Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) paskutinę darbo dieną dirbo iki pietų, maždaug 12 valandos. Po to M. R. susiskambino telefonu su M. G., kuris jiems pervedė avansą, gal po 150 eurų kiekvienam. Po to jie nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nusipirkti lauktuvių į namus – pirko šventėms alkoholio, saldainių, kitų smulkmenų, po to važiavo į nuomojamą namą, jį sutvarkė, išsimaudė ir susiruošė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuojant alkoholio negėrė. Sunku prisiminti kiek alkoholio jis buvo nusipirkęs, nes alkoholinio gėrimo tara buvo labai graži, nežino jos tikslios talpos. Iš alkoholinių gėrimų buvo degtinė, tačiau jos tikslaus kiekio nepamena. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvažiavome jis, M. R., V. A. ir A. D.. Automobilį vairavo M. R.. Jis sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo. A. D. automobilio gale, dešinėje pusėje. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie pietus, gal 14 – 15 val., nes darbą baigė apie 12 val., po to dar buvo grįžę į nuomojamą namą.

2.1. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) prasidėjo išgėrinėjimai. Gėriau jis, A. D. ir V. A.. Jis gėrė mažai. Trise išgėrė gal 0,7 l. talpos degtinės butelį ir vieną butelį spalvoto alkoholinio gėrimo, tikslios jų talpos nežino. Jis išgėrė mažiausiai, nes nėra mėgėjas išgerti, tik palaikė kompaniją kitiems. Kai pradėjo gerti dar nebuvo (duomenys neskelbtini), o baigė gerti netoli (duomenys neskelbtini). Begeriant bendravo tarpusavyje, buvo draugiškas pokalbis su V. A., M. R. ir A. D.. To, kas kelionėje vyko tarp jo ir A. D., piktumais nepavadintų, nes jis A. D. pasiūlė išgerti, klausė, ar dar vartos alkoholinių gėrimų ir tada patapšnojo per žandą. Tapšnojo nestipriai, nes jo dešinioji ranka ne visiškai sveika. Patapšnojo A. D., kai dar nebuvo išgėrę dviejų butelių alkoholinių gėrimų, taip padarė, nes norėjo pasiteirauti ar jis dar vartos alkoholį. Kai tapšnojo per veidą, A. D. sėdėjo, nemiegojo, viską matė. Nežino, ar A. D. vartojo daugiau alkoholio už jį, nes jis pats užmigo.

2.2. Jis tapšnojo du kartus dešine ranka. A. D. sėdėjo jam iš dešinės. Tapšnojo į kairės pusės skruostą, išorine savo delno puse. Daugiau smūgių nesudavė. Kiti liudytojai nurodė, kad buvo kilęs konfliktas, bet jokio konflikto nebuvo. Susipažinęs su bylos medžiaga ir matė nuotraukas iš tardymo veiksmų, kad jis buvo ant A. atsigulęs, bet A. D. už jį yra sunkesnis, vyresnis, aukštesnis. Jo nuomone, liudytojo V. A. parodymai labai neteisingi, nes nieko, ką šis sakė, nebuvo. Jis su V. A. nesusipykęs, kartu gyveno, šis liudytojas kaip ir neturi priežasties jo apkalbėti, nežino kodėl taip apie jį sako. Kai tapšnojo per veidą A. D., buvo prietema, matėsi kas vyksta automobilio viduje, tačiau neryškiai.

2.3. Kai pakeliui į (duomenys neskelbtini) automobilis buvo sustojęs degalinės „kolonėlėje“ jis tikriausiai miegojo. Jis stabdė A. D. bėgantį kraują iš nosies, tačiau kraujas galėjo pradėti bėgti nuo kraujo spaudimo. Tapšnodamas jis nepataikė A. D. į nosį, o kraujas bėgo iš nosies. Nematė, kad A. D. būtų kur nors prakirsta žaizda. Jam pavyko sustabdyti A. D. iš nosies bėgantį kraują, nes turėjo „škurliuką“, tačiau nepamena ar pats jį turėjo, ar jam kas nors jį davė. Jis pats „škurliuką“ uždėjo A. D. ant nosies, o šis dar savo ranką uždėjo ant jo rankos. Sustabdžius kraujavimą jis užmigo, sunku pasakyti kada atsibudo, tikriausiai jau buvo (duomenys neskelbtini).

2.4. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis niekam neskambino, tik skambino S. K., klausė ar šis leistų A. D. pas jį išsiblaivyti. Paskambinęs pranešė, kad su A. D. grįžta. Skambino iš savo telefono, gal du ar tris kartus. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini), jis žinojo kur reikia važiuoti ir parodė kelią į kolektyvinius sodus (duomenys neskelbtini), kur gyveno S. K.. Kai atvažiavo į vietą, padėjo A. D. nuvesti į namą, nes šis kažkiek valdė kojas. A. D. eiti iš automobilio padėjo S. K., jo draugas R. I. ir jis. Jis vedė A. D. suėmęs už vienos pažasties, už kitos pažasties laikė S. K., o jo draugas laikė A. D. už klubų. Jie visi trys nukentėjusįjį nuvedė į namą. Nepastebėjo, kas A. D. daiktus nunešė į namą. Laikinai A. D., atvedę į namą, paguldė virtuvėje, po to į lovą. Virtuvėje nebuvo lovos, todėl švelniai paguldė ant kilimo. Bevedant iš automobilio į namą, A. D. ant žemės nebuvo išmestas. Kai A. D. paguldė į lovą, pasikalbėjo su S. K. ir R. I., jis dar išgėrė dvi stiklines alkoholio ir nuėjo miegoti. Atsibudo, kai kažkas – greitoji medicinos pagalba arba policija, jau buvo atvažiavę.

2.5. Važiuojant automobiliu į (duomenys neskelbtini), kai patapšnojo A. D., jo ranka buvo plika, rankoje nieko neturėjo, taip pat tikrai nepataikė A. D. į nosį, jokių sužalojimų nepadarė. Tapšnodamas su tokia ranka antakio praskelti negalėtų. Bevažiuojant į (duomenys neskelbtini) gal ir buvo sustoję, išlipę iš automobilio – dabar sunku atsakyti. Kaip supranta, kelionės metu jis daugiausiai miegojo. Prieš kelionę A. D. nieko nesakė, kad yra sumuštas. Bevažiuojant į (duomenys neskelbtini), kai automobilyje stabdė kraujavimą, kalbėjo su A. D., paklausė ką jam skauda, tačiau A. D. nieko neatsakė. (duomenys neskelbtini), kai A. D. paguldė į lovą, su juo nekalbėjo. Jis galvojo, kad A. D. yra padauginęs alkoholio, dėl to negali susikalbėti, po to pats užmigo. Kai atsibudo (duomenys neskelbtini), paklausė kur A. D. ir S. K. atsakė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri A. D. išsivežė.

2.6. Prieš išvykstant iš (duomenys neskelbtini) jis nevartojo alkoholio. V. A. ir A. D. prieš kelionę taip pat negėrė alkoholio. Kambaryje jis gyveno kartu su V. A.. A. D. nesakė apie kitus sužalojimus, tik buvo sakęs, kad 1985 metais buvo patyręs galvos traumą, tačiau smulkiau nieko nepasakojo. Su A. D. dirbo kartu, nesipyko, gerai sutarė, jų darbai buvo vienodi. A. D. su savo darbu susitvarkydavo – dirbdavo su karučiu, negirdėjo, kad skųstųsi dėl darbo sąlygų. Nepastebėjo, kad A. D. anksčiau netikėtai pasileistų kraujas iš nosies. Su A. D. gyveno beveik dvi savaites, o su V. A. – ilgiau.

2.7. Automobilio vairuotojas M. R. apklausiamas nurodė, kad kelionės metu juos ramino – galbūt juos ramino dėl to, kad per triukšmingai visi bendrai kalbėjo. Nenorėtų sutikti ir su V. A. parodymais, kad V. A. ranka jį atitraukė nuo A. D., nes V. A. nereikėjo ranką pridėjus jį atitraukti nuo A. D., tai jis puikiai atsimintų. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet jis turi savo normą, nenorėjo padauginti, norėjo blaiviai mąstyti, nebuvo daug išgėręs, nuovoką turėjo ir suprato kas vyksta. A. D. tik tapšnojo, kito kontakto nebuvo. Po to dar gėrė S. K. namuose, o automobilyje siūlė A. D. išgerti, bet šis atsisakė, po to nepastebėjo ar kiti dar gėrė, nes buvo tamsu. Automobilyje gėrė bendrai, draugiškai, pasveikindami vienas kitą, negirdėjo jokio kreipimosi iš V. A.. Jis pasiūlė išgerti A. D., bet kai šis neatsiliepė ir daugiau nebegėrė, jis pats užmigo. Po patapšnojimo nebuvo niekur išlipęs, gal buvo išlipęs vėliau kažkur (duomenys neskelbtini). Nors apklausti liudytojai nurodė, kad buvo du sustojimai, jis to paaiškinti negali. Liudytojai nurodė, kad pastebėjo ant A. D. veido žymes, tačiau jis neįsivaizduoja iš kur tos žymės ant A. D. veido atsirado, nematė, kad šis kur nors būtų nugriuvęs.

2.8. Kaltę pripažįsta iš dalies – pripažįsta, kad „baliavojo“ kartu važiuodami automobiliu, ir girtavo. Nežino kaip atsakyti, kad dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažįsta iš dalies, bet kaltę iš dalies pripažįsta.

2.9. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareikštą civilinį ieškinį dėl 2975 eurų pripažįsta, sutinka su šiuo civiliniu ieškiniu, dėl jo poveikio žmogui galėjo atsirasti ši žala.

2.10. Nukentėjusiųjų B. D. ir V. D. pareikštus civilinius ieškinius iš dalies pripažįsta, turi darbą, dalimis galėtų padengti. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Dėl neturtinės žalos – supranta, kad ši žala buvo patirta, sutinka ją atlyginti dalimis.

3. Nukentėjusioji V. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis A. D. yra jos brolis. Kaltinamojo M. P. iki įvykio nepažinojo. Apie įvykį sužinojo iš brigadininkų pasakojimų, o ne iš brolio. Su broliu apie tai neteko bendrauti. Ji buvo susitikusi (duomenys neskelbtini) su vyrais – brolio bendradarbiais, jos iniciatyva, su M. ir M.. M. G. buvo viršininkas, tai bendravo su M. ir M., pavardžių neatsimena. Susitiko prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Iš pasakojimo ji suprato, kad brolį parvežė be sąmonės iš užsienio. Nepasakojo nieko kur, kas, kaip, ką, tik brigadininkas M. pasakė, kad parvežė be sąmonės. Jis pasakė: „aš nepagalvojau, kad aš jį komoje parvežiau“. Jie papasakojo, kad nuvežė brolį ir paliko sodo namelyje pas kažką. Jai davė telefoną ir pasakė vardą, pavardę – M. P., kad su juo susisiekti. Ji sužinojo, kad brolis ligoninėje tik po dviejų parų, niekas jų anksčiau neinformavo. Kalbėjo su gydytojais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gydytojas, kuris operavo, sakė, kad brolis gali būti primuštas, arba iš viso neaišku, kokios aplinkybės, bet galėjo ir darbe būti susižalojęs. Brolį surado reanimacijoje. Su broliu tokio sąmoningo, pilno kontakto nebuvo. Su broliu bendravo, kai jis buvo neurochirurgijos skyriuje, bet tokiomis trumpomis frazėm: „šalta, skauda“. Apie sužalojimą jis nieko nepasakojo. Jis rišliais sakiniais nekalbėjo. Tą dieną, 17 dieną, ją pažino. Pas brolį kiekvieną dieną buvo ligoninėje, tačiau jam sąmonė tai trumpam grįždavo, tai ir vėl be sąmonės būdavo. Per tą laiką tris kartus buvo reanimacijoje.

3.1. Turtinė žala yra 764,31 Eur, nes ji organizavo laidotuves. Laidojimo pašalpą gavo, ji išskaičiuota iš turtinės žalos ieškinio. Bendrovė po laidotuvių taip pat perdavė 500 Eur. Turtinė žala yra susijusi su brolio laidotuvėmis, vaistais, kai buvo gydomas ligoninėje. Alkoholiniai gėrimai į tą sumą neįeina.

3.2. 50 000 Eur neturtinė žala, nes su broliu jie buvo dviese, buvo geri santykiai. Per 60 metų nėra susipykę, vienas kitą visą laiką palaikė, gyveno ir kartu, ir ne kartu. Brolio netektis, apskritai žmogaus netektis, neįkainojama. Paskutiniu metu brolis ir sūnėnas gyveno jos namuose. Paskutinius 6 metus brolis dažnai gyvendavo pas juos, nes mama pasiligojo, buvo operacijos darytos. Brolis turėjo individualią veiklą, sukosi kaip galėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Brolis ją ir augino, nes tėvas paliko, išėjo. Brolis ją globojo ir gynė. Jis su pirma broliene išsiskyrė ne taip jau seniai, bet su ja santykiai labai geri, irgi ligoninėje jį prižiūrėjo. Brolis turėjo (duomenys neskelbtini) sugyventinę, o (duomenys neskelbtini) — žmoną. Mamos liga juos dar labiau suartino su broliu.

3.3. Draudimo išmokos nebuvo išmokėtos. Prieš įvykį jai nebuvo pranešta apie brolio sveikatos problemas, ar kas atsitiko darbe. Brolis anksčiau turėjo rankos ir galvos traumas. Tai buvo 1985 metais. Viena trauma be galingų pasekmių buvo 1975 metais, greitai atsigavo. 1985 metais buvo trauma rankos ir galvos, turėjo neįgalumą visam gyvenimui, turėjo didesnį, bet norėjo dirbti, o su dideliu neįgalumu nelabai galėjo.

4. Nukentėjusioji B. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra nukentėjusiojo A. D. motina. Ji apie įvykį nieko nežino. 6 Eur turtinės žalos yra už vaistus, kuriuos vartojo po įvykio. Sveikata bloga, po įvykio dar labiau pablogėjo. Po įvykio vartojo raminamuosius vaistus, o prieš tai jų nereikėjo. Dabar gydytojai prirašė daugiau vaistų, nes sukilęs spaudimas, skausmai širdies plote. Ji prašytų priteisti kiek galima mažiau, negalima skriausti, nes kaltinamasis irgi gal turi mamą, supras kaip mamai sunku, netekus vaiko. Dėl žalos dydžio ir dėl bausmės palieka teismui spręsti.

5. Liudytojas M. R. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį M. P. pažįsta, nes kartu dirbo su juo (duomenys neskelbtini), o nukentėjusįjį A. D. pažinojo tik savaitę, kai su juo taip pat kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) mieste griovimo, ardymo darbus kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Darbas paskutinę dieną baigėsi 11 valandą, ruošėsi važiuoti namo, užsuko į parduotuvę apsipirkti. Iš namų (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 14 dieną išvažiavo apie 14 valandą. Automobilį vairavo jis, o kartu važiavo M. P., A. D. ir V. A.. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo važiavo yra jo asmeninis. Tarpusavyje taip buvo sutarę, kad kartu parvažiuos į (duomenys neskelbtini). Pradžioje tarp bendrakeleivių pykčių nebuvo jokių. Paskui kažkas tarp jų buvo, tik nežino dėl ko. Dėl alkoholio vartojimo buvo pasakęs, kad draudžia automobilyje gerti. Nematė, ar pakeleiviai gėrė alkoholį, tik kažkiek kvapas jautėsi. Degalinėje buvo sustojęs, gal jie tuo tarpu užgėrė kažkiek, tačiau jis nematė. Važiuojant automobilyje nebuvo geriamas alkoholis. Jis sėdėjo už vairo, V. A. šalia jo priekyje, gale sėdėjo A. D. ir M. P.. Važiuojant gale įvyko kažkoks konfliktas, negali pasakyti dėl ko, tačiau juto, kad kažkoks šurmulys dar vyksta. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini), kai kilo šurmulys gale. Sunku prisiminti, kuris buvo to konflikto iniciatorius, kas pradėjo. Nematė, kad kas to konflikto metu kam smūgius suduotų. Konfliktavo dviese gale sėdintys.

5.1. Gali patvirtinti, kad teisingi jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog to konflikto metu M. P. sudavė kelis smūgius A. D. į veidą, pačių smūgių sudavimo nematė, tik girdėjo sudavimo garsą. Tada jis jų paklausė kas čia vyksta. Į ką M. P. pasakė, kad sudavė A. D. iš delno, tačiau neminėjo dėl ko sudavė. To konflikto metu buvo jau nakties metas. Jis tuo metu į automobilio galą nebuvo atsisukęs. Po smūgių M. P. ir A. D. vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Tie smūgių garsai gal keli buvo – trys, keturi. Tie smūgių garsai buvo kaip suduodant rankos plaštaka. Pagal garsą, galėjo būti suduota į žandą, gal dar kažkur, negali atskirti. Sėdintieji mašinos gale nebuvo su galvos apdangalais. M. P. buvo su striuke ir džinsinėmis kelnėmis, o A. D. buvo su baltinukais ir džinsais. Įsėdant į automobilį ant A. D. veido, ar kūno sužalojimų nepastebėjo. Iki to konflikto ir išgirstų smūgių, jie dar buvo sustoję pavalgyti. Kai jis grįžo pavalgęs prie automobilio, jo pakeleiviai jau buvo susėdę į mašiną ir jis nematė pasikeitimų ant jų veidų. Iš bendrakeleivių bendravimo tuo metu nesimatė, kad jie jau būtų susipykę, nes visi trys tylėjo. Po tų smūgių buvo įžeidžiantys žodžiai, keiksmažodžius vartojo M. P. ir A. D., bet jis mažiau, taip pat jie tarp savęs pykosi. Jis klausė M. P.: „Ką darai“? Šis atsakė, kad tik kelis smūgius sudavė iš delno ir tiek, o A. D. klausė, ar gali smūgiuoti atgal. Tuomet nuramino juos kartu su V. A. ir daugiau jokių smūgių negirdėjo. Kol grįžo iki (duomenys neskelbtini) daugiau jokių smurto protrūkių negirdėjo. Po tų smūgių A. D. dar kalbėjo ir žodžių necenzūriškų dar buvo, ir dar klausė, ar jis gali atgal suduoti. Gal po valandos A. D. užmigo. Po tų smūgių sudavimo, praėjus maždaug valandai, pusvalandžiui, sustojo degalinėje. Tačiau prieš tai dar buvo pirmas sustojimas aikštelėje praėjus kokiai dešimt minučių po smūgių. Tuo metu A. D. buvo sąmoningas. Sustojus, A. D. dar pats ir veidą nusivalė. Jis rado kažkokį rankšluostuką durelėse ir padavė A. D., o šis pats nusivalė veidą ir tada toliau važiavo. Kitas sustojimas buvo po valandos degalinėje, tada A. D. sąmoningas buvo, judėjo normaliai, tik neišlipo iš automobilio, bet kalbėjo, o ką, nepamena. Jis A. D. pasakė, kad gali kartu eiti iki degalinės, kad apsipraustų. V. A. bandė A. D. iškelti iš mašinos ir nusivesti iki degalinės tualeto apsiprausti, bet nepavyko, gal tiesiog per girti buvo. Jis tuo metu manė, kad A. D. nepaeina iki tualeto dėl girtumo, nes A. D. niekuo nesiskundė, jokiais skausmais. Negirdėjo automobilyje iš A. D. jokio gargimo.

5.2. A. D. veidą, jog jis yra kruvinas, pamatė jau vėliau, kai sustojo aikštelėje (duomenys neskelbtini). A. D. kraujavo gal iš nosies ar lūpos. Toje kolonėlėje A. D. su rankšluosčiu valėsi kraują. Kiti keleiviai gal buvo išlipę iš automobilio, neatsimena tiksliai dabar. Kolonėlėje pasakė A. D., kad išliptų nusiprausti, tačiau šis nesugebėjo išlipti, nes neturėjo sveikatos ir tuo metu kalbėjo pats su savimi, neatrodė sąmoningas. A. D. pats nesakė, kad blogai jaučiasi, neprašė medicininės pagalbos. Toje kolonėlėje pabuvo gal kokias 5 minutes, po to vėl pajudėjo namų link. Nuo tos kolonėlės iki parvykimo namo, gal dar buvo sustojęs nusipirkti kavos. A. D. nebuvo daugiau išlipęs iš automobilio. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini) paleisti M. P.. Nežino, ar M. P. parvežė į jo namus, tik iš tos vietos jį buvo paėmęs važiuojant į (duomenys neskelbtini). Tos vietos adreso nežino. Ten kur nuvežė A. P. buvo (duomenys neskelbtini) priemiestis, sodų teritorija. Toje vietoje turėjo vienas M. P. išlipti. O kur turėjo A. D. važiuoti, jis nežinojo. Gal M. P. su A. D. buvo susitarę, kad A. D. pasiliks kartu su M. P. – to jis nežino. Kai atvažiavo prie namelio, A. D. miegojo, tačiau A. D. iškėlė iš mašinos M. P., V. A., buvo dar du vyrai, gal jie M. P. draugai. Tie du vyrai buvo ten vietoje. Nepastebėjo, koks buvo A. D. elgesys, kai jį kėlė iš mašinos, nes jis krovė iš mašinos tašes, kol A. D. nešė į namą. Matė, kad A. D. nuo mašinos iki namo nunešė. Buvo iškrauti M. P. ir A. D. daiktai. V. A. su juo važiavo toliau, soduose nepasiliko.

5.3. Kad A. D. į namą reikėjo nešti, tai pagalvojo, kad dėl to, kad jie girti buvo, nors nematė jų geriančių automobilyje, nes neleido. Po tos kelionės vieną tuščią butelį „šnapso“ rado automobilyje ir jį išmetė, o kiek jie iš viso išgėrė – jis nematė. Tą butelį rado mašinos gale kai jau buvo (duomenys neskelbtini), prieš tai dar vieną butelį išmetė (duomenys neskelbtini).

6. Liudytojas V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta M. P. iš bendro darbo, kartu dirbo apie tris mėnesius. Su A. D. irgi kartu dirbo, tačiau tik apie dvi savaites. Dar kartu dirbo M. R.. Dirbo keturiese, darbui vadovavo M. R., jis buvo brigadininkas. Dirbo (duomenys neskelbtini) prie statybos darbų, miesto neatsimena. Įdarbintas buvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovas M. G.. Ta įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Iki to įvykio toje firmoje dirbo apie septynis metus. 2018 metų gruodžio 14 dieną baigę darbus (duomenys neskelbtini), ruošėsi važiuoti namo. Dar užvažiavo į parduotuvę apsiprekinti ir tada važiavo link (duomenys neskelbtini). M. R. automobiliu važiavo namo visa jų brigada: M. R. vairavo, jis sėdėjau šalia jo, o gale sėdėjo M. P. ir A. D.. Jam už nugaros sėdėjo A. D., o M. P. sėdėjo už vairuotojo. Kelionės metu jie trise, išskyrus vairuotoją, vartojo alkoholinius gėrimus. Dar prieš kelionę taip pat išgėrė butelį degtinės 0,7 l talpos ir važiuojant – tiek pat. M. R. to nematė, nes jie pasislėpdami gėrė. Dėl girtumo neatsimena, kiek tiksliai butelių kelionėje išgėrė. Kiek atsimena, tai kelionė normali buvo. Tik vėliau kažko M. P. su A. D. susiginčijo. Mašinos priekyje muzika grojo garsiau ir jis negirdėjo apie ką jie gale ginčijosi, dėl ko viskas įvyko. Iš pradžių M. P. su A. D. susiginčijo, o po to susimušė. Nelabai matė, nes buvo jau prisnūdęs. Tik pajuto, kai gal į jo sėdynę spyrė. M. R. pradėjo šaukti, kad baigtų muštis. Jis buvo atsisukęs į galą, kad pasakyti, jog baigtų muštis ir viskas. Pasišvietė telefonu ir matė, kad A. D. iš nosies bėga kraujas jau po to konflikto. Klausė jų dėl ko pykstasi, M. P. sakė, kad A. D. burba ir neleidžia miegoti. Kraujas A. D. iš nosies bėgo normaliai. Nelabai kreipė dėmesį į M. P. ir nematė ant jo veido jokių sužalojimų.

6.1. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi prašo jais vadovautis, nes tada geriau prisiminė viską. Gali patvirtinti, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) greitkeliu išgirdo kažkokį bildesį ir garsus panašius į suduodamus smūgius. Atsisukęs pasižiūrėti pamatė, kad M. užgriuvęs, ar atsisėdęs ant A. smūgiavo du kartus į veido sritį. Tik negali nurodyti kuria ranka. Vyko kaip ir grumtynės. Pamatė A. bėgant iš nosies kraują. M. R. pasakė, kad reikia stabdyti kraują. M. R. padavė servetėlę kur langus valo ir M. bandė stabdyti kraują. Paskui nustojo kraujas bėgti. M. R. sustojo pirmoje degalinėje, kur buvo galima sustoti. Norėjo nuvesti A. apsiprausti. Jis mėgino A. D. žadinti, tačiau šis nesikėlė. Tada jis pasakė, kad M. sumušė, tegul pats A. D. ir veda nusiprausti. M. taip pat bandė A. pažadinti, bet šis nereagavo ir tada važiavo toliau. Nuo smūgių sudavimo iki pirmos kolonėlės važiavo gal tris valandas. Kolonėlėje A. dar bandė koją kelti iš mašinos. Kai bandė A. D. kelti, tai atrodė, kad miega su paknarkimu. Kraujas iš nosies tuo metu nebebėgo, bet buvo kruvinas. Tuos kraujus A. kažkiek M. apvalė prie tos kolonėlės. Į kolonėlę A. D. nuvedę, ar nunešę nebuvo. Mano, kad po tos kolonėlės niekur daugiau nebebuvo sustoję. Po tų smūgių sudavimo alkoholio nebevartojo. Visas alkoholis buvo suvartotas iki tų muštynių. Buvo suplanavę, kad (duomenys neskelbtini) M. pirmą išleis, po to autobusų stotyje išleis A. ir tada M. jį parveš namo. Taip ir buvo. M. išleido kur jis norėjo, bandė žadinti A., bet šis nieko nereagavo. Jie nusprendė, kad A. D. girtas tiek ir tegul pamiega, kai prabus nuves jį į autobusų stotį.

6.2. Grįžę į (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kolektyvinius sodus, šalia ligoninės. Adreso jis nežino, nes M. P. pasakė kur reikia važiuoti ir kur nori išlipti. Atvažiavus į sodus A. buvo toks kaip miegantis, bandė jį nešti į sodo namelio vidų. A. D. nešė jis, M. ir dar du M. draugai, kurie buvo iš to sodo namelio. Jis nešė A. už rankos, atrodo, kad už rankos nešė ir M. P., o šio draugai A. D. nešė už kojų. Jam atrodo, kad A. daiktus iškrovė ir mašinos. Įnešus A. į namą, ten šviesos nebuvo, todėl kažkur jį paguldė. Jis dar prašė tų vyrų uždegti šviesą, tačiau nebuvo elektros. Nešant A. nebuvo išmetę. Nešant A. kraujas iš nosies, atrodo, kad nebebėgo. Paliko ten A. bei M., o M. jį parvežė namo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Nuo tos vietos kur paliko M. su A. iki jo namų yra apie 34 kilometrai.

7. Liudytojas M. G. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį M. P. pažįsta tik iš matymo, iš matymo pažinojo ir A. D.. Jie abu buvo jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. A. D. dirbo tik pusę metų, M. P. – mažiau. Darbo pobūdis – paruošti pastatus renovacijai užsienyje, smulkūs statybiniai darbai (duomenys neskelbtini). Bendrovėje M. P. ir A. D. dirbo pagal darbo sutartį pagalbiniais darbuotojais, o M. R. yra skaitomas kaip atsakingas už darbus. Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini). Į darbus (duomenys neskelbtini) darbuotojai važiuodavo automobiliu brigados vadovas su savo žmonėmis ir grįždavo. Samdydavo ir firmą, kuri parveža žmones. Šiuo atveju grįžimas buvo su įmonės darbuotoju. Komandiruotės buvo forminamos įsakymu. Negali atsakyti, ar buvo reglamentuota, kad darbuotojai grįš į (duomenys neskelbtini) su M. R..

7.1. Apie patį įvykį smulkių detalių nežino. Bendrovę apie įvykį informavo iš administracijos R. A., kuri dirba įmonėje vadybininke-administratore. Jis pats tuo metu kelionėje buvo. Darbuotoja jam pasakė, kad A. D. yra ligoninėje. Vidinis tyrimas buvo atliekamas dėl to įvykio su darbų saugos įmone, kuri aptarnauja jų įmonę. Apie konfliktą grįžtant iš (duomenys neskelbtini) negali nieko pakomentuoti, nes jo ten nebuvo.

7.2. Darbuotojai, kurie vyksta dirbti į objektus užsienyje, skaitosi komandiruote, nes jų įmonės darbuotojai neturi pastovios darbo vietos. Vykimui į komandiruotę kartais darbuotojai paimami iš namų, kartais jie atvyksta patys į darbovietę, iš ten būna paimami, pagal susitarimą individualiai. Iš užsienio parveža į namus, o kaip buvo susitarta šiuo atveju, jis negali pasakyti. Kiek žino bendrovė išmokų žuvusiojo mamai nemokėjo. Visi jų įmonės darbuotojai yra drausti. Nežino, ar šiuo atveju buvo sprendžiama, ar tai buvo draudiminis įvykis, ar – ne, reikėtų tuo specialiai pasidomėti. Kai buvo A. sesuo pas juos atvykusi, kiek pamena, iš savo lėšų jai kažkiek davė pinigų, bet dabar tikslios sumos neatsimena – gal 400 eurų. Tai buvo pagalba ne iš įmonės, o iš asmeninių lėšų, nes labai gaila buvo žmogaus. Sudėtinga buvo prieš laidotuves susisiekti su artimaisiais, neišėjo sužinoti laidotuvių datos, tačiau jis norėjo pats atvykti į laidotuves.

7.3. Kiek jam žinoma iš A. D., dirbant (duomenys neskelbtini), nusiskundimų dėl sveikatos nebuvo. Prieš priimant į darbą visada prašoma sveikatos kortelės, kad sveikata atitiktų darbo pobūdį. Kalbant apie tą brigadą, kurioje dirbo M. P. ir A. D., tai dėl kokių nors konfliktų nėra gavę nusiskundimų. Taip pat nieko nėra girdėjęs, kad būtų konfliktų tarp M. P. ir A. D..

8. Liudytojas R. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį M. P. pažįsta iš matymo. Jis buvo pas S. K. sodo namelyje (duomenys neskelbtini), kai M. P. grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jis grįžo iš lauko tualeto, kai M. P. jau buvo grįžęs ir su S. K. tarpusavyje kalbėjosi. Buvo dar toks vyriškis – M. P. bendradarbis, kuris gulėjo ant žemės, tada jį kartu pernešė ir paguldė ant lovos. M. P. juos su S. K. pavaišino vokišku alkoholiu, išgėrė po stikliuką ir M. P. nuėjo miegoti pasakęs, kad po tolimos kelionės yra pavargęs, kad važiavo 18 valandų. Jie su S. K. pasiliko toliau kalbėtis. Tas žmogus, kurį paguldė, nesikėlė, gulėjo ir lyg knarkė, lyg šnarpštė. Su S. K., po to kai tą žmogų pamėgino pažadinti, bet jis nereagavo, pagalvojo, kad reikia kviesti greitąją. S. K. iškvietė greitąją. Greitoji atvažiavo ir išvežė tą žmogų. Tuo metu jau buvo pradėję brėkšti kai iškvietė greitąją. Nutarė kviesti greitąją, nes tas žmogus lyg knarkė, lyg gargaliavo kažkaip.

8.1. Šio žmogaus jis nepadėjo nešti iš automobilio. Kai jis atėjo iš lauko tualeto į namelį, tas žmogus jau gulėjo virtuvėje ant grindų, tik po to jie jį nunešė ir paguldė ant lovos. Tame namelyje nėra elektros, buvo dar tamsu ir todėl jis nematė sužalojimų ant to žmogaus. Kraują tam žmogui prie nosies ir ant drabužių pastebėjo tik kai jau greitoji atvažiavo.

8.2. Iš pradžių pagalvojo, jog tas žmogus girtas, matėsi, kad kaip maišas, todėl paguldė į lovą, kad prasiblaivytų, bet jis nesikėlė, tokie buvo iš jo garsai kaip, kad knarktų, kaip, kad gargaliuotų. Praėjo gal valanda, gal – dvi ir tada jie su S. K. pajudino jį, tačiau žmogus nereagavo, gargaliavo ir tik tada nusprendė kviesti greitąją. M. P. tuo metu, kai kvietė greitąją, miegojo. Namelyje tam žmogui niekas smūgių nesudavė.

8.3. Nesuprato, ar M. P. grįžo išgėręs, nes atrodė tik išvargęs po kelionės. Jis pats tuo metu nebuvo išgėręs. Kai tą žmogų nešė nuo grindų į lovą, gal ir jautėsi alkoholio kvapas, bet aiškiai pajuto tik tada kai nešė tą žmogų į greitąją. M. P. jiems paaiškino, kad tas žmogus yra jo bendradarbis, išgėręs, pagulės ir tada važiuos į (duomenys neskelbtini). Nieko apie jokį konfliktą M. P. nepasakojo. M. P. su jais gal du „čierkiukus“ išgėrė ir nuėjo miegoti. Tas žmogus miegojo, nieko nepasakė, tik knarkė ir gargaliavo. Žmogus kitame kambariuke gulėjo, ne tame kuriame jie gėrė su S. K.. Durys buvo atidarytos ir aiškiai girdėjosi. Namelis be elektros ir negrojo joks radijas, nerodė televizorius. Taip pat buvo to žmogaus tašė. M. pasakė kuri to žmogaus tašė, kuri – jo. To žmogaus tašės neapžiūrinėjo ir nekraustė. Daiktus tašėje matė, kai to žmogaus tašę pristatė į policiją, tyrėjas tuos daiktus surašinėjo. Apart to žmogaus tašės kitų jo daiktų nematė, telefono nematė.

9. Liudytojas S. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad M. P. yra jo geras draugas. Parvažiuojant M. P. jam paskambino bei paklausė, ar priims jį ir dar vieną žmogų permiegoti. Taip pat paprašė, kad M. P. pasitiktų prie keliuko. Tuo metu pas jį namuose buvo R. I., tačiau jie kartu negyvena. Pasitikti M. P. jis išėjo vienas, o R. I. tuo metu ėjo į lauko tualetą. Nuo namelio iki tos vietos, kur privažiavo automobilis, buvo gal 15 metrų. Atvažiavus automobiliui, iš jo išlipo M. P., kuris sėdėjo už vairuotojo, gale. M. P. apėjo automobilį, atidarė kitas galines dureles ir tada paėmė dar vieną pakeleivį. Tas pakeleivis irgi buvo automobilio gale tik iš kitos pusės. Tas pakeleivis pats neišlipo, nuo jo dvelkė alkoholis, reikėjo šį žmogų nešti. Šį žmogų nešė trise: jis, M. P. ir keleivis, kuris sėdėjo šalia vairuotojo. Jis nešė už kojų, M. P. ir keleivis nešė už rankų. Tas žmogus, kurį jie nešė, nebuvo sąmoningas. M. P. nieko neaiškino kas tam žmogui, sakė, kad girtas miega. M. P. sakė, kad tą žmogų reikia nešti į vidų, kad permiegotų. Neatsimena kas to žmogaus tašę ir iš kur paėmė, ir kas ją parnešė į namelį. Buvo viena tašė to žmogaus ir viena tašė buvo M. P.. Negali prisiminti kaip tas žmogus buvo apsirengęs. Kai tą žmogų nešė buvo tamsu ir ant jo kraujo nematė, tik ryte pamatė. Parnešę tą žmogų į namelį, paguldė virtuvėje, po to pernešė į kambarį. Nešant nebuvo to žmogaus išmetę. Kol šį žmogų nešė, jis su jais iš vis nebendravo. Su tuo kitu keleiviu, kuris išlipo iš mašinos priekio, jis iš vis nieko nešnekėjo, apie kelionę nieko nepasakojo. Šis keleivis padėjo parnešti žmogų į namelį ir išėjo, su jais namelyje nepasiliko. Kai tą žmogų jau parnešė į namelį, tik tada R. I. parėjo iš tualeto. Tada iš virtuvės tą žmogų nešė paguldyti į lovą. Nešė trise: jis, R. I. ir M. P., nes lova buvo ne virtuvėje, o kitame kambaryje. Kai paguldė tą žmogų į lovą, juos su R. I. M. P. pavaišino parvežta degtine. Degtinės buvo didelis, gal litro talpos. Visi trys gėrė – jis, M. P. ir R. I.. M. P. šiek tiek išgėrė ir ėjo atsigulti, nepasakojo, kad buvo susimušęs. Kai M. P. nuėjo miegoti, jie su R. I. baiginėjo gerti tą degtinę. Paryčiais užbaigė gerti, kai jau aušo. Girdėjo, kad kažkas gargaliavo, knarkė tame kambaryje, kur paguldė tą žmogų. Jis nuėjęs pajudino tą žmogų ir pamatė, kad ant jo yra kraujo. Tas žmogus į nieką nereagavo ir tada jis iš savo telefono paskambino greitajai „112“. Greitajai apie tą žmogų nieko neaiškino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad skambindamas greitajai pasakė, jog tą žmogų rado kieme, nes nenorėjo reikalų turėti su pareigūnais. Dabar pasakoja visą teisybę. Greitoji išvežė tą žmogų į ligoninę, o jo tašė liko virtuvėje. Paskui jo tašę išsivežė policija. Kol gėrė degtinę su R. I. to žmogaus tašės niekas neapžiūrinėjo.

9.1. Iki atvažiuojant M. P. jis ir R. I. buvo gėrę alaus – abu buvo išgėrę vieną litrinį butelį alaus, todėl viską gerai atsimena, nes nebuvo girtas.

9.2. Jam M. P. pasakė, kad kolonėlėje tam žmogui buvo suduota buteliu. Sakė, kad ta kolonėlė buvo užsienyje. Sakė, kad kiti asmenys sudavė buteliu į galvą. Sakė, kad parvykstant namo sustojo kolonėlėje. Daugiau smulkmenų apie tai nepasakojo. Jiems geriant M. P. pasakojo, tačiau dabar gerai neatsimena, ar tą patį vakarą kai grįžo pasakojo, ar kitą dieną.

10. Liudytojas J. D., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiamas liudytoju nurodė, kad A. D. yra jo tėvas. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio kartu su tėvu gyvena (duomenys neskelbtini). Su tėvu kartu važinėjo į (duomenys neskelbtini) dirbti. Šių metų spalio mėnesį kartu su tėvu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie statybos darbų. Namo į (duomenys neskelbtini) grįžo šių metų gruodžio 15 d. Prieš grįžtant į (duomenys neskelbtini) su tėčiu maždaug apie 10 dienų dirbo skirtingose brigadose, todėl namo grįžo atskirai. Nežino, kaip ir su kuo namo važiavo tėtis bei kas nutiko kelionės metu. Apie tai, kad tėtis A. D. yra ligoninėje, sužinojo gruodžio 17 d. apie 10.30 val. Apie 16.30 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurochirurgijos skyrių, kur tuo metu gulėjo tėvas. Jį gydantis gydytojas leido pabūti su tėvu. Tėvas elgėsi neadekvačiai, tačiau šiek tiek su juo pavyko pabendrauti. Tėvo paklausė, ar jis pats susižeidė griūdamas. Tėvas atsakė, kad ne. Po to jo paklausė, ar jį primušė. Tėvas atsakė, kad taip. Tuomet jo paklausė, ar jį sumušė asmuo pravarde „A.“. Tėvas palinguodamas galvą atsakė, kad taip. Daugiau tėvas nieko nepasakojo, nes jis nekalbėjo. Jis tik atsakinėjo taip arba ne, daugiau nebuvo įmanoma su tėčiu pasikalbėti, nes jis kažką neaiškaus kalbėjo, nesuprato ką. Tėvo paklausė konkrečiai, ar jį sumušė asmuo pravarde „A.“, nes jam dar važiuojant namo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), pats brigadininkas M., kuris ir vežė namo, pasakė, kad tėvas važiuodamas namo „baliavoja“ su „A.“, todėl ir pagalvojo bei paklausė, ar jį sumušė „A.“. Šio asmens pats nepažįsta ir nežino, kas jis toks. M. pavardės irgi nežino. Iš kur M. žinojo, kad tėvas „baliavoja“ su „A.“, nežino, greičiausiai bus susiskambinęs su tėvo brigadininku M.. Pats su M. nekalbėjo. Daugiau su tėčiu pasikalbėti nepavyko, nes jis vis dar yra nebendraujantis nors šiuo metu jau yra perkeltas į Neurochirurgijos skyrių. (1 t., b. l. 101–104).

11. Liudytojas M. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiamas liudytoju nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba brigadininko pareigose, jo brigada 2018 m. gruodžio 147 d. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną išvažiavo ir kita brigada, kurios brigadininkas M. R.. Tiksliai pamena, kad iki (duomenys neskelbtini) likus maždaug 30 km, paskambino M. R. pasiteirauti kaip kelionė, pasakė, kad viskas gerai, jis pasakė, kad jo „chebra“ biški išgėrinėja, tačiau nei kas, nei kiek, neklausė. Dar kartą susiskambino (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) kaimo, jis paklausė, kur veš J., pasakė, kad pažiūrės stotyje ar bus autobusas, nes J. gyveno (duomenys neskelbtini), J. ir išvažiavo gruodžio 15 d. 7 val. autobusu. Vienu žodžiu jis teiravosi dėl to, kad jeigu vežtų J. į (duomenys neskelbtini), tai ir tėvą A. jo ekipaže važiavusį parvežtų, bet J. išvažiavo autobusu. Kad J. būtų rūpinęsis, kaip tėvas grįš, nežino. Jis vienas pats išvažiavo į (duomenys neskelbtini), apie tėvą nieko neklausė. 2018-12-15 po pietų iš bendrovės sekretorės sužinojo, kad policija paskambinusi pasakė, jog A. D. guli ligoninėje, daugiau nieko nesakė, jis ir neklausė. Tiksliai nepamena, bet lyg iš M. R. kažką sužinojo, tai yra, kad gėrė važiuodami, žinojo ir susiskambinus (duomenys neskelbtini), tai pagalvojo, kad dėl girtumo ligoninėje. Pats A. D. ir (duomenys neskelbtini) yra jautęsis blogai dėl sveikatos, bet tiksliai nieko nežino. Apie jokį konfliktą M. nesakė, jis ir nesigilino. Asmeniškai į ligoninę nebuvo nuvažiavęs. Gal savaitės bėgyje, gal po savaitės paskambino A. D. sesuo, su kuria susitiko (duomenys neskelbtini) bažnyčios aikštelėje. Mano, kad ji kontaktus sužinojo iš J., jis buvo jo brigadoje. Moteris tiesiog teiravosi apie sužalojimo aplinkybes, bet jai nieko konkretaus negalėjo pasakyti, nes nežinojo. Taip pat ji kažką klausė, kodėl ilgai nebuvo pranešta artimiesiems. Pasakė, kad nieko apie tai nuo pat pradžios nežinojo, todėl tai ne jo pareiga pranešti, o kas ir kada pranešė artimiesiems, nežino. Dėl kokių priežasčių ir kur buvo sužalotas A. D., nežino (1 t., b. l. 106–107).

12. Ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad tvirtina abi savo išvadas duotas atliekant tyrimus pagal pateiktas užduotis ikiteisminio tyrimo metu.

12.1. Antrojoje išvadoje nurodyta, kad M. P. nurodytomis aplinkybėmis – sudavimu plaštaka, kurios pirštai ištiesti į veidą, negalėjo būti padaryti sužalojimai, nuo kurių vėliau nukentėjusysis mirė. Šiandien kaltinamasis teismui nurodė, kad išorine plaštakos dalimi trenkė į A. D. į kairę galvos pusę, veidą. Kadangi A. D. gulėjo ir buvo gydomas ligoninėje nuo 2018-12-15, o mirė 2019-01-07, tyrimo metu buvo atsižvelgiama į medicininius dokumentus, nes jam padaryti sužalojimai buvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose ir yra svarbūs. Buvo padaryti ir išoriniai sužalojimai. Nustatyti šie sužalojimai: momens smilkinio srityje, kairėje galvos pusėje, operacijos metu nustatyta, kad yra lūžęs momenkaulis ir smilkinkaulis, bei išsiliejęs kraujas po kietuoju smegenų dangalu. Pristačius A. D. į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2019-12-15, buvo nustatytas patinimas kairėje momens srityje, tai parodo kontakto vietą, kur buvo padarytas sužalojimas ir lūžo kaulai, o išoriškai nustatytas patinimas ir kraujo išsiliejimas. Kai A. D. buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, priėmimo skyriuje buvo užfiksuota žaizda kairiajame antakyje, šią žaizdą (duomenys neskelbtini) ligoninėje išplovė ir susiuvo – tokia žaizda buvo fiksuota kaip išorinis sužalojimas. Kadangi tą pačią dieną A. D. buvo pervežtas į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas ir nustatyti kiti sužalojimai. Vienas sužalojimas buvo veide – antakis, o kiti sužalojimai buvo kairėje – plaukuotosios galvos dalies srityje. Pagal girdėtus kaltinamojo parodymus – padaryti mirtį sukėlusius sužalojimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu, kaukolės kaulo lūžius, suduodant smūgius ne į galvą, o į veidą, kaip kad nurodo kaltinamasis, tikrai negalima, tokios aplinkybės neatitinka, nes lokalizacija yra skirtinga. Patapšnojimas pirštais, ranka nėra toks stiprus. Dėl antakio žaizdos – lokalizacija atitinka, nes tai veidas, galėjo būti nuo poveikio į veidą. Mažai tikėtina, kad pirštais galima padaryti tokius sužalojimus, žaizdą. Suduodant smūgius plaštakos apatine dalimi, riešu galima prakirsti antakį, jei yra stiprus smūgis, nebūtinai plaštaką sugniaužus į kumštį, apatine plaštakos dalimi galima padaryti abu tokius sužalojimus, tik smūgių stiprumas gali skirtis, į veidą reikia mažesnio smūgio, nes antakis prie kaulo ir žaizda gali pasidaryti greičiau, o į smilkinio sritį turi būti stipresnis smūgis, kad būtų patirti tokie sužalojimai. Išvadoje paminėjo ir apie A. D. praeityje patirtą traumą. Medicininiuose dokumentuose, kuriuos gavo, nustatyta, kad A. D. 1985 m. buvo patyręs galvos traumą, tai buvo įspaustinis lūžis kairio momenkaulio srityje, dėl to buvo atlikta operacija ir liko 3x4 cm. kaulinio audinio defektas. Paskutinės traumos metu patirtas kaulo lūžis buvo nustatytas operacijos metu, buvo atlikta radikali operacija, išpjautas lopas 10x12 cm., lūžis ir senas kaulo defektas buvo pašalinti. Mirusiojo tyrimo metu jų jau nebebuvo, kadangi lūžis ir senas defektas buvo pašalinti operacijos metu. Atsižvelgiant į tai, jei omenyje turimas smūgio stiprumas, galimai reikėjo mažesnės smūgio jėgos trauminiam poveikiui, nes jau buvo defektas, dėl to lengviau lūžta kraštai ir smegenys yra mažiau apsaugotos.

12.2. Grįžtant prie kaltinamojo parodymų, kad jo kairė ranka silpnesnė, neatmetama galimybė, kad jis ir dešine ranka galėjo sužaloti nukentėjusįjį, galėjo būti visaip, nes automobilyje buvo vietos pasisukti, o sužalojimas padarytas nukentėjusiajam kairėje galvos pusėje, įtariamajam sėdint iš dešinės. Tikėtina, kad turėjo būti du smūgiai, nes sužalojimai buvo padaryti veide ir galvos srityje.

12.3. Anksčiau defektuotos kaukolės dalies nematė, apie tai žino tik iš pateiktų medicininių dokumentų, nukentėjusysis dėl to buvo pripažintas neįgaliu, medicininiuose dokumentuose parašyta, kad yra 3x4 cm. kaulo defektas kairiame momenkaulyje. Tai, kad praeityje defektuota kaukolės dalis buvo traumuota ir nagrinėjamo atvejo metu, matyti iš medicininių dokumentų – chirurginės operacijos protokolo, jame užfiksuota, kad 2018-12-15, operacijos metu, kairėje momenkaulio, smilkinkaulio srityje buvo išpjautas 10x12 cm kaulinis lopas, po kietuoju dangalu rasta krešulių, kraujavimas sustabdytas, taip pat įrašyta, kad kaulai perlūžę temporaliai (smilkinkaulis), parietaliai (momenkaulis). Perlūžę abu kaulai, momenkaulis yra aukščiau, o smilkinkaulis žemiau. Nuo defekto vietos galėjo būti ir į viršų, ir į apačią. Tyrimo metu nustatyta, kad tas defektas, kuris buvo smilkinkaulyje ir momenkaulyje, nuo defekto apatinės dalies smilkinkaulyje tęsėsi 4 cm. Lūžio liniją, likusią po išpjauto lopo kaukolėje, pats matė savo atlikto tyrimo metu, tai šviežias, nesugijęs lūžis. Nuo 1985 m. A. D. asmens sveikatos istorijoje buvo siuntimas dėl neįgalumo nustatymo, buvo kažkokių nusiskundimų dėl kalbos sutrikimo, daugiau akcentuota dėl dešinės rankos pakenkimo, dešinės rankos nervo pažeidimo, nežino po kiek laiko ir kaip ranka atsistatė. 2007 m. A. D. buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, jis negalėjo dirbti aukštyje, galėjo dirbti lengvą darbą, nesusijusį su dešinės plaštakos apkrovimu, daugiau duomenų apie sveikatos būklę negauta.

12.4. Kaltinamojo aiškinimu A. D. kraujas iš nosies pradėjo bėgti netikėtai, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatytų nesmurtinės ligos požymių, kad žmogui savaime galėtų pasireikšti kraujavimas iš nosies, burnos. Patyrus tokio pobūdžio traumą – kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, kuris buvo konstatuotas nukentėjusiajam A. D., būdingas palaipsnis sąmonės netekimas, nuo traumos pradžios nukentėjusiojo būklė sunkėjo, tai klasikinė eiga, prasidėjus kraujo išsiliejimui būna vadinamasis „šviesus periodas“, tuo metu asmuo dar būna aktyvus, gali savarankiškai atlikti veiksmus, kalbėti, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo būklė blogėja, kol smegenys yra spaudžiamos ir jis praranda sąmonę, nebegali atlikti jokių veiksmų, tai vyksta palaipsniui ir priklauso nuo kraujavimo greičio, šiuo atveju A. D. keletą minučių galėjo būti sąmoningas, tai atitinka patirtam sužalojimui.

12.5. Kad kaltinamasis su riešu galėjo padaryti tokį sužalojimą yra neatmestinas dalykas, pirštais tikrai nesuduotų tokio smūgio. Tai turėjo būti smūgis, negali pasakyti koks galėjo būti atstumas centimetrais, bet abu sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, o ar tai buvo pašalinis daiktas, ar ranka, ar rankos dalis, negali atsakyti. Į galvos sritį suduotas smūgis ne iš kelių centimetrų atstumo, o antakį sužaloti paprasčiau. Atsakant ar galėjo tokio pobūdžio trauma būti padaryta su buteliu, reikėtų žiūrėti į tai, su kokia butelio dalimi trenkta, dažniausiai butelį laiko už „kaklo“, tai trenkia butelio dugnu, po tokio smūgio lieka žaizda, šiuo atveju buvo patinimas toje vietoje, kur buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai, o žaizdų nebuvo užfiksuotų, nebent trenktų butelio šonu – tai pusapvalis daiktas, kampų nėra, žaizdų gali nelikti, taigi teoriškai galima, nes tai kietas bukas daiktas. Jei būtų trenkęs butelio galu, turėjo likti žaizda.

13. Be nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų asmenų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

13.1. iš 2018-12-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-59239-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. gruodžio 15 d. 14:20 val., iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriaus gautas pranešimas, jog GMP pristatė D. A., (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuriam diagnozuotas trukminis sąmonės netekimas. Asmuo paguldytas į Reanimacijos skyrių, vėliau išvežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam diagnozuotas galvos intrakrajinis sumušimas (1 t., b. l. 12–15);

13.2. iš 2019-01-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2019-01-07 nusikalstama veika kvalifikuota ir tyrimas tęsiamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi 2019-01-07 iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad 2019-01-07 ryte A. D. mirė (1 t., b. l. 6–8);

13.3. iš 2018-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota kiemo, esančio nuo (duomenys neskelbtini) į namų Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad kiemas yra bendro naudojimo, danga pasidengusi plonu sniego sluoksniu, pėdsakų nestebima (vieta, kurioje stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)?, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–27);

13.4. iš 2018-12-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis lengvasis, karavano tipo, juodos spalvos. Automobilio salono sėdynės aptrauktos gelsvos spalvos oda. Apžiūrėjus automobilio galinę sėdynę, ant dešinėje pusėje esančio saugos diržo matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Atkėlus dešinės pusės galinės sėdynės sėdimąją dalį, ant sėdynės krašto matosi išdžiūvusi tamsiai raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ties sėdynės viduriu esantis saugos diržas išteptas raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Kairės pusės galinių durelių rankena iš vidinės pusės ištepta raudonos spalvos dėme, panašia į kraują. Apžiūrėjus automobilio salono priekį, ant automobilio sėdynių, apdailos detalių, dėmių, panašių į kraują nepastebėta. Apžiūrėjus automobilio bagažinę joje dėmių, panašių į kraują nepastebėta (1 t., b. l. 28–38);

13.5. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. buvo padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai, muštinė žaizda kairiame antakyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, nurodyti kuo konkrečiai nėra galimybės. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Žaizda kairiame antakyje galėjo gautis tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. A. D. mirtį sukėlęs sužalojimas - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą - galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, jo galvos kairę pusę paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairi smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Žaizda kairiame antakyje galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Imant atskirai kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš (airio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, žaizda kairiame antakyje kvalifikuojama nežymius sveikatos sutrikdymu. A. D. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą (2 t., b. l. 68–71);

13.6. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis pateiktų dokumentų duomenimis, A. D. 1985 m. balandžio mėnesį patyrė galvos traumą, kurios pasėkoje jam buvo diagnozuotas kairio momenkaulio įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumušimas. Po šios traumos gydymo kairiame momenkaulyje liko 3 cm X 4 cm kaulinio audinio defektas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad dėl šios traumos esančių padarinių reikėjo mažesnės trauminės jėgos poveikio, padarant sužalojimus A. D. galvoje (kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlusį galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžį) 2018-12-15 įvykio metu. Plaštaka, neatsižvelgiant į jos konkrečia vietą, pagal žalojančias savybes yra priskiriama kietam bukam daiktui. Įtariamasis M. P. nurodė, kad sudavė smūgius dešine plaštaka, kurios pirštai buvo ištiesti, į A. D. veidą. Tokiomis įtariamojo M. P. nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti padaryta muštinė žaizda A. D. kairiame antakyje. Kiti sužalojimai - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžis - lokalizuoti kairėje A. D. galvos pusėje, todėl atsižvelgiant į jų lokalizaciją ir pobūdį (kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas), įtariamojo M. P. nurodytomis aplinkybėmis (suduoti smūgiai plaštaka, kuriuos pirštai ištiesti, tik į veidą) negalėjo būti padaryti (2 t., b. l. 75–77);

13.7. iš 2019-07-15 liudytojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. A. parodė bei paaiškino jo matytas įvykio aplinkybes. Parodymams patikrinti buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) AVPK teritorijoje esantis tarnybinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei žmogaus formos iškamša – manekenas. V. A., paėmęs manekeną, pasodino jį automobilio gale į už priekinės keleivio sėdynės esančią vietą bei parodė, kur važiuojant sėdėjo A. D. (Foto Nr. 1). Toliau V. A. manekeną padeda į tokią poziciją (Foto Nr. 2), kurioje A. buvo, kai jis atsisukęs pamatė ant jo „užvirtusį, užsėdusį“ M. ir toliau parodo pirštu į galvos sritį (kairiąją galvos pusę), kur jis matė kaip M. du kartus smūgiavo (Foto Nr. 3), kur tiksliai smūgiavo, ar rankos plaštaka, ar kumščiu, taip pat negalėjo įvardinti ir parodyti. Galiausiai V. A. parodo, į kokią poziciją, jeigu tiksliai pamena, A. atsisėdo po jų su M. išskyrimo (Foto Nr. 4) (1 t., b. l. 94–98);

13.8. iš 2018-12-19 kaltinamojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė ir paaiškino įvykio, kurio metu sužalojo A. D., aplinkybes. Parodymams patikrinti buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vidiniame kieme esantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“. M. P. pirmiausiai parodo, kur sėdėjo M., t. y. asmuo kuris vairavo automobilį. Po to, parodo, kad V. sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, šalia vairuotojo. Tuomet M. P. paaiškina, kad A. D. sėdėjo automobilio gale už V.. Po to įtariamasis paaiškina, kad jis įvykio metu sėdėjo automobilio gale už M. bei tai parodė. Tuomet M. P. parodė kokioje padėtyje buvo A. D., kai jam sudavė smūgius. Paaiškino, kad A. D. sėdėjo veidu atsisukęs į automobilio priekį, priekinę keleivio sėdynę. Taip pat parodė, kokioje padėtyje buvo jis pats suduodamas smūgius. M. P. paaiškino, kad A. D. sudavė du – tris smūgius ranka į veidą bei parodė kaip ranka sudavė ir kur sudavė visus kartus. Jis paaiškino, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė viršutine plaštakos dalimi, kurios nebuvo suspaudęs į kumštį, t. y. ranka buvo ištiestais pirštais. Jis paaiškino, kad buvo tamsu ir tiksliai kur sudavė nematė, tačiau jam atrodo, kad į veidą. Paaiškino, kad nukentėjusiajam tikrai kliuvo į nosį (2 t., b. l. 146–154);

13.9. iš 2018-12-19 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas S. K. pateikė A. D. daiktus: polietileninį krepšį (languotas), oranžinės spalvos maišelį, užrašų knygeles (5 vnt.), plastikinius kalendorius (2 vnt.), žiebtuvėlį, plastikinę dėžutę su kortomis, rašiklius (2 vnt.), statybinį peiliuką (1 vnt.), pieštukus (2 vnt.), medinį sulankstomą metrą, plastikinį laikiklį Haaf, tvarsčius (10 vnt.), dėžutę „Sudocrem“, raudonos spalvos dėžutę su muilu, akinių dėžutę su akiniais, kvepalų dėžutes „Christina Aquilera“ (2 vnt.), tualetinį popierių, buteliuką „Octenisept“, buteliuką „Forever“, skutimosi putų buteliuką, kelių eismo taisyklių knygą, sausainių dėžutę „Doppel kekse“, šokolado plyteles (3 vnt.), arbatos dėžutes (2 vnt.), kavos pakelį „Tchibo“, pirštines, šlepetes, marškinius (3 vnt.), pakrovėją, megztinį, rankšluostį, apatines kelnaites (1 t., b. l. 156–162);

13.10. iš 2019-04-25 nutarimo matyti, kad šie daiktai pripažinti neturinčiais reikšmės tyrimui ir grąžinti nukentėjusiajai V. D. (1 t., b. l. 167–169);

13.11. iš 2019-06-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš BPC išreikalautas skaitmeninis garso įrašas, kuriame nurodyta, kad 2018-12-15 12.06 val., BPC gautas pagalbos skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (S. K.). Telefoniniame garso įraše yra informacija apie iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 3 min. 29 s.. Asmuo, kuris prisistatė K. S. pavarde, nurodo, kad žmogus yra komoje, jį nurodo radęs gatvėje ir parsitempęs į namus. Atsakydamas į operatorės klausimus nurodo, kad jam yra kruvinas veidas, jis neturi sąmonės, nejuda, nors dar kvėpuoja (1 t., b. l. 19–21).

17.1. Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, kaltinamasis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 93–110), nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nevedęs, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad jam taikytas psichiatrinis gydymas, ar jis būtų įtrauktas į Psichiatrijos įskaitą, nėra (2 t., b. l. 80).