- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-2774-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03036-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB ,,KG Constructions“
- Ieškovas
- UAB „Glassbel Baltic“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,KG Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Glassbel Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „KG Constructions“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Glassbel Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti atsakovui UAB „KG Constructions“ atlikti šiuos veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti: UAB „KG Constructions“ 2018-08-22 pretenzijos „Reikalavimas dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2013-07-24 sutartį dėl stiklo gaminių tiekimo Nr. 11-447LKGL“ (toliau – ir Pretenzija), arba bet kokios vėlesnės UAB „KG Constructions“ pretenzijos pagrindu nesąžiningai pasinaudoti menama teise į tariamų nuostolių atlyginimą, pateikiant AB „Citadelė“ bankas reikalavimą UAB „KG Constructions“ naudai atlikti mokėjimą pagal garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymo garantiją Nr. VB3/16/GR1429 (toliau – Garantija); uždrausti AB „Citadelė“ bankas Pretenzijos, arba bet kokios vėlesnės UAB „KG Constructions“ pretenzijos pagrindu UAB „KG Constructions“ naudai atlikti mokėjimą pagal Garantija; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui atlikti šiuos veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti: UAB „KG Constructions“ Pretenzijos arba bet kokios vėlesnės UAB „KG Constructions“ pretenzijos pagrindu nesąžiningai pasinaudoti menama teise į tariamų nuostolių atlyginimą, pateikiant AB „Citadelė“ bankas reikalavimą UAB „KG Constructions“ naudai atlikti mokėjimą pagal Garantiją iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; uždrausti AB „Citadelė“ bankas UAB „KG Constructions“ Pretenzijos arba bet kokios vėlesnės UAB „KG Constructions“ pretenzijos pagrindu UAB „KG Constructions“ naudai atlikti mokėjimą pagal Garantiją iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
3. Nurodė, kad yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, o atsakovui tęsiant savo veiksmus bei įgyvendinus savo įspėjimą dėl kreipimosi į banką reikalaujant mokėjimo pagal garantiją atlikimo, tokie nesąžiningi atsakovo veiksmai padarytų neįmanomą ieškovo naudai priimtą būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Teigė, kad ieškovas nenori būti priverstas siekti inicijuojant papildomus teisminius procesus ir reikalaujant iš atsakovo priteisti neteisėtai pagal garantiją jau įgytas lėšas, tuo pačiu rizikuojant, kad visiems teismo procesams pasibaigus ieškovui palankiais teismų sprendimais realus lėšų išieškojimas tuo metu jau gali būti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo UAB „Glassbel Baltic“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovui UAB „KG Constructions“ atlikti šiuos veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti: UAB „KG Constructions“ Pretenzijos arba bet kokios vėlesnės UAB „KG Constructions“ pretenzijos pagrindu nesąžiningai pasinaudoti menama teise į tariamų nuostolių atlyginimą, pateikiant AB „Citadelė“ bankas reikalavimą UAB „KG Constructions“ naudai atlikti mokėjimą pagal Garantiją ir uždrausti AB „Citadelė“ bankas UAB „KG Constructions“ Pretenzijos arba bet kokios vėlesnės UAB „KG Constructions“ pretenzijos pagrindu UAB „KG Constructions“ naudai atlikti mokėjimą pagal Garantiją.
5. Įvertinęs reiškiamo prevencinio ieškinio turinį ir ieškinio reikalavimus, teismas sutiko su tuo, kad galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasidaryti neįmanomas. Nurodė, kad atsakovui kreipiantis į banką bei reikalaujant mokėjimo pagal garantiją atlikimo, įgijus lėšas pagal garantiją, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl teismo vertinimu pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju yra, ieškovo reikalavimas tikėtinai pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
7. Teigė, kad ieškovas nepagrindė nei tikėtino ieškinio pagrįstumo, nei realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
8. Nurodė, kad ieškovas iš esmės ieškinį grindžia tuo, jog atsakovas, pateikdamas ieškovui Pretenziją nesilaikė kokybės trūkumų nustatymo privalomos procedūros, reglamentuotos šalių 2013-07-24 sudarytoje sutartyje, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog stiklo gaminių kokybės trūkumai, kurių ištaisymo kaštus neva turėtų kompensuoti ieškovas, yra nustatyti. Pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią pretenzijų pateikimo praktiką, jau nuo 2014-05-26 ieškovo atstovai informavo atsakovą apie tai, jog pretenzijas dėl stiklo paketų priimame be apžiūros UAB „KG Constructions“ gamykloje. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, ieškovo ieškinys nelaikytinas prima facie pagrįstu.
9. Pažymėjo, kad ieškovas grėsmę ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui grindžia išimtinai hipotetinėmis, šiuo metu neegzistuojančiomis aplinkybėmis, kurios neva bus ateityje.
10. Paaiškino, kad banko garantijos tikslas yra užtikrinti kreditoriaus, turinčio teisę pagal garantiją reikalauti išmokėti garantijos sumą, teises. Atsakovo teisė pasinaudoti suteikiama garantija niekaip negali ir neturi būtų varžoma dėl galimai kitų ieškovo klientų, besikreipsiančių dėl garantijos sumos išmokėjimo. Ieškovo argumentas dėl neva atsakovo nesąžiningumo bei galimai būsimų teisminių ginčų niekuo nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie blogėjančią ar galimai pablogėsiančią atsakovo finansinę padėtį. Nurodė, kad atsakovas šiai dienai stabiliai vykdo veiklą. Ieškovas deklaravo patirsiąs itin didelę žalą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tokios itin didelės žalos dydį ar jos apskaičiavimo būdą. Teigė, kad ieškovas itin didelę grėsmę grindė hipotetiniais teiginiais bei tikrovės neatitinkančios situacijos vertinimu, o teismas, priimdamas nutartį į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė.
11. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių siekia padaryti spaudimą atsakovo atžvilgiu tam, kad atsakovas negalėtų sąžiningai pasinaudoti savo teise į garantinį mokėjimą.
12. Pritaikius ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui suteikiamas nepagrįstas pranašumas atsakovo atžvilgiu, atsakovui negalint kreiptis net ir su kitomis pretenzijomis ieškovo atžvilgiu bei kreipiantis į banką dėl garantijos išmokėjimo. Tokia situacija suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitinka nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principų.
13. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais.
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-08-31 nutartį nepakeistą.
15. Nurodė, kad tinkamai pagrindė ieškinio prima facie pagrįstumą. Ieškinį motyvavo tuo, jog atsakovas nesilaikė 2013-07-24 sutartyje „Dėl stiklo gaminių tiekimo“ reglamentuotos trūkumų nustatymo procedūros, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog pagal sutartį atsakovas perduotų 13 vnt. stiklo gaminių kokybės trūkumai, kurių ištaisymo kaštus neva turėtų kompensuoti ieškovas, yra nustatyti. Teigė, kad ieškovas jokia apimtimi nėra pareiškęs, jog be apžiūros priims pretenzijoje nurodytus stiklo paketus ir šiems stiklo paketams trūkumų nustatymo procedūra privalėjo būti taikoma.
16. Paaiškino, kad atsakovui pasinaudojus garantija, garantinės išmokos apimtyje ieškovas ne tik taps skolingas bankui, bet dar ir įgis prievolę mokėti bankui padidintas palūkanas. Atsakovui nesąžiningai ir neteisėtai naudojantis ieškovo lėšomis, ieškovas neturės galimybės išduoti garantijų kitiems savo klientams, nes didžioji dalis kredito linijos lėšų bus jau panaudota nesąžiningam atsakovo reikalavimui tenkinti. Tokiu būdu ieškovui neturint galimybės išduoti garantijų, ieškovo klientai bus nesuinteresuoti sudaryti sutarčių. Pažymėjo, kad atsakovo finansinė būklė yra rizikinga, linkusi prastėti.
17. Nurodė, kad atsakovo pretenzija suponavo, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas imsis neteisėtų veiksmų vykdymo ieškovo atžvilgiu.
18. Pažymėjo, kad atsakovas, jau po nutarties priėmimo, sąmoningai pažeisdamas nutartyje nustatytus apribojimus, kreipėsi į banką, neteisėtai ir nesąžiningai reikalaudamas mokėjimo pagal garantiją atlikimo. Nurodė, kad tokie veiksmai patvirtina, kad yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
22. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
23. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
24. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, t. y. atsakovo pretenzijos pagrindu uždrausti pasinaudoti teise į nuostolių atlyginimą, pateikiant bankui reikalavimą atlikti mokėjimą pagal garantiją.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad prevenciniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
28. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra ta, kad egzistuoja realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas.
29. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad siekia pasinaudoti teise pateikti bankui reikalavimą dėl išmokos pagal garantiją atlikimo. Ieškovas pateikė įrodymu, kad pasinaudojus garantija, ieškovas garantinės išmokos apimtyje taps skolingas bankui, padidės mokėtinų palūkanų norma, ieškovas neturės galimybės išduoti atitinkamo dydžio garantijų kitiems savo klientams, dėl ko galėtų sumažėti busimų ieškovo klientų ratas. Apeliacinio teismo vertinimu, būtent tai sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo, įvykdymo. Ieškovo prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikius, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.
30. Pasisakydamas dėl apelianto argumento, kad ieškinio reikalavimai iš esmės atitinka pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ieškovas į teismą kreipėsi su prevenciniu ieškiniu. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443/2011). Prevencinio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255 straipsnis). Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra pareikštas prevencinis ieškinys, todėl ieškinio dalyko ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sutaptis yra galima, nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovo turtiniams interesams, jis gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.