Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. K. D. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, suinteresuoti asmenys – M. J. D., Z. A. D., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Suinteresuoti asmenys nepilnamečiai M. J. D. ir Z. A. D. į teismo posėdį neatvyko, jų įstatyminė atstovė yra pareiškėja.

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jo atstovei nedalyvaujant.

Remiantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, teismas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis J. E. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-19), kurio įpėdiniai yra sūnus M. J. D. ir dukra Z. A. D. (b. l. 5-6). Iš teismui pateikto 2014 m. balandžio 7 d. testamento, surašyto Jungtinėse Amerikos Valstijose, matyti, kad palikėjas savo turtą padalino visiems savo vaikams, tarp jų ir vaikams iš ankstesnių santuokų (b. l. 20-41). Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2019 m. vasario 25 d. liudijimas Nr. P1-837 patvirtina, kad po J. E. D. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės byla nebuvo pradėta (b. l. 7). Pareiškėjos teigimu, mirus sutuoktiniui, ji 2017 m. gegužės mėn. kreipėsi į JAV advokatus, paskirtus palikėjo testamento vykdytojais, kurie pareiškėją patikino, jog pasirūpins visais paveldėjimo klausimais, įskaitant turto, esančio Lietuvoje, tačiau pareiškėjai nesulaukus atsakymo, 2018 m. gegužės mėn., ji susisiekė su advokatais, iš kurių sužinojo, kad dėl paveldimo Lietuvoje esančio turto turi kreiptis į Lietuvos institucijas. Pareiškėja teismui pateikė lėktuvo bilietus, kurie patvirtina, kad pareiškėja su vaikais iš JAV grįžo į Lietuvą 2018 m. birželio 20 d. (b. l. 8-9).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d.). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą mirusio sutuoktinio palikimui priimti. Vertinant pareiškėjos elgesį būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėja sutuoktinio mirties metu gyveno JAV, kur ir buvo tvarkomi palikėjo palikimo paveldėjimo klausimai (palikėjas buvo sudaręs testamentą JAV), taip pat į tai, kad pareiškėja buvo klaidingai informuota vietos teisininkų, jog jai nereikia rūpintis palikimo priėmimu, todėl pareiškėja į notarą Lietuvoje nesikreipė dėl žinių apie palikimo priėmimo procedūrą stokos ir suteiktos dezinformacijos. Tai rodo, jog egzistavo nuo pareiškėjos valios nepriklausiančios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjai laiku, t. y. per tris mėnesius po sutuoktinio mirties, kreiptis dėl palikimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad netrukus po to, kai iš JAV teisininkų sužinojo apie būtinumą tvarkyti paveldėjimo klausimus Lietuvoje, pareiškėja kartu su vaikais grįžo į Lietuva.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nurodytą terminą atnaujina.

Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį, turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai (įtėviai) uzufrukto teisėmis. 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Pareiškėjos teigimu, palikėjo J. E. D. paveldimą turtą sudaro tik palikėjui nuosavybės teise priklausiusi įmonė (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, ši įmonė skolų neturi.

Kadangi palikėjo paveldimą turtą sudaro įmonė, kurios finansinė padėtis nėra žinoma, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, kad jiems netektų dengti palikėjo skolų savo turtu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgiant į tai, kad teismas, išduodamas teismo leidimus yra aktyvus, pareiškėjai leistina priimti palikimą nepilnamečių vaikų M. J. D. ir Z. A. D. vardu pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-290, 577 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos sutuoktinio J. E. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Leisti pareiškėjai M. K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti palikimą, atsiradusį po J. E. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų M. J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Ši nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.