- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e1-3364-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45194-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, trauktas baudžiamojon atsakomybėn tris kartus, paskutinį iš jų Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. K. 2022 m. lapkričio 29 d. apie 17.30 val. Vilniuje, Laisvės pr., ties pastatu Nr. 79, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, A. K. 2022 m. lapkričio 29 d. apie 17.40 val. Vilniuje, Laisvės pr. 109, namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,63 promilių neblaivumas), D. U. bandant jį (A. K.) sulaikyti, dešine ranka tyčia stipriai sugriebė D. U. už lytinių organų, taip sukėlė nukentėjusiajam D. U. fizinį skausmą.
A. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. dienos metu išgėrė 2 l alaus ir nutarė kažkur nuvažiuoti. Negali paaiškinti, kur norėjo važiuoti. Tėvui priklausantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo prie namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsisėdo į automobilį, tačiau kaip ir kodėl atsidūrė adresu Laisvės pr. 79 nepamena. Atsimena jau tik tą momentą, kai jis gulėjo ant žemės, prie jo buvo du jam nepažįstami vaikinai, kurie jį laikė prispaudę keliu prie kaklo. Vaikinai sakė, kad atvažiuos pareigūnai. Kaip jis atsidūrė pranešime apie įtarimą nurodytu adresu Vilnius, Laisvės pr. 109, paaiškinti negali, nes nepamena. Neturėdamas kitos išeities, kadangi vaikinai ir toliau jį laikė prispaudę keliu prie gerklės ir jam buvo sunku kvėpuoti, jis stipriai griebė vieną vaikiną už lytinių organų. Taip padarė, kad šis jį paleistų. Dėl padaryto labai gailisi (1 t., el. b. l. 107–110).
Nukentėjusysis D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. apie 17.30 val. jis išėjo iš Centrinės Vilniaus rajono poliklinikos prie Vilniuje, Laisvės pr. 79, išgirdo garsų automobilio signalą ir pamatė BMW automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą, kuris buvo atsitrenkęs į saugumo salelėje esantį stulpelį. Automobilis BMW po sukelto eismo įvykio pavažiavo atbulomis ir grįžo į savo eismo juostą, pradėjo važiuoti ir prisiparkavo netoli jo, kur jis stovėjo šalia poliklinikos esančiose automobilių stovėjimo vietose. Automobilio vairuotojui pavyko priparkuoti automobilį iš trečio karto. Iš BMW automobilio per priekines vairuotojo pusės dureles išlipo vaikinas, kaip jam pasirodė tamsesnio gymio, kuris buvo apsirengęs juodos spalvos striuke su gobtuvu bei šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis. Automobilyje jis buvo vienas. Jis iš karto su jam nepažįstamu asmeniu, kuris buvo šalia, priėjo prie šio asmens ir pasakė „stok, padarei eismo įvykį ir kviesime policiją“. Iš karto matėsi, kad asmuo yra apsvaigęs, svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Jam nepažįstamas vyras paėmė tą vairavusį asmenį už parankės, tačiau šis pradėjo muistytis ir pradėjo bėgti. Nepažįstamas vyras pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir jie pradėjo jį vytis. Jis bėgo Baltrušaičio gatve, vėliau pasuko kiemais ir jie jį pagavo Vilniuje, Laisvės pr. 109. Kol vijosi, jis visą laiką buvo jų akiratyje. Kai jie pagavo BMW vairuotoją kieme, pradėjo jį laikyti, nepažįstamas vyras, su kuriuo vijosi, pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir tuo pat metu BMW vairuotojas dešine ranka sugriebė jam už lytinių organų ir stipriai suspaudė, suko, bandė rauti ir tokiais veiksmais sukėlė jam stiprų fizinį skausmą. Iš karto po šio veiksmo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė būtent tą patį asmenį, kuris vairavo automobilį BMW būdamas neblaivus ir kuris sukėlė jam fizinį skausmą. Asmens, kuris padėjo sulaikyti asmenį, nepažįsta. Dėl fizinio skausmo sukėlimo turi pretenzijų, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Poziciją dėl civilinio ieškinio išreikš vėliau ikiteisminio tyrimo metu, tačiau mano, kad bus pareikštas (1 t., el. b. l. 23–26).
Liudytojas P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. A. (E. A.), iš budėtojo gavo pranešimą vykti adresu Laisvės pr. 79, kur prie poliklinikos neblaivus asmuo padarė eismo įvykį ir pranešėjas vejasi jį. Važiuojant minėtu adresu, iš budėtojo buvo gautas papildymas, kad sulaikė eismo įvykį padariusį asmenį prie Laisvės pr. 109 namo. Atvykus minėtu adresu pastebėjo, kaip prie 95 namo pranešėjas su kitu vyru yra sulaikę asmenį, kuris vairavo neblaivus ir padarė eismo įvykį. Jo kolega E. A. nubėgo link jų ir uždėjo sulaikytajam spec. priemones – antrankius. Atvedus jį prie jų tarnybinio automobilio, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pilietis A. K., kuriam pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 1,73 promilių neblaivumas. A. K. aiškino, kad nevairavo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neigė vairavęs neblaivus. Į įvykio vietą taip pat atvyko Reagavimo valdybos tyrėjai 1743 ekipažas, pas kurį ir pasodino sulaikytąjį A. K.. Vėliau nuvyko į įvykio vietą, kur buvo minėto piliečio automobilis ir apgadintas stulpas. Pranešėjas T. B. nurodė, kaip stovėdamas prie rajono poliklinikos, adresu Laisvės pr. 79, pastebėjo, kad minėtas pilietis A. K. automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atsitrenkė į stulpą, kuris stovėjo pėsčiųjų perėjoje, po to vairuotojas iš kelinto karto prisiparkavo ir išlipęs iš automobilio pradėjo bėgti. Pranešėjas teigė, kad vairuotojas buvo neblaivus ir jis kartu su kitu piliečiu pradėjo vytis vairuotoją, kurį pagavo ir pargriovė ties Laisvės pr. 95 namu. D. U. paaiškino, kad pastebėjo minėtą BMW automobilį, kuris važiavo priešpriešinę eismo juosta prieš, taip padarydamas eismo įvykį ir prisiparkavęs išlipo iš automobilio iš pradėjo šalintis. Taip pat nurodė, kad sulaikė vairuotoją, kuris aktyviais veiksmais priešinosi jiems ir jis D. U. sugriebė už lytinių organų ir stipriai pradėjo spausti (1 t., el. b. l. 83–86).
Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. apie 17.28 val. atvažiavo prie Centrinės Vilniaus rajono poliklinikos, esančios adresu Vilnius, Laisvės pr. 79. Išlipdamas iš savo automobilio, išgirdo dūžtančios mašinos garsą. Pastebėjo, kad prie perėjos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas užvažiavęs ant perėjos salelės, sulaužė ženklą. Minėto automobilio vairuotojas nesustojo, pradėjo važiuoti toliau. Minėtame automobilyje keleivių nebuvo. Pravažiavęs apie 50 m, prisiparkavo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje palei gatvę. BMW vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pradėjo eiti link prekybos centro „Senukai“. Jis, priėjęs prie BMW vairuotojo, pastebėjo, kad šis yra neblaivus, pastarasis svyravo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis pasakė jam sustoti ir laukti policijos pareigūnų. Pastarasis nieko neatsakė ir nereaguodamas ėjo toliau. Tada priėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris paklausė, ar jis matė eismo įvykį ir pasiūlė BMW vairuotoją pasivyti ir sustabdyti. Jie kartu pasivijo BMW vairuotoją, kuris vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo smūgiuoti norėdamas suduoti jaunam vyrui, bet nepataikė. Pradėjo nuo jų bėgti, perbėgo per gatvelę ir pradėjo bėgti link „Maxima“ parduotuvės, esančios Ukmergės g. Pirmas BMW vairuotojui iš paskos bėgo jaunas vyras, tada jis, skambindamas tel. 112 ir kalbėdamas telefonu, buvo kažkuriam laikui pametęs BMW vairuotoją ir kitą jauną vyrą. Tačiau po kurio laiko jie pasirodė iš už kažkurio namo. Kai BMW vairuotojas sustojo, pastarasis bandė juos abu pulti, smūgiavo bei smūgiuodamas, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito ant žemės. Nei vieno smūgio vairuotojas nei jam, nei kitam vaikinui nepataikė. Tuo metu jie tik žodžiais bandė paaiškinti, kad iškviesta policija ir, kad jis niekur nebėgtų. Tačiau BMW vairuotojas ir toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kai jis nukrito, jis sugriebė vaikiną už vienos rankos, kitas vaikinas už kitos bei prispaudžius su rankom laikė, kad jis neatsikeltų. Tuo metu BMW vairuotojas gulėjo ant nugaros, muistėsi, bandė jiems suduoti smūgius. Kažkaip išlaisvino ranką, kurią laikė jaunas vyras bei sugriebęs jauną vaikiną už lytinių organų, stipriai suspaudęs laikė. Jaunas vaikinas nuo skausmo vos nenukrito, pradėjo rėkti, bandė kažkaip išlaisvinti, bet BMW vairuotojas ir toliau laikė vaikiną suspaudęs už lytinių organų. Pagal veido išraiškos, jauno vaikino riksmų, suprato, kad jam tikrai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Kažkaip jaunam vaikinui pavyko išlaisvinti ir jie toliau laikė BMW vairuotoją, po kurio laiko pastarasis aprimo ir toliau besikeikdamas gulėjo ant žemės. Tai tęsėsi apie 5 min., kol atvyko policijos pareigūnai, kurie BMW vairuotojui uždėjo antrankius ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Jaunas vaikinas dar nuėjo į poliklinikos tualetą pasižiūrėti, kas jam buvo sužalota. Grįžęs pasakė, kad jo lytiniai organai yra paraudę. Vėliau su policijos pareigūnais nuėjo prie apgadinto automobilio. Šio įvykio metu jis padarė apgadinto BMW automobilio nuotrauką ir minėto automobilio vairuotojo nuotrauką, kurias pateiks el. paštu. Jis jokių sužalojimų nepatyrė, jokia žala jam padaryta nebuvo. Šio įvykio metu nei jis, nei kitas vaikinas BMW vairuotojo nemušė, pastarąjį tik laikė už rankų tam, kad šis negalėtų jiems smūgiuoti, juos sužeisti ir, kad nepasišalintų iš įvykio vietos (1 t., el. b. l. 153–156).
2022 m. lapkričio 29 d. D. U. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 29 d. apie 17.40 val. Vilniuje, Laisvės pr. 109, namo kieme bandant sulaikyti neblaivų vairuotoją, kuris vairavo automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis dešine ranka sugriebė jam už lytinių organų ir taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., el. b. l. 7–10).
Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK–0152 2022 m. lapkričio 29 d. 17.45 val. patikrinus A. K. blaivumą, nustatytas 1,63 promilių neblaivumas, o 18.09 val. – 1,73 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1395763). 2022 m. lapkričio 29 d. neblaivumo nustatymo akte A. K. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (1 t., el. b. l. 71–73, 75–76).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra N. K. (1 t., el. b. l. 105).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW, 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 4630 Eur (1 t., el. b. l. 106).
Iš policijos registruojamų įvykių registro atsiųstas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, susijęs su 2022 m. lapkričio 29 d. įvykiu (ROIK 0122000704349), apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo. Apžiūros metu nustatyta, kad įjungus įrašą girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės balsas ir kitas vyriškas balsas, vėliau Operatyvaus valdymo skyriaus policijos pareigūnės balsas. Pokalbio metu matyti, kaip asmuo informuoja, jog prie Vilniaus rajono poliklinikos vienas žmogus avariją girtas padarė, išlipo iš mašinos ir bėga dabar. Asmuo agresyvus, jį bando sulaikyti. o jis priešinosi. Pranešėjas nurodo, jog jis sustojo, vairuotojas bėga, išlipo, jie vijosi iš paskos, kad dabar toliau bėga link „Maxima“...tas žmogus nusivijo kažkur. Nurodo, kad adresu Laisvės pr. 111. Įraše girdisi vyriškas balsas: „Aaaa, gelbėkit“, vyriški balsai: „avarija...iš įvykio vietos“, „niekas nevairuoja“, „jo, aš turiu nuotraukas, viskas“, vyriškas balsas: „Gulėk (necenzūrinis žodis)“.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW, kai jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. K. vairavo automobilį BMW, be kita ko, patvirtina betarpiškai aptariamą įvykį mačiusių nukentėjusiojo D. U. ir liudytojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų asmenų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno (liudytojo) P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje esantys objektyvūs duomenys – Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjo pokalbio turinys, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. U. ir padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino panaudojęs prieš nukentėjusįjį D. U. fizinį smurtą. Tai, kad A. K., panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, be kita ko, patvirtina nukentėjusiojo D. U. ir liudytojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų asmenų objektyvumu. Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes detalizuoja jo paties 2022 m. lapkričio 29 d. protokole–pareiškime užfiksuoti duomenys ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno (liudytojo) P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Sugretinus tarpusavyje šias aplinkybes, nėra abejonių, kad A. K. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajam D. U. fizinį skausmą. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis A. K. buvo neblaivus.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. K. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam D. U.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi A. K. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu ir prašo, esant galimybei, sumažinti bausmę (2 t., el. b. l. 30–32).
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, vieną iš jų – transporto eismo saugumui, kitą – žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. trauktas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamųjų nusižengimų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau neteistas (1 t., el. b. l. 87–91), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ir už vairavimą būnant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (1 t., el. b. l. 94–97), nedirba (1 t., el. b. l. 92–93), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., el. b. l. 104). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytus nusikaltimus paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kurios dydžiai nustatytini mažesni už vidurkį (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto): už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą paskyrus 50 parų areštą ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą paskyrus 50 parų areštą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 50 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 22 paras arešto – ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – 72 paras arešto. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
A. K. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. K. skirtinos subendrintos arešto bausmės vykdymą, kadangi nors jis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, taip pat nebaustas arešto bausme, bausmę atlikęs. Kaltinamasis laikomas neteistu (pagal baudžiamąjį įstatymą už baudžiamojo nusižengimo padarymą teistumas neatsiranda). Be to, teismo vertinimu, A. K. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad, jei A. K. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajam.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 mėnesiams, paskiriant:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);
4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
5) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė su nustatytomis pareigomis, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio BMW vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 lapkričio 1 d.) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
A. K. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu, Vilniaus mieste, kur eismas tokiu laiku (po 17 val., darbo dienos metu) yra pakankamai intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, kadangi būtent vairuodamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis atsitrenkė į saugumo salelėje esantį stulpelį ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad A. K. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta už administracinio nusižengimo padarymą, kai vairavo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis (el. b. l. 94–97, 102–103). Pažymėtina, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Teismų praktikoje pažymima, kad nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Nagrinėjamu atveju pasirinkęs teisei priešingą elgesį A. K. prisiėmė riziką, todėl susiklostė jam nepriimtinos teisinės pasekmės.
Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
A. K. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu BMW, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė N. K. (1 t., el. b. l. 105). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – N. K., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM (4630 Eur) išieškojimas iš A. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. K. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 4630 Eur.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (1 t., el. b. l. 137–140, 145–148). Jos paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų areštą.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 50 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 22 paras arešto – ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – 72 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų areštą.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 7 (septyniems) mėnesiams paskiriant:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);
4) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);
5) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančios pinigų sumos – 4630 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų trisdešimt eurų) (su PVM) – konfiskavimą valstybės naudai.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.