai ji pas šią buvo, po ko šiai užėjo psichikos priepuolis, trenkė jai dešiniu kumščiu į kaktos sritį vieną kartą iš visų jėgų, pajuto fizinį skausmą, po to dešinės rankos kumščiu į dešinį petį (mentės sritį), pajuto fizinį skausmą ir į jos kaktos sritį, taip pat sudavė vieną smūgį savo dešiniu kumščiu, pajuto stiprų kaktos srityje fizinį skausmą. Dar ji buvo sugriebusi už abiejų rankų plaštakų savo plaštakomis ir po to jos stipraus sugriebimo pas ją atsirado kraujosruvos ant dešinės rankos vidurinio piršto, atsirado kraujosruva ir ant kairės vidurinio piršto atsirado kraujosruva. Tada ji įbėgo vėl pas vyrą į kambarį ir jis pradėjo ją ginti. Tada V. sugriebė mamai I. M. J. už jos abiejų rankų ties pečiais ir alkūnėmis ir šią traukė nuo jos. O ji tuo metu mamą stūmė savo rankų delnais į krūtinės ir pečių sritį, kad nuo jos apsiginti ir atitraukti, juk taip galima užmušti žmogų. Bet žino, kad ji, kai mamą I. M. J. stumdė, I. M. J. niekur nenukrito, paskui jie nuėjo su vyru į kambarį ir užsirakino savo kambaryje, o mama iškvietė pareigūnus, kurie labai greitai atvyko, juos įsileido mama ir policijos pareigūnai tada ją sulaikė ir pristatė į 1 PK. Jos mamai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, bet ji turi daug sveikatos. Daugiau nieko papildyti neturėjo. (t. 1, b. l. 130-132).

2018-09-29 įtariamojo papildomos apklausos metu I. K. parodė, kad ji su pareikštu įtarimu 2018-09-29 sutinka iš dalies, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Ir prašė vadovautis jos anksčiau duotas parodymais. Daugiau nieko papildyti neturėjo. (t. 1, b. l. 137-138).

Pagarsinus I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 130-131), kaltinamoji nurodė, kad konfliktas buvo vieną dieną, kai sulaikė. Buvo muštynės tą dieną prieš sulaikymą. Bute buvo chaosas.

Pagarsinus I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 155-156), kaltinamoji nurodė, kad sutinka su šiomis aplinkybėmis, galėjo suduoti gindamasi (t. 3, b. l. 73-76).

2018-11-02 įtariamojo apklausos metu I. K. parodė, kad ji su 2018-11-02 pareikštu įtarimu sutinka visiškai, kaltę pripažįsta pilnai. Parodė, kad nori papasakoti viską, kas jai yra žinoma apie įvykius, o būtent tai, kad:

Dėl 2018-08-12 įvykio: ji prisipažįsta, kad 2018-08-12, apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su savo mama I. M. J. susistumdė ir ji šiai trenkė savo ranka į nosį. Bei pykčio apimta pasakė, kad ją uždarys į psichiatrinę ligoninę „Durkę“. Neprisimena, gal pasikarščiavusi ir pasakė, kad ji nesikreiptų pagalbos, po ko ją užrakino vonios kambaryje. Dėl to šiuo metu gailisi gavusi progą žada atsiprašyti savo mamos I. M. J.

Dėl 2018-08-17 įvykio: Taip pat prisipažįsta ir dėl 2018-08-17 įvykio, kuris nutiko apie 16.00 val, kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Konflikto metu su savo kaimyne A. K. ji susipykusi, kad ši ją filmavo savo mobiliuoju telefonu, ji paėmusi nuo peties rankšluostį juo pradėjo prieš A. K. mojuoti. Tų mojavimų rankšluosčiu metu, mano, galimai ir sudavė A. K. ir jos dukrai A. G. Kiek sudavė A. K. ir A. G., nepamena, nes smūgių skaičiaus neskaičiavo, kur tiksliai sudavė taip pat nežino, nepamena. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Žada gavusi progą atsiprašyti A. K. ir jos dukters A. G. Dėl pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos ji ją žada atlyginti, bet nori, kad jos dydis ir tvarka būtų derinama su advokate Elena Šajaukaite ir jos advokatu.

Dėl 2018-09-24 įvykio: Taip pat pripažįsta ir dėl 2018-09-24 įvykio metu padarytų veiksmų. O būtent, kad ji apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu trenkė kumščiu mamai 2-3 kartus, bet tai buvo muštynės tarp jos ir mamos, to įvykio metu ir ji gavo smūgių nuo savo mamos I. M. J. Ji neneigia, kad galėjo būti suduoti smūgiai į jos krūtinės sritį. Po to šiai parkritus ant grindų sutuoktinis V. K. mėgino raminti mamą, ją laikydamas prispaudęs rankų delnais prie žemės. Po to nepamena, bet gal ir galėjo įspirti savo mamai I. M. J. 4-5 kartus. Dėl to savo kaltę pilnai pripažįsta ir dėl šių veiksmų labai gailisi, gavusi progą žada jos atsiprašyti.

Dėl 2018-09-26 įvykio: Taip pat prisipažįsta ir dėl 2018-09-26 įvykio, kuris buvo apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad tarp jos ir mamos I. M. J. vėl kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ši ją pradėjo necenzūriniais žodžiais užgaulioti. Tad jos besibardamos, ji neneigia, kad galėjo pasakyti savo mamai, kad „Mes tave sutvarkysime“, bet realiai ketinimų ją nužudyti neturėjo, o norėjo ją nuraminti. Ir tada ji spyrė I. M. J. į jos koją, bet to ji nepamena. Po to, gindamasi nuo jos smūgių lazda, ji galėjo šiai suduoti kumščiu į kairį skruostą, į kairę krūtinės pusę, bei ne mažiau 3 smūgių suduoti į jos kairiąją ranką. Dėl išsakytų žodžių ir dėl visų savo veiksmų 2018-08-12, 2018-08-17, 2018-09-24 ir 2018-09-26 ji labai gailisi. Gavusi progą, žada šių įvykio dalyvių atsiprašyti. Ir daugiau nesmurtauti nei prieš svetimus, nei prieš šeimos narius. (t. 1, b. l. 155-159).

2019-04-05 Kaltinamoji I. K. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad buvo toks įvykis, kad buvo išgėrusi po paskutinio bylos nagrinėjimo. Su motina buvo pora kartų tokių nesusipratimų. Ne abu kartus buvo girta, tik vieną. Viskas buvo tvarkoj, jau tvarkėsi, kartu su sutuoktiniu susitaikė su motina, padėdavo jai ir butą susitvarkyti. Dar su mama žiemą gyveno teta, kuri šiaip ten negyvena (gyvena (duomenys neskelbtini)), tiesiog yra buto bendrasavininkė ir atsikėlė žiemai gyventi, kadangi gyventi (duomenys neskelbtini) šalta, nėra malkų kuo pakūrenti, tai atsikėlė ir gyveno su mama. Jos su motina ten konfliktuoja pastoviai, nesutaria, senyvo amžiaus žmonės, tai ji su vyru dar ir ją prižiūrėjo, valgyt pirko, nes ji irgi ligotas žmogus, po insulto, ir mama ten su ja konfliktuodavo, tai ji su vyru ten kaip ir ateidavo, ir valgyt padaryti, ir taip toliau. Viskas buvo kaip ir tvarkoj, bet kadangi mama labai nervuota, nes ir taip ligonis yra, tai jos ten su teta pešasi ir reikia jas skirti. Ten konfliktas vyko toks, kad vieną kartą jiems miegant namuose koridoriuje ant grindų (nes ten nėra kur miegoti), mamai užėjo nervų priepuolis ir ji pradėjo ją daužyti, pataikė kaltinamajai į smakrą, paskiau į akį, buvo kraujosruva didžiausia. Dar buvo kitas atvejis, kai jai reikėjo išeiti į darbą, buvo vakaras, ir ji neišjungė televizoriaus, tai mama atėjo su ta pačia lazda kaip visada ir trenkė jai iš visų jėgų į lūpą ir praskėlė visiškai lūpą, savaitę nėjo į darbą. Ištino lūpa, kalbėti negalėjo, tada jau iškvietė pareigūnus, mamą sulaikė, jai surašė kokius tai dokumentus. Ji nenori daugiau bylinėtis su mama, bandys ją įkalbėti, kad ji kaip ir atsiprašytų jos, tada ji atsisakys kaltinimų mamai. Taip pat nurodė, kad dirbu (duomenys neskelbtini), kulinarijos skyriuje, sveriu mišraines ir taip toliau, keturias dienas dirba, keturios laisvos. Atsakydama į klausimus nurodė, kad gyvena skyriumi nuo mamos, bet kartais ji (mama) pati paprašo, kad jie atvažiuotų, tai jie nuvažiuoja jai padėti. Bet mamai būna ligos paūmėjimai, nervinasi, be to, teta dar su ja gyvena. Kardomosios priemonės kaip ir nepažeidė. Miega dažnai ir pas draugus ar kur kitur, migruoja dabar visur, nes nelabai nori pas mamą važiuoti.

Apklaustas kaip kaltinamasis V. K. teismo posėdyje kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nepripažino, paaiškino, kad rugsėjo 24 d. tarp I. ir jos mamos kilo žodinis konfliktas. I. pradėjo mojuoti lazda. Lazdos gale ne iki galo įsuktas medvaržtis, kad lazda neslidinėtų. I. lazda trenkė I. per kojas. Vėliau buvo daug mėlynių. Bandė jas skirti. Net kaltinamajam nukentėjusioji trenkė lazda. Tuo konfliktas ir baigėsi. Uošvė gal ir krito ant sofos. Jai sutrikusi pusiausvyra. Kaltinamasis teigė, kad matė smūgius žmonai lazda. Smūgių neskaičiavo, bet, manau, galėjo būti apie 12 smūgių, nes atsirado daug mėlynių. Konfliktas prasidėjo gal koridoriuje, jau neprisimena. Smūgių neskaičiavo, bet tyrėja privertė pasakyti skaičių. 10 kartų tikrai mušė lazda per šlaunis, blauzdas, mėlynių buvo daug. I. gynėsi, bandė gaudyti lazdą. I. grasino dukrai, vadino necenzūriniais žodžiais. Prieš keletą metų lėkė puodukai, peiliai. Buvo atvejis, kai I. sėdėjo vonioje, žiūrėjo filmą per kompiuterį, o I. dubeniu trenkė jai per galvą. Konfliktas vyko berods koridoriuje. Žmona bandė atimti pagalį. Po to uošvė aprimo, nuėjo į savo kambarį. Kaltinamasis jas skyrė. Prie žemės prispaudęs nelaikė. Gal prieš tai buvo, kai laikė ant sofos. Fizinis kontaktas buvo. Laikė už rankų, kad nesimuštų. Laikė gal minutę. Uošvė įkando į jam delną ir jis liko savo kambaryje. Tai ne vienintelis kartas, kai teko ginti žmoną. Aš su I. kaltinamasis yra nuo 2013 metų. Kai skraidė, viskas buvo gerai. Kai neteko darbo, prasidėjo chaosas. Oficialiai kaltinamasis nedirba 1,5 metų. Yra registruotas darbo biržoje iki vasario mėn. Po to eis dirbti kroviku. Skraidymo licenziją beveik prarado. Žadėjo įdarbinti avialinijose, bet neįdarbino. Iš darbo išėjo savo noru. Buvo nesiskaitymas su žmonėmis. Ieškojo tiesos, rašė. Alkoholis neturėjo įtakos darbui. Kai grįžus iš skrydžio, būdavo 1-2 savaičių pertrauka, išgerdavo alaus. Komandiruotės visada būdavo užsienyje. Per vieną išgerdavo vieną vienetą alkoholio, t. y. arba 40 ml stipraus gėrimo, arba taurę vyno, arba pusę litro alaus. Šiuo metu gyvena pas draugą. Negali net paimti daiktų. Su uošve bendravo telefonu. Sakė, kad jam pretenzijų neturi. Kaltę pripažįsta dalinai. Atsiprašė nukentėjusiosios. Buvo atėjusi Z. Su ja anksčiau santykiai buvo geri, o dabar pradėjo grasinti. Sakė, jeigu neužmuš, tai pasodins (t.3, b.l. 77)

2018-10-10 įtariamojo apklausos metu V. K. parodė, kad su pareikštu įtarimu 2018-10-10 nesutinka visiškai, savo kaltės nepripažįsta visiškai. Nori papasakoti viską, kas jam žinoma apie įvykį, kuris buvo 2018-09-24. Panašiu laiku kaip nurodyta įtarime, apie 14.00 val., pamena, kad jo sutuoktinė I. K. atėjo pasikeisti savo drabužius į savo mamos butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo jos mama I. M. J., kuri serga psichine liga ir turi (duomenys neskelbtini) bei yra medicininiai dokumentai tai patvirtinantys, bet kur tie dokumentai, jis nežino, jų pateikti negali. Minėtame medicininiame dokumente minima, kad I. M. J. neadekvati, jai nustatyti koordinacijos sutrikimai bei trumpalaikė atmintis, daugiau nepamena, kas išvardina dokumente. Žino, kad minėti dokumentai išduoti Santaros ligoninės jie buvo gauti 2018 m. kovo mėnesį. Taigi, 2018-09-24 jo uošvienė I. M. J. pradėjo rėkti ant I. K., ją visaip išvadindama, po ko trenkė savo lazdele, su kuria ji vaikšto į parduotuvę pasiramstydama. Ji I. sudavė minėta lazda 3-4 kartus į pečių sritį, jam regis ji taikėsi I. į galvos sritį, bet nepataikė. Pačiam lazdos gale yra įsuktas medvaržtis, kad nebūtų slidu, bet ji su tuo lazdos galu nei jo, nei sutuoktinės I. nesužalojo, bet norėjo paminėti, kad tai būtų užfiksuota, nes minėta lazda pavojinga. Norėjo, kad būtų pakoreguota, kad I. mama I. M. J. sudavė visgi daugiau smūgių su lazda, o būtent 4 (keturis) kartus į peties sritį ir 12 (dvylika) smūgių į abiejų kojų sritį. Tada jis pradėjo ginti savo sutuoktinę I. K. O būtent, jas abi pradėjo skirti savo kūnu atsistojęs tarp jų ir ištiesęs savo abiejų rankų delnus į šalis taip jas skirdamas. Jis minėtas rankas laikė tiesiog ištiestas, jomis nei I., nei jos mamos I. M. J. nestumdė. Tuomet uošvienė I. M. J., būdama šalia jo, vienos rankos nagais (kurios atsakyti negali, nepamena) jam įdrėskė kaktą, pajuto fizinį skausmą ir nuo minėtų 5 (penkių) įdrėskimų pradėjo bėgti kraujas. Tada ta pačia lazda ji jam sudavė į kairį ir į dešinį petį po vieną smūgį į kiekvieną, jis juto fizinį skausmą. Uošvienė I. M. J. pasišalino iš koridoriaus, kuriame ir vyko šis konfliktas, į savo kambarį sakydama, kad skambina 112. Po to girdėjo, kad ji kažkam sako „mane muša“ bei paprašė, kad greičiau atvyktų policijos ekipažas. Tada ji užsidarė savo kambaryje, o jie su I. nuėjo parūkyti į savo kambarį, bet pareigūnai atvykę nebuvo. Taip pat nori paminėti, kad sutuoktinė I. K. tikrai nemušė 2018-09-24 rankų kumščiais savo mamos I. M. J., jis to tikrai nematė. Tikrai I. M. J. nebuvo parkritusi ant grindų ir jis jos savo rankų delnais tikrai nespaudė, nei jos krūtinės, nei kitų kūno dalių prie grindų. Ir tikrai nematė, kad I. K. būtų spardžiusi savo mamą kojomis. Mano, kad jos mama I. M. J. juos kaltina melagingai, nes nori juos pasodinti abu į kalėjimą. Mano, kad I. M. J. skatina taip meluoti jos teta L. Z., nes ji siekia gauti minėtą I. M. J. turtą, tiksliau, gauti jo visą dalį. Žino, kad I. K. yra rašiusi elektroniniu būdu per e.policiją pareiškimą dėl minėtos tetos L. veiksmų, ar buvo gautas atsakymas, nežino. Jis su sutuoktine nedirba, žino, kad I. K. 2017 m. buvo ėmusi nedarbingumą, bet kada tiksliai nežino. Šiais metais 2018 m. ji gavo nedarbingumą nuo birželio mėn. 5 d. iki liepos mėn. 25 d. ir jis taip pat minėtu laikotarpiu turėjo nedarbingumą. Jie su I. K. yra registruoti (duomenys neskelbtini). Pasižada, kol vyks šis tyrimas nesilankyti pas uošvienę I. M. J., adresu (duomenys neskelbtini), ir su ja nebendraus. Gyvens (duomenys neskelbtini), pas draugą A., kurio pavardės nežino. Daugiau nieko papildyti neturi. (t. 1, b. l. 148).

Pagarsinus kaltinamojo V. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 148). Nurodė, kad aplinkybės yra teisingos (t. 3, b. l. 77).

2019-01-30 teismo posėdyje V. K. paaiškino, kad situaciją su A. K. jis prisimena, smūgių jis neužfiksavo, I. tik mosikavo. Ėjo su ja nuo upės, jis ėjo pirmas, matė sėdinčią A. Ji pradėjo filmuoti. I. ėjo už 30-50 metrų. Kaltinamasis A. pasakė nefilmuoti, bet ji vis tiek filmavo. Priėjo I. ir kilo konfliktas. A. sėdėjo su vaiku. To momento, kai priėjo I. jis nematė. Būdamas prie laiptinės jis atsisuko ir pamatė, kad vyksta konfliktas žodžiu. Po kelių sekundžių I. pradėjo mosikuoti rankšluosčiu A. tuo metu sėdėjo su vaiku ant kelių. Konfliktas vyko apie 10 min. Vaikas stovėjo prie A., iš pradžių tylėjo, o po to radėjo klykti, bet visą laiką stovėjo prie mamos. I. mosikavo, o po to vyko žodinis konfliktas dėl nosies sulaužymo, dėl mašinos subraižymo. Nosis I. iš tikrųjų buvo sulaužyta, V. K. trenkė su teleskopine lazda, tai padarė A. sugyventinis. A. I. tuo metu berods sudavė per ranką ranka. Atsirado subraižymai, atseit gynėsi. V. K. šaukė I. eiti namo. Nepastebėjo, ar I. griuvo (t. 3, b. l. 115).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausiama nukentėjusioji I. M. J. išaiškinus jai teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ir artimuosius giminaičius (BPK 82 straipsnio 2 dalis), paaiškino, kad ji nieko nenorėjo, būtų tylėjusi, bet tyrėjas užpuolė, ir dabar tylėtų. Jeigu turi tokią teisę, nenori duoti parodymų. Išaiškinimą ji suprato ir atsisako duoti parodymus (t. 3, b. l. 78).

Apklausta kaip nukentėjusioji A. K. teismo posėdyje paaiškino, kad ji sėdėjo su dukra ant suoliuko. Dukra sėdėjo jai ant kelių. Pamatė einančią I. Bijojo jos. Tikėjosi, kad ji paprastai nepraeis pro šalį. Ji pasisuko ir pradėjo daužyti rankšluosčiu, nukentėjusioji negalėjo net atsistoti. Vaiką nukėlė nuo kelių ir gynėsi. Visą laiką filmavo. Jai patarė filmuoti, kad turėtų įrodymų dėl I. elgesio. I. keikėsi necenzūriniais žodžiais ir daužė rankšluosčiu. Ji nukentėjusiąją terorizuoja maždaug metus, nes parašė pareiškimą, kad subraižė nukentėjusiosios mašiną. Dėl I. elgesio rašė pareiškimus. Praeidama ji atsisuko ir pradėjo muštis rankšluosčiu, kurį nešėsi susuktą, užsimetusi ant peties. Rankšluostis gal buvo drėgnas. Mušė visur. Smūgių teko ir vaikui. Nukentėjusiąją mušė į krūtinę, rankas, skruostus. Trenkė apie 5 smūgius rankšluosčiu plačiai. Teroras vyko maždaug 10 minučių. I. buvo visiškai girta, dengėsi rankšluosčiu. Kai daužė, nukentėjusioji atitraukė vaiką, stojosi, stūmėsi, stūmė I., vienoje rankoje laikė telefoną, kita ranka stūmė I., spyrė vieną kartą jai į koją. I. grasino jai, kad nukentėjusioji čia negyvens, terorizuos, kol iš čia neišsikels. Prašė I. nurimti. Kai ji puolė, vaikas pradėjo verkti, išsigando. Po šio įvykio pradėjo bijoti eiti į kiemą. Konfliktas vyko 10-11 min. Tokios trukmės vaizdo įrašas. Vaikas pradėjo verkti, po to nurimo. Kai I. artėjo, vėl pradėjo verkti. Buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai ir jos vaikui.

Žala padaryta jai ir vaikui. Kėlėsi naktimis po 5 kartus. Neišsimiegojus reikėdavo eiti į darbą. Dėl to kreipėsi pas gydytoją. Pasiūlė pakeisti aplinką. Dėl kreipimosi pas gydytojus pateikė dokumentus. Dabar vaikas rečiau keliasi. Civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti po lygiai jai ir jos dukrai, po 250 eurų.

Nurodė, kad I. P. I. K. draugė. Jos kartais girtauja. I. melavo, nukentėjusioji nespardė I. Jų konfliktą matė G. K. Jis išvykęs, negalėjo atvykti į teismą (t. 3, b. l. 78-79).

2019-01-30 teismo posėdyje nukentėjusioji A. K. parodė, kad po praeito posėdžio namuose atidžiai peržiūrėjo vaizdo įrašą ir matė, kad ji I. nespardė, nepargriovė, o liudytoja I. P. duodama parodymus melavo (t.3, b.l. 114).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja L. Z. paaiškino, kad iš proceso dalyvių pažįsta visus, anksčiau gražiai bendravo. Nukentėjusioji yra jos dukterėčia. Per I. ir V. vestuves jau ne viskas buvo gerai, o tada prasidėjo. Viską paaiškino policijoje. Viską žino iš I. pasakojimų. Prisimena ypač paskutinius momentus. Nuo birželio mėn. prisiėmė jos globą, nes I. dėl sveikatos buvo sunku savarankiškai gyventi. Mokėjo mokesčius, pirko maistą. Kai ateidavo pas I., ji jai sakydavo, kad vėl ją buvo suspaudę. Rugsėjo mėn. sakė, kad skambins policijai. I. prašė neskambinti. Sakė, kad daugiau nedovanos. Vasarą skambino, sakiau, kad I. kelia ranką prieš mamą. Graudu, kad taip atsitiko. I. rodė mėlynes. Paskutinį kartą rodė mėlynes ant krūtinės. Atėjau jos aplankyti antradienį. I. buvo liūdna, atsisakė gerti kavą, buvo nenuotaikioje. Liudytoja išėjo namo. Atėjo ketvirtadienį. Sakė, kad I. vėl apspardė, parodė mėlynes ant šlaunies išorinės pusės. Sakė, kad I. eilinį kartą apspardė. Paskambino policijai. Liepė atvažiuoti. Buvome policijos komisariate Žirmūnuose. Pasakė važiuoti atlikti ekspertizės, buvome nuvažiavusios. Prieš metus I. taip pat buvo sumušusi, bet tada I. atsisakė kreiptis į policiją. Ten dažnai geriama, ateina draugai. Visa giminė pasiruošusi I. padėti susitvarkyti. Ji geria kasdien. Blaivos liudytoja jos nematė jau seniai. Kai ateidavo pas I., I. vyras gulėdavo ant sofos, nežino blaivas ar girtas. I. žentas ramus, nesmurtavo. Liudytoja nematė, ar žentas laikė I. Tik ji pati sakė, kad S. laikė. Gal jis bijojo žmonos, todėl laikė.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 23), liudytoja nurodė, kad I. jai policiją buvo iškvietusi du kartus. Pirmą kartą dėl triukšmo, antrą kartą ieškojo psichinės ligonės. Dėl sveikatos I. nesusitvarko prie bankomato. Klausė jos, ar galės pati nueiti į parduotuvę. Nueidavo, bet iki pensijos likus 10 dienų, jau neturėdavo pinigų. Dabar viskuo rūpinuosi liudytoja. Dukra pragerdavo I. pinigus. Dar yra motinos vardu paskolą paėmusi. Dabar kas mėnesį reikia mokėti 85 eurus paskolos grąžinimo.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 25-26), liudytoja paaiškino, kad juose nurodė taip, kaip jai sakė I. Muštynių nematė. Kai nueidavo, ji skųsdavosi, rodydavo mėlynes.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 101), liudytoja paaiškino, kad juose viskas teisinga. Rugsėjo 27 d. su kita dukterėčia išvažiavo į (duomenys neskelbtii). Tyrėjai pasakė I. telefono numerį. I. gal pati skambino policijai. Vėliau ji neatsiliepė į skambučius. Tada I. suėmė. Ji sudaužė I. telefoną. Prieš tai buvo išmetusi telefoną per langą.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 104), liudytoja paaiškino, kad juose viskas nurodyta teisingai. Liudytoja I. pradėjo slaugyti nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jai galvoje kaupėsi vandenys. Buvo atlikta labai sunki operacija, bet nesėkmingai. Dėl to I. turi neįgalumą. Psichinė būklė normali, tik praradusi atmintį, protauja normaliai. Apie įvykius pasakoja, pagalvodama (t. 3, b. l. 79-80).

Apklaustas kaip liudytojas G. K. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta A., ji yra laiptinės kaimynė. Kaltinamuosius žino iš matymo, sienos kaimynai, t. y. gyvena kitoje laiptinėje už liudytojo buto sienos. Dėl triukšmo ne kartą kvietė policiją. A. kaimynė, pasisveikina. Su kaltinamaisiais konfliktų nebuvo, tik kvietė policiją dėl triukšmo. Liudytojas gyvena (duomenys neskelbtini), atsiskaičiavo, kad kaltinamieji gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Buvo šilta, liudytojas valė virtuvės langą ir palangę. Ant suoliuko prie laiptinės sėdėjo A. Iš dešinės pusės atėjo moteris, turėjo per petį permetą rankšluostį. Ji priėjo prie A. ir pradėjo mušti. Norėjo bėgti gelbėti, bet nutarė nufilmuoti. Nubėgo į kambarį, paėmė telefoną ir dalį konflikto pavyko nufilmuoti. Vaizdo įrašą pateikė tyrėjai.

Į klausimus paaiškino, kad moteris priėjo ir trenkė rankšluosčiu. Mušėsi apie 10 min. Smūgiai teko A. ir vaikui. Po to A. atsistojo. Girdėjosi šūksmai, vaikas rėkė, A. gynėsi. Vyras, kuris sėdi šalia kaltinamosios, bandė ją vesti, bet ji priešinosi. Incidentas vyko apie 10 min. Kodėl tai prasidėjo, manau, kad agresyvus žmogus ėjo ir pradėjo muštis. Nemano, kad buvo kažkoks pokalbis. Priėjo ir pradėjo talžyti. Liudytojas gyvena 3 aukšte. A. prašė moters eiti. Kažkoks dialogas vyko. Visko jau gerai neprisimena. Girdėjo iš balkono kairėje pusėje moters riksmus. A. sėdėjo su vaiku. Ją matė kelias minutes. Vaikas sėdėjo jai ant kelių. Kaltinamoji atėjo iš dešinės pusės. Per petį turėjo permestą kažkokį skudurą. Kad eiti į savo laiptinę, reikėjo praeiti pro A.. Praeidama ir užpuolė. Suprato, kad moteris buvo neblaivi. Kol A. sėdėjo, moteris jai užtvojo. Kai A. atsistojo, moteris pradėjo jai kaišioti į veidą minėtą skudurą. Kai pradėjo mušti, vaikas sėdėjo ant kelių. Liudytojas matė iš trečio aukšto, t. y. maždaug 9 metrų atstumu. Mano, kad pataikė į veidą, krūtinę, kiek matė. Vaikas pradėjo rėkti. Rėkiant vaikui, buvo dar gal 3-4 smūgiai. Liudytojas ne viską tiksliai matė. Galėjo trenkti į viršutinę kūno dalį. Vaikui gal teko smūgių per veidą. A. vaiką stūmė į šalį, gynėsi. Vienoje rankoje laikė telefoną, o kita laisva ranka gynėsi. Praėjo nemažai laiko, likęs bendras vaizdas, nenoriu fantazuoti, kaip vyko. Vaikas buvo šone. A. jį pastūmė už nugaros. Nuo smūgių dengėsi rankomis. Nematė, kad ji suduotų kaltinamajai, gal galėjo paliesti. Jos judėjo, situacija keitėsi. Vaiko padėtis taip pat keitėsi. Galėjo būti kontaktas, bet liudytojas jo nematė. Neužfiksavo, kad A. spirtų. Suoliukas stovi po liudytojo virtuvės langu. Įėjimas į laiptinę dešiniau. Suoliukas pailgas, stovi prie šaligatvio, A. sėdėjo nugara po liudytojo langu. Gatvėje buvo ūžesys. Neužfiksavo, ar A. kalbėjo su vaiku. Po to išgirdo triukšmą. Liudytojas valė langus, į A. žiūrėjo ir nežiūrėjo. Valė virtuvės lango išorinę pusę. Viskas buvo netikėta. Matė sėdinčią A., ateinančią moterį ir kilo triukšmas. Girdėjo iš sekančios laiptinės moters balsą, kažką rėkė. Buvo mintis leistis žemyn ir ginti, bet suveikė patirtis, kad reikia filmuoti. Agresyviausia dalis neužfiksuota. Vyras, kuris sėdi šalia kaltinamosios, šaukė eiti namo, bet ji nenorėjo eiti, bet galiausiai nuėjo. Matė, A. laikė rankoje daiktą, mano, kad gal telefoną ir gal filmavo. Vaikas slėpėsi, A. gynėsi, situacija keitėsi. Papasakojo bendrą vaizdą. Kol A. sėdėjo, buvo 4-5 smūgiai. Besiginant dar 5-6 smūgiai. Po to moteris kišo A. ištemptą rankšluostį. Smūgiai taikyti A., bet galėjo pataikyti ir vaikui. To nematė. Kol sėdėjo, smūgiai teko abiems, o po to buvo nukreipti A. (t. 3, b. l. 98-99).

Apklausta kaip liudytoja I. P. teismo posėdyje paaiškino, kad visi yra kaimynai, pasisveikiname. Liudytoja labiau bendrauju su K. I. pažįsta nuo vaikystės, kaip ir A. Po to konflikto su A. net nesisveikina. Sėdėjo virtuvėje su sūnumi. Išgirdo pagalbos šauksmą. Pažiūrėjo per langą, bet nieko nesimatė. Vėl išgirdau šauksmą, pažiūrėjau per balkoną ir pamatė, kad I. ir A. stumdosi, šūkauja. A. spyrė, I. griuvo. Vaikas, liudytojos manymu, nenukentėjo. A., kaip mama, gynė vaiką, koja jį stūmė, eidama atbula. Vaikas griuvo ant užpakaliuko.

Į klausimus liudytoja paaiškino, kad pamatė, kad I. stovi, o A. filmuoja. I. šaukė, kam A. filmuoja. Jos abi nuėjo ant žolės. Liudytoja šaukė, kad I. netraumuotų vaiko. Konfliktas truko 20-30 min. Per virtuvės langą nesimatė, kas vyksta. Kai pamatė, A. vaikas stovėjo jai už nugaros. I. dengėsi, kad A. nefilmuotų. Matė, kad A. spyrė I. 2-3 kartus. I. griuvo. Kad ji (I.) muštų A., nematė. Per langą yra mačiusi, kad A. muša I. Ji nesikiša, tegu aiškinasi tarpusavyje. Akivaizdžiai matėsi, kad I. išgėrusi. Sėdėdama bute, išgirdo pagalbos šauksmą „gelbėkit, kvieskit policiją“. Šaukė greičiausiai A. Buvo virtuvėje ir nematė, kuri priėjo. Kai išėjo į balkoną, abi stovėjo viena prieš kitą. Konflikto pradžios nematė. Vaikas rėkė. I. liepė eiti namo. A. gynė vaiką, kad I. nesuduotų. Jos šūkavo tarpusavyje. I. buvo nugriuvusi prie suoliuko, kai spyrei į koją. S. buvo, stovėjo prie laiptinės, šaukė I. namo. Liudytojos buto langai išeina į tą pusę, kur stovi suoliukas. Konflikto per virtuvės langą nesimatė, todėl išėjo į balkoną. Per virtuvės langą matė, kad po 20-30 min. atvažiavo policija. A. nuėjo prie jų. Kiek žino, konfliktas kilo dėl mašinos subraižymo. Jų konfliktus matydavo. Matydavo, kad A. provokuoja I., kai ši būna išgėrusi. Išsitraukia telefoną ir filmuoja. Kažką jos kalbasi, bet langas būna uždarytas. Matė, kad A. buvo spyrusi I., sugriebusi už plaukų. Matė, kad ir S. stūmė. Su K. gyvena toje pačioje laiptinė. A. gyvena kitoje laiptinėje. G. K. yra A. laiptinės kaimynas. Jo butas arčiau suoliuko, mato, kad jis ten eina.

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 41), kad šie parodymai teisingi, nenori nieko papildyti (t. 3, b. l. 99-100).

Apklausta kaip specialistė Karolina Ginčienė teismo posėdyje parodė, kad žino apie kokią išvadą kalbama. Palaikė savo išvadą, tyrė, 2018 m. rugsėjo 28 d. apžiūrėjo I. M. J., apžiūrėjo jos kūne esančius sužalojimus. Tyrimo metu buvo apžiūrėtas visas kūnas, kurio metu nustatytos poodinės kraujosruvos įvairiose kūno vietose ir odos nubrozdinimai. Šiuo atveju pati tiriamoji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl sužalojimų laikas nustatomas remiantis literatūros duomenimis. Kadangi šiuo atveju buvo poodinės kraujosruvos, jų spalva keičiasi ir yra keitimosi iš melsvai violetinės spalvos į violetinę su žalsvais kraštais, o vėliau ji gelsvėjanti tampa ,ir šiuo atveju kadangi buvo vyresnio amžiaus tiriamoji, tai jos gijimo procesai galėjo būti jau sulėtėję ir tas poodinių kraujosruvų rezorbcijos laikas yra šiek tiek prailgėjęs. Todėl gali būti, kad kai ji matė, jog yra melsvai violetinės ir violetinės žalsvais kraštais poodinės kraujosruvos, kaip tik buvo tas laikotarpis kuomet jos keičiasi, jau šviesėja po truputį, todėl neatmetama galimybė, kad visas laiko intervalas gali būti prasitęsęs iki savaitės. Tai yra penkios paros, kuomet ji nurodė, kad violetinės su žalsvais kraštais poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos dviejų - trijų parų laikotarpyje, tai neatmetama galimybė, kad tai galėjo būti padaryta dviejų, keturių ar net penkių parų laikotarpyje, kadangi rezorbcija yra sulėtėjusi ir jos apžiūros metu kaip tik galėjo būti tas laikotarpis, kuomet poodinės kraujosruvos keičiasi, tiesiog ji dar neįžvelgė tos geltonos spalvos, bet jos jau buvo šviesėjančios. Ten kur parašyta, kad sužalojimai buvo padaryti para iki apžiūros, tai šiuo atveju jos buvo ryškesnės, tai gali rodyti, kad jos buvo tiesiog masyvesnės, ir kadangi čia buvo didelės poodinės kraujosruvos, jų gijimas yra dar labiau prailgėjęs, tai jie (specialistai) kai mato melsvą spalvą - duoda parą, labiausiai tikėtina, kad paros laikotarpis, tačiau neatmetama galimybė, kad dvi paros taip pat gali būti. Todėl gali būti, kad kai ji apžiūrėjo rugsėjo 28 dieną ir išvadoje parašė, kad sužalojimai padaryti para iki apžiūros, t. y. 27 dieną tai gali būti ir taip, kad jie padaryti ir 26 dieną.

Atsakydama į klausimus nurodė, kad jie (specialistai) savo išvadoje dėl amžiaus neturi nurodyti, kadangi visų sužalojimų gijimas priklauso nuo individualių organizmo savybių ir jie remiasi apžiūrėdami kūną, medicinos literatūros duomenimis, kad statistiškai dažniausiai nustatytas intervalas toks, tačiau galima neapsiriboti juo, kadangi, kai poodinės kraujosruvos tampa jau gelsvos, jų gijimas užtrunka išvis iki dviejų savaičių, šiuo atveju ji dar nematė jų gelsvų, tai gali būti, kad buvo tas pereinamasis laikotarpis, daugiausia penkios paros, ne daugiau, jau negalėjo būti senesni sužalojimai. O dėl tiriamojo amžiaus jie niekur tokių pasvarstymų neįrašo, individualių savybių, tiek gretutinių ligų, kuriomis serga nukentėjusysis, niekur nežymi tokių, kadangi net ir duomenų neturi apie gretutines ligas. Negali pasakyti, kad jos duota išvada yra apytiksli, tačiau visada sužalojimai yra duodami intervalu, negalima tiksliai nustatyti, kurią tiksliai valandą ir kurią tiksliai dieną padaryti yra sužalojimai. Palaikė savo išvadą, nes joje nurodo labiausiai tikėtiną intervalą, negalima kategoriškai pasakyti, kad buvo tik para ir daugiau negalėsim duoti, tiesiog yra labiausiai tikėtinas pagal makromorfologinį vaizdą sužalojimų padarymo laikas.

Taip pat nurodė, kad paklaida galėjo būti, kadangi kuo seniau padarytas sužalojimas, tuo didesnis būna intervalas, tuomet taip pat kinta tos paklaidos, dar didėja. Šiuo atveju kadangi nebuvo labai seni sužalojimai, tačiau jų paklaida tiek tų melsvai violetinių, tiek žalsvais kraštais jau tik paros laikotarpyje gali maždaug skirtis, bet ne daugiau, savaitės laikotarpyje, daugiau pridėti dar tikrai negalima, bet vienos dienos paklaida gali būti.

Atsakydama į teisėjos klausimus nurodė, kad sužalojimai buvo padaryti: kairio dilbio priekinis paviršiaus viršutinis trečdalis 5x4 cm, analogiškos poodinės kraujosruvos kairio dilbio priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje 11x6 cm pereinanti į riešą, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje 3x2 cm, kairiojo riešo priekiniame paviršiuje masyvios poodinės kraujosruvos plote buvo dauginiai įvairių krypčių odos nubrozdinimai, smulkūs nuo 0,1 skersmens, violetinės su žalsvais kraštais poodinės kraujosruvos buvo kairio žando srityje, apatinio žandikaulio kūno projekcijoje 4x3 cm, analogiškos buvo dešinio peties viršutiniame paviršiuje 4x5 cm, dešino žasto nugarinio paviršiaus viršutiniame trečdalį 2x5 cm, krūtinės ląstoje vidurio linijoje antro šonkaulio projekcijoje 7x16 cm, dešinės šlaunies priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, šlaunyje jautėsi sukietėjimas tai parodo, kad sužalojimas nėra senas, buvo minkštųjų audinių sumušimas. Kalbant apie rankos sužalojimus, tai jų mechanizmas galėtų būti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, pasisakyti apie tikslesnį daiktą nėra galimybės, kadangi nei formos kažkokios, nieko nėra tokio. Todėl tiesiog kieti, buki daiktai. Veidas, petys taip pat į tas sritis kontaktuojant su kietu, buku daiktu. Neatmetama galimybė, kad ir grumtynės galėjo būti. Į kritimą nepanašu, kadangi įvairios lokalizacijos ir tos tokios krentant nebūna sužalotos kaip krūtinės ląsta, kadangi ji yra giliai, tai tokios vietos nebūdingos kritimui. Virš kelio kritimui taip pat nebūdinga, nes būtų sužaloti labiau keliai, blauzdos, šitos sritys būtų sužalotos jeigu kristų. Kritimo metu dažniausiai būna sužalotos visos atsikišančios dalys, kuriomis remiamasi į žemę ar kažkokius daiktus. Žando sritis taip pat kritimo metu sudėtingai būtų sužalojama, kadangi nėra niekur kitur sužalojimų, taip pat lygiai eina skruostikaulis, tuomet matytume ir skruostikaulio ar antakio srities projekcijoje tokį pat ar nubrozdinimą ar kažką, nes kritimo metu būna ir slidimas šioks toks, tuomet matome ir nubrozdinimus, kad parodytų, jog kūnas judėjo, nebuvo vietoje, kai kontaktavo su kietu, buku daiktu. Taip pat nurodė, kad stipriai spaudžiant tokios masyvios kraujosruvos turėjo būti labai sunkiai padaromos, labai didelė jėga tuomet, kad suspausti, nebent jau suėmus su visa ranka ir stipriai spaudžiant, tuomet įmanoma. Spaudžiant krūtinę keliais galima padaryti kraujosruvas, kadangi būtų kūno svoris sunkus ir užspaudus gali taip būti. Plaštaka nugariniame paviršiuje buvo sužalota, delnuose sužalojimų nebuvo.

Apklausta kaip liudytoja V. M. teismo posėdyje parodė, jog iš bylos dalyvių prisimenu I. K. ir V. K. Prisimena juos dėl to, nes iškvietimai buvo ne vienas ir ne du, jų adresu. Pagal iškvietimą jie važiuoja į vietą arba tikslina įvykio aplinkybes, kai jau turi pranešimą. Kai tikslina pranešimą, tai priklauso nuo to ar tai skundas, ar pareiškimas pirmiausia, vėliau priklauso nuo to, kokią suformuluoja vyriausiasis tyrėjas užduotį, ar apklausti ar patikslinti įvykio aplinkybes. Konkrečiai šitoje byloje šių kaltinamųjų neapklausinėjo. Šioje byloje įvykio vietoje ji nebuvo. Tarnybinis pranešimas rašytas galimai dėl laiko supainiojimo, tą dieną ji dirbo prie budėtojų dalies, tai reiškia, kad su asmenimis, kurie ateina į komisariatą ir tą dieną atėjo I. M., lydima tetos ir pareiškė, kad ją sumušė dukra, kelių dienų laikotarpyje. Atėjo vidurį savaitės ir sakė, kad vakar ir dar prieš kelias dienas ją sumušė. Kadangi ji tą dieną budėjo, tai buvo priimti visi procesiniai veiksmai tą dieną, t.y. apklausa liudytojo, teisės, pareigos, pažyma ir kiek atsimena buvo užduota užduotis atlikti ekspertizę. Tą dieną ji apklausinėjo I. M., apklausinėjo komisariate, vietoje. Galimai ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, pagal faktą. Moterys į policiją atvyko 27 dieną, bet kalbėjo apie tai, kad vakar I. M. sumušė, t. y. 26 dieną. Tik vėliau, kai su tyrėja sutikrino datas, tai gavosi taip, kad sumušimas vos ne ateityje gaunasi, čia buvo jos techninė klaida buvo padaryta. Ji apklausinėjo nukentėjusiąją dienos metu, dar atsimena, kad tą dieną apie 13-14 val. buvo susirinkimas, o apie sumušimas kalbėjo, kad buvo apie 15 val., tai ji tą datą kaip ateitį surašė, pripažįsta padariusi techninę klaidą. Gavusi teismo šaukimą, bandė atsiminti apklausos aplinkybes. Kadangi moteris iškart parodė mėlynes, tai žinojo, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą pagal faktą, moteris supažindinta buvo su teisėm, pareigom, perskaityta, pasirašyta ir buvo įvykdyta liudytojo apklausa. Kiek ji pamena, tai I. M. kalbėjo apie tai, kaip ją vakar sumušė dukra, nurodė vietas, mėlynes parodė. Dar patikslinta ar tikrai tai padarė dukra, ar nebuvo gal kažkur nukritimas, ji patvirtino tikrai, kad ją sumušė būtent ji (I.) ir tai jau ne pirmas kartas, parodė kitas mėlynes, kurios buvo jau ne vakar, o dar prieš kelias dienas padarytos, tačiau neatsimena kiek, bet tos pačios savaitės bėgyje, kadangi parodė visas mėlynes, ji buvo apklausta. Prisimena, kad ji pati nufotografavo, iškart susiskambino su ekspertais, kadangi tai buvo dienos metas, apie 13-14 val., ekspertai sakė, kad jau jie nebepriims, todėl negalėjo suorganizuoti su ja nuvykimą pas ekspertus, ir buvo aptarta, kad ekspertai priims sekančią dieną, sutartas tikslus laikas buvo, paduota užduotis ir paaiškinta kaip nuvykti. I. M. J. apklausa buvo vykdoma 27 dieną 13 val., o ji dėl techninės klaidos, tarnybiniame pranešime nurodė, kad 27 dieną 15 val. buvo padaryti sužalojimai, nes sumušimas greičiausiai buvo 26 dieną. Tarnybiniame pranešime nurodyta sumušimo data, t.y. 27 dienos data yra neteisinga. Nukentėjusioji sakė, kad prieš pora dienų buvo dar į krūtinės sritį pataikę, bet kokia tiksli data dabar atsakytu negali.

2018-08-16 nukentėjusioji I. M. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018-08-11 ar tai 12 dieną, tiksliai kada neatsimena, dienos metu I. K. pradėjo konfliktuoti, konflikto metu jai I. K. trenkė į nosį, dėl ko pradėjo kraujuoti nosis, tiksliau nematė, tačiau I. kažką laikė rankoje. Kai pradėjo kraujuoti nosis, nuėjo į vonią nusiprausti, tačiau I. ją uždarė ir laikė duris, ji negalėjo išeiti, norėjo iškviesti policiją, tačiau nerado telefono. Su I. nebesikalba, neturi bendrų temų, I. dažnai smurtauja. Kartais I. iš jos paima telefoną, kad ji negalėtų niekam paskambinti, dažnai kviečia melagingai policiją, dažnai jai grasina, kad ją uždarys į „Durkę“. Kai I. neblaivi, ši tampa neprognozuojama ir agresyvi. Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl ko negali tiksliai atsiminti įvykių, kartais sutrinka atmintis (t. 1, b. l. 19-20).

2018-08-14 apklausta kaip liudytoja L. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad padėtis I. M. J. ir I. K. blogėja, I. K. vis dažniau muša, smurtauja prieš motiną. 2018 m. pradžioje, tiksliai nepamena, apytiksliai vasario mėn. I. K. buvo suspardžiusi I. M. J., kadangi dažnai lanko M. matė mėlynes ant I. M. J. kojų, I. M. J. pasakė, kad ją suspardė dukra I. Dėl minėto įvykio I. kreipėsi į policiją, tačiau kaip ir visada atleido I. ir tyrimas buvo nutrauktas. Kadangi dažnai lankosi pas I. dažnai mato mėlynes ant rankų. 2018-08-13 buvo apsilankiusi pas I., ji pasakojo, kad savaitgalį buvo konfliktas tarp jos ir I. I. papasakojo, kad I. jai trenkė į veidą, nosį, dėl ko I. pradėjo kraujuoti nosis, I. norėjo iškviesti policiją, tačiau I. uždarė I. į vonią, kad I. niekam negalėtų pasiskųsti. Apsilankymo metu I. skundėsi, kad jai skauda nosį. I. M. J. turi problemų su sveikata, 2018 m. balandžio mėn. turėjo sunkią galvos operaciją, kartais jai sutrinka koordinacija. Nori patikslinti, kad 2018-08-13 I. papasakojo, kad 2018-08-12, kai I. norėjo nusiprausti veidą nuo kraujo, tačiau I. K. laikė duris, neleido išeiti. I. manė, kad duris laikė ir V. I. dažnai slepia I. telefoną, kad su ja niekas nebendrautų. Pas I. M. J. lankosi dažnai, kas mėnesį mato mėlynes ant rankų ar kojų, I. dažnai skundžiasi, kad I. smurtauja. Situacija dėl smurto vis blogėja iki 2018-08-12 I. ant veido mėlynių ar smurto nebuvo (t. 1, b. l. 25-26).

Iš 2018-10-09 tyrėjos V. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-09-27 ji pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-46713-19 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atlikdama I. M. J. liudytojos apklausą 2018-09-27 nuo 13:16 iki 13-39 val. padarė techninę klaidą ir suvedė netikslią įvykio datą. 2018-09-27 turi būti keičiama į 2018-09-26. Visos kitos aplinkybės yra nurodytos tiksliai. Taip pat nukentėjusiajai 2018-09-27 buvo įteikta užduotis atlikti kūno tyrimą ir joje per klaidą suvesta datos. 2018-09-26 taisytina į 2018-09-24, o 2018-09-27 taisytina į 2018-09-26 (t. 1, b. l. 68).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018-09-27 11:14 val. gautas pranešimas iš fizinio asmens, jog vakar pranešėjos dukterėčią sumušė duktė su žentu (t.1, b. l. 69).

2018-09-27 protokole - pareiškime nurodyta, kad pareiškėja I. M. J. pareiškė, kad 2018-09-27 (turėtų būti 2018-09-26) dienos metu, apie 15.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), dukra I. K., gim. (duomenys neskelbtini) sumušė motiną I. M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai į dešinės kojos šlaunį sudavė ne mažiau nei 1-a kartą su koja, į krūtinę buvo suduotas 1 smūgis (krūtinės pusė) (t.1, b.l. 70).

2018-09-27 apklausta kaip nukentėjusioji I. M. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018-09-27 (turėtų būti 2018-09-26), apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos dukra I. K., būdama išgėrusi (prieš tai savo kambaryje gėrė alų), pradėjo prie jos kabinėtis prieškambaryje. Ji stengėsi į šią nekreipti dėmesio. Paskui I. K. atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo sakyti: "mes tave sutvarkysime". Vaikščiodama po jos kambarį su aukštakulniais batais, be priežasties jai vieną kartą spyrė į dešinės kojos šlaunį. Ji bandė ją raminti ir prašė baigti muštis. Ji nesiliovė ir vieną kartą sudavė kumščiu į kairįjį skruostą. Į policiją vakar nesikreipė, nes vis pagaili dukros. 2018-09-27 pas ją atėjo teta L. Z., kuriai ji ir papasakojo apie tai, kaip ją muša dukra. Teta paskambino policijai.

2018-09-24 dienos metu (tikslaus laiko neatsimena) dukra ne mažiau kaip 2-3 kartus su kumščiu sudavė jai į krūtinės sritį, iki šiol jaučia skausmą, net sunku atsikosėti. Dar dukra, jai gulint ant grindų, kojomis spardė į įvairias kūno dalis, daugiausiai į kojas (ne mažiau 4-5 kartų). Tuo metu I. K. vyras V. K. laikė rankomis ją prispaudęs prie grindų, o I. K. ją spardė (t. 1, b. l. 74-75).

Iš 2018-09-27 apžiūros protokolo matyti, kad 14:05 – 14:18 val., buvo apžiūrėtas I. M. J. kūnas. Apžiūros metu nustatyta ant I. M. J. krūtinės srities, daugiau kairėje pusėje matosi kraujosruva. Taip pat dešinės kojos blauzdoje matoma hematoma. Ant nukentėjus kairės rankos matomos kelios hematomos nuo riešo link alkūnės vidinėje dalyje. Nukentėjusioji I. M. J. nurodė, kad šiuos sužalojimus padarė dukra I. K. 2018-09-24 ir 2018-09-24 (t. 1, b. l. 81-84).

Iš 2018-09-28 specialisto išvados Nr. G 3454/2018 (01) matyti, kad apžiūrėjus I. M. J. specialistė pateikė išvadą, jog I. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žande, dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros 2018-09-28. Poodinės kraujosruvos kairiame žande, dešiniame petyje ir žaste, krūtinės ląstoje ir dešinėje šlaunyje padarytos 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2018-09-28. Sužalojimas tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. M. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais. Vienas trauminis poveikis į kairio žando sritį, vienas trauminis poveikis į dešinį petį, vienas trauminis poveikis į dešinį žastą, vienas trauminis poveikis į krūtinės ląstą, vienas trauminis poveikis į kairio dilbio priekinio paviršiaus viršutinį trečdalį, vienas trauminis poveikis į kairio dilbio priekinio paviršiaus apatinį trečdalį, vienas trauminis poveikis į kairę plaštaką ir vienas trauminis poveikis į dešinę šlaunį. Įvertinus sužalojimų lokalizaciją, mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius kitam asmeniui, griūnant, krintant, nugriuvus, nukritus. I. M. J. nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. (t. 1, b. l. 89-90).

Nukentėjusioji I. M. J. 2018-10-01 ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad duktė, kai išgeria, būna visada agresyvi. Patikina, kad duktė I. K. 2018-08-12, tiksliai kada buvo, ji jau nepamena laiko, bet jai regis apie 12.00 val., jai būnant bute, kuris priklauso jos tetai I. J. ir jai, jos yra bendrasavininkės, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu duktė I. K. trenkė ranka jai į nosį, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji pajuto fizinį skausmą, tada ši jai pagrasino, kad jei ji kreipsis pagalbos, tai ji ją į psichiatrinę kliniką uždarys, ji tai įvardina sakydama „durke“, po ko jai nuėjus į vonios patalpą nusiplauti kraujo nuo veido, duktė uždarė ją vonios kambaryje, kad negalėtų išsikviesti sau pagalbos. Vėliau buvo dar vienas įvykis, t. y. 2018-09-24, apie jį pranešė tik 2018-09-27, nes bijojo dukters. Duktė buvo neblaivi, gėrė alų namuose 2018-09-24, tiksliai nepamena kuriuo metu, bet žino, kad dienos metu, nes dar lauke buvo šviesu, gal apie 14.00 val., jai būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu duktė I. K. trenkė kumščiu jai 2-3 kartus į krūtinės sritį, ji pajuto fizinį skausmą, po ko jai parkritus ant grindų priėjo V. K. savo abiejų rankų delnais laikė jai prispaudęs krūtinės sritį, jai nuo to jo spaudimo krūtinės srityje liko net paraudęs atspaudas, po ko atsirado minėtoje vietoje kraujosruva (mėlynė), tas jo spaudimas jai sukėlė fizinį skausmą, ji tuo metu gulėjo nugara ant grindų. Dėl to, kad jis ją laikė ji negalėjo atsistoti nuo grindų, o jos duktė I. K. savo kojų pėdomis spardė jai į įvairias kūno vietas, daugiausiai į kojas, buvo suduota ne mažiau 4-5 kartų, visų suduotų smūgių metu ji pajuto fizinį skausmą. Mano, kad jie abu gėrė alkoholinius gėrimus, o būtent alų. Žino, kad ji dar kažkam kando, jai regis, kad V. K. į jo ranką, nes gynėsi. Tada viskas ir pasibaigė, jie abu ją paleido. Vėliau buvo dar vienas įvykis, t. y. 2018-09-27, apie 15.00 val., jai būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu duktė I. K. taip pat būdama su savo sutuoktiniu V. K. jai pagrasino sakydama „mes tave sutvarkysime“, po ko spyrė savo kojos pėda į jos dešinės kojos šlaunį, ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet I. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į jos kairį skruostą, pajuto labai stiprų fizinį skausmą, bet sąmonės praradusi nebuvo, toliau stovėjo priešais ją koridoriaus patalpoje. Po to, dar sudavė savo rankos kumščiu (kurios rankos kumščiu ši jai sudavė, nepamena, bet tik vienos rankos) jai į kairės krūtinės pusę, ji pajuto fizinį skausmą. To įvykio metu V. K. prieš ją nesmurtavo tik smurtavo duktė I. K., taip pat jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. V. K. buvo namuose, bet tai matydamas nieko nedarė. Taip pat 2018-09-28 dieną jai skambino policijos pareigūnė apie 16.00 val. tyrėja D. D., kuri pasiteiravo, kur yra I. K., ji pasakė, kad ji pas ją namuose (duomenys neskelbtini), smurtauja, tuomet tyrėja dar pasakė paskambinti 112. Ji neskambino, dėl ko pasakyti negali. Žino, kad I. sulaužė jos telefoną, dėl to ji ir neišsikvietė policijos pareigūnų, bet po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė I. K. ir išsivežė. Ji jai fizinio skausmo 2018-09-28 dieną nesukėlė bet buvo neblaivi ir agresyviai nusiteikusi, dėl to ir norėjo, kad pareigūnai ją išsivežtų iš namų. Dėl sugadinto telefono ji civilinio ieškinio nereikš, jai pretenzijų neturi. Ji paskirtą kūno tyrimą 2018-09-27 dienos atliko 2018-09-28 dieną, ten ją apžiūrėjo specialistai ir surašė visus sužalojimus, kuriuos duktė I. K. jai sukėlė 2018-09-24 ir 2018-09-27 dienos laikotarpiu. Ji pati tikrai savęs nesusižalojo, šie sužalojimai sukelti dukters I. K. suduotų smūgių rankomis ir kojomis. Taip pat nori paminėti, kad ji dukters pati tikrai nemuša nei rankomis, nei kojomis, nei kitais daiktais, o tik ginasi nuo jos puolimo ir prieš ją smurtavimo. Ji visai nevartoja alkoholinių gėrimų, tuo tarpu duktė I. K. su savo vyru V. K. labai dažnai geria alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Nors dukrai uždrausta su ja bendrauti ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje, ši, visa tai žinodama, dažniau nakvodavo namuose nei kur kitur. Ji nevarydavo jos, bet užsimindavo: „Tau negalima čia būti, kodėl tu čia, kodėl tu taip darai“, tačiau duktė į tai nieko nesakydavo, o kartais atkirsdavo: „Tai mano namai, o kur man būti“. Ji, kai duktė yra išgėrusi alkoholinių gėrimų, šios bijo, nes ši mušasi, grasina susidoroti, ją išvežti į psichiatrinę ligoninę. Jos vardu buvo pasiėmusi paskolą jai nežinant, nes tuo metu ji gulėjo ligoninėje. Pas ją buvo liga (duomenys neskelbtini), bet po to jai galvos jau neskaudėjo, nes buvo atlikta galvos operacija, po kurios turi (duomenys neskelbtini) grupės invalidumą, bet jokiomis psichinėmis ligomis nėra sirgusi. Yra adekvati ir suvokia visus savo veiksmus. V. K. taip pat tapo agresyvus ir 2018-09-24 dieną ją laikė, kol duktė mušė, bet tai buvo pirmą kartą. Jai pranešta, kad I. K. yra suimta nuo 2018-09-30 vienam mėnesiui. Daugiau nieko papildyti neturi. (t. 1, b. l. 92-93).

Nukentėjusioji I. M. J. 2018-10-01 papildomai parodė, kad nori patikslinti dėl 2018-09-26 dienos įvykių. Ji visoje apklausoje minėjo, kad įvykis buvo 2018-09-27 15.00 val., bet ji suklydo dieną, nes viskas tikrai buvo ne 2018-09-27, o būtent 2018-09-26, 15.00 val., jai būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vėl įvyko žodinis konfliktas, kurio metu duktė I. K. taip pat būdama su savo sutuoktiniu V. K. jai pagrasino sakydama „mes tave sutvarkysime“, po ko spyrė savo kojos pėda į jos dešinės kojos šlaunį, ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet I. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į jos kairį skuostą, pajuto labai stiprų fizinį skausmą, bet sąmonės praradusi nebuvo toliau stovėjo priešais ją koridoriaus patalpoje. Po to dar sudavė savo rankos kumščiu, kurios rankos kumščiu ši jai sudavė nepamena, bet tik vienos rankos jai į kairę krūtinės pusę, ji pajuto fizinį skausmą. To įvykio metu V. K. prieš ją nesmurtavo tik smurtavo duktė I. K., taip pat jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. V. K. buvo namuose, bet tai matydamas nieko nedarė. Daugiau nieko papasakoti neturi. (t. 1, b. l. 95-96).

Nukentėjusioji I. M. J. 2018-10-23 papildomai parodė, kad ji nori papildomai papasakoti, kai kuriuos momentus, o būtent tai, kad jos duktė I. K. 2018-08-12 dieną jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trenkusi ranka jai į nosies sritį pagrasino uždaryti į „durkę“, o būtent į psichiatrinę ligoninę, tuo savo pasakymu – pagrasinimu ši kėlė baimę, kad ją gali izoliuoti ir taip su ja susidoroti, ir taip sutrikdyti jos sveikatą. Dėl to ji šios pasakymo „uždarysiu į durkę“ išsigando, kaip realaus grasinimo ir ketinimo sutrikdyti jos sveikatą. Taip pat, kai duktė I. K. jai 2018-09-26, būdama jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrasino sakydama „Mes tave sutvarkysime“ jautė realią baimę, kad ši gali su ja susidoroti ir išsakytus grasinimus suvokė kaip realius ketinimus jai sukelti fizinį skausmą ir su ja realiai susidoroti. Kiek pamena, ši spyrė jai į dešinės kojos šlaunį, po ko jai atrodo, kad ji dengėsi rankomis savo veidą ir tuomet duktė sudavė kumščiu į kairį skuostą vieną smūgį ir į kairę krūtinės pusę vieną smūgį, bet tikrai buvo suduoti smūgiai ir į rankas, kai dengėsi veidą, bet kiek tiksliai ir į kurią ranką buvo suduota smūgių, nepamena, bet jai atrodo, kad visa jos kairė ranka buvo mėlynėse (kraujosruvose). Gal to ir nepaminėjo ankstesnėje apklausoje, nes buvo išsigandusi. Civilinio ieškinio nereikš, į medikus nesikreips. Daugiau nieko papildyti neturi. (t. 1, b. l. 98-99)

2018-10-01 apklausta kaip liudytoja L. Z. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad nori papasakoti viską, kas jai žinoma apie įvykį, tai kad jai dukterėčia yra I. M. J. Ji 2018-09-27 iš ryto, apie 11.00 val., buvo nuvykusi pas šią į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jai pabuvus I. M. J. pasiskundė ir parodė mėlynes ant kojos šlaunies, ant kurios pasakyti negali, nes nepamena, ir pasakė, kad ją vėl suspardė I. K. Po to, apklausos metu pas tyrėją 2018-09-27 I. M. J. prasitarė, kad jos duktė I. K. ją sumušė ir pirmadienį, 2018-09-24, ją laikė parverstą ant grindų koridoriuje V. K., o jos duktė I. K. apsiavusi ilgaaulius batus su smailais galais ją spardė, kol V. K. ją laikė prispaudęs prie grindų. Po tos dienos I. M. J. prasitarė, kad pas ją yra kraujosruva ant rankos ir ant krūtinės kairėje pusėje taip pat yra didelė kraujosruva ir patinimas. Tada ši jai ir prasitarė, kad I. K. 2018-09-24 šią sumušė. Dar jai atėjus aplankyti 2018-09-27, apie 11.00 val., ši minėjo, kad duktė I. K. sumušė 2018-09-26, apie 15.00 val., ir to įvykio metu suspardė. Tikrai ši prastai pamena įvykio datas, bet gerai pamena, kad ši iškart po įvykio papasakojo tą pačią savaitę, kad įvykis buvo 2018-09-24 ir 2018-09-26, nes jos 2018-09-27 pačios atėjo apie 11.30 val. ir davė parodymus apie įvykį 1 PK. Reikia I. M. J. perklausti, nes tikrai sumaišė dienas. Įvykis buvo 2018-09-26, o ne 2018-09-27. Pati įvykio ji nematė, bet pas ją buvo namuose 2018-09-25, apie 11.00 val., I. M. J. buvo keistai atrodanti, ji dar teiravosi, kas yra, bet I. M. J. teigė, kad šiai širdį skauda, gal bijojo jai pasiskųsti, nes abu tiek I. K., tiek V. K. buvo namuose. I. K. su sutuoktiniu V. K. nuolat vartoja alkoholinius gėrimus ir smurtauja prieš jos dukterėčią I. M. J., pagrindinė smurtautoja yra duktė I. K. Daugiau nieko papasakoti negalėjo. (t. 1, b. l. 101-102)

2018-10-15 apklausta kaip liudytoja L. Z. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad ji nori papildomai papasakoti viską, kas jai yra žinoma apie dukterėčios I. M. J. dukterį I. K. Nurodė, kad I. K. tikrai savo mama I. M. J. nesirūpino nei iki operacijos, nei po jos. O būtent, po I. M. J. atliktos galvos šuntavimo operacijos, kur gauti medicininiai dokumentai 2018-03-21, aiškiai nurodyta, kad ji turi atminties problemų, o būtent, kad jos atmintis ypač trumpalaikė, bet tikrai ji adekvati ir žino, kas su ja vyksta. Ji suvokia, savo veiksmus, pati tikrai nėra agresyvaus būdo ir nepuola dukters, bet aišku buvo tarp jų žodinių konfliktų, kurie kildavo dėl to, kad I. K., būdama girta, ją įžeidinėjo ir puolė ją mušti, ji girdėjusi, iš pačios I. M. J., kad ji buvo gynusis lazdele, su kuria ji vaikšto gatvėje, nes tuo metu jai būnant namuose duktė ją puolė mušti be jokios priežasties. I. M. J. tik savigynos sumetimais naudoja prieš dukterį tokius veiksmus. Taip pat I. M. J. gal tikslių datų apie dukters puolimus ir nenurodys, bet tikrai papasakos, kaip, kokiais būdais jos duktė ją mušė, ar kojomis, ar rankomis ir panašiai. Taip pat ji po šios dukterėčios I. M. J. šuntavimo operacijos, ją nuolat rūpinosi, bet jokios oficialios globos nėra susitvarkiusi savo vardu nuo 2018 m. birželio mėnesio. Jai tiek maistą perka, tiek ruošia maistą ir visus finansus tvarko, nes sužinojo iš pačios I. M. J., kad po šiai darytos operacijos, duktė I. K. tikrai šia nesirūpino, o būtent tik naudojosi pasisavindama sau pensiją, dėl ko ji net neturėjo pinigų už ką nusipirkti sau maisto. Žino, kad I. K. turėjo problemų dėl stuburo skausmų ir, būdama girta, buvo koją susilaužiusi ir turėjo nedarbingumą, bet kada tiksliai turėjo nedarbingumą atsakyti negali, nes nežino. Ir tikrai ji nebuvo ėmusi nedarbingumo, kad slaugyti savo mamą I. M. J., tikrai niekada to nebuvo, ji tai meluoja. Taip pat žino, kad buvo įvykis 2018-07-31, kai I., grįžusi girta, pati sau kvietė policijos pareigūnai sakydama, kad ją muša dvi moterys, o būtent ji kaltino ją ir I. M. J. seserį I. I. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie nustatė, kad I. K. pati agresyviai nusiteikusi ir puola žodžiais įvairiai jas įžeidinėdama tiek ją, tiek savo motiną I. M. J. ir tetą I. I., dėl to, kiek pamena, pareigūnai ją sulaikė pačią ir išsivežė. Kadangi namuose anksčiau būdavo nuolat konfliktai, tai jų jau pati nelabai pamena, nes jie vos ne kiekvieną dieną kildavo dėl I. K. besaikio alkoholio vartojimo namuose ir konfliktų inicijavimo, nes ji juos ir keldavo. Daugiau nieko papildyti neturi. (t. 1, b. l. 104-105).

2018-10-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, liudytoja L. Z. pateikė I. M. J. medicininių dokumentų kopijas. (t. 1, b. l. 106-113).

Šalies argumentai

2018-08-17 A. K. pareiškime nurodė, kad 2018-08-17 apie 16.00 val. jai būnant su savo dukra A. G., gim. (duomenys neskelbtini) lauke ir sėdint ant suoliuko, dukra sėdėjo jai ant kelių. Netrukus pastebėjo link jų einant kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto- I. K., kuri eidama pro jas pradėjo ją įžeidinėti, vadino „sterva“, tada trenkė jai su rankoje laikytu rankšluosčiu, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Visas įvykis yra nufilmuotas telefonu, konfliktas tęsėsi apie 10 min., visą laiką I. K. ją dažė ir įžeidinėjo. I. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, ją užsipuola jau trečią kartą, labai išgąsdino vaiką. Taip pat nurodė, kad tai filmavo ir visą įvykį matė taip pat ir jų kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Prašo imtis priemonių dėl šio įvykio (t.2, b.l. 3).

2018-08-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. K. nurodė, kad 2018-08-17 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), prie antros laiptinės priėjusi kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto I. K. be jokios priežasties pradėjo mušti rankšluosčiu, kuomet ji ant kelių laikė savo mažametį vaiką, taip pat įžeidinėjo ją, grasino. Kaimynė pataikė ir jai, ir dukrai A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. (t. 2, b. l. 5-8).

Nukentėjusioji A. K. 2018-08-17 parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), 2018-08-17 apie 16.00 val. buvo kieme su savo mažamečiu vaiku, gimusiu (duomenys neskelbtini), kuomet pamatė ateinančią kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto I. K., kuri, priėjusi prie jos, kuomet ji laikė savo dukrą ant kelių, pradėjo daužyti rankšluosčiu jai per įvairias kūno vietas, taip pat pataikė ir jos dukrai. Ji atsistojusi bandė išvengti smūgių, tačiau ši ir toliau smūgiavo rankšluosčiu, patyrė fizinį skausmą, jos dukra pradėjo stipriai verkti, išsigando labai. Ji ir toliau šią filmavo, kadangi žinojo, kad padėjus telefoną I. K. ją toliau muš. Kaimynė ne kartą bandė iš jos atimti telefoną, tačiau ji vis traukėsi nuo šios, visą laiką ją įžeidinėjo, grasino, kad čia negyvens. Ji viso konflikto metu sakė, kad ši nusiramintų ir negąsdintų jos vaiko. Visas konfliktas vyko apie 11 minučių, kaimynė konflikto metu grasindama dar keletą kartų ranka bandė trenkti jai, išmušti iš rankų telefoną. Visas konfliktas kilo dėl to, kad lapkričio mėnesį ta pati kaimynė subraižė jų automobilį ir nuo to laiko ši tik ją pamačiusi muša, grasina. Jau yra pradėtas tyrimas dėl kūno sužalojimo, tačiau jai tai nesvarbu, ji visiškai neadekvati, bijo dėl savo ir savo dukters sveikatos ir gyvybės, kadangi kaimynė su savo vyru be perstojo vartoja alkoholį ir gali užpulti ją ir sužaloti. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Į medikus nesikreips, kadangi sužalojimai nežymūs. Mano, kad, jei nebūtų filmavusi, kaimynė ją būtų žymiai stipriau sumušusi. Po įvykio kalbėjo su kaimynu G. iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris sakė taip pat filmavo ir galės paliudyti apie visą įvykį. G. minėjo, kad šiuo metu yra išvykęs ir grįš trečiadienį, tada bus galima jį apklausti. (t. 2, b. l. 6)

2018-08-17 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra aikštelė priešais antrąją namo laiptinę aukščiau minėtu adresu. Priešais laiptinę yra pėsčiųjų takelis, kairėje pusėje nuo laiptinės durų yra suolelis. Priešais laiptinę už pėsčiųjų takelio yra žolynėlis. Įvykio vietoje objektų, reikšmingų tyrimui, nenustatyta. Įvykio vieta nefilmuojama (t.2, b.l. 10).

2018-08-17 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018-08-17 apie 16.10 val., patruliuojant kartu su patruliu P. S., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) ką tik kieme, pranešėją užpuolė ir ketino sumušti girta kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, pranešėja laukia (duomenys neskelbtini) bute, rašys pareiškimą. Pareigūnams nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja A. K., kuri paaiškino, kad sėdėjo lauke su savo vaiku A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ant rankų, netrukus pastebėjo kaip link jų eina neblaivi kaimynė I. K., kuri praeidama pradėjo pranešėją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, bei trankyti ją rankoje laikytų rankšluosčiu, stumdytis. Pranešėja visą įvykį nufilmavo savo telefonu, kaimynė po įvykio pasišalino į namus, pranešėja paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą, GMP atsisakė. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą, kur gyvena I. K., duris atidarė jos mama, paaiškino, kad dukros nėra. Apžiūrėjus visą butą, I. K. nerasta. Iš pranešėjos priimtas pareiškimas (t.2, b.l. 11).

Analogiški duomenys nurodyti ir BIRT ataskaitų žiūryklėje (t. 2, b.l. 50).

2018-08-21 apklausta kaip liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykis buvo 2018-08-17 vakare, apie 16.00 val., jai būnant lauke su savo mažamete dukra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), sėdint prie namo ant suoliuko, adresu (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad ateina jos kaimynė I. K., su kuria nuolat kyla konfliktinės situacijos. Kurias kelia pati I. K. būdama neblaivi. Taigi, ir šį kartą ji, žinodama jos būdą, sėdėdama ant suoliuko, tuo tarpu jos duktė A. sėdėjo jai ant kelių, ji pradėjo I. K. filmuoti savo mobiliuoju telefonu, ši tai pamačiusi, prisiartino prie jos ant savo peties laikydama užsimetusi rankšluostį, juo jai sudavė penkis kartus, minėtų penkių smūgių metu ji pajuto, kad I. K. jai sudavė per jos abiejų rankų žastikaulius vieną kartą, minėto smūgio metu ji pajuto fizinį skausmą. Po ko ji sudavė vieną smūgį per abiejų rankų alkūnkaulių sritį, tuomet pajuto fizinį skausmą alkūnės srityje. Iškart mėgino patraukti savo dukterį A. nuo I. K., kad ši jos nesužeistų, tada ši sudavė du smūgius jos dukteriai A. G., per jos galvą vieną smūgį ir per jos abi rankas, tai yra tiksliau per jos abiejų rankų plaštakas ir per jos abiejų rankų alkūnes vieną kartą. Ji suprato, kad duktė šių dviejų smūgių metu pajuto fizinį skausmą, nes ji pradėjo stipriai verkti. Taigi atitraukė savo vaiką sau už nugaros, tam, kad I. daugiau jos nesužalotų. Tuomet I. K. dar jai sudavė tris smūgius, tai yra vieną smūgį minėtu rankšluosčiu į jos krūtinės sritį ir per abiejų rankų išorines plaštakų dalis ir abiejų rankų riešus, minėto šio vieno smūgio metu pajuto fizinį skausmą rankų srityje ir krūtinės srityje. Bei taip pat buvo vienas smūgis su minėtu rankšluosčiu, kai ji jai pataikė su rankšluosčio galais į veido sritį, ties kaire veido puse, pajuto fizinį skausmą veido srityje, po ko dar buvo du smūgiai į kairę ranką, ties peties sritimi, ir žastikauliu, tų dviejų smūgių metu pajuto fizinį skausmą, po ko mėgino ją atitraukti. O būtent mėgino ją atstumti vienos savo kairės rankos delnu, o dešinėje rankoje visą laiką laikė telefoną su įjungta vaizdo filmavimo kamera, nes žinojo, jei nustos filmuoti, ši gali dar stipriau ją ir dukterį sužaloti, o minėta kamera šią baugino. Taip pat neneigia, kad dar su savo dešinės kojos pėda imitavo vieną smūgį, kad I. K. nuo jos atsitrauktų, ką pamačiusi ir padarė, bet eidama nuo jos dar įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, bei sakė, kad sieks to, kad tame name negyventų. Iš to suprato, kad ši ketina ir toliau pulti, dėl to ir iškvietė policijos pareigūnus iš savo mobiliojo ryšio telefono. Kai atvyko policijos pareigūnai, I. K. jau buvo pabėgusi. Išorinių sužalojimų nei ant jos, nei ant dukters A. G. neliko, dėl to, kūno tyrimą daryti atsisako, nes ekspertai nei ant jos, nei ant dukters kūno jokių sužalojimų nenustatys. Taip pat norėjo paminėti, tai, kad minėta kaimynė I. K. žino tikslų jo gyvenamosios vietos adresą dėl to prašo jai skirti apribojimą su ja bendrauti ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje, nes ji bijo, kad gali brautis ir į jos butą. Minėta I. K. yra pastoviai girtaujanti ir nuolat mušasi tiek su savo vyru V. K. ir savo mama, jos nei vardo, nei pavardės nežino. Taip pat nori paminėti, kad minėto konflikto metu tikrai I. K. nedraskė rankų, ji pati sau apdraskė vienos rankos vidinę pusę lyg, kad jos dešinė ranka buvo, bet gali klysti. Kiek pamena, įdrėskimas buvo ties vidine alkūnės dalimi, matėsi įdrėskimo pėdsakai. Kai šiai pasakė, kad tai pati padarė sau, ši nurimo ir suprato, kad tai matė, dėl to tikrai patikina, kad ji sugeba meluoti ir kaltinti kitus asmenis melagingai. Konfliktą matė ir kitas kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto G. K., kuris šiuo metu išvykęs į užsienį, bet žadėjo grįžti rytoj, po ko vėl išvažiuoja ir bus jau Lietuvoje nuo rugsėjo 3 dienos. Jis jai minėjo, kad minėtą įvykį taip pat filmavo. Taip pat I. K. kita kaimynė I., jos pavardės nežino, jos yra abi draugės ir nuolat abi girtauja, ji buvo išlindusi per savo buto langą ir dar jai suriko, kad ši užstos I. Norėjo paminėti, kad viso buvo suduoti tik penki smūgiai su rankšluosčiu, bet tie smūgiai buvo juostinai dėl to vieno smūgio metu buvo apimta daug sričių. Be šių jos išvardintų sužalojimų penkių jai ir dviejų smūgių dukteriai daugiau I. K. joms jokių sužalojimų minėtą dieną nesukėlė. Nori, kad šioje byloje duktė A. G. būtų taip pat pripažinta nukentėjusiąja, nes I. K. jai sukėlė fizinį skausmą. Norėjo paminėti, kad I. K. veiksmai išgąsdino tiek ją, tiek dukterį. Duktė yra (duomenys neskelbtini) metukų, ji dar aiškiai nekalba. Daugiau nieko papildyti neturėjo. (t. 2, b. l. 14-15).

2018-08-21 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas A. K. pateiktas vaizdo įrašas, padarytas 2018-08-17 įvykio metu, kuriame matosi, kaip I. K. suduoda su rankšluosčiu smūgius. (t. 2, b. l. 25-28).

2018-10-11 apklaustas kaip liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena 6 metus (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kaimynai, gyvenantys kitoje laiptinėje (duomenys neskelbtini), tai I. K. ir jos vyras K. bei močiutė, I. mama, jam jau yra žinomi. Ten begyvendamas palaipsniui pamatė, kad girdimas triukšmas už sienos, nes jo bute yra du kambariai, kurie ribojasi su jų dviem kambarių buto sienomis, dėl to aiškiai girdi jų konfliktus. Iš jų buto girdimi ir baldų kritimai ir močiutės riksmai ir I. K. ir jos vyro riksmai, jo vardo nežino. Bei girdimi ir grumtynių garsai, yra ne kartą ir pats kvietęs policijos pareigūnus tiek telefonu, tiek per e.policiją. Konkrečiai nieko papasakoti apie 2018-09-24 ar 2018-09-26 dienos įvykius negali, dėl to, kad pas minėtus kaimynus nuolat yra triukšmaujama, gal ir girdėjo minėtomis dienomis triukšmą, bet tiksliai, ką įvardinti negali. Tuo tarpu gali smulkiai nupasakoti 2018-08-17 dienos įvykio aplinkybes, nes jas matė savo akimis pro langą. 2018-08-17 vakare, apie 15.20 val., pradėjo valyti savo buto virtuvės langą trečiame aukšte ir kaip tik apačioje kieme, kur yra medinis suoliukas, ant jo sėdėjo kaimynė A. su savo vaiku, o būtent mergaite. Kaimynė A. laikė vaiką ant kelių, kadangi jis buvo persisvėręs per langą valydamas stiklą, pamatė, kad eina I. K. ir ji artėja link minėtos moters ir nešasi ant peties užsimetusi rankšluostį, jam regis ant dešino peties ji laikė minėtą rankšluostį persimetusi per petį. Prieš tai dar matė prieš savaitę ar porą iki minėto įvykio 2018-08-17 dienos I. K. su A. (jos pavardės jis nežino) barėsi kieme. Dėl to 2018-08-17 sukluso ir pradėjo stebėti minėtą įvykį, kas bus toliau tarp kaimynės A. ir I. K. Jam žiūrint pamatė, kad I. K. nusimetė nuo savo peties laikytą rankšluostį ir juo pradėjo mušti kaimynę A. su jos dukra (dukters vardo taip pat nežino). Kadangi kaimynė A. laikė vaiką ant rankų, I. sudavė 4-5 kartus rankšluosčiu vaikui ir pačiai A. Negali teigti, kad I. turėjo tikslą sužaloti vaiką, mano, kad I. norėjo suduoti tik A., dėl to, kad A. laikė vaiką ant kelių minėti suduoti smūgiai buvo ir jos dukrytei. Matė, kad kaimynė I. kaimynei A. sudavė minėtu rankšluosčiu smūgius ir per veidą, ir per krūtinę, ir per rankas, kiek tiksliai buvo suduota smūgių per minėtas kūno vietas, atsakyti negali, nes nepamena. Viskas įvyko labai greitai. Po tų suduotų smūgių A. vaikas pradėjo verkti (klykti) balsu, suprato, kad vaikas išsigando. Tuomet jis grįžęs į kambarį pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną, ir jau grįžęs pamatė, kad A. jau stovėjo ir filmavo, o I. laikė abiejose rankose ištemptą rankšluostį. Jis neužfiksavo to momento, kaip I. mušė A. ir jos dukterį, telefonu, nes visą tą įvykį stebėjo ir sprendė, ką daryti, ar bėgti į apačią apginti, ar kam skambinti. Matė, kad prie jų atėjo ir K. sutuoktinis, A. slėpė už savęs savo vaiką, tuo tarpu, matėsi, kad I. K. mėgino vėl keletą kartų ją pulti, tai suprato iš to, kad ji tai staigiai priartėdavo, tai staigiai atsitraukdavo. Žino, kad ir I. sutuoktinis sakė I.: „I. einam namo“, bet I. į tai nereagavo, žino, kad dar K. sutuoktinis ją buvo pora kartų suėmęs už jos rankos ties alkūne, bet ji vis ištraukdavo savo ranką ir niekur neidavo, o toliau žodžiais barėsi su A. Taip pat dar I. dengėsi veidą rankšluosčiu, kad A. jos nefilmuotų. A. vienoje rankoje laikė telefoną, o kita bandė atstumti I., buvo tarp jų kontaktas, bet tikrai tik toks, kad ji naudojo gynybinius veiksmus nuo I. K. Jokių tyčinių veiksmų A. veiksmuose ginantis, kad sukelti I. K. nematė, o atvirkščiai, matė, kad ji stengiasi apsaugoti dukterį, kuri stovėjo A. už nugaros ir save, tam, kad nesuduotų jai jokių smūgių. Jis nematė, kad lauke būtų kas stovėjęs šalia jų ir matęs šį įvykį. Bet girdėjo per langus šūkavimus kaimynių, bet tai buvo ar iš balkono, ar per langą, atsakyti negali, nes jų nematė, buvo girdimi tik balsai. Mano, kad I. buvo šio konflikto metu tikrai neblaivi, nes ji svirduliavo stovėdama. Gal pati ir močiutė matė šį konfliktą, nes vieni iš jų buto langų yra į kiemo pusę, kuriame viskas ir nutiko. Po to konflikto nurimo ir jis nustojo filmuoti, kiek filmavo tą įrašą ir pateikia prie bylos. Po įvykio, praėjus pusvalandžiui atvyko policijos pareigūnai ir kalbėjosi su A. Tuo tarpu, eidamas pro „Marceliutės klėtį“ kieme matė, kad girti ir toliau dar girtaujantys kaimynai gėrė alų kieme stovėdami, ten buvo I., jos vyras ir dar kažkoks vyras. Taigi, kiek pavyko užfiksuoti telefonu vaizdo įrašo, jį pateikė, prie bylos įrašytą į DVD-R diską. Daugiau nieko papildyti neturi. (t. 2, b. l. 30-31).

2018-10-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas G. K. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu. (t. 2, b. l. 32).

2018-10-15 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas liudytojo G. K. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip I. K. suduoda rankšluosčiu smūgius A. K. (t. 2, b. l. 33-39).

2018-10-12 apklausta kaip liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nori papasakoti viską, kas žinoma apie įvykį, kuris gal ir buvo 2018-08-17 dieną, bet bijo suklysti. Žino, kad lauke dar buvo šviesu, ji, būdama savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai išgirdo iš lauko sklindantį riksmą, šaukiant: „Padėkit, kvieskit policiją“, ji balso neidentifikavo, bet sukluso pažvelgti pro balkoną. Lauke ji pamatė kaimynę A. (jos pavardės ji nežino), kuri rankose laikė savo mobiliojo ryšio telefoną, su kuriuo filmavo, jai už nugaros stovėjo jos duktė, jos vardo nežino, mergaitei apie (duomenys neskelbtini) metukai. Tuo tarpu priešais ją stovėjo kaimynė I. K., kuri rankų delnais dengėsi savo veidą, kad jos nefilmuotų A. Girdėjo, kaip I. sakė: „Nefilmuok nefilmuok, nefilmuok tu neturi teisės manęs filmuoti“. Tada A. su I. K. pradėjo stumdytis rankų delnais ir alkūnėmis. Po to I. iš kažkur išsitraukė rankšluostį, gal jis ant jos buvo, nepamena, bet tada ji išskleidė minėtą rankšluostį laikydama virš savęs, siekdama pridengti savo veidą, vėl sakydama: „Tu neturi teisės manęs filmuoti“. Tuomet vėl A. savo kairės rankos delnu nuiminėjo rankšluostį traukdama iš viršaus į apačią minėtą rankšluostį I. K. sakydama: „Aš tave vis tiek filmuosiu“. Pamena, kad A. trenkė savo kairės kojos pėda I. K. į jos dešinės kojos blauzdą du kartus, matė, kad tuos du kartus ji pataikė I. į jos dešinę blauzdą. Tada jos vėl susistumdė rankomis, žino, kad I. ją atstūmė savo rankų delnais nuo savęs gal porą kartų, vieną kartą tikrai pastūmė jai į jos pečių sritį. A. dar eidama atbula užkliuvo už savo dukters, kuri parkrito ant plytelėmis grįsto grindinio su užpakaliuku. A. dukrelė iškart pradėjo verkti. Mano, kad A. tikrai nenorėdama užgavo savo dukterį, o būtent norėdama ją apginti, o ne su tikslu sužeisti. Tada žino, kad A. sugriebė I. K. už jos marškinėlių savo kairės rankos delnu už I. dešinio peties, kur buvo marškinėlių rankovė ir I. parvertė ant plytelėmis grįsto grindinio. Ir matė, kad tada I. susižalojo savo dešinės rankos alkūnę, nes buvo matomas kraujas. A. dar su savo kojos pėda du kartus spyrė I. K. į jos kūną, bet kur būtent A. pataikė savo koja I. atsakyti negali, nepamena, labai greitai viskas įvyko. Tada ji iš balkono sušuko A.: „Ką tu darai ir vaikas gi šalia“, vaikas verkė. Tada ji sušuko: „I. apsiramink“, žino, kad jos besibardamos nuėjo net iki žolės. Jos rėkavo, o mergaitė verkė. Dar tarp I. ir A. vyko žodinis barnis dėl mašinos apibraižytos, I. minėjo: „Kodėl tavo vyras man sulaužė nosį“. Tada ji suriko: „I. eik namo, nedarykit vaikui šoko, netraumuokit“, tuomet I. po kurio laiko nuėjo. To konflikto metu gal ir buvo grumtynės tarp A. ir I., kurių metu A. gal ir juto kokį nors fizinį skausmą. Kadangi ji nematė, kaip prasidėjo šis konfliktas, negali papasakoti, kas buvo jo iniciatorius. Ji tikrai nematė, kad I. būtų tyčia sudavusi kokius nors smūgius A. ar jos dukteriai rankomis ar rankšluosčiu. Daugiau nieko papildyti neturėjo. (t. 2, b. l. 41-42).

Kaltinamosios I. K. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas pasitvirtino iš dalies. Kaltinimas nepasitvirtino dalyje dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimo. Kitoje dalyje kaltinimą patvirtina pačios kaltinamosios I. K. parodymai, liudytojos L. Z. parodymai, liudytojos V. M. parodymai, nukentėjusiosios A. K. parodymai, taip pat liudytojų G. K. ir I. P. parodymai, nukentėjusiosios I. M. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantys vaizdo įrašai, nukentėjusiosios apžiūros protokolas, vaizdo įrašų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai teismo posėdžio metu ir kiti byloje ištirti įrodymai.

Dėl 2018-08-12 epizodo matyti, kad kaltinimą I. K. šioje dalyje pripažino iš dalies, ji nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną nestipriai pliaukštelėjo nukentėjusiajai I. M. J. per veidą. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad netyčia susistumdymo metu motinai pataikė alkūne į nosį. Teisme taip pat pripažino, jog mama sakė, kad kvies policiją, nuėjo į vonią, tada kaltinamoji uždarė duris, palaikė ir pagąsdino nukentėjusiąją, kad uždarys į „durkę“. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. M. J. nurodė, kad 2018-08-11 ar 12 d. konflikto metu I. K. trenkė jai į nosį, dėl ko pradėjo kraujuoti nosis, nuėjo į vonią, norėjo iškviesti policiją, tačiau dukra ją uždarė vonioje, kad nekviestų policijos. Tai patvirtino ir liudytoja L. Z., kad jai atėjus pas nukentėjusiąją į namus 2018-08-13 ji papasakojo, kad savaitgalį buvo konfliktas ir I. jai trenkė į veidą, nosį, dėl ko nosis kraujavo. Norėjo iškviesti policiją, tačiau I. ją uždarė į vonią, kad niekam negalėtų pasiskųsti. Tokiu būdu ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog I. K. 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu trenkė ranka motinai I. M. J. į nosį, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai I. M. J. fizinį skausmą, ir atlikusi smurtinius veiksmus, panaudodama psichinę prievartą I. K. grasindama I. M. J. uždaryti į psichiatrinę ligoninę, reikalavo nukentėjusiosios susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, t. y. nesikreipti pagalbos, ir vėliau I. M. J. užrakino vonios kambaryje. I. M. J. yra I. K. motina, taigi, artimas giminaitė. BK 148 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už žmogaus veiksmų laisvės suvaržymą, kuris pasireiškia neteisėtu reikalavimu iš kito žmogaus elgtis prieš savo valią pagal kaltininko nurodymą, panaudojant psichinę prievartą. Nukentėjusioji buvo uždaryta vonioje, jai nebuvo leidžiama išeiti ir grasinant uždaryti į psichiatrinę ligoninę reikalaujama nesikreipti pagalbos. Šie kaltinamosios veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 1 dalį.

I. K.

pareikštą kaltinimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl 2018-08-17 epizodo taip pat pasitvirtino. I. K. šį kaltinimą pripažino iš dalies, nurodė, kad ji sutikusi nukentėjusiąją A. K. pamakalavo prieš ją rankšluosčiu, kontaktas su ja buvo, tačiau nenorėjo sužaloti ir abejoja ar galėjo sužaloti vaiką. Vaikas buvo išsigandęs ir verkė. Ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog trenkė rankšluosčiu 3 kartus A. K., saugojosi, kad nepataikytų vaikui, jam nesudavė. Nukentėjusioji A. K. teismo posėdyje patvirtino, kad I. K. drėgnu rankšluosčiu pradėjo mušti ją, mušė visur, smūgių teko ir vaikui, mušė į krūtinę, rankas, skruostus, trenkė apie 5 smūgius plačiai. Tai patvirtino liudytoju apklaustas G. K., kad pro šalį eidama I. K. priėjo prie moters su vaiku ir trenkė rankšluosčiu, mušė apie 10 min., smūgiai teko A. ir vaikui, vaikas verkė. Šias aplinkybes taip pat patvirtina į bylą pateikti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad I. K. smūgiuoja rankšluosčiu A. K., girdėti kaip labai susijaudinęs verkia vaikas. Taigi, šių įrodymų pagrindu, darytina išvada, kad I. K. drėgnu rankšluosčiu trankė ne tik A. K. bet ir jos dukrą mažametę A. G. Byloje ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. apie 16.00 val. kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo prie A. K. ir rankoje laikytu rankšluosčiu jai sudavė vieną smūgį per jos abiejų rankų žastikaulius, po ko sudavė vieną smūgį per abiejų rankų alkūnkaulių sritį, tuomet ji sudavė ir A. K. mažametei dukteriai A. G. vieną smūgį rankšluosčiu per jos galvą ir vieną smūgį per jos abiejų rankų plaštakas ir abi alkūnes, tuomet A. K. patraukus dukterį nuo I. K., pastaroji sudavė vieną smūgį rankšluosčiu A. K. į krūtinės sritį ir abiejų rankų plaštakas ir abiejų rankų riešus, taip pat sudavė rankšluosčio galais kairę veido pusę, po ko dar sudavė du smūgius į kairę ranką ties peties sritimi ir žastikauliu, sukeldama fizinį skausmą A. K. ir jos dukteriai A. G. Šie kaltinamosios veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

I. K. dėl kaltinimo pagal BK 2018-09-24 kaltinimo teismo posėdyje nepripažino, nurodė, kad motina ją užpuolė, mušė su lazda, griebė už plaukų, jos vyras V. K. ją gelbėjo, plėšė nuo kaltinamosios. Ji stumdėsi su mama, mama nukrito nuo sofos, vyras laikė mamą, kad ji nesimuštų, sužalojimai galėjo atsirasti dėl stumdymosi. Tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus I. K. parodymus, ji pripažino jai pareikštą kaltinimą, nurodė, kad mušėsi su mama. Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog 2018-08-24 mušėsi su mama, trenkė jai 2-3 kartus kumščiu, galėjo suduoti į krūtinės sritį, motinai parkritus ant grindų, sutuoktinis V. K. ramino ją laikydamas rankų delnais prispaudęs prie žemės. I. M. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018-09-24, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu duktė I. K. trenkė kumščiu jai 2-3 kartus į krūtinės sritį, ji pajuto fizinį skausmą, po ko jai parkritus ant grindų priėjo V. K. savo abiejų rankų delnais laikė jai prispaudęs krūtinės sritį, jai nuo to jo spaudimo krūtinės srityje liko net paraudęs atspaudas, po ko atsirado minėtoje vietoje kraujosruva (mėlynė), tas jo spaudimas jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl to, kad jis ją laikė ji negalėjo atsistoti nuo grindų, o jos duktė I. K. savo kojų pėdomis spardė jai į įvairias kūno vietas, daugiausiai į kojas, buvo suduota ne mažiau 4-5 kartų, visų suduotų smūgių metu ji pajuto fizinį skausmą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina iš byloje esanti specialisto išvada apie nustatytas kraujosruvas I. M. J. kūne, bei specialisto paaiškinimai, apie sužalojimų atsiradimo laiką. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros 2018-09-28, iš specialistės K. Ginčienės parodymų teisme matyti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Šias aplinkybes taip pat patvirtina L. Z. parodymai, taip pat V. M. parodymai ir byloj esantis I. M. J. apžiūros protokolas. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu ji trenkė kumščiu savo motinai I. M. J. ne mažiau 2-3 smūgių į krūtinės sritį ir pastarajai parkritus ant grindų, V. K. abiejų rankų delnais spaudė nukentėjusiosios I. M. J. krūtinės sritį, šiais veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, tuo metu I. K., tęsdama nusikalstamą veiką, spardė kojomis nukentėjusiąją I. M. J. į įvairias kūno vietas, daugiausiai į kojas, suduodama ne mažiau 4-5 smūgius, padarydama poodines kraujosruvas kairiame žande, dešiniajame petyje ir žaste, dešinėje šlaunyje, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. I. K. šiuos veiksmus atliko veikdama bendrai su V. K., kadangi šis laikė nukentėjusiąją, o kaltinamoji ją tuo metu mušė. Šie I. K. veiksmais teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2018-08-26 epizodo I. K. kaltinimą pripažino, nurodė, kad tą dieną buvo konfliktas su mama, su ja susigrūmė, mama griebė už plaukų, trenkė lazda. Kaltinamoji gynėsi, kojomis ir rankomis smūgiavo į kūną, neprisiminė ar spyrė, bet tiek smūgių negalėjo būti, smūgių neskaičiavo. Sakė mamai, kad ją sutvarkys, tačiau neturėjo to omenyje, nežadėjo su ja susidoroti. Iš dalies šiuo parodymus patvirtina ir kaltinamosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šias aplinkybes aptvirtina I. M. J. aprodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji teigė, kad 2018-09-26, apie 15.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, kurio metu duktė I. K. taip pat būdama su savo sutuoktiniu V. K. jai pagrasino, kad „jie ją sutvarkys“, po ko spyrė savo kojos pėda į jos dešinės kojos šlaunį, ji pajuto fizinį skausmą. Tuomet I. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į jos kairį skruostą, pajuto labai stiprų fizinį skausmą, po to, dar sudavė savo rankos kumščiu į kairės krūtinės pusę, ji pajuto fizinį skausmą. Šias aplinkybes aptvirtino liudytoja L. Z. apklausta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja V. M. Iš specialisto išvados matyti, kad poodinės kraujosruvos kairiame žande, dešiniame petyje ir žaste, krūtinės ląstoje ir dešinėje šlaunyje padarytos 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros 2018-09-28. Sužalojimas tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo posėdyje apklausta specialistė K. Ginčienė parodė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir 4 ar net 5 parų laikotarpyje. Taigi, ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad I. K. 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdama agresyvi, atėjusi į kambarį ir pagrasinusi motinai I. M. J. sakydama „mes tave sutvarkysime“, spyrė I. M. J. į dešinės kojos šlaunį, sudavė kumščiu į kairį skruostą, vieną smūgį į kairę krūtinės pusę, sukeldama nukentėjusiajai I. M. J. fizinį skausmą, sudavė rankomis ne mažiau kaip 3 smūgius į kairiąją ranką, šiais savo veiksmais padarydama poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje ir odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. M. J. sveikatą. Šie kaltinamosios veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajai dėl grasinimo motinai žodžiais mes tave sutvarkysime ir po to sekančių smūgių ir kitų smurtinių veiksmų atlikimo inkriminuotas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Šio straipsnio dispozicija atsakomybė numato už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiais sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiuo atveju grasinimas buvo išreikštas žodžiais „mes tave sutvarkysime“, kurie yra visiškai abstraktūs ir dėl to negalima jų vienareikšmiškai suprasti, kaip bauginimo nužudymu ar sunkiu kūno sužalojimu. Dėl šios priežasties kvalifikavimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį šalintinas iš kaltinimo, o I. K. dėl kaltinimo pagal šį BK straipsnį išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat pasitvirtino kaltinimas, pareikštas V. K. Kaltinamasis pripažino, jog jis dalyvavo konflikte, teigė, kad jis stengėsi išskirti konfliktuojančias motiną ir dukrą. I. K. nurodė, kad jos sutuoktinis bandė ją apginti, laikė prispaudęs motiną prie sofos, tačiau pripažino, kad motina nukrito nuo sofos, bandė ją nuraminti. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ją prispaudęs prie grindų laikė V. K., o dukra I. K. tuo tarpu ją spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Taip pat kaltinimą šioje dalyje patvirtina liudytojų L. Z., V. M. parodymai, specialisto išvada ir specialistės paaiškinimai teisme. Šių ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu I. K. trenkus kumščiu savo motinai I. M. J. ne mažiau 2-3 smūgių į krūtinės sritį ir pastarajai parkritus ant grindų, V. K. abiejų rankų delnais spaudė nukentėjusiosios I. M. J. krūtinės sritį, šiais veiksmais padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, tuo metu I. K., tęsdama nusikalstamą veiką, spardė kojomis nukentėjusiąją I. M. J. į įvairias kūno vietas, daugiausiai į kojas, suduodama ne mažiau 4-5 smūgius, padarydama poodines kraujosruvas kairiame žande, dešiniajame petyje ir žaste, dešinėje šlaunyje, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie veiksmai atlikti bendrininkų grupe sutuoktine I. K., kadangi kaltinamasis laikė nukentėjusiąją, dėl ko ši negalėjo ištrūkti, o tuo tarpu I. K. ją smūgiavo, taip padarydama sužalojimus. Kaltinamasis ir I. M. J. yra šeimos nariai, kadangi nukentėjusioji yra jo sutuoktinės motina ir jie visi kartu gyvena. Šie kaltinamojo V. K. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamoji I. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikyta nuo 2018-08-20 9.50 val. iki 2018-08-21 12.08 val. (t.1, b.l. 38, 39-40, 63), nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 16.15 val. iki 2018-10-30 (t.1, b.l. 117, 119). 2018-08-21 nutarimais I. K. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 165-166, 167-168), kurios panaikintos 2018-10-26 prokuroro nutarimu (t.1, b.l.169-170). 2018-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajai I. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas nuo 2018-09-30 iki 2018-10-31 d. (t.1, b.l. 190-191). 2018-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 1 vienam mėnesiui, jį skaičiuojant nuo 2018-10-31 (t.1, b.l. 173-176). 2018-11-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės- suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesio laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 30 d. (t.3, b.l. 30-33). 2018-12-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimas panaikintas, kaltinamoji paleista ir jai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyvent skyrium nuo nukentėjusiosios dviem mėnesiams, t.y. nuo 2018-12-14 iki 2019-02-14 (t.3, b.l. 83-85) įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2019-03-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi I. K. skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyvent skyrium nuo nukentėjusiosios I. M. J. dviejų mėnesių laikotarpiui, t.y. nuo 2019-03-14 iki 2019-05-14 (t.3, b.l. 140-143).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamoji I. K. neteista, tačiau du kartus jos atžvilgiu buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 ir 38 straipsnio pagrindu, tačiau kaltinamoji nepateisino jai parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto ir bylų nagrinėjimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 281 straipsnio 7 dalį buvo atnaujintas. Kaltinamoji kaltę pripažįsta tik iš dalies, todėl jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad 2017-03-25 nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ji padarė būdama neblaivi. Kaltinamoji veikų padarymo metu nedirbo, šiuo metu teigia, jog dirba, susituokusi, duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ir buvimą priklausomybės įskaitoje nepateikta. Kaltinamoji šiuo metu teisiama už 8 nusikaltimų padarymą, kurie yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai. Nors kaltinamoji teisiama pirmą kartą, tačiau ji padarė net 8 nusikaltimus, kurių 7 sudaro realiąją sutaptį, 4 veikos padarytos viena po kitos, nepaisant jai taikomų kardomųjų priemonių, todėl manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Kaltinamasis V. K. BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo. 2018 m. spalio 10 d. nutarimais jam skirtos kardomosios priemonės įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b.l. 160-161,163,164)

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. K. neteistas (t.2, b.l. 151-152), tačiau 2018 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos nutarimu, patvirtintu Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m, rugpjūčio 23 d. rezoliucija, jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį V. K. susitaikius su nukentėjusiąja I. K. (t. 2, b.l. 157), baustas administracine tvarka (t.2, b.l. 155-156), nedirbantis, duomenų apie gydymą psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta.

Kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Daiktai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys kompaktinės plokštelės, su vaizdo įrašais, pridėtos prie baudžiamosios bylos.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusioji A. K. byloje pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 22,23). Savo ieškinį nukentėjusioji grindė tuo, kad 2018-08-17 kaltinamoji I. K., be pagrindo užpuolusi ir suduodama smūgius rankšluosčiu ne tik jai, bet ir jos mažametei dukrai, sukėlė fizinį skausmą. Dėl kaltinamosios veiksmų tiek mažametė dukra, tiek pati nukentėjusioji patyrė didelį stresą, dukra pasidarė baikšti, nerami, pradėjo blogai miegoti naktimis, teko kreiptis net į medikus.

Kaltinamoji su ieškiniu nesutiko, teigė, kad nukentėjusioji ją filmavo, tai ją erzino, ji prašė nefilmuoti, tačiau ji vis tiek ją agresyviai filmavo. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veikų nukentėjusioji ir jos mažametė dukra patyrė neturinę žalą, tačiau žala. Nukentėjusioji ir jos dukra buvo užpultos viešoje vietoje, patyrė skausmą, išgąstį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad dėl kaltinamosios veiksmų mažametė A. G. buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, verkė, motina nurodė, kad dėl to dukra tapo nerami, blogai miegojo. Nukentėjusioji A. K. patyrė pažeminimą, skausmą. Įvertinus visa tai, taip pat kadangi kaltinamoji I. K. pripažinta kalta dėl fizinio skausmo sukėlimo A. K. ir jos dukrai A. G., todėl A. K. ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš kaltinamosios I. K. priteistina 500 eurų žalos atlyginimo nukentėjusios A. K. naudai.

Bylinėjimosi išlaidos

Iš bylos duomenų matyti, kad byloje nukentėjusiosios A. K. atstovas advokatas J.Jasaitis pateikė teismui prašymą priteisti 390 eurų išlaidų už advokato J.Jasaičio suteiktas teisinės pagalbos paslaugas A. K. bei pinigų priėmimo kvitus: serija LAT Nr. 1026811, serija LAT Nr. 1026826, serija LAT Nr. 1026825, serija LAT Nr. 1026823, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji bei civilinė ieškovė A. K. patyrė 390 eurus bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatui už atstovavimą. (t.3, b.l. 103, 104-107). Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai užaukštintos, ieškovą ir nukentėjusįjį byloje atstovavo advokatas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir jos priteistinos iš atsakovės I. K.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-08-12 epizodas) ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalyje (2018-08-12 epizodas) ir paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2018-08-17 epizodas) ir paskirti 50 parų arešto bausmę.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2018-08-17 epizodas) ir paskirti 45 parų arešto bausmę.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-09-24 epizodas) ir paskirti ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-09-26 epizodas) ir paskirti ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) ir paskirti 45 parų arešto bausmę.

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2017-03-25 epizodas) ir paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I. K. dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje (2018-09-26 epizodas) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu paskirtas bausme subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir paskirti I. K. subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią nuteistoji turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti priteistą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, palikti I. K. 2017-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 20 MGL dydžio (753.20 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, palikti 2017-04-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą I. K. priklausančio automobilio Peugeot 3008, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris – (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-03-25 20:00 val. iki 2017-03-27 09:14 val. (2 paras), nuo 2018-08-20 9.50 val. iki 2018-08-21 12.08 val. (2 paras), nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 16.15 val. iki 2018-10-30 (2 paras), taip pat suėmimo laiką nuo 2018-09-30 iki 2018-12-14, t. y. 76 paras.

Kardomąją priemonę I. K. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyvent skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės A. K. ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios I. K. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo A. K. naudai.

Priteisti iš kaltinamosios I. K. 390 eurų bylinėjimosi išlaidų A. K. naudai.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2018-09-24 epizodas) ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22:00 val., iki 06:00 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per bausmės laikotarpį.

Kardomąsias priemones V. K. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: trys kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašas paliktos saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė