Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-23 · Administracinė byla Nr. I-1498-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
I-1498-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04404-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
L. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1498-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-04404-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 3 500 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad su pertraukomis Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-06-01 iki 2015-10-01. Teigia, kad Lukiškių TI-K laikymo sąlygos pažeidė jo garbę ir orumą ir neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kameros buvo perpildytos, sanitariniame mazge nebuvo klozeto, spintelės ar lentynėles higienos reikmenims susidėti, nebuvo ventiliacijos, todėl nuolat jautėsi nemalonus kvapas, o kamerose būdavo drėgna. Be to, sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo likusios kameros patalpos. Tai žeidė pareiškėjo orumą, jis jautė didelį diskomfortą. Dušai Lukiškių TI-K įrengti netinkamai, juose nėra pertvarų, todėl pareiškėjas, saugodamas savo privatumą, atsisakydavo jais naudotis.

Dėl drėgmės nuo sienų ir lubų byrėdavo tinkas, kamerose veisėsi buitiniai parazitai ir graužikai. Jie prilysdavo į patalynę, apgrauždavo pareiškėjo maistą, todėl tekdavo jį išmesti. Be to, į kameras nebūdavo išduodamos džiovyklos, kur pareiškėjas būtų galėjęs pasidžiauti išskalbtas kojines ar apatinius rūbus. Ant kameros konstrukcijų nebūdavo leidžiama džiauti rankšluosčių, todėl pareiškėjas drėgnus dėdavo prie kitų savo rūbų dėl ko šie supelydavo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad mėgsta daug skaityti, tačiau dėl natūralaus apšvietimo trūkumo tokia teisė iš jo buvo atimta, o dirbtinis apšvietimas labai greitai nuvargindavo akis. Kamerų langai buvo labai purvini, nuvalyti jų nebuvo galimybės dėl ant langų įrengtų grotų.

Pasak pareiškėjo, kamerose įrengtas stalas buvo per mažas pavalgyti vienu metu visiems kameroje laikomiems asmenims, todėl pareiškėjas visą laiką turėdavo valgyti stovėdamas arba laukti savo eilės ir prie stalo.

Pareiškėjas išskyrė kamerą Nr. 399, teigdamas, kad joje laikymo sąlygos buvo antisanitarinės.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 9-18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2014-05-22 iki 2015-10-12, jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, atitinkamais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Atsakovo atstovas teigia, kad įstaiga stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, visiškas atitvėrimas yra negalimas, siekiant užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų elgesio kontrolę bei užkardyti konfliktines situacijas.

Lukiškių TI-K pažymėjo, kad įstaigoje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už paslaugą. Suimtasis ar nuteistasis, neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali raštu kreiptis į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė grąžinami sausi. Teigė, kad kameros įstaigoje vėdinamos natūraliu būdu per langus, langai Lukiškių tam yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsakovo atstovo nuomone, teismui pateiktame skunde pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta žala, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą Lukiškių TI-K laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita. Nurodė, kad patyrė 7,08 EUR dokumentų kopijų rengimo išlaidas, t. y. bylinėjimosi išlaidas ir prašė jas priteisti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K 2014-06-01–2015-10-01 laikotarpiu (ginčo laikotarpis).

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo, pateikusio reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra reikalaujama nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su laikymo sąlygomis, vykdymą paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (b. l. 19-31) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 122, 121, 399, 109, 400, 118, 405, 104, 110, 386, 124, 119, 387, 117, 311, 275, 120, 317. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2014-06-25, 2014-12-18, 2015-02-21–2015-02-23 ir 2015-04-02 laikotarpiais. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 6 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Dėl pareiškėjo nusiskundimo per mažais kamerų stalais pažymėtina, kad ginčui aktualios redakcijos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengtas stalas, tačiau kamerų įrengimą reglamentuojantys teisės aktuose nėra įtvirtinti stalo išmatavimai. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad dėl pakankamai mažo kameros ploto ne visuomet yra galimybė įrengti papildomų baldų. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog nedidelių stalų kamerose įrengimas yra sąlygotas kameros ploto, todėl laikytinas šio pažeidimo dalimi. Nagrinėjamoje byloje jau yra konstatuotas minimalaus ploto pažeidimo faktas, todėl pakartotinai šiuo klausimu nepasisakytina.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dušu. Sanitariniame mazge nebuvo klozeto ir lentynėles higienos reikmenims susidėti.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atitinkamai, laikytina, kad ir privatumo naudojantis dušo patalpa neužtikrinimas, taip pat pažeidžia pareiškėjo teises į tinkamas laikymo sąlygas. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad sanitariniai įrenginiai kamerose nuo bendros patalpos yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad dušu Lukiškių TI-K nesinaudodavo, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu jo teisė į privatumą nebuvo pažeista.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma). HN 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge, be kita ko, turi būti unitazas ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Atsakovo atstovas jokių argumentų į šį pareiškėjo nusiskundimą nenurodė ir jį paneigiančių įrodymų nepateikė, kita vertus, pareiškėjas pakankamai šio nusiskundimo taip pat nedetalizavo ir nenurodė konkrečių laikotarpių ir kamerų, kuriose nebuvo unitazo ar higienos reikmenų lentynėlės, todėl nurodytas nusiskundimas laikytinas nepakankamai individualizuotu ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, todėl jausdavosi nuolatinė drėgmė ir nemalonus kvapas.

Pagal HN 76:2010 24 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., šaltuoju – 35-65 (HN 76:2010 26 punktas).

HN 76:2010 2 punkte įtvirtinta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K Higienos normos įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, darytina išvada, reikalavimas kamerose įrengti mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą šiai įstaigai netaikytinas, kadangi tai pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigoje kameros vėdinamos pro langus, tai patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-22 patikrinimo aktas (b. l. 116-17), iš esmės tokios galimybės neneigė ir pats pareiškėjas teismui pateiktame skunde. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Dėl pareiškėjo teiginio, susijusio su nemaloniais kameros kvapais, pažymėtina, kad pagal HN 76:2010 58 punktą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad į kameras yra išduodamas valymui skirtas inventorius. Tai patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai: 2014-06-04 patikrinimo akte nurodyta, kad tikrintose kamerose buvo jų valymui skirti įrankiai, tualetų valymui naudojama kalcinuota soda (b. l. 32-33), 2015-07-22 patikrinimo akte pažymėta, kad kameroje Nr. 397 sanitarinis mazgas buvo švarus, t. y. išvalytas ( b. l. 116-117). Pareiškėjas nenurodė, kad jam nebuvo išduotas valymui skirtas inventorius ar jis buvo netinkamas švarai palaikyti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas ne tik turėjo pareigą, bet ir galimybę rūpintis švaros kameroje palaikymu, tuo pačiu ir sanitarinio mazgo valymu, bei pats imtis priemonių nemaloniems kvapams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

Skunde nurodyta, kad dėl ant langų įrengtų grotų pareiškėjas negalėjo jų nuvalyti, dėl to gyvenamose patalpose nebuvo tinkamo natūralaus apšvietimo.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameros lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, vadinasi grotų ir apsauginių tinklų įrengimas ant Lukiškių TI-K langų atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pagal HN 76:2010 22 punktą, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 procentų. Kaip minėta, pagal HN 76:2010 2 punktą ši Higienos norma veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikoma tik tiek, kiek tai nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymėtina, kad skaidraus stiklo langų, užtikrinančių tinkamą dieninį apšvietimą, įrengimas kamerose yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Lukiškių TI-K netaikytinas ir teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinus tinkamo dieninio apšvietimo. HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė dieninė apšvieta turi būti 200 lx. Pareiškėjas nusiskundimo dėl dirbtinio dieninio apšvietimo nereiškė, teigė, kad jis vargindavo akis. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 32-33, 71-72, 116-117) matyti, kad kamerose Nr. 121, 386 ir 397 dirbtinis dieninis apšvietimas buvo tinkamas, teisės aktuose nėra nustatytas maksimalus dirbtinio apšvietimo stiprumas, pareiškėjas nenurodė nei kamerų, nei laikotarpių, kuomet laikė, kad dirbtinis dieninis apšvietimas vargino akis ir galimai neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl šis pareiškėjo nusiskundimas laikytinas pernelyg abstrakčiu ir nesudarančiu pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nuo drėgmės ir lubų byrėjo tinkas, t. y. nebuvo laiku konstatuotas paprastojo remonto poreikis. Pagal HN 76:2010 28 punktą Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Vadinasi Lukiškių TI-K administracija turėjo pareigą laiku nustatyti paprastojo remonto poreikį ir organizuoti remonto darbus. Atsakovo atstovas teigė, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius ir finansinius resursus, tuo tarpu, nežiūrint į tai, kad pareiškėjas nurodė konkrečius sienų ir lubų apdailos pažeidimus, jis neįvardijo kamerų numerių, kuriose šie pažeidimai buvo, ar bent apytikslio laikotarpio. Teismas neturi duomenų apie visų pareiškėjo kamerų stovį, tačiau iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-29 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 387 (pareiškėjas laikytas 2015-07-24) grindų danga buvo susidėvėjusi, paviršius nelygus ir tai neatitiko HN 76:2010 28 punkto reikalavimo, nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad kameroje Nr. 387 nebuvo laiku konstatuotas remonto poreikis ir tai yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą.

Skunde nurodoma, kad kamerose būdavo buitinių parazitų ir graužikų. Vadovaujantis HN 76:2010 60 punktu, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją). Byloje pateikta Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartis (b. l. 133-136), Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (b. l. 32-33, 68-70, 116-117, 119-121) patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai organizuojamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas. Pareiškėjas nenurodė, kada ir kurioje kameroje buvo pastenėjęs bitininius parazitus ir graužikus, nenurodė, kad apie tai pranešė įstaigos administracijai, todėl darytina išvada, kad nežinodama apie buitinių parazitų egzistavimą Lukiškių TI-K administracija neturėjo galimybės imtis jų naikinimui reikalingų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nenustačius HN 79:2010 60 punkto reikalavimų pažeidimo fakto, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.

Skunde nurodyta, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui neišdavė džiovyklos, skirtos apatiniam rūbams ir kojinėms džiovinti, ant kameros konstrukcijų rankšluosčių nebuvo leidžiama džiauti.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad apatiniai rūbai ir patalynė, o tuo pačiu ir rankšluosčiai, Lukiškių TI-K skalbiami nemokamai. Šie daiktai įstaigoje laikomiems asmenims grąžinami sausi. Teisės aktuose nėra numatyta laisvės atėmimo įstaigos pareiga išduoti suimtiesiems ir kaltinamiesiems džiovyklas apatiniams rūbams džiovinti, todėl šiuo aspektu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Nors pareiškėjas skunde išskyrė kamerą 399, teigdamas, kad joje laikymo sąlygos buvo antisanitarinės, šio nusiskundimo papildomai nekonkretizavo, nenurodė, kuo pasireiškė antisanitarinės sąlygos ir jų neindividualizavo, nepaaiškino, kokias neigiamas pasekmes sukėlė laikymas kameroje Nr. 399. Teismas neturi duomenų apie laikymo sąlygas kameroje Nr. 399, todėl šis pareiškėjo nusiskundimas laikytinas nepakankamai apibūdintu, neindividualizuotu ir nekonkrečiu bei atmestinas kaip neįrodytas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K pažeidimų jis patyrė neigiamų emocijų, diskomfortą, privatumo pažeidimą ir kitus neigiamus išgyvenimus.

Byloje konstatuota, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K tik 6 paras buvo laikytas ploto reikalavimų neatitinkančioje kameroje, jam taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, 2015-07-24 pareiškėjas laikytas nesuremontuotoje kameroje Nr. 387. Kitokių pareiškėjo teisių pažeidimo faktų nenustatyta. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo nusiskundimai išdėstyti labai abstrakčiai, neindividualizuoti ir nedetalizuoti. Pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams laiko po išvykimo iš Lukiškių TI-K. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skunde išdėstytų atsakovo atstovo pažeidimų pareiškėjas nelaikė itin reikšmingais. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog laikymo Lukiškių TI-K laikymo sąlygos įtakojo jo sveikatą ar sukėlė kitokias neatitaisomas pasekmes, pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas periodiškai, labai trumpais laikotarpiais (1-6 dienas), todėl byloje konstatuoti pažeidimai nebuvo didelio masto. Dalį laiko pareiškėjas kamerose buvo laikomas vienas, todėl privatumo stoka taip pat nebuvo nuolatinio pobūdžio.

Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba. Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 32-132) matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas nustatytiems reikalavimams, o konstatuoti pažeidimai šalinami.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytą atsakovo atstovo pažeidimo laikotarpį, pobūdį ir mastą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 7,08 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, be to, per Elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad nepatyrė realių dokumentų kopijų darymo išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo L. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. buvo pažeista pareiškėjo L. Š. teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, pareiškėjas 2015 m. liepos 24 d. laikytas nesuremontuotoje kameroje Nr. 387 ir šešias paras buvo pažeista pareiškėjo L. Š. teisė į minimalų kameros plotą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė