Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

vertėjaujant E. V., A. A.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei M. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovės ieškinyje nurodoma, kad tarp V. M. (toliau – ieškovė) ir M. G. (toliau – atsakovė) buvo sudaryta sodybos nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo išnuomoti sodybą (adresas (duomenys neskelbtini)) nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. 13.00 val. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. 3.00 val. ir suruošti banketą, o atsakovė už tai įsipareigojo sumokėti 2 200,00 Eur. Sutarties kainą sudaro: 500,00 Eur – sodybos nuomos kaina ir 1 700,00 Eur – banketas. Šią aplinkybę patvirtina pridedama Sodybos „(duomenys neskelbtini)” nuomos sutarties kopija. Sutarties pasirašymo momentu atsakovė sumokėjo ieškovei 500,00 Eur rankpinigių, kurie patvirtina sutarties sudarymą ir įskaitomi į mokėtinas sumas pagal sutartį. Todėl dėl šios sumokėtos sumos sutarties sudarymo momentu, ieškovė pretenzijų neturi. 2016 m. rugpjūčio 28 d. ieškovė išrašė sąskaitą Nr. 160828/1, suma 1 700,04 Eur už suruoštą banketą ir įteikė atsakovei tą pačią dieną, šventės pradžioje, apie 13.00 val. Ieškovės išrašytą sąskaitą atsakovei įteikė ieškovės darbuotojas I. M.. Atkreipia dėmesį, jog pagal sutartį mokėtinas atsakovės likutis sudaro 1 700,00 Eur, nors sąskaitoje nurodyta suma yra 1 700,04 Eur. Taip nutiko dėl to, jog į sutartį buvo įrašyta atsakovės naudai suapvalinta suma. Ieškovė papildomai tų 0,04 Eur iš atsakovės nereikalauja. Šią aplinkybę patvirtina pridedama PVM sąskaitos faktūros EVA Nr. 160828/1 kopija. Atsakovė dėl išrašytos sąskaitos reiškė nepasitenkinimą, kuris ieškovės darbuotojui buvo visiškai neaiškus, kadangi atsakovė niekaip negalėjo argumentuoti savo nepasitenkinimo. Galiausiai, atsakovė paprašė leisti atsiskaityti šiek tiek vėliau. Ieškovės darbuotojas tokį prašymą tenkino, kadangi ieškovo vykdomos veiklos praktikoje dažniausiai būna, jog atsiskaitoma iš piniginių lėšų, kurias šventės metu surenka kaip dovaną (pinigai dovanojami vokuose). Ieškovės darbuotojas informavo, jog atsakovė gali atsiskaityti kitą dieną. Ieškovės darbuotojas išvyko iš sodybos, o atsakovė su svečiais buvo palikti toliau švęsti šventės sodyboje. 2016 m. rugpjūčio 28 d. apie 21 val., jau besibaigiant šventei, nepažįstamas asmuo su keliais asmenimis, kurie stovėjo atokiau, neatsiklausę, be leidimo, nematant gyvenamajame name esantiems asmenims, prisėlinę prie ieškovės darbuotojo gyvenamojo namo terasos (asmenys nepasinaudojo galimybe pasibelsti į duris ir naudotis įėjimu į namą), išsireikšdami necenzūriniais žodžiais, reiškė pretenzijas dėl atsakovei pateiktos sąskaitos ir reikalavo atleisti nuo turtinės prievolės mokėti pagal sutartį. Išnuomotoje sodyboje buvo aptarnaujantis personalas, kuriam atsakovė galėjo pateikti klausimus, ar kitą dieną susisiekti su darbuotoju ar pačiu ieškovu. Tačiau šiuo atveju nežinomi asmenys atvyko aiškintis sutarties aplinkybių ir reikšti reikalavimų vakare, apie 21 val., į ieškovo darbuotojo gyvenamąją vietą. Atkreipia dėmesį, jog šventė prasidėjo nuo 13.00 val., taigi buvo visa diena išsiaiškinti rūpimus klausimus, kol darbo metu buvo administracijos darbuotojai. Ieškovės darbuotojas esantis gyvenamajame name reikalavo nepažįstamus asmenis nedelsiant pasišalinti iš privačios teritorijos, bet tik po įspėjamojo šūvio asmenys pasišalino. Darbuotojas ėmėsi šių veiksmų, kadangi nepažįstami asmenys atėjo į gyvenamojo namo teritoriją, prisėlinę iš kitos namo pusės (terasos), o ne iš įėjimo pro duris pusės, šūkavo necenzūriniais žodžiais ir reikalavo atleisti nuo turtinės prievolės pagal sutartį. Darbuotojui pasirodė nepažįstamų asmenų veiksmai grėsmingais, todėl buvo priverstas įspėjamuoju šūviu į orą atbaidyti nepažįstamų asmenų grupę. Asmenys pasišalino, tačiau atsakovė neapmokėjo išrašytos sąskaitos. Pažymi, jog Vilniaus apygardos prokuratūrai yra pateiktas skundas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto prievartavimo. 2016 m. rugsėjo 21 d. atsakovei registruotu paštu buvo pakartotinai įteikta neapmokėta sąskaita. 2016 m. spalio 12 d. atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog atsisako mokėti sąskaitą, kadangi yra ją apmokėjusi. Taip pat nurodo, jog ieškovės darbuotojas atsisakė duoti dokumentus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą. Ieškovė pažymi, jog atsakovės argumentai dėl apmokėjimo yra neteisingi, taip pat ir pačiame atsakovės rašte nurodytos sumos neatitinka sąskaitos ir sutartyje nurodytų sumų. Atsakovės argumentai dėl apmokėjimo laikytini abejotinais dėl žemiau išvardintų aplinkybių: jeigu atsakovė su ieškove atsiskaitė grynaisiais pinigais (kaip nurodo atsakovė savo rašte), tai kodėl pasibaigiant šventei, apie 21.00 val. nepažįstami asmenys atėjo aiškintis dėl sutarties kainos ir reikalavo atleisti nuo turtinės prievolės pagal sutartį. Labiau tikėtina, jog atsakovei sumokėjus pinigus, jau nebūtų reikėję aiškintis dėl kainos. Taip pat mažai tikėtina, jog sąskaitos sumą 1 700,00 Eur, asmuo galėtų duoti be jokio dokumento, patvirtinančio pinigų sumokėjimą. Sutarties 2.3. p. įtvirtinta, jog sutarties kainą atsakovė privalo apmokėti ne vėliau kaip likus vienai dienai iki naudojimosi paslaugomis. Šiuo atveju atsakovė atsiskaityti su ieškove turėjo vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Palūkanų suma 2016 m. spalio 14 d. sudaro 10,94 Eur. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. ir 6.37 str. 2 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo priteisti iš atsakovės 1 700,00 Eur skolą, 10,94 Eur palūkanų, 5 procento dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl nesamos skolos sumoje 1 710,94 Eur priteisimo už paslaugas, pavadintas pagal sutartį „banketas“, nuoma, – nesutinka, kadangi visos piniginės lėšos sumoje 1 700,00 Eur, kaip ir rankpinigiai sumoje 500 Eur už nuomą salės ir banketą buvo pilnai atsiskaityta su prisistatančiu ir save vadinančiu šeimininku I. M., kuris piktavališkai atsisakė išduoti kasos pajamų kvitą, PVM sąskaitą ir kalkuliaciją, ką patvirtins liudytojai ir konfliktas su iškviesta policija, šioje byloje. Paaiškino, jog atsakovė 2016 m. rugpjūčio 28 d. su svečiais pagal sutartį šventė savo vaiko krikštynas kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Pasirašant nuomos sutartį 2016 m. rugpjūčio 28 d. sukviestų svečių akivaizdoje prasidėjo nesusipratimas ir nesąžiningumas, nes kažkodėl sutartį pasirašė ne ieškovė, o neįgaliotas asmuo, kaip įvardintas ieškinyje – „ieškovo darbuotojas“, nors prisistatė sodybos savininku, tačiau pačios ieškovės tą dieną nebuvo ir atsakovė jos nematė. Būtent šiam savininkui I. buvo sumokėta pagal sutartyje (p. 2.3, p. 24) nurodyta kaina – visa suma grynais pinigais į rankas, tačiau paprašius išduoti sąskaitą arba kasos aparato čekį, kaip tai numato PVM įstatymas, I. pasipiktino ir grubiai atsakė, jog „reikėjo užsakyti krikštynas „Makdonalde“, tai ten išrašo, o čia – kas kita“. Kadangi nepatogu ir gėda prieš atvykusius svečius, atsakovė nenorėjo ginčytis ir pasitenkino jo ranka išrašytu skaičiavimu, kurį įsakė nedelsiant apmokėti grynais jam į rankas neprisišaukiant nemalonumų. Raštelyje, kurį pateikia kartu su atsiliepimu, nurodyta: 48X40 = 1 920 Eur (tai 48 svečiai po 40,00 Eur, kas sudaro 1 920,00 Eur); 3X 50 = 150 Eur (tai už padavėjų darbą, ko nėra aptarta sutartyje); 2X15 = 30,00 Eur (tai maistas muzikantams); 100,00 Eur „zalog“ (užstatas); 100,00 Eur „dogovor 55“ (sutartis 55); -500,00 Eur; iš viso 1 800,00 Eur. Ši visa piniginė suma šiam „atstovui“ arba pasivadinusiam sodybos savininku I. (buvo neblaivus), kaip vėliau atvykus policijai, paaiškėjo jo pavardė – M., pagal jo reikalavimą ir paskaičiavimus, buvo sumokėta, t. y. 500,00 Eur avansas, 1 450,00 Eur nuoma ir banketo paruoštas maistas, 100,00 Eur užstatas už galimą indų dūžį, 150,00 Eur už padavėjas, 100,00 Eur bauda už tai, jog vietoje 55 asmenų, bankete buvo 48 asmenys. Iš viso atsakovė sumokėjo 2 300,00 Eur grynais, tačiau nei sąskaitos, nei kasos pajamų čekio I. atsisakė išduoti. Apie tai, kad apmokėjo ir pilnai atsiskaitė – matė liudytojai, perduodant I. pinigus, tai K. V., I. P., A. T., D. B., M. G., kurie patvirtins atsiskaitymo faktą, kas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų šioje byloje (CK 1.93 str. 6 d. 4 p.). Ieškovo nesąžiningumą įrodo teiginys, jog tą pačią dieną buvo „pateikta PVM sąskaita“. Tai melas, sąskaita, čekis, kalkuliacija, nebuvo pateikta, nes visų pirma I. M. buvo neblaivus, kompiuterio ir kitų įrenginių bei pačios buhalterės nebuvo, todėl tai yra išgalvoti argumentai. Be to, sutinkamai su VMI įsakymu Nr. 55 (žin.2004-59) PVM sąskaita įteikiama pasirašytinai ir atžymėta ieškovės „PVM sąskaitų-faktūrų registre”, ko nėra padaryta. Nesąžiningumą įrodo ir tas faktas, jog kaip kerštą už iškviestą policiją ieškovė sugalvojo bemaž po mėnesio išsiuntusi atsakovei tik 2016 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 160828/1, ką įrodo pašto vokas. PVM sąskaita negalėjo būti pateikta sodyboje, nes ieškovės buhalterė jas spausdina ne sodyboje, o (duomenys neskelbtini), savo registruotoje būstinėje. O ieškinyje nurodytas PVM įteikimo laikas 13 val. yra išgalvotas, kadangi atsakovė su vaiku ir krikštatėviais atvyko 14 val. 20 ar 30 min., todėl ir čia ieškovė rašo neteisybę. Dėl ieškovės „darbininko” naudojimo ginklo ir moralinės žalos: atsakovė niekada nebūtų šventusi savo vaiko krikštynas šioje sodyboje, jei būtų žinojusi gėdingas sąlygas, pasireiškiančias I. M. grubumu, šaunamojo ginklo naudojimu, nes šis ieškovės patikėtinis atsakovei padarė didelę gėdą, papiktino visus svečius, banketo dalyvius, kadangi buvo neblaivus, elgėsi grubiai, išsitraukęs šaunamąjį ginklą-pistoletą pradėjo šaudyti, išgąsdino atsakovės vaiką buvo iškviesta policija, kuri atėmė iš jo šaunamąjį ginklą ir sulaikė, išsiveždami kaltininką į Rudaminos policijos komisariatą. Šiuo metu dėl I. M. grasinimų nužudymu baliaus tvarkytojui K. V., naudojant ginklą ir paleidžiant šūvius, vyksta tyrimas. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atsakovė šventės metu jokių pretenzijų nereiškė, sumokėjo tik 500,00 Eur avansinį mokėjimą. Prašė apklaustų liudytojų parodymus vertinti kritiškai, nes liudytojai yra atsakovės draugai ir giminės.

Atsakovė bei jo atstovas teismo posėdžio metu su skola nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jeigu nebūtų sumokėta už paslaugas, atsakovei su šeima ir jų svečiams nebūtų leista dalyvauti pobūvyje.

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ūkininkė V. M. (nuomotoja) ir atsakovė M. G. (nuomininkė, klientė) sudarė sodybos „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kurios 1.1. punkte nustatyta, jog nuomotojas išnuomoja kaimo turizmo veiklai skirtas patalpas ir suteikia papildomas paslaugas kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. 13.00 val. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. 3.00 val. Pagal Sutarties 1.2. punktą klientas įsipareigoja apmokėti už suteiktas paslaugas ir laikytis Vidaus tvarkos ir Priešgaisrinių ir saugaus elgesio taisyklių. Pagal Sutarties 2.1. punktą, Sutarties 1.1. punkte nurodytos Sodybos nuomos ir paslaugų kaina yra nurodyta išrašytoje Klientui sąskaitoje, o pagal 2.3. punktą – Klientas įsipareigoja sumokėti Nuomotojui už suteiktas paslaugas visą sumą iš anksto arba vieną dieną prieš pradedant naudotis paslaugomis; Sutarties kaina: 55x40=2 200,00 Eur. Sutarties 2.4. punkte nurodyta, kad už išnuomoto ploto išvalymo paslaugas ir užstatas dėl tinkamo naudojimosi sodyba, prieš pradedant naudotis paslaugomis imamas 100,00 Eur užstatas, kuris grąžinamas, jeigu Klientas išsinuomotas patalpas palieka švarias ir tvarkingas, nepadaro žalos. Sutarties 2.7. punktu šalys nustatė, kad Klientas sumoka Nuomotojui 500,00 Eur rankpinigių. Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena iš susitariančių šalių (Klientas) duoda pagal sutartį priklausančių iš jos mokėjimų sąskaita antrajai šaliai (Nuomotojui) sutarties sudarymui įrodyti ir jos vykdymui užtikrinti. Šalys rankpinigių perdavimo momentu suprato, kad perduodamų rankpinigių suma atlieka šias funkcijas: mokėjimo, įrodomąją ir užtikrinamąją funkcijas. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis (Klientas), rankpinigiai lieka antrajai šaliai (Nuomotojui). Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis (Nuomotojas), ji privalo sumokėti antrajai šaliai (Klientui) dvigubą rankpinigių sumą. Pobūvio metu tarp ieškovės atstovo I. M. ir dalyvavusio pobūvyje K. V. kilo konfliktas, kurio metu net buvo panaudotas ginklas.

Ieškovės teigimu, Sutarties pasirašymo momentu atsakovė sumokėjo 500,00 Eur rankpinigių, todėl dėl šios sumos sutarties sudarymo momentu, ieškovė pretenzijų neturi, tačiau 2016 m. rugpjūčio 28 d. ieškovės išrašytą ir ieškovės darbuotojo I. M. įteiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 160828/1 1 700,04 Eur sumai už suruoštą banketą – atsakovė neapmokėjo, dėl ko, suapvalinus, liko skolinga 1 700,00 Eur.

Atsakovės teigimu, ji sumokėjo 2016 m. gegužės 20 d. pasirašydama sutartį – 500,00 Eur rankpinigių bei šventės dieną – 2016 m. rugpjūčio 28 d. – 1 800,00 Eur, ieškovės nurodytam darbuotojui – I. M., iš viso – 2 300,00 Eur, paduodama į rankas, tačiau šis nei sąskaitos, nei kasos pajamų kvito, ar kito dokumento, patvirtinančio pinigų perdavimą-priėmimą, net ir pareikalavus, – nedavė. Atsakovė vietoje sumokėjimą patvirtinančio dokumento gavo ir teismui pateikė I. M. ranka rašytą raštelį su šventės kainos paskaičiavimu. Minimame raštelyje nurodyta: 48x40 = 1 920,00 Eur (tai 48 svečiai po 40,00 Eur, kas sudaro 1 920,00 Eur); 3x50 = 150 Eur (tai už padavėjų darbą, ko nėra aptarta sutartyje); 2x15 = 30,00 Eur (tai maistas muzikantams); 100,00 Eur „zalog“ (užstatas); 100,00 Eur „dogovor 55“ (sutartis 55); -500,00 Eur; iš viso 1 800,00 Eur. Apklaustas Liudytojas I. M. patvirtino, kad raštelis surašytas jo ranka.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). O teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Pažymėtina, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas (consensus ad idem). Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas sutartinių santykių atsiradimo pagrindas, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis). Atitinkamai pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnis).

Kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys 2016 m. gegužės 20 d. sudarė sodybos „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė už 2 300,00 Eur išnuomojo kaimo turizmo veiklai skirtas patalpas ir suteikė papildomas paslaugas kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. 13.00 val. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. 3.00 val. Ginčo dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė visą Sutartyje nurodytą kainą ieškovei yra sumokėjusi, nepaisant to, kad negavo iš ieškovės ir jos atstovo I. M. jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų.

Teismas nesivadovauja apklaustų liudytojų M. Č., J. Č. J. Š., T. Š., I. B. parodymais, nes jokių reikšmingų šiai civilinei bylai aplinkybių šie liudytojai nurodyti negalėjo.

Apklausta ieškovė V. M. taip pat negalėjo teismui nurodyti jokių reikšmingų šiai civilinei bylai aplinkybių, nes jos teigimų visus reikalaus, susijusius su sodybos nuoma atsakovei bei apmokėjimu už paslaugas tvarkė jos sūnus I. M..

Teismas kritiškai vertina liudytojo I. M. parodymus. Kaip minėta aukščiau jis yra ieškovės sūnus, todėl akivaizdžiai yra suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, jo parodymai nėra logiški. Nors I. M. parodė, jog sąskaitą 1800,00 Eur sumai buvo įteikta atsakovei pobūvio metu, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Visiškai nelogiški jo parodymai, kad dalyvavęs pobūvyje K. V. atvyko pas jį reikalauti atleisti atsakovę nuo pareigos mokėti už paslaugas ir reiškė nepasitenkinimą paslaugų kaina, dėl ko net kilo konfliktas. . Paslaugų kaina buvo nurodyta tarp ieškovė ir atsakovės sudarytoje sutartyje ir jokių priekaištų atsakovė dėl šios sumos nereiškė. Būdama nepatenkinta suteiktomis paslaugomis atsakovė paprasčiausia galėjo nemokėti už suteiktas paslaugas. Iš to teismas daro išvadą, kad konfliktas tarp I. M. ir K. V. kilo dėl to, jog I. M. atsisakė išduoti pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad apklausta liudytoja G. Č., kuri 2016 m. gruodžio 19 d. atliko operatyvų patikrinimą sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ ir surašė Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65) FR1042-8586, parodė, kad atlikus pateiktų buhalterinių apskaitos dokumentų patikrinimą buvo nustatyti LR Buhalterinės apskaito įstatymo normų pažeidimai, buhalterija vedama ne visai tvarkingai, tik iš I. M. žodžių buvo įrašyta į patikrinimo pažymą, jog neįvykdytas apmokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija EVA Nr. 160827 (suma – 1700,00 Eur). I. M. netgi buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 172 (1) str. 1 d. (Ataskaitų ir dokumentų apie savo (fizinio asmens), įmonės, įstaigos arba organizacijos pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas bei mokesčių vengimas). Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nors oficialūs dokumentai, taip pat ir buhalteriniai (2016 m. gegužės mėn. pinigų priėmimo kvitas, pati Sodybos „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutartis) yra išrašomi pačios ieškovės V. M. vardu, tačiau dokumentuose pasirašo I. M.. Dokumentuose nėra nurodoma, kad jis veikia savo motinos V. M. vardu.

Teismas neturi pagrindo abejoti apklaustų liudytojų K. V., M. G., D. B., A. T., I. P. parodymais. Visi šie liudytojai patvirtino, kad atsakovė perdavė I. M. grynuosius pinigus, kaip atsiskaitymą už paslaugas.

Ieškovės pateikta 2016 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija EVA Nr. 160828/1 ir teiginiai, kad atsakovė nesumokėjo, nepateikiant šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, neįrodo ieškovės nurodomų aplinkybių dėl nuomos mokesčio nesumokėjimo fakto. PVM sąskaitos faktūros yra apskaitos ir atsiskaitymo dokumentai, rodantys faktinę situaciją, o ne šalių tarpusavio teisių ir pareigų pasikeitimą, jų išrašymo pagrindas yra sutartis. Kaip minėta aukščiau, šalių nuomos sutarties 2.1–2.6 punktuose buvo nustatyta nuomos mokesčio sumokėjimo tvarka, konkretus jo fiksuotas dydis, nuomos mokesčio mokėjimo terminai nebuvo susieti vien tik su PVM sąskaitos faktūros išrašymu (sutarties 2.3. punktas), todėl atsakovė, vykdydama sutartį, pagal byloje esančią medžiagą, labiau tikėtina, jog sumokėjo ieškovei ir be PVM sąskaitos faktūros. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų parodymai bei byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus raštas dėl I. M. administracinės bylos. Visa tai, kas paminėta, suponuoja priešingą nei ieškovė įrodinėja išvadą, t. y., kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, ir, netgi, ieškovė yra negrąžinusi atsakovei jos sumokėto užstato. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pažymėtina, kad nuomos sutartims, kaip ir kitoms, taikomi bendrieji sutarčių vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šie principai taip pat apima ir šalių pastangas tam, kad viena iš šalių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos šalies net ir teisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nurodytą bei remiantis byloje esančių įrodymų visetu, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė CK 6.487 straipsnyje bei CK 6.530 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuomininko pareigos laiku sumokėti nuomos mokestį pagal sutartį, o ieškovė neįrodė priešingai (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl ieškinys yra atmestinas visiškai.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų apie išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Ieškinį atmetus, teismo patirtos pašto išlaidos – 18,08 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 18,08 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei ieškinį atmetus, 18,00 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.