Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-186-896/2013 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui S. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1) Teismas netinkamai įvertino 2013-02-15 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes bei 2013-07-01 teismo posėdžio metu duotus S. D. parodymus.

2) Atsakovas 2013-07-01 teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovui per keturis kartus grąžino 22 500 EUR. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai A. G., E. D.. Šių pinigų gavimo fakto neneigia ir pats ieškovas.

3) Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 22 500 EUR suma buvo pinigų grąžinimas pagal kitus sandorius, o ne pagal 2008-11-08 paskolos sutartį. T.y. nepateikta duomenų, kad ieškovas skolino atsakovui kitas sumas, nei numatyta paskolos sutartyje.

4) Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą patvirtinantis rašytinis įrodymas. Kad prievolė buvo įvykdyta patvirtina atsakovo bei liudytojų parodymai.

5) Susipažinus su 2013-08-09 pirmos instancijos teismo sprendimu iškilo būtinybė atlikti žemės sklypo vertinimo ekspertizę, kuri bus pateikta teismui. Ekspertizė patvirtina, kad 2012-05-09 pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto žemės sklypo vertė yra didesnė, nei nurodyta sutartyje. Nurodo, kad jei iki 2012-05-09 pirkimo-pradavimo sutarties sudarymo atsakovas nebūtų grąžinęs paskolos sutartimi pasiskolintų 85 000 Lt, jis nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties tokia žema kaina. O ieškovas nebūtų sutikęs pirkti žemės sklypą, kurio rinkos vertė neviršija 2000 Lt taip padengiant atsakovo turimą 85 000 Lt įsiskolinimą.

6) Nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovą ir atsakovą siejo verslo ryšiai, o atsakovo ieškovui grąžinta 22 500 EUR suma yra susijusi su verslo santykiais. Pateikti įmonės dokumentai patvirtina, kad egzistuoja tik atsakovo ir trečiųjų asmenų, nesusijusių su bylos nagrinėjimu, duomenys. Ieškovo atstovas nurodė, kad nesivertė veikla, kuri yra registruota.

7) Liudytojas T. R., priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtino, kad nežino ieškovo ir atsakovo verslo ryšių.

8) 2008-11-08 paskolos sutartis, 2012-05-09 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta lietuvių kalba, kurios atsakovas nemoka gerai. 2008-11-08 paskolos sutartyje nurodyta, kad G. D. perduoda aštuoniasdešimt tūkstančių litų, o atsakovas nurodo, kad gauna aštuoniasdešimt penkis tūkstančius litų. Tai rodo, kad atsakovas buvo suklaidintas dėl sumos.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Nepateikta pakvitavimo, kad atsakovas grąžino 85 000 Lt pagal 2008-11-08 paskolos sutartį;

2) Liudytojai A. G. ir E. D. nenuoseklūs, vieningai nenurodė kada ir kaip atsakovas grąžino 85 000 Lt paskolą. Be to, jie yra atsakovo giminaičiai.

3) Pats atsakovas skirtingai aiškina kada ir kokiu būdu grąžino pinigus ieškovui. Teigia, kad 22 500 EUR sumokėjo ir kad perleido žemės sklypą, kurio vertė, artima paskolos sumai.

4) Prašomus prijungti prie bylos įrodymus atsakovas galėjo pateikti pirmos instancijos teisme. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, paneigiančių atsakovo teiginius. Byloje buvo pateiktas Turto vertinimo priežiūros tarnybos raštas, kad konsultacija nėra turto vertinimo ataskaita, neatitinka vertinimo ataskaitai keliamų reikalavimų. T.y paneigė konsultacijos įrodomąją galią. Tačiau atsakovas nepageidavo atlikti ginčo žemės sklypo vertinimo.

5) Išvada, kad šalis siejo verslo ryšiai pagrįsta visapusišku ir sistemišku byloje esančių įrodymų įvertinimu.

6) Pats atsakovas patvirtino, kad pasiskolino 85 000 Lt litų ir aplinkybės neginčijo. Todėl apeliaciniame skunde draudžiama nurodyti naują aplinkybę, jog atsakovas buvo suklaidintas dėl pasiskolintos sumos dydžio.

7) Kad 22 500 EUR nebuvo paskolos grąžinimas patvirtina ieškovas, siekdamas pradėti ikiteisminį tyrimą. O teismo posėdžio metu atsakovas teigė priešingai.

8) 2012-05-09 pirkimo-pradavimo sutartyje nėra duomenų, kad tai atsakovas žemės sklypą perleidžia grąžindamas paskolą pagal 2008-11-08 paskolos sutartį. Be to, sutartyje nurodyta žemės kaina atitiko vidutinę rinkos kainą.

9) Byloje nėra duomenų, kad ieškovas sutiko priimti paskolos grąžinimą kitu būdu, o ne pinigais.

10) Vertindamas liudytojo R. T. parodymus atsakovas juos išėmė iš konteksto. Šio liudytojo parodymais buvo bandoma įrodyti, kad ieškovas su atsakovu buvo pažįstami, turėjo bendrų verslo reikalų.

11) Teigdamas, kad 2008-11-08 ir 2012-05-09 sandorius atsakovas sudarė suklydimo būsenoje, turėjo reikšti priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. To padaryta nebuvo, todėl sandoriai galiojantys, privalo būti vykdomi.

12) Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad aplinkybę, jog 85 000 Lt buvo grąžinta patvirtina tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi tik praėjus trims metams po 2008-11-08 paskolos sutartyje nurodyto paskolos grąžinimo termini pabaigos. Nurodo, kad ieškovas nėra praleidęs dešimties metų ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu byla nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Toks prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes padaryti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, dėl ko atsakovas norėtų papildomai pasisakyti, teikti naujus įrodymus. paaiškinti kitas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Byloje pakanka esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu atsakovas nesutikimo motyvus turėjo galimybę ir išdėstė apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad visas bylos aplinkybes apeliacines instancijos teismas betarpiškai ištiria nepaisant pasirinkto bylos nagrinėjimo būdo. Todėl atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Apeliantas iš esmės nesutinka su teismo sprendimu, nurodydamas, jog teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Byloje nustatyta, kad 2008-11-08 tarp G. D. ir S. D. buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis (t.1, b.l. 19). S. D. iš G. D. pasiskolino 85 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2009-02-08. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas byloje nebuvo ginčo dėl paskolos sutartis sudarymo, pinigų perdavimo nėra. Ginčas kyla dėl paskolos sumos grąžinimo.

Apeliaciniam skunde atsakovas teigia, kad atsakovas buvo suklaidintas dėl sumos, nes 2008-11-08 paskolos sutartyje nurodyta, kad G. D. perduoda aštuoniasdešimt tūkstančių litų, o atsakovas nurodo, kad gauna aštuoniasdešimt penkis tūkstančius litų. Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčijama ir paskolos suma. T.y. atsakovas neginčijo aplinkybės dėl paskolos sutartimi pasiskolintos sumos dydžio. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad paskolino atsakovui 85 000 Lt, pats atsakovas 2013-07-01 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovui skolingas buvo 85 000 Lt (t.1, b.l. 131). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nesutiktų su ieškinyje nurodyta paskolos suma. Pažymėtina, kad 306 str. 2 d. nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas ar atsakovas grąžino ieškovui paskolą. Bylose dėl paskolos grąžinimo atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigų paskirstymą, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Teismų praktikoje nustatyta, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai. Nagrinėjamoje byloje atsakovas įrodinėdamas pinigų grąžinimą ieškovui, nepateikė tai patvirtinančio dokumento Paskolos grąžinimo faktą atsakovas įrodinėjo liudytojų parodymais, 2012-05-09 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (t.1, b.l. 41-44). Pirmos instancijos teismas visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad įrodymai nėra pakankami įrodyti skolos pagal sutartį grąžinimo faktą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmos instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, nurodė kodėl vienas įrodymais remiasi, o kitus atmeta kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nustatyta, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl paskolos grąžinimo fakto, todėl detaliau neanalizuoja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme 2013-10-21 gauti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti dokumentai: nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2013-09-10 raštas. Teisėjų kolegija šiuos dokumentus prideda prie bylos ir vertina juos visų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste.

Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, ieškovo sutuoktinei parduodamas žemės sklypą, skolos negrąžino, nes nėra įrodymų, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl skolos grąžinimo kitu nei sutartyje numatytu būdu. Ši pirmos instancijos teismo išvada pagrįsta ir teisėta. Pagal bendruosius tinkamo prievolių vykdymo principus skolininkas gali įvykdyti prievolę kitu, negu aptartas pradinėje sutartyje, būdu tik tuo atveju, jeigu tokį įvykdymą priima kreditorius (CK 6.39 str.). Šalis, teigianti, jog pakeistas prievolės įvykdymo būdas, turi įrodyti šias aplinkybes. Turi būti pateikti įrodymai, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad 2012-05-09 pirkimo pardavimo sutartyje nurodant 1200 Lt sumą, kuri atsakovo teigimu yra ženklai mažesnė nei tikroji žemės sklypo vertė, buvo grąžinta atsakovo gauta paskola. Tačiau byloje tokių įrodymų nepateikta. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta tik 2012-12-09 pirkimo-pardavimo sutartis, o liudytojų parodymai nepatvirtina atsakovo teiginių, kad jis ieškovui pinigus grąžino. VĮ Registrų centro pažyma nepaneigia pirmos instancijos teismo padarytų išvadų, kad šalis siejo verslo santykiai. Tai, kad ieškovas pagal įstatymų nustatytus reikalavimus nebuvo įregistravęs jokios veiklos nereiškia, kad negalėjo su atsakovu vykdyti verslo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pateikti įrodymai nepaneigia pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovo S. D. apeliacinį skundą atmetus prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Ieškovas G. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios pateiktas duomenimis sudaro 2904Lt (t.2, b.l. 38). Prašymas tenkintinas iš dalies. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK98 straipsnio 2 dalis). Ieškovo sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovas, ruošęs apeliacinį skundą dalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, atsiliepime keliamų klausimų skaičių, sprendžia, jog nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijoje nurodyto bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1500 Lt ir priteistinos iš apelianto ieškovui G. D. (88 str. 1 d. 6 p., CPK93 str. 1 d., CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovo G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai Lt) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.