Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, bedarbė, neteista kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. sukėlė skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

2017-03-25, apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 3,09 prom. girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė 1 kartą kumščiu į veidą kartu gyvenančiai savo motinai I. M. J., tuo sukeldama jai fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji I. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad ji su vyru V. K. ir savo mama I. M. J. gyvena viename bute. 2017-03-25 dienos metu ji namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau apie 20.00 val. namuose tarp jos ir mamos kilo žodinis konfliktas, dėl jos gėrimo, kurio metu ji nesusivaldė ir 1 k. sudavė mamai ranka per veidą. Po to mama iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai ją sulaikė. Ji labai galisi, jog panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą, su ja susitaikė, ateityje tai nepasikartos ir prašė, susitaikius su nukentėjusiąja, bylą nutraukti .

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė analogiškas aplinkybes ( b.l.25).

Nukentėjusioji I. M. J. išaiškinus jai BPK 82 str. 2 d. numatytą teisę parodymus duoti teisme atsisakė, tačiau nurodė, kad dukrai atleidžia.

Tyrimo metu liudytoja apklausta I. M. J. parodė, kad 2017-03-25 apie 20.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo girta dukra I. K.. Tarp jos ir dukros įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad ji yra girta. Konflikto metu dukra iš pykčio 1 k. kumščiu sudavė jai į veidą, pataikydama į nosies ir burnos sritį. Ji iš karto dėl šio įvykio paskambino į policiją, o pati nuėjo pas kaimynę. Tai vyksta ne pirmą kartą, bet į policiją kreipiasi pirmą kartą. Dukra, būdama girta, yra labai agresyvi. Dėl jai padarytų sužalojimų į TME ji nesikreips, nes jie yra nežymūs. Dukra savo veiksmais jai tik sukėlė jai fizinį skausmą. Namuose įvykio metu buvo tik jos abi( b.l.16).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2017-03-25, apie 20.08 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivi dukra muša pranešėją. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad neblaivi dukra I. K., trenkė jai į veidą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą. I. M. J. lūpos buvo patinusios, o ant smakro matėsi įdrėskimas (padarytos nuotraukos). Pasak I.M. J., dukra smurtauja prieš ją jau ne pirmą kartą, tik anksčiau ji nesikreipė į policiją. Dukra smurtauja būdama neblaivi. I. K. sulaikoma atsisakė bendrauti, tačiau elgėsi ramiai, todėl spec.priemonės nepanaudotos. Įvykio niekas nematė ( b.l. 6-9).

Pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje patvirtina, kad pagal surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo medžiagoje I. K. 2017-03-25 apie 20 val. naudojo smurtą savo motinos I. M. J. atžvilgiu (b.l. 11).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad I. K. 2017-03-25, 21.34 val. nustatytas 3,09 promilių neblaivumas (b. l. 28).

Motyvuojamoji dalis

I. K. kaltė dėl fizinio skausmo savo šeimos nariui sukėlimo įrodyta nukentėjusios I. M. J. protokolu-pareiškimu bei parodymais duotais tyrimo metu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio registracijos kortelės duomenimis, asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, kita bylos medžiaga, taip pat pačios kaltinamosios duotais parodymais.

I. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (motinai).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji I. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikomas nesunkiu (BK 11 str. 3 d.). Teismo posėdyje kaltinamoji savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo visiškai pripažino, savo veiksmus vertino neigiamai, gailėjosi, pažadėjo daugiau taip nesielgti, susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji patvirtino, kad dukrai atleido. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamosios nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė.

Teismas pažymi, kad remdamasis BK 38 str., esant tam tikroms aplinkybėms, teismas gali bet neprivalo bylą nutraukti . Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. du kartus bausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, nepaklusimą ir pasipriešinimą policijos pareigūnams, abiems atvejais jai nustatytas vidutinis ir sunkus girtumo laipsnis, šiuo metu jos atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal LR BK 281 str. 7 d. Nukentėjusioji tyrimo metu parodė, kad dukra smurtą naudoja ne pirmą kartą, tai dažni atvejai. Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 38 str. ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį , nusikaltimas padarytas prieš savo motiną, senyvo amžiaus asmenį, atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę , nustatytas lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas mano , kad kaltinamajai skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kartu paskiriant BK 48 str. 5 d. 3 p. ir 67 str. 9 p. numatytą draudimą ir baudžiamojo poveikio priemonę: uždrausti I. K. įgyti, turėti ir naudoti alkoholinius gėrimus, bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

I. K. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 str. numatyta tvarka nuo 2017-03-25, 20.08 val. iki 2017-03-27, 9. 14 val., tai yra dvi dienas (b.l. 19-20), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

I. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis. Įpareigojimas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-307, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kartu su bausme paskirti BK 48 str. 5 d. 3 p. ir 67 str. 9 p. numatytą draudimą per visą bausmės laikotarpį įgyti, turėti ir naudoti alkoholinius gėrimus ir baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką I. K. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2 paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Įpareigojimą nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.