Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Kolyčienės ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 3 metų terminuota laisvės atėmimo bausme, ją nustatant atlikti pataisos namuose; ši bausmė, dalinai sudedant, subendrintina su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, t. y. 42 parų arešto bausme, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktį, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė; į bausmės laiką įskaitytas atliktos bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, t. y. viena para.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistojo apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

5. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai.

6. Nuteistasis A. U. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam ir skyrė šią bausmę, nustatydamas jos dydį – 3 metus, kurią subendrino su kitu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laivės atėmimo bausmę, bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kad padarė baigtą sunkų nusikaltimą, veikdamas tyčia, savanaudiškais motyvais, kad jis turėjo tikslą narkotines medžiagas platinti pataisos namuose tarp nuteistų asmenų, taip siekiant ne tik gauti turtinės naudos sau, tačiau ir sutrikdyti darnų pataisos namų darbą, pažeisti pataisos namų nustatytas taisykles. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo A. U. asmenybę – kad nuosprendžio priėmimo metu buvo 18 kartų teistas, yra recidyvistas, kad byloje nagrinėtą sunkų tyčinį nusikaltimą padarė, turėdamas teistumą, iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jis buvo padaręs dar tris baudžiamuosius nusižengimus, taip pat jis baustas administracine tvarka 66 kartus, išsituokęs, nedirbantis, 8 klasių išsilavinimo. Nenustatęs pagrindų taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat įvertinęs vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismas nustatė mažesnį nei vidutinė bausmės riba bausmės dydį, t. y. 3 metus.

7. Apeliacinės instancijos teismas tokioms apylinkės teismo išvadoms visiškai pritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, visas paminėtas aplinkybes apylinkės teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs, pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą laivės atėmimo bausmę. Apeliantą apibūdinantys bylos duomenys rodo, kad švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, jam poveikio nedarys ir teismui ją paskyrus, nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatyta jokių kitų bausmės rūšių, tik terminuotas laivės atėmimas, todėl apelianto prašymas dar ir dėl šios priežasties negali būti tenkinamas. Apeliantas skunde teigia, kad būdamas laisvėje nevartoja narkotikų, nori pasitaisyti, kas neabejotinai vertintina teigiamai, tačiau visgi nėra pakankamas pagrindas, atsižvelgiant tiek į jo padarytą nusikaltimą, tiek ir į nuteistojo asmenybę, skirti jam švelnesnę bausmę. Pats nuteistasis yra atsakingas už savo veiksmus ir tik nuo jo paties apsisprendimo priklauso, ar jis ir toliau nevartos narkotinių medžiagų ne tik laisvėje, bet ir pataisos namuose. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas.

8. Taigi šiuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41, 54, 61 straipsniuose, nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.