- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-257-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Kreditorius
- BUAB „Litgrain“
- Skolininkas
- M. Š.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-257-755/2018
teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04427-2016-9
2018 m. kovo 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1136-828/2018 pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Litgrain“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Olfema“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-5489-902/2016 pagal kreditorės BUAB „Litgrain“ pareiškimą skolininkui M. Š. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko M. Š. 199 343,08 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo kreditorės BUAB „Litgrain“ naudai.
Šalies argumentai
2. Skolininkas M. Š. 2017 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-5489-902/2016. Kartu prašė atleisti nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo už šio prašymo padavimą. Nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, dirba UAB „Humata“, kur gauna 500 Eur neatskaičius mokesčių, turtas yra areštuotas, automobilio savo vardu neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo dalies – 1 323 Eur žyminio mokesčio mokėjimo už prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikimą. Nustatė terminą iki 2018 m. sausio 12 d. įskaitytinai sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 2 000 Eur bei pašalinti kitus nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. Išaiškino pareiškėjui, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, prašymą grįsdamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2-4 punktais, nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės jam paaiškėjo, kada tai įvyko, kokie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, dėl kurių priimtas sprendimas byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti. Pareiškėjas nenurodė ir kokiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos kokios nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant bylą. Tokiu būdu, pareiškime nėra aiškiai suformuluota konkretaus jo pagrindo, nepateikti jį patvirtinantys įrodymai.
5. Nurodė, kad už prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje pateikimą mokėtinas 3 293 Eur žyminis mokestis bei 50 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgdamas į pareiškėjo turtinę padėtį (turi nekilnojamojo turto, vertybinių popierių), jo gaunamas pajamas (gaunamos pajamos pastovios), bylos pobūdį (ieškinio suma yra beveik 200 000 Eur), į kitas reikšmingas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo 1 323 Eur žyminio mokesčio dalies.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. Š. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio likusios dalies sumokėjimo.
7. Nurodo, kad neturi jokio turto, kurį galėtų realizuoti ir sumokėti žyminį mokestį. Turi tik areštuotą butą, transporto priemonių ir kitų santaupų neturi. Atlyginimas į rankas sudaro virš 300 Eur. Tokiu būdu, jo turtinė padėtis yra ypač sunki.
8. UAB “Olfema“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Apeliantas yra verslininkas, apie 2016 m. gavo iš bendrovės, kuriai vadovavo, paskolą apie 190000 Eur,kurio negrąžina. Tikėtina,jog ir dabar šiomis lėšomis disponuoja. Jis turi vertingo turto, gauna pajamų iš jo nuomos, bet apie tai nenurodo. Taigi, apelianto turtinė padėtis žymiai geresnė nei jis nurodo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliantas teigia, kad teismo atsisakymas atleisti jį nuo didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis neturi finansinių galimybių sumokėti teismo nustatytos dalies (2 000 Eur) žyminio mokesčio.
12. Remiantis CPK 80 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).
14. Sprendžiant dėl poreikio atleisti asmenį nuo dalies mokėtinos žyminio mokesčio sumos, svarbu nustatyti, ar jo turtinė padėtis procesinių veiksmų atlikimo momentu tikrai yra tiek sunki (neturi turto, kurio sąskaita būtų galima sumokėti mokestį, santaupų, negauna pajamų arba jos yra labai mažos, yra kitų aplinkybių, kliudančių pasinaudoti turimu turtu ar lėšomis), kad jis objektyviai neišgali ir artimiausiu metu neišgalės sumokėti valstybės nustatyto dydžio mokesčio. Jeigu ši aplinkybė yra nustatoma, toliau jau sprendžiamas klausimas, nuo kurios konkrečiai žyminio mokesčio sumos (dalies) tokį asmenį reikėtų atleisti, kad dėl to nebūtų ribojama jo teisė pasinaudoti teismine savo interesų gynyba.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad byloje esantys įrodymai gali leisti daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis laikytina sudėtinga, o nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl apelianto atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ką pagrįstai padarė pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju teismas apelianto prašymą iš dalies patenkino, nustatydamas jam pareigą sumokėti kiek daugiau nei pusę mokėtino žyminio mokesčio, t. y. atleido nuo ženklios mokėtino mokesčio dalies.
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atskirajame skunde pateikiami iš esmės analogiški argumentai, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jau įvertino. Kaip matyti, pareiškėjas yra sumokėjęs tik 20 Eur žyminį mokestį. Todėl nagrinėjamu atveju leidimas apsiriboti sumokėtu simboliniu žyminiu mokesčiu reikštų atleidimą nuo beveik viso žyminio mokesčio, o tai neatitiktų žyminio mokesčio mokėjimu siekiamų viešųjų tikslų. Atleidus apeliantą nuo didesnės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo jau būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, nustatydamas asmenų pareigą sumokėti žyminį mokestį, t. y. įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
17. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad yra pagrindas apeliantą atleisti nuo 1 323 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies ar numatyti dar mažesnę mokėtino žyminio mokesčio sumą pagrindo nėra, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį. Pastebima, jog apeliantas turi gana vertingo nekilnojamojo turto – butą. Kadangi jis savo gyvenamąją vietą nurodo kitą nei buto adresas, tikėtina , kad juo pats šiuo metu nesinaudoja. Apeliantas nurodo turįs įkeistą bankui butą, skola bankui apie 89000 Eur. Gaunant paskolą , apeliantas vertino savo turtines galimybes, jas tikrinti turėjo ir bankas. Paskolos suteikimo faktas rodo, kad ji vertinta kaip gera, leidžianti prisiimti ženklius finansinius įsipareigojimus. Su prašymu nepateikta įrodymų, jog apelianto turtinė padėtis ženkliai pablogėjo. Atsižvelgiant į išdėstytą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui M. Š. naują terminą – iki 2018 m. kovo 28 d. sumokėti likusią 2 000 Eur žyminio mokesčio dalį už prašymą dėl proceso atnaujinimo bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.