- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 1-27-519/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59239-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- B. D., V. D.
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Rasai Jančauskienei, Raimondai Katiliūtei, Jolantai Plungienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. P. nužudė kitą žmogų, o būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. gruodžio mėnesį, naktį iš 14-os į 15-ą dieną, apie 04.00 val., automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant kryptimi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) – (Lietuvos Respublika), (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, Europos kelio (greitkelio) (duomenys neskelbtini) atkarpoje prie (duomenys neskelbtini) miesto, tiksliai nenustatytoje vietoje, asmeninio konflikto su A. D. metu, užgulęs A. D. ant automobilio galinės sėdynės tyčia sudavė jam ranka ne mažiau kaip 2 kartus į kairiąją galvos pusę, tuo padarydamas A. D. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlusį galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžius, muštinę žaizdą kairiame antakyje, ko pasėkoje nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą, A. D. 2019 m. sausio 7 d. 9.10 val., (duomenys neskelbtini) Respublikinės ligoninės Reanimacijos skyriuje mirė, taip tyčia nužudė A. D..
I. Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų ir kitų ištirtų įrodymų esmė
2. Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iš dalies ir teisiamajame posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) paskutinę darbo dieną dirbo iki pietų, maždaug 12 valandos. Po to M. R. susiskambino telefonu su M. G., kuris jiems pervedė avansą, gal po 150 eurų kiekvienam. Po to jie nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nusipirkti lauktuvių į namus – pirko šventėms alkoholio, saldainių, kitų smulkmenų, po to važiavo į nuomojamą namą, jį sutvarkė, išsimaudė ir susiruošė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuojant alkoholio negėrė. Sunku prisiminti kiek alkoholio jis buvo nusipirkęs, nes alkoholinio gėrimo tara buvo labai graži, nežino jos tikslios talpos. Iš alkoholinių gėrimų buvo degtinė, tačiau jos tikslaus kiekio nepamena. Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvažiavome jis, M. R., V. A. ir A. D.. Automobilį vairavo M. R.. Jis sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo. A. D. automobilio gale, dešinėje pusėje. Iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo apie pietus, gal 14 – 15 val., nes darbą baigė apie 12 val., po to dar buvo grįžę į nuomojamą namą.
2.1. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) prasidėjo išgėrinėjimai. Gėriau jis, A. D. ir V. A.. Jis gėrė mažai. Trise išgėrė gal 0,7 l. talpos degtinės butelį ir vieną butelį spalvoto alkoholinio gėrimo, tikslios jų talpos nežino. Jis išgėrė mažiausiai, nes nėra mėgėjas išgerti, tik palaikė kompaniją kitiems. Kai pradėjo gerti dar nebuvo (duomenys neskelbtini), o baigė gerti netoli (duomenys neskelbtini). Begeriant bendravo tarpusavyje, buvo draugiškas pokalbis su V. A., M. R. ir A. D.. To, kas kelionėje vyko tarp jo ir A. D., piktumais nepavadintų, nes jis A. D. pasiūlė išgerti, klausė, ar dar vartos alkoholinių gėrimų ir tada patapšnojo per žandą. Tapšnojo nestipriai, nes jo dešinioji ranka ne visiškai sveika. Patapšnojo A. D., kai dar nebuvo išgėrę dviejų butelių alkoholinių gėrimų, taip padarė, nes norėjo pasiteirauti ar jis dar vartos alkoholį. Kai tapšnojo per veidą, A. D. sėdėjo, nemiegojo, viską matė. Nežino, ar A. D. vartojo daugiau alkoholio už jį, nes jis pats užmigo.
2.2. Jis tapšnojo du kartus dešine ranka. A. D. sėdėjo jam iš dešinės. Tapšnojo į kairės pusės skruostą, išorine savo delno puse. Daugiau smūgių nesudavė. Kiti liudytojai nurodė, kad buvo kilęs konfliktas, bet jokio konflikto nebuvo. Susipažinęs su bylos medžiaga ir matė nuotraukas iš tardymo veiksmų, kad jis buvo ant A. atsigulęs, bet A. D. už jį yra sunkesnis, vyresnis, aukštesnis. Jo nuomone, liudytojo V. A. parodymai labai neteisingi, nes nieko, ką šis sakė, nebuvo. Jis su V. A. nesusipykęs, kartu gyveno, šis liudytojas kaip ir neturi priežasties jo apkalbėti, nežino kodėl taip apie jį sako. Kai tapšnojo per veidą A. D., buvo prietema, matėsi kas vyksta automobilio viduje, tačiau neryškiai.
2.3. Kai pakeliui į (duomenys neskelbtini) automobilis buvo sustojęs degalinės „kolonėlėje“ jis tikriausiai miegojo. Jis stabdė A. D. bėgantį kraują iš nosies, tačiau kraujas galėjo pradėti bėgti nuo kraujo spaudimo. Tapšnodamas jis nepataikė A. D. į nosį, o kraujas bėgo iš nosies. Nematė, kad A. D. būtų kur nors prakirsta žaizda. Jam pavyko sustabdyti A. D. iš nosies bėgantį kraują, nes turėjo „škurliuką“, tačiau nepamena ar pats jį turėjo, ar jam kas nors jį davė. Jis pats „škurliuką“ uždėjo A. D. ant nosies, o šis dar savo ranką uždėjo ant jo rankos. Sustabdžius kraujavimą jis užmigo, sunku pasakyti kada atsibudo, tikriausiai jau buvo (duomenys neskelbtini).
2.4. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis niekam neskambino, tik skambino S. K., klausė ar šis leistų A. D. pas jį išsiblaivyti. Paskambinęs pranešė, kad su A. D. grįžta. Skambino iš savo telefono, gal du ar tris kartus. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini), jis žinojo kur reikia važiuoti ir parodė kelią į kolektyvinius sodus (duomenys neskelbtini), kur gyveno S. K.. Kai atvažiavo į vietą, padėjo A. D. nuvesti į namą, nes šis kažkiek valdė kojas. A. D. eiti iš automobilio padėjo S. K., jo draugas R. I. ir jis. Jis vedė A. D. suėmęs už vienos pažasties, už kitos pažasties laikė S. K., o jo draugas laikė A. D. už klubų. Jie visi trys nukentėjusįjį nuvedė į namą. Nepastebėjo, kas A. D. daiktus nunešė į namą. Laikinai A. D., atvedę į namą, paguldė virtuvėje, po to į lovą. Virtuvėje nebuvo lovos, todėl švelniai paguldė ant kilimo. Bevedant iš automobilio į namą, A. D. ant žemės nebuvo išmestas. Kai A. D. paguldė į lovą, pasikalbėjo su S. K. ir R. I., jis dar išgėrė dvi stiklines alkoholio ir nuėjo miegoti. Atsibudo, kai kažkas – greitoji medicinos pagalba arba policija, jau buvo atvažiavę.
2.5. Važiuojant automobiliu į (duomenys neskelbtini), kai patapšnojo A. D., jo ranka buvo plika, rankoje nieko neturėjo, taip pat tikrai nepataikė A. D. į nosį, jokių sužalojimų nepadarė. Tapšnodamas su tokia ranka antakio praskelti negalėtų. Bevažiuojant į (duomenys neskelbtini) gal ir buvo sustoję, išlipę iš automobilio – dabar sunku atsakyti. Kaip supranta, kelionės metu jis daugiausiai miegojo. Prieš kelionę A. D. nieko nesakė, kad yra sumuštas. Bevažiuojant į (duomenys neskelbtini), kai automobilyje stabdė kraujavimą, kalbėjo su A. D., paklausė ką jam skauda, tačiau A. D. nieko neatsakė. (duomenys neskelbtini), kai A. D. paguldė į lovą, su juo nekalbėjo. Jis galvojo, kad A. D. yra padauginęs alkoholio, dėl to negali susikalbėti, po to pats užmigo. Kai atsibudo (duomenys neskelbtini), paklausė kur A. D. ir S. K. atsakė, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri A. D. išsivežė.
2.6. Prieš išvykstant iš (duomenys neskelbtini) jis nevartojo alkoholio. V. A. ir A. D. prieš kelionę taip pat negėrė alkoholio. Kambaryje jis gyveno kartu su V. A.. A. D. nesakė apie kitus sužalojimus, tik buvo sakęs, kad 1985 metais buvo patyręs galvos traumą, tačiau smulkiau nieko nepasakojo. Su A. D. dirbo kartu, nesipyko, gerai sutarė, jų darbai buvo vienodi. A. D. su savo darbu susitvarkydavo – dirbdavo su karučiu, negirdėjo, kad skųstųsi dėl darbo sąlygų. Nepastebėjo, kad A. D. anksčiau netikėtai pasileistų kraujas iš nosies. Su A. D. gyveno beveik dvi savaites, o su V. A. – ilgiau.
2.7. Automobilio vairuotojas M. R. apklausiamas nurodė, kad kelionės metu juos ramino – galbūt juos ramino dėl to, kad per triukšmingai visi bendrai kalbėjo. Nenorėtų sutikti ir su V. A. parodymais, kad V. A. ranka jį atitraukė nuo A. D., nes V. A. nereikėjo ranką pridėjus jį atitraukti nuo A. D., tai jis puikiai atsimintų. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet jis turi savo normą, nenorėjo padauginti, norėjo blaiviai mąstyti, nebuvo daug išgėręs, nuovoką turėjo ir suprato kas vyksta. A. D. tik tapšnojo, kito kontakto nebuvo. Po to dar gėrė S. K. namuose, o automobilyje siūlė A. D. išgerti, bet šis atsisakė, po to nepastebėjo ar kiti dar gėrė, nes buvo tamsu. Automobilyje gėrė bendrai, draugiškai, pasveikindami vienas kitą, negirdėjo jokio kreipimosi iš V. A.. Jis pasiūlė išgerti A. D., bet kai šis neatsiliepė ir daugiau nebegėrė, jis pats užmigo. Po patapšnojimo nebuvo niekur išlipęs, gal buvo išlipęs vėliau kažkur (duomenys neskelbtini). Nors apklausti liudytojai nurodė, kad buvo du sustojimai, jis to paaiškinti negali. Liudytojai nurodė, kad pastebėjo ant A. D. veido žymes, tačiau jis neįsivaizduoja iš kur tos žymės ant A. D. veido atsirado, nematė, kad šis kur nors būtų nugriuvęs.
2.8. Kaltę pripažįsta iš dalies – pripažįsta, kad „baliavojo“ kartu važiuodami automobiliu, ir girtavo. Nežino kaip atsakyti, kad dėl pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažįsta iš dalies, bet kaltę iš dalies pripažįsta.
2.9. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareikštą civilinį ieškinį dėl 2975 eurų pripažįsta, sutinka su šiuo civiliniu ieškiniu, dėl jo poveikio žmogui galėjo atsirasti ši žala.
2.10. Nukentėjusiųjų B. D. ir V. D. pareikštus civilinius ieškinius iš dalies pripažįsta, turi darbą, dalimis galėtų padengti. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos. Dėl neturtinės žalos – supranta, kad ši žala buvo patirta, sutinka ją atlyginti dalimis.
3. Nukentėjusioji V. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis A. D. yra jos brolis. Kaltinamojo M. P. iki įvykio nepažinojo. Apie įvykį sužinojo iš brigadininkų pasakojimų, o ne iš brolio. Su broliu apie tai neteko bendrauti. Ji buvo susitikusi (duomenys neskelbtini) su vyrais – brolio bendradarbiais, jos iniciatyva, su M. ir M.. M. G. buvo viršininkas, tai bendravo su M. ir M., pavardžių neatsimena. Susitiko prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Iš pasakojimo ji suprato, kad brolį parvežė be sąmonės iš užsienio. Nepasakojo nieko kur, kas, kaip, ką, tik brigadininkas M. pasakė, kad parvežė be sąmonės. Jis pasakė: „aš nepagalvojau, kad aš jį komoje parvežiau“. Jie papasakojo, kad nuvežė brolį ir paliko sodo namelyje pas kažką. Jai davė telefoną ir pasakė vardą, pavardę – M. P., kad su juo susisiekti. Ji sužinojo, kad brolis ligoninėje tik po dviejų parų, niekas jų anksčiau neinformavo. Kalbėjo su gydytojais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gydytojas, kuris operavo, sakė, kad brolis gali būti primuštas, arba iš viso neaišku, kokios aplinkybės, bet galėjo ir darbe būti susižalojęs. Brolį surado reanimacijoje. Su broliu tokio sąmoningo, pilno kontakto nebuvo. Su broliu bendravo, kai jis buvo neurochirurgijos skyriuje, bet tokiomis trumpomis frazėm: „šalta, skauda“. Apie sužalojimą jis nieko nepasakojo. Jis rišliais sakiniais nekalbėjo. Tą dieną, 17 dieną, ją pažino. Pas brolį kiekvieną dieną buvo ligoninėje, tačiau jam sąmonė tai trumpam grįždavo, tai ir vėl be sąmonės būdavo. Per tą laiką tris kartus buvo reanimacijoje.
3.1. Turtinė žala yra 764,31 Eur, nes ji organizavo laidotuves. Laidojimo pašalpą gavo, ji išskaičiuota iš turtinės žalos ieškinio. Bendrovė po laidotuvių taip pat perdavė 500 Eur. Turtinė žala yra susijusi su brolio laidotuvėmis, vaistais, kai buvo gydomas ligoninėje. Alkoholiniai gėrimai į tą sumą neįeina.
3.2. 50 000 Eur neturtinė žala, nes su broliu jie buvo dviese, buvo geri santykiai. Per 60 metų nėra susipykę, vienas kitą visą laiką palaikė, gyveno ir kartu, ir ne kartu. Brolio netektis, apskritai žmogaus netektis, neįkainojama. Paskutiniu metu brolis ir sūnėnas gyveno jos namuose. Paskutinius 6 metus brolis dažnai gyvendavo pas juos, nes mama pasiligojo, buvo operacijos darytos. Brolis turėjo individualią veiklą, sukosi kaip galėjo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Brolis ją ir augino, nes tėvas paliko, išėjo. Brolis ją globojo ir gynė. Jis su pirma broliene išsiskyrė ne taip jau seniai, bet su ja santykiai labai geri, irgi ligoninėje jį prižiūrėjo. Brolis turėjo (duomenys neskelbtini) sugyventinę, o (duomenys neskelbtini) — žmoną. Mamos liga juos dar labiau suartino su broliu.
3.3. Draudimo išmokos nebuvo išmokėtos. Prieš įvykį jai nebuvo pranešta apie brolio sveikatos problemas, ar kas atsitiko darbe. Brolis anksčiau turėjo rankos ir galvos traumas. Tai buvo 1985 metais. Viena trauma be galingų pasekmių buvo 1975 metais, greitai atsigavo. 1985 metais buvo trauma rankos ir galvos, turėjo neįgalumą visam gyvenimui, turėjo didesnį, bet norėjo dirbti, o su dideliu neįgalumu nelabai galėjo.
4. Nukentėjusioji B. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra nukentėjusiojo A. D. motina. Ji apie įvykį nieko nežino. 6 Eur turtinės žalos yra už vaistus, kuriuos vartojo po įvykio. Sveikata bloga, po įvykio dar labiau pablogėjo. Po įvykio vartojo raminamuosius vaistus, o prieš tai jų nereikėjo. Dabar gydytojai prirašė daugiau vaistų, nes sukilęs spaudimas, skausmai širdies plote. Ji prašytų priteisti kiek galima mažiau, negalima skriausti, nes kaltinamasis irgi gal turi mamą, supras kaip mamai sunku, netekus vaiko. Dėl žalos dydžio ir dėl bausmės palieka teismui spręsti.
5. Liudytojas M. R. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį M. P. pažįsta, nes kartu dirbo su juo (duomenys neskelbtini), o nukentėjusįjį A. D. pažinojo tik savaitę, kai su juo taip pat kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) mieste griovimo, ardymo darbus kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju. Darbas paskutinę dieną baigėsi 11 valandą, ruošėsi važiuoti namo, užsuko į parduotuvę apsipirkti. Iš namų (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 14 dieną išvažiavo apie 14 valandą. Automobilį vairavo jis, o kartu važiavo M. P., A. D. ir V. A.. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo važiavo yra jo asmeninis. Tarpusavyje taip buvo sutarę, kad kartu parvažiuos į (duomenys neskelbtini). Pradžioje tarp bendrakeleivių pykčių nebuvo jokių. Paskui kažkas tarp jų buvo, tik nežino dėl ko. Dėl alkoholio vartojimo buvo pasakęs, kad draudžia automobilyje gerti. Nematė, ar pakeleiviai gėrė alkoholį, tik kažkiek kvapas jautėsi. Degalinėje buvo sustojęs, gal jie tuo tarpu užgėrė kažkiek, tačiau jis nematė. Važiuojant automobilyje nebuvo geriamas alkoholis. Jis sėdėjo už vairo, V. A. šalia jo priekyje, gale sėdėjo A. D. ir M. P.. Važiuojant gale įvyko kažkoks konfliktas, negali pasakyti dėl ko, tačiau juto, kad kažkoks šurmulys dar vyksta. Tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini), kai kilo šurmulys gale. Sunku prisiminti, kuris buvo to konflikto iniciatorius, kas pradėjo. Nematė, kad kas to konflikto metu kam smūgius suduotų. Konfliktavo dviese gale sėdintys.
5.1. Gali patvirtinti, kad teisingi jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog to konflikto metu M. P. sudavė kelis smūgius A. D. į veidą, pačių smūgių sudavimo nematė, tik girdėjo sudavimo garsą. Tada jis jų paklausė kas čia vyksta. Į ką M. P. pasakė, kad sudavė A. D. iš delno, tačiau neminėjo dėl ko sudavė. To konflikto metu buvo jau nakties metas. Jis tuo metu į automobilio galą nebuvo atsisukęs. Po smūgių M. P. ir A. D. vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Tie smūgių garsai gal keli buvo – trys, keturi. Tie smūgių garsai buvo kaip suduodant rankos plaštaka. Pagal garsą, galėjo būti suduota į žandą, gal dar kažkur, negali atskirti. Sėdintieji mašinos gale nebuvo su galvos apdangalais. M. P. buvo su striuke ir džinsinėmis kelnėmis, o A. D. buvo su baltinukais ir džinsais. Įsėdant į automobilį ant A. D. veido, ar kūno sužalojimų nepastebėjo. Iki to konflikto ir išgirstų smūgių, jie dar buvo sustoję pavalgyti. Kai jis grįžo pavalgęs prie automobilio, jo pakeleiviai jau buvo susėdę į mašiną ir jis nematė pasikeitimų ant jų veidų. Iš bendrakeleivių bendravimo tuo metu nesimatė, kad jie jau būtų susipykę, nes visi trys tylėjo. Po tų smūgių buvo įžeidžiantys žodžiai, keiksmažodžius vartojo M. P. ir A. D., bet jis mažiau, taip pat jie tarp savęs pykosi. Jis klausė M. P.: „Ką darai“? Šis atsakė, kad tik kelis smūgius sudavė iš delno ir tiek, o A. D. klausė, ar gali smūgiuoti atgal. Tuomet nuramino juos kartu su V. A. ir daugiau jokių smūgių negirdėjo. Kol grįžo iki (duomenys neskelbtini) daugiau jokių smurto protrūkių negirdėjo. Po tų smūgių A. D. dar kalbėjo ir žodžių necenzūriškų dar buvo, ir dar klausė, ar jis gali atgal suduoti. Gal po valandos A. D. užmigo. Po tų smūgių sudavimo, praėjus maždaug valandai, pusvalandžiui, sustojo degalinėje. Tačiau prieš tai dar buvo pirmas sustojimas aikštelėje praėjus kokiai dešimt minučių po smūgių. Tuo metu A. D. buvo sąmoningas. Sustojus, A. D. dar pats ir veidą nusivalė. Jis rado kažkokį rankšluostuką durelėse ir padavė A. D., o šis pats nusivalė veidą ir tada toliau važiavo. Kitas sustojimas buvo po valandos degalinėje, tada A. D. sąmoningas buvo, judėjo normaliai, tik neišlipo iš automobilio, bet kalbėjo, o ką, nepamena. Jis A. D. pasakė, kad gali kartu eiti iki degalinės, kad apsipraustų. V. A. bandė A. D. iškelti iš mašinos ir nusivesti iki degalinės tualeto apsiprausti, bet nepavyko, gal tiesiog per girti buvo. Jis tuo metu manė, kad A. D. nepaeina iki tualeto dėl girtumo, nes A. D. niekuo nesiskundė, jokiais skausmais. Negirdėjo automobilyje iš A. D. jokio gargimo.
5.2. A. D. veidą, jog jis yra kruvinas, pamatė jau vėliau, kai sustojo aikštelėje (duomenys neskelbtini). A. D. kraujavo gal iš nosies ar lūpos. Toje kolonėlėje A. D. su rankšluosčiu valėsi kraują. Kiti keleiviai gal buvo išlipę iš automobilio, neatsimena tiksliai dabar. Kolonėlėje pasakė A. D., kad išliptų nusiprausti, tačiau šis nesugebėjo išlipti, nes neturėjo sveikatos ir tuo metu kalbėjo pats su savimi, neatrodė sąmoningas. A. D. pats nesakė, kad blogai jaučiasi, neprašė medicininės pagalbos. Toje kolonėlėje pabuvo gal kokias 5 minutes, po to vėl pajudėjo namų link. Nuo tos kolonėlės iki parvykimo namo, gal dar buvo sustojęs nusipirkti kavos. A. D. nebuvo daugiau išlipęs iš automobilio. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini) paleisti M. P.. Nežino, ar M. P. parvežė į jo namus, tik iš tos vietos jį buvo paėmęs važiuojant į (duomenys neskelbtini). Tos vietos adreso nežino. Ten kur nuvežė A. P. buvo (duomenys neskelbtini) priemiestis, sodų teritorija. Toje vietoje turėjo vienas M. P. išlipti. O kur turėjo A. D. važiuoti, jis nežinojo. Gal M. P. su A. D. buvo susitarę, kad A. D. pasiliks kartu su M. P. – to jis nežino. Kai atvažiavo prie namelio, A. D. miegojo, tačiau A. D. iškėlė iš mašinos M. P., V. A., buvo dar du vyrai, gal jie M. P. draugai. Tie du vyrai buvo ten vietoje. Nepastebėjo, koks buvo A. D. elgesys, kai jį kėlė iš mašinos, nes jis krovė iš mašinos tašes, kol A. D. nešė į namą. Matė, kad A. D. nuo mašinos iki namo nunešė. Buvo iškrauti M. P. ir A. D. daiktai. V. A. su juo važiavo toliau, soduose nepasiliko.
5.3. Kad A. D. į namą reikėjo nešti, tai pagalvojo, kad dėl to, kad jie girti buvo, nors nematė jų geriančių automobilyje, nes neleido. Po tos kelionės vieną tuščią butelį „šnapso“ rado automobilyje ir jį išmetė, o kiek jie iš viso išgėrė – jis nematė. Tą butelį rado mašinos gale kai jau buvo (duomenys neskelbtini), prieš tai dar vieną butelį išmetė (duomenys neskelbtini).
6. Liudytojas V. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta M. P. iš bendro darbo, kartu dirbo apie tris mėnesius. Su A. D. irgi kartu dirbo, tačiau tik apie dvi savaites. Dar kartu dirbo M. R.. Dirbo keturiese, darbui vadovavo M. R., jis buvo brigadininkas. Dirbo (duomenys neskelbtini) prie statybos darbų, miesto neatsimena. Įdarbintas buvo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jos vadovas M. G.. Ta įmonė registruota (duomenys neskelbtini). Iki to įvykio toje firmoje dirbo apie septynis metus. 2018 metų gruodžio 14 dieną baigę darbus (duomenys neskelbtini), ruošėsi važiuoti namo. Dar užvažiavo į parduotuvę apsiprekinti ir tada važiavo link (duomenys neskelbtini). M. R. automobiliu važiavo namo visa jų brigada: M. R. vairavo, jis sėdėjau šalia jo, o gale sėdėjo M. P. ir A. D.. Jam už nugaros sėdėjo A. D., o M. P. sėdėjo už vairuotojo. Kelionės metu jie trise, išskyrus vairuotoją, vartojo alkoholinius gėrimus. Dar prieš kelionę taip pat išgėrė butelį degtinės 0,7 l talpos ir važiuojant – tiek pat. M. R. to nematė, nes jie pasislėpdami gėrė. Dėl girtumo neatsimena, kiek tiksliai butelių kelionėje išgėrė. Kiek atsimena, tai kelionė normali buvo. Tik vėliau kažko M. P. su A. D. susiginčijo. Mašinos priekyje muzika grojo garsiau ir jis negirdėjo apie ką jie gale ginčijosi, dėl ko viskas įvyko. Iš pradžių M. P. su A. D. susiginčijo, o po to susimušė. Nelabai matė, nes buvo jau prisnūdęs. Tik pajuto, kai gal į jo sėdynę spyrė. M. R. pradėjo šaukti, kad baigtų muštis. Jis buvo atsisukęs į galą, kad pasakyti, jog baigtų muštis ir viskas. Pasišvietė telefonu ir matė, kad A. D. iš nosies bėga kraujas jau po to konflikto. Klausė jų dėl ko pykstasi, M. P. sakė, kad A. D. burba ir neleidžia miegoti. Kraujas A. D. iš nosies bėgo normaliai. Nelabai kreipė dėmesį į M. P. ir nematė ant jo veido jokių sužalojimų.
6.1. Jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi prašo jais vadovautis, nes tada geriau prisiminė viską. Gali patvirtinti, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) greitkeliu išgirdo kažkokį bildesį ir garsus panašius į suduodamus smūgius. Atsisukęs pasižiūrėti pamatė, kad M. užgriuvęs, ar atsisėdęs ant A. smūgiavo du kartus į veido sritį. Tik negali nurodyti kuria ranka. Vyko kaip ir grumtynės. Pamatė A. bėgant iš nosies kraują. M. R. pasakė, kad reikia stabdyti kraują. M. R. padavė servetėlę kur langus valo ir M. bandė stabdyti kraują. Paskui nustojo kraujas bėgti. M. R. sustojo pirmoje degalinėje, kur buvo galima sustoti. Norėjo nuvesti A. apsiprausti. Jis mėgino A. D. žadinti, tačiau šis nesikėlė. Tada jis pasakė, kad M. sumušė, tegul pats A. D. ir veda nusiprausti. M. taip pat bandė A. pažadinti, bet šis nereagavo ir tada važiavo toliau. Nuo smūgių sudavimo iki pirmos kolonėlės važiavo gal tris valandas. Kolonėlėje A. dar bandė koją kelti iš mašinos. Kai bandė A. D. kelti, tai atrodė, kad miega su paknarkimu. Kraujas iš nosies tuo metu nebebėgo, bet buvo kruvinas. Tuos kraujus A. kažkiek M. apvalė prie tos kolonėlės. Į kolonėlę A. D. nuvedę, ar nunešę nebuvo. Mano, kad po tos kolonėlės niekur daugiau nebebuvo sustoję. Po tų smūgių sudavimo alkoholio nebevartojo. Visas alkoholis buvo suvartotas iki tų muštynių. Buvo suplanavę, kad (duomenys neskelbtini) M. pirmą išleis, po to autobusų stotyje išleis A. ir tada M. jį parveš namo. Taip ir buvo. M. išleido kur jis norėjo, bandė žadinti A., bet šis nieko nereagavo. Jie nusprendė, kad A. D. girtas tiek ir tegul pamiega, kai prabus nuves jį į autobusų stotį.
6.2. Grįžę į (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kolektyvinius sodus, šalia ligoninės. Adreso jis nežino, nes M. P. pasakė kur reikia važiuoti ir kur nori išlipti. Atvažiavus į sodus A. buvo toks kaip miegantis, bandė jį nešti į sodo namelio vidų. A. D. nešė jis, M. ir dar du M. draugai, kurie buvo iš to sodo namelio. Jis nešė A. už rankos, atrodo, kad už rankos nešė ir M. P., o šio draugai A. D. nešė už kojų. Jam atrodo, kad A. daiktus iškrovė ir mašinos. Įnešus A. į namą, ten šviesos nebuvo, todėl kažkur jį paguldė. Jis dar prašė tų vyrų uždegti šviesą, tačiau nebuvo elektros. Nešant A. nebuvo išmetę. Nešant A. kraujas iš nosies, atrodo, kad nebebėgo. Paliko ten A. bei M., o M. jį parvežė namo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Nuo tos vietos kur paliko M. su A. iki jo namų yra apie 34 kilometrai.
7. Liudytojas M. G. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį M. P. pažįsta tik iš matymo, iš matymo pažinojo ir A. D.. Jie abu buvo jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. A. D. dirbo tik pusę metų, M. P. – mažiau. Darbo pobūdis – paruošti pastatus renovacijai užsienyje, smulkūs statybiniai darbai (duomenys neskelbtini). Bendrovėje M. P. ir A. D. dirbo pagal darbo sutartį pagalbiniais darbuotojais, o M. R. yra skaitomas kaip atsakingas už darbus. Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini). Į darbus (duomenys neskelbtini) darbuotojai važiuodavo automobiliu brigados vadovas su savo žmonėmis ir grįždavo. Samdydavo ir firmą, kuri parveža žmones. Šiuo atveju grįžimas buvo su įmonės darbuotoju. Komandiruotės buvo forminamos įsakymu. Negali atsakyti, ar buvo reglamentuota, kad darbuotojai grįš į (duomenys neskelbtini) su M. R..
7.1. Apie patį įvykį smulkių detalių nežino. Bendrovę apie įvykį informavo iš administracijos R. A., kuri dirba įmonėje vadybininke-administratore. Jis pats tuo metu kelionėje buvo. Darbuotoja jam pasakė, kad A. D. yra ligoninėje. Vidinis tyrimas buvo atliekamas dėl to įvykio su darbų saugos įmone, kuri aptarnauja jų įmonę. Apie konfliktą grįžtant iš (duomenys neskelbtini) negali nieko pakomentuoti, nes jo ten nebuvo.
7.2. Darbuotojai, kurie vyksta dirbti į objektus užsienyje, skaitosi komandiruote, nes jų įmonės darbuotojai neturi pastovios darbo vietos. Vykimui į komandiruotę kartais darbuotojai paimami iš namų, kartais jie atvyksta patys į darbovietę, iš ten būna paimami, pagal susitarimą individualiai. Iš užsienio parveža į namus, o kaip buvo susitarta šiuo atveju, jis negali pasakyti. Kiek žino bendrovė išmokų žuvusiojo mamai nemokėjo. Visi jų įmonės darbuotojai yra drausti. Nežino, ar šiuo atveju buvo sprendžiama, ar tai buvo draudiminis įvykis, ar – ne, reikėtų tuo specialiai pasidomėti. Kai buvo A. sesuo pas juos atvykusi, kiek pamena, iš savo lėšų jai kažkiek davė pinigų, bet dabar tikslios sumos neatsimena – gal 400 eurų. Tai buvo pagalba ne iš įmonės, o iš asmeninių lėšų, nes labai gaila buvo žmogaus. Sudėtinga buvo prieš laidotuves susisiekti su artimaisiais, neišėjo sužinoti laidotuvių datos, tačiau jis norėjo pats atvykti į laidotuves.
7.3. Kiek jam žinoma iš A. D., dirbant (duomenys neskelbtini), nusiskundimų dėl sveikatos nebuvo. Prieš priimant į darbą visada prašoma sveikatos kortelės, kad sveikata atitiktų darbo pobūdį. Kalbant apie tą brigadą, kurioje dirbo M. P. ir A. D., tai dėl kokių nors konfliktų nėra gavę nusiskundimų. Taip pat nieko nėra girdėjęs, kad būtų konfliktų tarp M. P. ir A. D..
8. Liudytojas R. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį M. P. pažįsta iš matymo. Jis buvo pas S. K. sodo namelyje (duomenys neskelbtini), kai M. P. grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jis grįžo iš lauko tualeto, kai M. P. jau buvo grįžęs ir su S. K. tarpusavyje kalbėjosi. Buvo dar toks vyriškis – M. P. bendradarbis, kuris gulėjo ant žemės, tada jį kartu pernešė ir paguldė ant lovos. M. P. juos su S. K. pavaišino vokišku alkoholiu, išgėrė po stikliuką ir M. P. nuėjo miegoti pasakęs, kad po tolimos kelionės yra pavargęs, kad važiavo 18 valandų. Jie su S. K. pasiliko toliau kalbėtis. Tas žmogus, kurį paguldė, nesikėlė, gulėjo ir lyg knarkė, lyg šnarpštė. Su S. K., po to kai tą žmogų pamėgino pažadinti, bet jis nereagavo, pagalvojo, kad reikia kviesti greitąją. S. K. iškvietė greitąją. Greitoji atvažiavo ir išvežė tą žmogų. Tuo metu jau buvo pradėję brėkšti kai iškvietė greitąją. Nutarė kviesti greitąją, nes tas žmogus lyg knarkė, lyg gargaliavo kažkaip.
8.1. Šio žmogaus jis nepadėjo nešti iš automobilio. Kai jis atėjo iš lauko tualeto į namelį, tas žmogus jau gulėjo virtuvėje ant grindų, tik po to jie jį nunešė ir paguldė ant lovos. Tame namelyje nėra elektros, buvo dar tamsu ir todėl jis nematė sužalojimų ant to žmogaus. Kraują tam žmogui prie nosies ir ant drabužių pastebėjo tik kai jau greitoji atvažiavo.
8.2. Iš pradžių pagalvojo, jog tas žmogus girtas, matėsi, kad kaip maišas, todėl paguldė į lovą, kad prasiblaivytų, bet jis nesikėlė, tokie buvo iš jo garsai kaip, kad knarktų, kaip, kad gargaliuotų. Praėjo gal valanda, gal – dvi ir tada jie su S. K. pajudino jį, tačiau žmogus nereagavo, gargaliavo ir tik tada nusprendė kviesti greitąją. M. P. tuo metu, kai kvietė greitąją, miegojo. Namelyje tam žmogui niekas smūgių nesudavė.
8.3. Nesuprato, ar M. P. grįžo išgėręs, nes atrodė tik išvargęs po kelionės. Jis pats tuo metu nebuvo išgėręs. Kai tą žmogų nešė nuo grindų į lovą, gal ir jautėsi alkoholio kvapas, bet aiškiai pajuto tik tada kai nešė tą žmogų į greitąją. M. P. jiems paaiškino, kad tas žmogus yra jo bendradarbis, išgėręs, pagulės ir tada važiuos į (duomenys neskelbtini). Nieko apie jokį konfliktą M. P. nepasakojo. M. P. su jais gal du „čierkiukus“ išgėrė ir nuėjo miegoti. Tas žmogus miegojo, nieko nepasakė, tik knarkė ir gargaliavo. Žmogus kitame kambariuke gulėjo, ne tame kuriame jie gėrė su S. K.. Durys buvo atidarytos ir aiškiai girdėjosi. Namelis be elektros ir negrojo joks radijas, nerodė televizorius. Taip pat buvo to žmogaus tašė. M. pasakė kuri to žmogaus tašė, kuri – jo. To žmogaus tašės neapžiūrinėjo ir nekraustė. Daiktus tašėje matė, kai to žmogaus tašę pristatė į policiją, tyrėjas tuos daiktus surašinėjo. Apart to žmogaus tašės kitų jo daiktų nematė, telefono nematė.
9. Liudytojas S. K. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad M. P. yra jo geras draugas. Parvažiuojant M. P. jam paskambino bei paklausė, ar priims jį ir dar vieną žmogų permiegoti. Taip pat paprašė, kad M. P. pasitiktų prie keliuko. Tuo metu pas jį namuose buvo R. I., tačiau jie kartu negyvena. Pasitikti M. P. jis išėjo vienas, o R. I. tuo metu ėjo į lauko tualetą. Nuo namelio iki tos vietos, kur privažiavo automobilis, buvo gal 15 metrų. Atvažiavus automobiliui, iš jo išlipo M. P., kuris sėdėjo už vairuotojo, gale. M. P. apėjo automobilį, atidarė kitas galines dureles ir tada paėmė dar vieną pakeleivį. Tas pakeleivis irgi buvo automobilio gale tik iš kitos pusės. Tas pakeleivis pats neišlipo, nuo jo dvelkė alkoholis, reikėjo šį žmogų nešti. Šį žmogų nešė trise: jis, M. P. ir keleivis, kuris sėdėjo šalia vairuotojo. Jis nešė už kojų, M. P. ir keleivis nešė už rankų. Tas žmogus, kurį jie nešė, nebuvo sąmoningas. M. P. nieko neaiškino kas tam žmogui, sakė, kad girtas miega. M. P. sakė, kad tą žmogų reikia nešti į vidų, kad permiegotų. Neatsimena kas to žmogaus tašę ir iš kur paėmė, ir kas ją parnešė į namelį. Buvo viena tašė to žmogaus ir viena tašė buvo M. P.. Negali prisiminti kaip tas žmogus buvo apsirengęs. Kai tą žmogų nešė buvo tamsu ir ant jo kraujo nematė, tik ryte pamatė. Parnešę tą žmogų į namelį, paguldė virtuvėje, po to pernešė į kambarį. Nešant nebuvo to žmogaus išmetę. Kol šį žmogų nešė, jis su jais iš vis nebendravo. Su tuo kitu keleiviu, kuris išlipo iš mašinos priekio, jis iš vis nieko nešnekėjo, apie kelionę nieko nepasakojo. Šis keleivis padėjo parnešti žmogų į namelį ir išėjo, su jais namelyje nepasiliko. Kai tą žmogų jau parnešė į namelį, tik tada R. I. parėjo iš tualeto. Tada iš virtuvės tą žmogų nešė paguldyti į lovą. Nešė trise: jis, R. I. ir M. P., nes lova buvo ne virtuvėje, o kitame kambaryje. Kai paguldė tą žmogų į lovą, juos su R. I. M. P. pavaišino parvežta degtine. Degtinės buvo didelis, gal litro talpos. Visi trys gėrė – jis, M. P. ir R. I.. M. P. šiek tiek išgėrė ir ėjo atsigulti, nepasakojo, kad buvo susimušęs. Kai M. P. nuėjo miegoti, jie su R. I. baiginėjo gerti tą degtinę. Paryčiais užbaigė gerti, kai jau aušo. Girdėjo, kad kažkas gargaliavo, knarkė tame kambaryje, kur paguldė tą žmogų. Jis nuėjęs pajudino tą žmogų ir pamatė, kad ant jo yra kraujo. Tas žmogus į nieką nereagavo ir tada jis iš savo telefono paskambino greitajai „112“. Greitajai apie tą žmogų nieko neaiškino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad skambindamas greitajai pasakė, jog tą žmogų rado kieme, nes nenorėjo reikalų turėti su pareigūnais. Dabar pasakoja visą teisybę. Greitoji išvežė tą žmogų į ligoninę, o jo tašė liko virtuvėje. Paskui jo tašę išsivežė policija. Kol gėrė degtinę su R. I. to žmogaus tašės niekas neapžiūrinėjo.
9.1. Iki atvažiuojant M. P. jis ir R. I. buvo gėrę alaus – abu buvo išgėrę vieną litrinį butelį alaus, todėl viską gerai atsimena, nes nebuvo girtas.
9.2. Jam M. P. pasakė, kad kolonėlėje tam žmogui buvo suduota buteliu. Sakė, kad ta kolonėlė buvo užsienyje. Sakė, kad kiti asmenys sudavė buteliu į galvą. Sakė, kad parvykstant namo sustojo kolonėlėje. Daugiau smulkmenų apie tai nepasakojo. Jiems geriant M. P. pasakojo, tačiau dabar gerai neatsimena, ar tą patį vakarą kai grįžo pasakojo, ar kitą dieną.
10. Liudytojas J. D., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiamas liudytoju nurodė, kad A. D. yra jo tėvas. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio kartu su tėvu gyvena (duomenys neskelbtini). Su tėvu kartu važinėjo į (duomenys neskelbtini) dirbti. Šių metų spalio mėnesį kartu su tėvu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie statybos darbų. Namo į (duomenys neskelbtini) grįžo šių metų gruodžio 15 d. Prieš grįžtant į (duomenys neskelbtini) su tėčiu maždaug apie 10 dienų dirbo skirtingose brigadose, todėl namo grįžo atskirai. Nežino, kaip ir su kuo namo važiavo tėtis bei kas nutiko kelionės metu. Apie tai, kad tėtis A. D. yra ligoninėje, sužinojo gruodžio 17 d. apie 10.30 val. Apie 16.30 val. nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurochirurgijos skyrių, kur tuo metu gulėjo tėvas. Jį gydantis gydytojas leido pabūti su tėvu. Tėvas elgėsi neadekvačiai, tačiau šiek tiek su juo pavyko pabendrauti. Tėvo paklausė, ar jis pats susižeidė griūdamas. Tėvas atsakė, kad ne. Po to jo paklausė, ar jį primušė. Tėvas atsakė, kad taip. Tuomet jo paklausė, ar jį sumušė asmuo pravarde „A.“. Tėvas palinguodamas galvą atsakė, kad taip. Daugiau tėvas nieko nepasakojo, nes jis nekalbėjo. Jis tik atsakinėjo taip arba ne, daugiau nebuvo įmanoma su tėčiu pasikalbėti, nes jis kažką neaiškaus kalbėjo, nesuprato ką. Tėvo paklausė konkrečiai, ar jį sumušė asmuo pravarde „A.“, nes jam dar važiuojant namo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), pats brigadininkas M., kuris ir vežė namo, pasakė, kad tėvas važiuodamas namo „baliavoja“ su „A.“, todėl ir pagalvojo bei paklausė, ar jį sumušė „A.“. Šio asmens pats nepažįsta ir nežino, kas jis toks. M. pavardės irgi nežino. Iš kur M. žinojo, kad tėvas „baliavoja“ su „A.“, nežino, greičiausiai bus susiskambinęs su tėvo brigadininku M.. Pats su M. nekalbėjo. Daugiau su tėčiu pasikalbėti nepavyko, nes jis vis dar yra nebendraujantis nors šiuo metu jau yra perkeltas į Neurochirurgijos skyrių. (1 t., b. l. 101–104).
11. Liudytojas M. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apklausiamas liudytoju nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba brigadininko pareigose, jo brigada 2018 m. gruodžio 147 d. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną išvažiavo ir kita brigada, kurios brigadininkas M. R.. Tiksliai pamena, kad iki (duomenys neskelbtini) likus maždaug 30 km, paskambino M. R. pasiteirauti kaip kelionė, pasakė, kad viskas gerai, jis pasakė, kad jo „chebra“ biški išgėrinėja, tačiau nei kas, nei kiek, neklausė. Dar kartą susiskambino (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) kaimo, jis paklausė, kur veš J., pasakė, kad pažiūrės stotyje ar bus autobusas, nes J. gyveno (duomenys neskelbtini), J. ir išvažiavo gruodžio 15 d. 7 val. autobusu. Vienu žodžiu jis teiravosi dėl to, kad jeigu vežtų J. į (duomenys neskelbtini), tai ir tėvą A. jo ekipaže važiavusį parvežtų, bet J. išvažiavo autobusu. Kad J. būtų rūpinęsis, kaip tėvas grįš, nežino. Jis vienas pats išvažiavo į (duomenys neskelbtini), apie tėvą nieko neklausė. 2018-12-15 po pietų iš bendrovės sekretorės sužinojo, kad policija paskambinusi pasakė, jog A. D. guli ligoninėje, daugiau nieko nesakė, jis ir neklausė. Tiksliai nepamena, bet lyg iš M. R. kažką sužinojo, tai yra, kad gėrė važiuodami, žinojo ir susiskambinus (duomenys neskelbtini), tai pagalvojo, kad dėl girtumo ligoninėje. Pats A. D. ir (duomenys neskelbtini) yra jautęsis blogai dėl sveikatos, bet tiksliai nieko nežino. Apie jokį konfliktą M. nesakė, jis ir nesigilino. Asmeniškai į ligoninę nebuvo nuvažiavęs. Gal savaitės bėgyje, gal po savaitės paskambino A. D. sesuo, su kuria susitiko (duomenys neskelbtini) bažnyčios aikštelėje. Mano, kad ji kontaktus sužinojo iš J., jis buvo jo brigadoje. Moteris tiesiog teiravosi apie sužalojimo aplinkybes, bet jai nieko konkretaus negalėjo pasakyti, nes nežinojo. Taip pat ji kažką klausė, kodėl ilgai nebuvo pranešta artimiesiems. Pasakė, kad nieko apie tai nuo pat pradžios nežinojo, todėl tai ne jo pareiga pranešti, o kas ir kada pranešė artimiesiems, nežino. Dėl kokių priežasčių ir kur buvo sužalotas A. D., nežino (1 t., b. l. 106–107).
12. Ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad tvirtina abi savo išvadas duotas atliekant tyrimus pagal pateiktas užduotis ikiteisminio tyrimo metu.
12.1. Antrojoje išvadoje nurodyta, kad M. P. nurodytomis aplinkybėmis – sudavimu plaštaka, kurios pirštai ištiesti į veidą, negalėjo būti padaryti sužalojimai, nuo kurių vėliau nukentėjusysis mirė. Šiandien kaltinamasis teismui nurodė, kad išorine plaštakos dalimi trenkė į A. D. į kairę galvos pusę, veidą. Kadangi A. D. gulėjo ir buvo gydomas ligoninėje nuo 2018-12-15, o mirė 2019-01-07, tyrimo metu buvo atsižvelgiama į medicininius dokumentus, nes jam padaryti sužalojimai buvo užfiksuoti medicininiuose dokumentuose ir yra svarbūs. Buvo padaryti ir išoriniai sužalojimai. Nustatyti šie sužalojimai: momens smilkinio srityje, kairėje galvos pusėje, operacijos metu nustatyta, kad yra lūžęs momenkaulis ir smilkinkaulis, bei išsiliejęs kraujas po kietuoju smegenų dangalu. Pristačius A. D. į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę 2019-12-15, buvo nustatytas patinimas kairėje momens srityje, tai parodo kontakto vietą, kur buvo padarytas sužalojimas ir lūžo kaulai, o išoriškai nustatytas patinimas ir kraujo išsiliejimas. Kai A. D. buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, priėmimo skyriuje buvo užfiksuota žaizda kairiajame antakyje, šią žaizdą (duomenys neskelbtini) ligoninėje išplovė ir susiuvo – tokia žaizda buvo fiksuota kaip išorinis sužalojimas. Kadangi tą pačią dieną A. D. buvo pervežtas į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas ir nustatyti kiti sužalojimai. Vienas sužalojimas buvo veide – antakis, o kiti sužalojimai buvo kairėje – plaukuotosios galvos dalies srityje. Pagal girdėtus kaltinamojo parodymus – padaryti mirtį sukėlusius sužalojimus, kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu, kaukolės kaulo lūžius, suduodant smūgius ne į galvą, o į veidą, kaip kad nurodo kaltinamasis, tikrai negalima, tokios aplinkybės neatitinka, nes lokalizacija yra skirtinga. Patapšnojimas pirštais, ranka nėra toks stiprus. Dėl antakio žaizdos – lokalizacija atitinka, nes tai veidas, galėjo būti nuo poveikio į veidą. Mažai tikėtina, kad pirštais galima padaryti tokius sužalojimus, žaizdą. Suduodant smūgius plaštakos apatine dalimi, riešu galima prakirsti antakį, jei yra stiprus smūgis, nebūtinai plaštaką sugniaužus į kumštį, apatine plaštakos dalimi galima padaryti abu tokius sužalojimus, tik smūgių stiprumas gali skirtis, į veidą reikia mažesnio smūgio, nes antakis prie kaulo ir žaizda gali pasidaryti greičiau, o į smilkinio sritį turi būti stipresnis smūgis, kad būtų patirti tokie sužalojimai. Išvadoje paminėjo ir apie A. D. praeityje patirtą traumą. Medicininiuose dokumentuose, kuriuos gavo, nustatyta, kad A. D. 1985 m. buvo patyręs galvos traumą, tai buvo įspaustinis lūžis kairio momenkaulio srityje, dėl to buvo atlikta operacija ir liko 3x4 cm. kaulinio audinio defektas. Paskutinės traumos metu patirtas kaulo lūžis buvo nustatytas operacijos metu, buvo atlikta radikali operacija, išpjautas lopas 10x12 cm., lūžis ir senas kaulo defektas buvo pašalinti. Mirusiojo tyrimo metu jų jau nebebuvo, kadangi lūžis ir senas defektas buvo pašalinti operacijos metu. Atsižvelgiant į tai, jei omenyje turimas smūgio stiprumas, galimai reikėjo mažesnės smūgio jėgos trauminiam poveikiui, nes jau buvo defektas, dėl to lengviau lūžta kraštai ir smegenys yra mažiau apsaugotos.
12.2. Grįžtant prie kaltinamojo parodymų, kad jo kairė ranka silpnesnė, neatmetama galimybė, kad jis ir dešine ranka galėjo sužaloti nukentėjusįjį, galėjo būti visaip, nes automobilyje buvo vietos pasisukti, o sužalojimas padarytas nukentėjusiajam kairėje galvos pusėje, įtariamajam sėdint iš dešinės. Tikėtina, kad turėjo būti du smūgiai, nes sužalojimai buvo padaryti veide ir galvos srityje.
12.3. Anksčiau defektuotos kaukolės dalies nematė, apie tai žino tik iš pateiktų medicininių dokumentų, nukentėjusysis dėl to buvo pripažintas neįgaliu, medicininiuose dokumentuose parašyta, kad yra 3x4 cm. kaulo defektas kairiame momenkaulyje. Tai, kad praeityje defektuota kaukolės dalis buvo traumuota ir nagrinėjamo atvejo metu, matyti iš medicininių dokumentų – chirurginės operacijos protokolo, jame užfiksuota, kad 2018-12-15, operacijos metu, kairėje momenkaulio, smilkinkaulio srityje buvo išpjautas 10x12 cm kaulinis lopas, po kietuoju dangalu rasta krešulių, kraujavimas sustabdytas, taip pat įrašyta, kad kaulai perlūžę temporaliai (smilkinkaulis), parietaliai (momenkaulis). Perlūžę abu kaulai, momenkaulis yra aukščiau, o smilkinkaulis žemiau. Nuo defekto vietos galėjo būti ir į viršų, ir į apačią. Tyrimo metu nustatyta, kad tas defektas, kuris buvo smilkinkaulyje ir momenkaulyje, nuo defekto apatinės dalies smilkinkaulyje tęsėsi 4 cm. Lūžio liniją, likusią po išpjauto lopo kaukolėje, pats matė savo atlikto tyrimo metu, tai šviežias, nesugijęs lūžis. Nuo 1985 m. A. D. asmens sveikatos istorijoje buvo siuntimas dėl neįgalumo nustatymo, buvo kažkokių nusiskundimų dėl kalbos sutrikimo, daugiau akcentuota dėl dešinės rankos pakenkimo, dešinės rankos nervo pažeidimo, nežino po kiek laiko ir kaip ranka atsistatė. 2007 m. A. D. buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, jis negalėjo dirbti aukštyje, galėjo dirbti lengvą darbą, nesusijusį su dešinės plaštakos apkrovimu, daugiau duomenų apie sveikatos būklę negauta.
12.4. Kaltinamojo aiškinimu A. D. kraujas iš nosies pradėjo bėgti netikėtai, tačiau tyrimo metu nebuvo nustatytų nesmurtinės ligos požymių, kad žmogui savaime galėtų pasireikšti kraujavimas iš nosies, burnos. Patyrus tokio pobūdžio traumą – kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, kuris buvo konstatuotas nukentėjusiajam A. D., būdingas palaipsnis sąmonės netekimas, nuo traumos pradžios nukentėjusiojo būklė sunkėjo, tai klasikinė eiga, prasidėjus kraujo išsiliejimui būna vadinamasis „šviesus periodas“, tuo metu asmuo dar būna aktyvus, gali savarankiškai atlikti veiksmus, kalbėti, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo būklė blogėja, kol smegenys yra spaudžiamos ir jis praranda sąmonę, nebegali atlikti jokių veiksmų, tai vyksta palaipsniui ir priklauso nuo kraujavimo greičio, šiuo atveju A. D. keletą minučių galėjo būti sąmoningas, tai atitinka patirtam sužalojimui.
12.5. Kad kaltinamasis su riešu galėjo padaryti tokį sužalojimą yra neatmestinas dalykas, pirštais tikrai nesuduotų tokio smūgio. Tai turėjo būti smūgis, negali pasakyti koks galėjo būti atstumas centimetrais, bet abu sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, o ar tai buvo pašalinis daiktas, ar ranka, ar rankos dalis, negali atsakyti. Į galvos sritį suduotas smūgis ne iš kelių centimetrų atstumo, o antakį sužaloti paprasčiau. Atsakant ar galėjo tokio pobūdžio trauma būti padaryta su buteliu, reikėtų žiūrėti į tai, su kokia butelio dalimi trenkta, dažniausiai butelį laiko už „kaklo“, tai trenkia butelio dugnu, po tokio smūgio lieka žaizda, šiuo atveju buvo patinimas toje vietoje, kur buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai, o žaizdų nebuvo užfiksuotų, nebent trenktų butelio šonu – tai pusapvalis daiktas, kampų nėra, žaizdų gali nelikti, taigi teoriškai galima, nes tai kietas bukas daiktas. Jei būtų trenkęs butelio galu, turėjo likti žaizda.
Motyvuojamoji dalis
13. Be nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų asmenų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:
13.1. iš 2018-12-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-59239-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. gruodžio 15 d. 14:20 val., iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriaus gautas pranešimas, jog GMP pristatė D. A., (gimęs (duomenys neskelbtini)), kuriam diagnozuotas trukminis sąmonės netekimas. Asmuo paguldytas į Reanimacijos skyrių, vėliau išvežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam diagnozuotas galvos intrakrajinis sumušimas (1 t., b. l. 12–15);
13.2. iš 2019-01-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad nuo 2019-01-07 nusikalstama veika kvalifikuota ir tyrimas tęsiamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi 2019-01-07 iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad 2019-01-07 ryte A. D. mirė (1 t., b. l. 6–8);
13.3. iš 2018-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota kiemo, esančio nuo (duomenys neskelbtini) į namų Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad kiemas yra bendro naudojimo, danga pasidengusi plonu sniego sluoksniu, pėdsakų nestebima (vieta, kurioje stovėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)?, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22–27);
13.4. iš 2018-12-17 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis lengvasis, karavano tipo, juodos spalvos. Automobilio salono sėdynės aptrauktos gelsvos spalvos oda. Apžiūrėjus automobilio galinę sėdynę, ant dešinėje pusėje esančio saugos diržo matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Atkėlus dešinės pusės galinės sėdynės sėdimąją dalį, ant sėdynės krašto matosi išdžiūvusi tamsiai raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Ties sėdynės viduriu esantis saugos diržas išteptas raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Kairės pusės galinių durelių rankena iš vidinės pusės ištepta raudonos spalvos dėme, panašia į kraują. Apžiūrėjus automobilio salono priekį, ant automobilio sėdynių, apdailos detalių, dėmių, panašių į kraują nepastebėta. Apžiūrėjus automobilio bagažinę joje dėmių, panašių į kraują nepastebėta (1 t., b. l. 28–38);
13.5. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. buvo padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai, muštinė žaizda kairiame antakyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, nurodyti kuo konkrečiai nėra galimybės. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, labiausiai tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje. Žaizda kairiame antakyje galėjo gautis tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. A. D. mirtį sukėlęs sužalojimas - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą - galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, jo galvos kairę pusę paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairi smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Žaizda kairiame antakyje galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Imant atskirai kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš (airio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, žaizda kairiame antakyje kvalifikuojama nežymius sveikatos sutrikdymu. A. D. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlusio galvos smegenų suspaudimą (2 t., b. l. 68–71);
13.6. iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis pateiktų dokumentų duomenimis, A. D. 1985 m. balandžio mėnesį patyrė galvos traumą, kurios pasėkoje jam buvo diagnozuotas kairio momenkaulio įspaustinis lūžis, galvos smegenų sumušimas. Po šios traumos gydymo kairiame momenkaulyje liko 3 cm X 4 cm kaulinio audinio defektas. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad dėl šios traumos esančių padarinių reikėjo mažesnės trauminės jėgos poveikio, padarant sužalojimus A. D. galvoje (kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlusį galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžį) 2018-12-15 įvykio metu. Plaštaka, neatsižvelgiant į jos konkrečia vietą, pagal žalojančias savybes yra priskiriama kietam bukam daiktui. Įtariamasis M. P. nurodė, kad sudavė smūgius dešine plaštaka, kurios pirštai buvo ištiesti, į A. D. veidą. Tokiomis įtariamojo M. P. nurodytomis aplinkybėmis galėjo būti padaryta muštinė žaizda A. D. kairiame antakyje. Kiti sužalojimai - kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlęs galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžis - lokalizuoti kairėje A. D. galvos pusėje, todėl atsižvelgiant į jų lokalizaciją ir pobūdį (kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas), įtariamojo M. P. nurodytomis aplinkybėmis (suduoti smūgiai plaštaka, kuriuos pirštai ištiesti, tik į veidą) negalėjo būti padaryti (2 t., b. l. 75–77);
13.7. iš 2019-07-15 liudytojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. A. parodė bei paaiškino jo matytas įvykio aplinkybes. Parodymams patikrinti buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) AVPK teritorijoje esantis tarnybinis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei žmogaus formos iškamša – manekenas. V. A., paėmęs manekeną, pasodino jį automobilio gale į už priekinės keleivio sėdynės esančią vietą bei parodė, kur važiuojant sėdėjo A. D. (Foto Nr. 1). Toliau V. A. manekeną padeda į tokią poziciją (Foto Nr. 2), kurioje A. buvo, kai jis atsisukęs pamatė ant jo „užvirtusį, užsėdusį“ M. ir toliau parodo pirštu į galvos sritį (kairiąją galvos pusę), kur jis matė kaip M. du kartus smūgiavo (Foto Nr. 3), kur tiksliai smūgiavo, ar rankos plaštaka, ar kumščiu, taip pat negalėjo įvardinti ir parodyti. Galiausiai V. A. parodo, į kokią poziciją, jeigu tiksliai pamena, A. atsisėdo po jų su M. išskyrimo (Foto Nr. 4) (1 t., b. l. 94–98);
13.8. iš 2018-12-19 kaltinamojo M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė ir paaiškino įvykio, kurio metu sužalojo A. D., aplinkybes. Parodymams patikrinti buvo naudojamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vidiniame kieme esantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“. M. P. pirmiausiai parodo, kur sėdėjo M., t. y. asmuo kuris vairavo automobilį. Po to, parodo, kad V. sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, šalia vairuotojo. Tuomet M. P. paaiškina, kad A. D. sėdėjo automobilio gale už V.. Po to įtariamasis paaiškina, kad jis įvykio metu sėdėjo automobilio gale už M. bei tai parodė. Tuomet M. P. parodė kokioje padėtyje buvo A. D., kai jam sudavė smūgius. Paaiškino, kad A. D. sėdėjo veidu atsisukęs į automobilio priekį, priekinę keleivio sėdynę. Taip pat parodė, kokioje padėtyje buvo jis pats suduodamas smūgius. M. P. paaiškino, kad A. D. sudavė du – tris smūgius ranka į veidą bei parodė kaip ranka sudavė ir kur sudavė visus kartus. Jis paaiškino, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė viršutine plaštakos dalimi, kurios nebuvo suspaudęs į kumštį, t. y. ranka buvo ištiestais pirštais. Jis paaiškino, kad buvo tamsu ir tiksliai kur sudavė nematė, tačiau jam atrodo, kad į veidą. Paaiškino, kad nukentėjusiajam tikrai kliuvo į nosį (2 t., b. l. 146–154);
13.9. iš 2018-12-19 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas S. K. pateikė A. D. daiktus: polietileninį krepšį (languotas), oranžinės spalvos maišelį, užrašų knygeles (5 vnt.), plastikinius kalendorius (2 vnt.), žiebtuvėlį, plastikinę dėžutę su kortomis, rašiklius (2 vnt.), statybinį peiliuką (1 vnt.), pieštukus (2 vnt.), medinį sulankstomą metrą, plastikinį laikiklį Haaf, tvarsčius (10 vnt.), dėžutę „Sudocrem“, raudonos spalvos dėžutę su muilu, akinių dėžutę su akiniais, kvepalų dėžutes „Christina Aquilera“ (2 vnt.), tualetinį popierių, buteliuką „Octenisept“, buteliuką „Forever“, skutimosi putų buteliuką, kelių eismo taisyklių knygą, sausainių dėžutę „Doppel kekse“, šokolado plyteles (3 vnt.), arbatos dėžutes (2 vnt.), kavos pakelį „Tchibo“, pirštines, šlepetes, marškinius (3 vnt.), pakrovėją, megztinį, rankšluostį, apatines kelnaites (1 t., b. l. 156–162);
13.10. iš 2019-04-25 nutarimo matyti, kad šie daiktai pripažinti neturinčiais reikšmės tyrimui ir grąžinti nukentėjusiajai V. D. (1 t., b. l. 167–169);
13.11. iš 2019-06-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš BPC išreikalautas skaitmeninis garso įrašas, kuriame nurodyta, kad 2018-12-15 12.06 val., BPC gautas pagalbos skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (S. K.). Telefoniniame garso įraše yra informacija apie iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), įrašo trukmė 3 min. 29 s.. Asmuo, kuris prisistatė K. S. pavarde, nurodo, kad žmogus yra komoje, jį nurodo radęs gatvėje ir parsitempęs į namus. Atsakydamas į operatorės klausimus nurodo, kad jam yra kruvinas veidas, jis neturi sąmonės, nejuda, nors dar kvėpuoja (1 t., b. l. 19–21).
II. Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo padarytos veikos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį teisinė kvalifikacija
14. Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies bei parodė, kad nukentėjusiajam A. D. kelionės automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) metu, porą kartų nestipriai patapšnojo rankos plaštaka per veidą, norėdamas atkreipti nukentėjusiojo dėmesį, tačiau, jo manymu, tokie jo veiksmai negalėjo sukelti kaltinime nurodytų pasekmių ir sužalojimų. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį bei galimą neadekvatų savo veiksmų vertinimą dėl suvartoto alkoholio kiekio. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymai: liudytojų parodymams, liudytojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje metu duotais parodymais, specialisto išvadoms ir parodymams.
14.1. Liudytojas V. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) greitkeliu, išgirdo kažkokį bildesį ir garsus panašius į suduodamus smūgius, todėl atsisuko pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad M. užvirtęs ant A. jį muša. Bent jau susidarė toks įspūdis, nes girdėjo garsus, panašius į suduodamus smūgius. Girdėjo kelis smūgius, tačiau, kiek tiksliai negali pasakyti, nes buvo pabudęs iš miegų. Taip pat šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, detalizuodamas kaip kaltinamasis buvo užvirtęs ant nukentėjusiojo, t. y., kad smūgių sudavimo į kairiąją galvos pusę, metu nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, o kaltinamasis buvo jam iš viršaus – užsėdęs nukentėjusiajam kojas (1 t., b. l. 97).
14.2. Liudytojas M. R. taip pat nurodė, kad nors vairavo automobilį ir grojo muzika, tačiau išgirdo žodinį konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei išgirdo garsą lyg kas smūgiuotų. Po to jis su V. A. ramino kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, tačiau tarp šių dar kiek laiko tesėsi žodinis konfliktas. Sustojus aikštelėje, jis pamatė, kad A. D. veidas kruvinas, tačiau iš kur tiksliai bėgo kraujas nurodyti negali. Tuo metu A. D. buvo sąmoningas ir bendravo, o pavažiavus nuo šios aikštelės maždaug valandą ir sustojus degalinėje, A. D. savarankiškai nesugebėjo išlipti iš automobilio. Tada jis pagalvojo, kad A. D. negali išlipti dėl girtumo.
14.3. Liudytojai R. I. ir S. K. nurodė, kad M. P. parvažiavus į (duomenys neskelbtini) jo bendrakeleivis (A. D.) savarankiškai negalėjo paeiti, nekalbėjo ir į aplinką nereagavo.
14.4. Ekspertas H. Daujotas patvirtino, kad patyrus tokio pobūdžio traumą – kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, kuris buvo konstatuotas nukentėjusiajam A. D., būdingas palaipsnis sąmonės netekimas, nuo traumos pradžios nukentėjusiojo būklė sunkėjo, tai klasikinė eiga, prasidėjus kraujo išsiliejimui būna vadinamasis „šviesus periodas“, tuo metu asmuo dar būna aktyvus, gali savarankiškai atlikti veiksmus, kalbėti, priklausomai nuo kraujavimo intensyvumo būklė blogėja, kol smegenys yra spaudžiamos ir jis praranda sąmonę, nebegali atlikti jokių veiksmų, tai vyksta palaipsniui ir priklauso nuo kraujavimo greičio, šiuo atveju A. D. keletą minučių galėjo būti sąmoningas, tai atitinka patirtam sužalojimui.
15. Teismas vertindamas šiuos parodymus, konstatuoja, jog jais patvirtinama, kad būtent kelionės automobiliu metu dėl kaltinamojo M. P. suduotų smūgių į galvą, nukentėjusysis A. D. patyrė kaltinime nurodytus kūno sužalojimus, sukėlusius jo mirtį. Įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog A. D. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo, ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima neabejotina išvada, kad A. D. nužudė, suduodamas ne mažiau kaip du smūgius ranka į galvą bei šių smūgių pasėkoje kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, sukėlusį galvos smegenų suspaudimą, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžius, muštinę žaizdą kairiame antakyje, būtent kaltinamasis M. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė, patvirtinama byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais. Taigi, tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir kaltinamasis yra atsakingas už A. D. gyvybės atėmimą.
15.1. Priežastinio ryšio nustatymo kontekste kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016 ir kt.). Teismų praktikoje nužudymo bylose taip pat yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat atkreiptas dėmesys į priežastinio ryšio teoriją, pagal kurią priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų padarinių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina padarinių atsiradimo riziką. Realybėje gali egzistuoti daug kurių nors padarinių priežasčių ir adekvati priežastis gali būti ne vienintelė, tačiau tik ji, paversdama tikrove tam tikrų padarinių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius, kaip ir nagrinėjamu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017).
15.2. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padarytas veikiant tyčia, kuri gali būti tiesioginė arba netiesioginė. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis M. P. iš anksto būtų planavęs ar siekęs nukentėjusiojo mirties, teismas įvertindamas objektyviai nustatytas aplinkybes, kad kaltinamasis sąmoningai suduodamas ranka ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam į gyvybei ypač pavojingą kūno vietą – galvą, žinodamas, kaip, kad ir pats nurodė, jog nukentėjusysis anksčiau buvo patyręs galvos traumą, pagal savo socialinę ir gyvenimišką patirtį, neabejotinai suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 129 straipsnyje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis nužudė A. D. veikdamas netiesiogine tyčia.
15.3. Kaltinamojo M. P. nusikalstama veika dėl A. D. nužudymo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes byloje nustatyta, kad kaltinamasis nužudė kitą žmogų.
15.3.1. Teismas bylos nagrinėjimo metu buvo įspėjęs proceso dalyvius dėl galimo kaltinamojo padarytos veikos perkvalifikavimo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, tačiau atlikus aukščiau nurodytų įrodymų analizę teismas konstatuoja, jog tokiam perkvalifikavimui teisinio pagrindo nėra.
15.3.2. Nusikaltimai, numatyti BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 132 straipsnio 1 dalyje atribojami pagal subjektyvųjį požymį – kaltininko kaltės rūšį. Apie kaltininko kaltės turinį (formą ir rūšį) teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, jų elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus ir kt. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam inkriminuotas netiesiogine tyčia padarytas kito asmens nužudymas. Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016). Tais atvejais, kai bylos aplinkybės rodo, kad kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba nenumatė tokių padarinių atsiradimo galimybės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veika kvalifikuojama kaip padaryta dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje, kaip jau buvo minėta anksčiau, kaltinamajam buvo žinoma, kad nukentėjusysis anksčiau yra patyręs galvos traumą, todėl akivaizdu, jog suduodamas nukentėjusiajam į galvą, kaltinamasis aiškiai turėjo įvertinti savo veiksmų pavojingumą, tačiau buvo abejingas kitų asmenų interesui bei galimiems sunkiems padariniams nukentėjusiojo atžvilgiu.
III. Bausmės skyrimas
16. M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nagrinėdamas šią bylą nenustatė, nes nors kaltinamasis ir nurodė du kartus paplekšnojęs nukentėjusiajam per veidą, tačiau šie jo parodymai neatitinka teismo nustatytų nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
17. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
17.1. Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė vieną labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, kaltinamasis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 93–110), nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nevedęs, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad jam taikytas psichiatrinis gydymas, ar jis būtų įtrauktas į Psichiatrijos įskaitą, nėra (2 t., b. l. 80).
18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusikaltimo pavojingumą, nusikaltimo padarymo objektyviuosius požymius ir subjektyvinę pusę, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam teisinga bausmė už padarytas nusikalstamas veikas, atitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis, bus terminuota laisvės atėmimo bausmė.
19. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).
19.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, todėl nėra būtinų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.
19.2. Taip pat nagrinėdamas šią bylą teismas nenustatė ir kokių nors išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl kaltinamojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį.
IV. Civilinio ieškinio byloje išsprendimas
20. Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 2975,17 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiojo A. D. gydymą (1 t., b. l. 132–137, 140) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo padaryta veika.
20.1. Su kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo M. P. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2975,17 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo M. P..
21. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės baudžiamojoje byloje yra pareiškę civilinius ieškinius turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui: B. D. – 6,4 eurus turtinės ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (3 t., b. l. 40 – 43), o V. D. – 764,31 eurą turtinės ir 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (3 t., b. l. 44 – 61).
21.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Paprastai yra atlyginama tik realiai patirta dėl nusikaltimo žala arba tokia žala, kuri dėl nusikaltimo bus patirta ateityje (nusikaltimu padarytų padarinių šalinimas ir pan.), tačiau šiuo atveju tokia žala gali būti atlyginama tik tada kai jos dydis yra konkrečiai apibrėžtas, protingo dydžio ir šių išlaidų būtinumas yra pagrįstas atitinkamais rašytiniais įrodymais arba nusistovėjusia tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, jog civilinių ieškovių prašoma priteisti joms dėl kaltinamojo M. P. veiksmų patirta turtinė žala yra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir dokumentais, yra tiesioginis ryšys tarp prašomos priteisti žalos ir kaltinamojo veiksmų, todėl ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo tenkintini visiškai.
21.2. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdama šį klausimą teisėjų kolegija vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, bei teismų praktika tokios kategorijos bylose aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Remiantis aktualia teismų praktika tyčinių nekvalifikuotų nužudymų bylose, tėvams, vaikams, broliams bei seserims priklausomai nuo bylos aplinkybių priteisiama maždaug nuo 2 000 iki 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
21.2. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Natūralu, kad nukentėjusioji B. D. ir V. D. atitinkamai dėl sūnaus ir brolio nužudymo patyrė psichinį stresą ir didelius dvasinius išgyvenimus, kurie pagal CK 6.250 straipsnį laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Nukentėjusiosios B. D. teigimu, nors ji įvykio metu kartu su sūnumi negyveno, tačiau palaikė artimus ryšius, sužinojus apie sūnaus mirtį jai labai pablogėjo sveikata, dėl to dabar nuolat turi vartoti vaistus. Nukentėjusiosios V. D. teigimu, ji su broliu palaikė itin artimus santykius, brolis pas ją gyvendavo, jam dirbant užsienyje, susiskambindavo telefonu. Įvertinusi šias bei civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į kaltinamojo amžių, galimybę dirbti, jo turtinę padėtį (nedirba, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi) ir remdamasis aukščiau nurodyta susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už panašias veikas, kai padaromas tyčinis nužudymas veikiant netiesiogine tyčia, taip pat nukentėjusiųjų patirtus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus dėl sūnaus ir brolio mirties teismas vertina B. D. 10 000 Eur, o V. D. – 8 000 eurų neturtinės žalos dydžio suma. Todėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies.
V. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo
22. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš šių pagrindų: 1) pagrindui užtikrinti procese civilinį ieškinį, 2) pagrindui užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.
22.1. Iš BPK 116 straipsnio nuostatų seka, kad imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ir teismo pareiga. Todėl kiekvienoje byloje, jeigu yra pakankamai duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Laikinai gali būti apribojama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).
22.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių B. D. ir V. D. civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurie nuosprendžio priėmimo dieną nėra atlyginti.
22.3. Esant paminėtoms aplinkybėms, t. y. esant BPK 151 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir pagrindui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose, paliktinas nepakeistu iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.
VI. Dėl proceso išlaidų
23. Nagrinėjant bylą, nukentėjusiosioms B. D. ir V. D. buvo skirta atstovė advokatė Naina Lanzbergienė. Byloje gautos 2019-12-09 ir 2019-12-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos (3 t., b. l. 140, 158), iš kurių matyti, kad už nukentėjusiosioms suteiktos teisinės pagalbos teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos atitinkamai sudaro 251,29 eurų ir 186,29 eurus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamais nors ir neturi savo turto, tačiau yra darbingo amžiaus, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir iš jo priteistinos nurodytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiųjų atstovavimo.
VII. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
24. Byloje saugomos kompaktinės plokštelės (2 vnt.) su garso įrašais ir informacija perduotos teismui kartu su baudžiamosios bylos medžiaga, voke Nr. 1, prisegtame prie 2 tomo viršelio, po bylos išnagrinėjimo paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo suėmimo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką M. P. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. (dvi paras).
Kardomąsias priemones M. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Priteisti iš M. P. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 2975,17 eurų (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 17 centų) žalos atlyginimui, B. D. – 6,4 eurus turtinės ir 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimui, V. D. – 764,31 eurus (septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 31 centą) turinės ir 8 000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš M. P. valstybės naudai 437,58 eurus (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus 58 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patirtų atstovaujant nukentėjusiųjų B. D. ir V. D. interesus.
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. P. priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sustatyti, kad nurodytoje sąskaitoje esančioms ir į ją patenkančioms piniginėms lėšoms taikomas draudimas jomis disponuoti, išskyrus vieno minimalaus pragyvenimo dydžio pinigų sumą vienam mėnesiui, palikti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo šioje byloje.
Byloje esančias kompaktines plokšteles (2 vnt.) su garso įrašais voke Nr. 1, prisegtame prie 2 tomo viršelio, po bylos išnagrinėjimo palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.