Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2022-03-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-196-729/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-15
Bylos Nr.
II-196-729/2022
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00061-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. V.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-196-729/2022Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00061-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 16.9.10; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 15 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-773-2022 (ROIK: 22154200632).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-773-2022 (ROIK: 22154200632) M. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2022 m. sausio 1 d., 11.41 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairėje pusėje), 17,00 kilometre, vairuodamas transporto priemonę ne gyvenvietėje, esant nustatytam 90 km/h važiavimo greičiui, važiavo 217 km/h ± 2 km/h greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 127 km/h ± 2 km/h. Po paklaidos nustatytą greitį viršijo 125 km/h. Taip pat vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam, teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas duodant signalą lazdele ir mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, kaip numatyta ANK 426 straipsnio 6 dalyje). Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 16 ir 131.1 punktų reikalavimus. Nutarimu M. V. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas M. V. skundas, kuriuo prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Pripažįsta padaręs jam inkriminuotos administracinius nusižengimus, paskirtą administracinę nuobaudą sumokėjo, tačiau mano, kad administracinio poveikio priemonė švelnintina vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Jis nuolatos gyvena Panevėžyje bei rūpinasi netoliese gyvenančia savo neįgalia mama V. V., veža ją pas gydytojus, nuperka medikamentų bei maisto, sumoka mokesčius ir pan. Mamai 2021 m. gruodžio 11 d. nustatyta onkologinė liga bei daugelis gretutinių ligų, sužinojęs apie mamos ligą, jis labai išgyveno, prarado savitvardą, jo emocinė bei psichologinė būsena pasikeitė, pasidarė užsidaręs, nervingas, tai lėmė ir 2022 m. sausio 1 d. įvykį. Supranta, kad pasielgė neatsakingai ir neapgalvotai, labai gailisi dėl savo poelgio.

2. Teisė vairuoti yra reikalinga, kad galėtų nuvežti mamą į gydymo įstaigą pas specialistus Panevėžyje bei Vilniuje. Neturint teisės vairuoti teks samdyti transportą bei mokėti už paslaugą. Dėl to patirs papildomų išlaidų, o visa tai neigiamai atsilieps ir jo šeimos narių interesams. Dirba UAB „Baltiko Bygas“ direktoriumi, savo kolektyve yra charakterizuojamas teigiamai. Yra atsakingas už įmonės darbuotojus, kurie dirba Švedijoje, statybų srityje, nes privalo pasirūpinti jų užimtumu bei socialinėmis garantijomis. Todėl reguliariai vyksta į komandiruotes Švedijoje bei bendrauja su verslo partneriais. Šioje šalyje taip pat vairuoja transporto priemones, nes objektai yra skirtingose šalies vietose. Jis anksčiau nebaustas ir neteistas, mano, kad yra vertas pasitikėjimo kaip visavertis visuomenės narys, kuris sukuria darbo vietas Lietuvos Respublikos piliečiams, moka mokesčius bei siekia tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Praradęs galimybę vairuoti transporto priemonę trejiems metams, negalės tinkamai pasirūpinti savo mama, taip pat vykdyti normalios darbinės veiklos, teks spręsti dėl veikos tęstinumo, darbuotojų užimtumo bei verslo perspektyvos užsienyje, kils problemų dėl vaikų vežimo į/ iš ugdymo įstaigos.

3. Jam paskirta administracinio poveikio priemonė neatitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, paskirta neįvertinus galimų padarinių jo gyvenimui, yra aiškiai per griežta, atitinka baudžiamojo poveikio priemonei, kuri numatyta BK 68 straipsnyje, taikomai padarius nusikalstamą veiką. Jis nesukėlė eismo įvykio, nėra jokių neigiamų padarinių, automobilio neslėpė ir padėjo išsiaiškinti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. V. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, todėl prašo palikti 2022 m. sausio 18 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad:

1. skunde nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nurodomos priežastys, dėl kurių turėtų būti sutrumpintas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir pakankamos.

2. 2022 m. sausio 1 d. apie 11 val. 41 min., policijos pareigūnams dirbant magistraliniame kelyje Nr. A13 (Klaipėda – Liepoja, kairė pusė), 17 kilometre, vykdyta transporto priemonių leistino važiavimo greičio kontrolė. Pastebėta juodos spalvos transporto priemonė, kuri važiavo nuo Palangos pusės link Klaipėdos, pamatavus transporto priemonės važiavimo greitį su važiavimo greičio matavimo prietaisu „TRUSPEED DC“ Nr. TS008737, patikros Nr. 1416858, buvo nustatytas 217 km/h ± 2 km/h greitis, esant nustatytam 90 km/h greičiui, taip nustatytas leistinas važiavimo greitis buvo viršytas 127 km/h ± 2 km/h. Kadangi kelių eismo taisykles pažeidžianti transporto priemonė važiavo antra eismo juosta, policijos pareigūnas įbėgo į važiuojamąją kelio dalį (antrą eismo juostą), norėdamas ją sustabdyti, stabdė iškėlęs ranką į viršų ir modamas skrituliu su raudonu atšvaitu ir šviesą atspindinčiais elementais, tačiau pamatęs, kad atvažiuojantis automobilis nelėtina važiavimo greičio, buvo priverstas greitai pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies krašto į kairės pusės kelkraštį, kad nebūtų partrenktas, ir toliau rodė transporto priemonės vairuotojui reikalavimą sustoti, modamas skrituliu skersai jo judėjimo krypčiai. Priartėjus transporto priemonei pamatė, kad tai BMW 5 serijos, valstybinio numerio ženklas MINDE (Švedijos registracija), kurio vairuotojas, pravažiavęs pro jį stabdžiusi pareigūną, padidino važiavimo greitį ir nesustojęs pasišalino. Pareigūnai bandė šią transporto priemonę vytis su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu, budėtojui pranešė, kad jis stabdomas nestojo, tačiau šis automobilis nusuko nežinoma linkme. Atlikus informacijos patikrinimą, buvo nustatyta, kad transporto priemonė priklauso M. V.. Patikrinus duomenų bazėje M. V. esančias nuotraukas, nustatyta, kad jis ir vairavo minėtą transporto priemonę, taip pat nustatyta M. V. gyvenamoji vieta. Nuvykus nurodytu adresu kieme pastebėtas būtent šis automobilis. V. V. paaiškino, kad jo sūnus M. V. 2022 m. sausio 1 d. ryte grįžo dideliu greičiu į kiemą, pastatė automobilį, pasiėmė kito automobilio raktus ir vėl išvažiavo. Pareigūnams telefonu pareikalavus M. V. grįžti prie šio automobilio administracinių nusižengimų protokolo surašymui, jis atsisakė tai padaryti ir pareiškė, kad jokios transporto priemonės nevairavo ir jokio pažeidimo nepadarė. 2022 m. sausio 5 d. pateiktame paaiškinime M. V. teigė, kad automobilį buvo perdavęs vairuoti pažįstamam vyrui, kurio duomenų pateikti negalėjo, teigė, kad pats 2022 m. sausio 1 d. minėtos transporto priemonės nevairavo. Tik bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. sausio 18 d. nurodė, kad sutinka su padarytu nusižengimu ir prašė skirti kiek įmanoma švelnesnę nuobaudą, pripažino, kad padarė klaidą.

3. Institucija mano, kad reikiamos išvados dėl saugaus vairavimo nėra padarytos, M. V. nuolatos daro kelių eismo taisyklių pažeidimus. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2002 metų baustas 14 kartų. Tik laimingo atsitiktinumo dėka 2022 m. sausio 1 d. stabdant jo vairuojamą transporto priemonę buvo išvengta tragiškų pasekmių, buvo vairuojama šiurkščiai ignoruojant bet kokius saugumo reikalavimus, keliant realią grėsmę visiems tuo metu eisme dalyvavusiems eismo dalyviams.

4. Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, suteikti pagalbą artimiesiems, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. M. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu būtina padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje, įsisąmoninti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, bei ateityje jų laikytis. Bylos nagrinėjimo metu atsižvelgiant į tai, kad nustatyta administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad M. V. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą paskirta galutinė minimali 850 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliam 36 mėnesių terminui.

5. Prašo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad Institucijos atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad norėjo nutrenkti pareigūną, sukėlė pavojų jo gyvybei, visiškai neatitinka tikrovės. Matė pareigūno darytą vaizdo įrašą, suvokia, kad važiavo dideliu greičiu. Jo automobilis galingas, 200 km/h pasiekti užtenka 5 sekundžių, šiuo atveju tiek ir truko akceleratoriaus paspaudimas. Jis atleido akceleratorių ir pamatė gatvėje stovintį žmogų, kuris jam mojavo. Iškart nesuprato, kas ten stovi, manė, kad kelio darbuotojai. Pradėjo stabdyti, bet buvo šlapia, todėl automobilį pradėjo mėtyti. Tada jis pradėjo mirksėti ilgosiomis šviesomis, kad tas žmogus pasitrauktų nuo kelio, kad jo nepartrenktų. Tas matoma vaizdo įraše. Kai jis privažiavo arčiau, bijojo stabdyti, nes eisme dalyvavo ir kitų automobilių. Tik tada pamatė, kad šalikelėje stovi policijos automobilis ir, kad tas žmogus buvo policininkas bei suvokė, kad policininkas bandė jį kažkokiu būdu stabdyti. Kokiu būdu jis buvo stabdomas jis nematė, tai yra nematė nei automobilio, nei lazdelės. Sulėtėjęs pastebėjo, kad tai policija ir patyrė šoką, išgąstį, bet nusprendė nesustoti ir nuvažiuoti, nes pavargo nuo aiškinimosi. Galvojo, kad parvažiuos į Karklę, kur gyvena, policija jį susiras ir atvažiuos, taip vėliau ir įvyko. Nagrinėjant bylą, jis su viskuo sutiko, prisipažino. Yra pavyzdingas pilietis, grįžęs iš Švedijos po keturiolikos metų emigracijos, Lietuvoje gyvena tik nuo gruodžio mėnesio ir dar neapsiprato, jaučiasi medžiojamas keliuose policijos pareigūnų. Supranta, kad blogai elgėsi, lankosi pas psichologą, kad susitvarkytų su savo vidine būsena, kad ateityje nekeltų tokių problemų. Supranta, kad važiavo nesaugiai. Tai vienetinis užsidegimas, jis yra atsakingas žmogus, turintis daug įmonių ir darbuotojų, turi ilgalaikių planų, tai yra nori dalyvauti politikoje ir Švedijoje įgytą ilgalaikę patirtį perduoti Lietuvai.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į Institucijos prašymą bylą išnagrinėta jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad M. V. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2022 m. sausio 1 d., 11.41 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairėje pusėje), 17,00 kilometre, vairuodamas transporto priemonę ne gyvenvietėje, esant nustatytam 90 km/h važiavimo greičiui, važiavo 217 km/h ± 2 km/h greičiu, taip nustatytą greitį viršydamas 127 km/h ± 2 km/h. Po paklaidos nustatytą greitį viršijo 125 km/h. Taip pat vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam, teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas duodant signalą lazdele ir mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, kaip numatyta ANK 426 straipsnio 6 dalyje). Institucija atsižvelgusi į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, M. V. paskyrė 850 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 (trisdešimt šešiems) mėnesiams.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šį administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis).

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. ANK 426 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Už šio straipsnio 5 dalyse numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų numatytų ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. M. V. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformavęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, nes konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Nagrinėjamu atveju M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Byloje nustatyta, kad M. V. sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, taip pat yra sumokėjęs anksčiau paskirtas baudas, taip pat kad jis yra kelių įmonių akcininkas (b. l. 9). Institucija pripažino M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Susiformavusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai jo kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Iš rašytinio M. V. paaiškinimo matyti, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu jis neigė vairavęs automobilį, teigė perdavęs automobilį vairuoti pažįstamam asmeniui; tik vėliau, M. V. supažindinus su bylos medžiaga ir priimant nutarimą, jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus (b. l. 10–12), tačiau tuo niekuo nebeprisidėjo prie jų išaiškinimo, kurį savo veiksmais pats buvo apsunkinęs. Nors teismo posėdyje M. V. pripažino vairavęs automobilį, viršijęs greitį ir nesustojęs policininkui stabdant, tačiau teisino savo veiksmus, nurodydamas eilę faktinių aplinkybių, nepagrįstų jokiais įrodymais, kodėl taip pasielgė. Akivaizdu, kad pareiškėjo prisipažinimas buvo sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo padėtį, kad prisipažinimas būtų pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad M. V. mama pasiligojusi (b. l. 5, 6, 7), pareiškėjas nurodo, kad pažeidimą padarė būdamas šoko būsenoje dėl pablogėjusios mamos sveikatos, tačiau teismas atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes (didelį važiavimo greitį, automobilio nestabdymą net vejantis policininkams) bei elgesį po nusižengimų padarymo (palikęs automobilį namuose išvyko, vengė susitikti su policininkais), šiuos skundo argumentus taip pat vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę.

M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiuodamas matė stovintį policijos automobilį ir kelyje stovintį žmogų, suprato, kad tai yra policininkas, kuris bando jį stabdyti, tačiau vis tiek nusprendė nesustoti. Taigi, iš M. V. paaiškinimų matyti, kad jis ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

M. V. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, be kita ko, kelis kartus už greičio viršijimą. M. V. iš jam paskirtų baudų nėra pasimokęs ir toliau kaip vairuotojas dalyvaudamas eisme, savo skubėjimą iškeldamas aukščiau visų eismo dalyvių saugumo užtikrinimo. Todėl, nors jis nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga darbui ir pasirūpinimui savo šeimos nariais, nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pareiškėjas nurodo, kad savo veiksmais nepadarė niekam žalos (nesukėlė eismo įvykio, nėra jokių neigiamų padarinių), tačiau pagal formuojamą teismų praktiką šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant administracinio poveikio priemonių terminų sutrumpinimo klausimą. Tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško M. V. elgesio pasekmių, o jeigu jis būtų dar ir sukėlęs eismo įvykį, padaręs žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsakytų ir pagal kitas ANK normas. Šiuo atveju M. V. yra nubaustas už ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje numatytų nusižengimų padarymą, šių nusižengimų sudėtys yra formalios, taigi neteisėti yra patys greičio viršijimo ir nesustojimo stabdant policininkui faktai ir, sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą, neaktualu tai, jog asmuo savo veiksmais nesukėlė dar ir žalingų padarinių (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-380/2021).

Teismo vertinimu, M. V. paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos padarytam pažeidimui, skirtos įvertinus tiek pažeidimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos. Pažymėtina, kad teisė vairuoti šiam asmeniui buvo atimta minimaliam sankcijoje numatytam terminui. Byloje nenustačius komplekso faktinių duomenų, bylojančių pareiškėjo naudai, pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-773-2022 (ROIK: 22154200632) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o M. V. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-773-2022 (ROIK: 22154200632) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė