Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės I. M. reikalavimai ir argumentai

I. Atsakovo R. M. atsikirtimai, reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukros L. M. ir L. M. (e. b. l. 12-13).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

8. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą, būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis, kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

9. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

10. L. M. ir L. M. nuo gimimo gyveno su ieškove. Atsakovas nepateikė prieštaravimų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų L. M. ir L. M. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesams ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

11. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

12. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

13. Teismų praktikoje nurodoma, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimas sietinas su minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžiu, kai nėra nustatyta jokių duomenų, kad vaiko poreikiai būtų mažesni ar didesni. Tokios išlaidos kaip būsto komunalinių mokesčių dalis, išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, lėšos, susijusios su papildomu ugdymu, lėšos, skirtos laisvalaikio praleidimui, yra akivaizdžios, jos yra būtinos ir neišvengiamos, todėl ieškovė neturi pareigos pateikti įrodymų, pvz., kasos kvitų, kiek kiekvieną mėnesį skiria vaikų maistui ar pan. Teismų suformuota praktika, jog minimalios mėnesinės algos kriterijus, sprendžiant dėl vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo, yra orientacinis, reiškia, kad būtent tokių būtinųjų išlaidų suma paprastai atitinka minimalios mėnesinės algos sumą. Minimaliai mėnesinei algai didėjant paprastai kartu auga ir kainos valstybėje, todėl didėja ir vaikų poreikiams patenkinti reikalingos išlaidos (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1728-896/2019, 23 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 patvirtinta minimalioji mėnesinė alga 2025 metais – 1 038 Eur. Atsižvelgiant į dirbančiųjų mokamus mokesčius, asmens faktiškai gaunama suma yra 777,39 Eur.

14. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog dukrų L. ir L. išlaikymui išlaidos per mėnesį sudaro apie 758,00 Eur kiekvienai, iš kurių 50,00 Eur komunaliniai mokesčiai (būste gyvena 4 asmenų šeima, per mėnesį moka apie 200,00 Eur už komunalinius mokesčius), 100,00 Eur drabužiams ir avalynei, 300,00 Eur maistui, 50,00 Eur vaistams ir papildams, 40,00 Eur darželiui, 100,00 Eur kurui (už abiejų mergaičių nuvežimą per mėnesį išleidžia apie 200 Eur kurui), 20,00 Eur ugdymo priemonėms, 10,00 Eur higienos priemonėms, 15,00 Eur telefonui ir internetui, 50,00 Eur laisvalaikiui, 10,00 Eur atostogoms (nurodė, kad per metus išleidžia 100,00 Eur atostogoms, skirtų kiekvienai mergaitei), 150,00 Eur gimtadieniui kiekvienai, t. y. apie 13,00 Eur per mėnesį.

15. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes užtikrina teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius. Pažymėtina, kad minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia.

16. Abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda.

19. Atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, apie sveikatos sutrikimus duomenų nėra. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią pareigą – teikti savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

20. Akivaizdu, jog ieškovė viena nepajėgi patenkinti visų vaikų poreikių. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jos asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą.

21. Kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

22. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas visiškai – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. M. ir L. M. po 300,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki jų pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą arba paduodant grynais pinigais iki einamojo mėnesio 20 d. (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą ieškovė (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

24. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

26. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nuo 2024 m. sausio mėn. visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, prašo teismo priteisti iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. t. y. suskaičiuotą 600 Eur x 5 mėnesių (3 000 Eur) už abi dukras.

27. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

28. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį šiuo metu turėtų būti priteisiama 300 Eur suma kiekvienai iš dukrų ir ankstesniu laikotarpiu vaikų poreikiai buvo analogiški, atsakovui dėl to jokių prieštaravimų nepateikus, sprendžiama, jog būtent tokio dydžio suma atsakovas kas mėnesį turėjo prisidėti prie vaikų išlaikymo už prašomą priteisti įsiskolinimą laikotarpį. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškinys yra paduotas 2024 m. gegužės 30 d. ir nuo šios dienos priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik iki 2024 m. gegužės 29 d., iš viso už 29 kalendorines dienas, atitinkamai už gegužės mėnesį priteistinas 561,3 Eur (600/31 x 29) įsiskolinimas, ieškovės prašomą priteisti įsiskolinimą mažinant 38,7 Eur suma (600-561,3). Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas teikė išlaikymą dukroms, iš atsakovo priteisiamas 2 961,30 Eur (1480,65 Eur kiekvienai dukrai) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. (CPK 178 str.).

Dėl bendravimo tvarkos

29. Ieškovė ieškiniu prašo bendravimo tvarkos su dukromis nenustatyti, abu tėvai turi lygias teises ir pareigas netrukdomai bendrauti su nepilnametėmis dukromis, dalyvauti jų auklėjime, nesvarbu, kur šie gyvena.

30. CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su juo ir dalyvauti auklėjime. Vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaiku – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaiku ir auklėti jį.

31. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

34. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

35. Byloje mokėtinas žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą – 110,00 Eur. Už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms mokėtinas žyminis mokestis – 162,00 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 procentai x 75 proc. x 2). Už reikalavimą priteisti 3000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą – 68,00 Eur (3000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Pažymėtina, kad nuo 162,00 Eur ir 68,00 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Iš viso byloje mokėtinas žyminis mokestis – 340,00 Eur (110 + 162 + 68). Ieškovė sumokėjo 110,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

36. Atsižvelgiant į iš esmės ieškovės naudai šioje byloje priimtus sprendimus bei į atsakovo procesinį elgesį (pasyvumą), teismas sprendžia visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas 110,00 Eur priteisti iš atsakovo (CPK 93 str.). Likusi žyminio mokesčio dalis, t. y. 230,00 Eur priteisiama iš atsakovo valstybės naudai. Duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai rengiant ieškinį byloje nėra pateikta.

37. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 15,86 Eur, jos viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, todėl, iš esmės tenkinus ieškinį, yra priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečių vaikų L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki dukters pilnametystės.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. gegužės 30 d.) iki dukters pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnametėms L. M. ir L. M. teikiamą išlaikymą R. M. turi pervesti į I. M. nurodytą sąskaitą arba paduoti grynaisiais pinigais iki einamojo mėnesio 20 dienos.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 480,65 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 65 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 29 d.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 480,65 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų 65 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 29 d.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,00 Eur (vieno šimto dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 230,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5600). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti iš R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išlaidomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.