Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei, kaltinamajam P. K., nukentėjusiajai R. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, bausmes subendrinus tarpusavyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 37 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2012-02-11 ir skaitoma, kad liko sumokėti 35 MGL baudos, 2012-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytas terminas paskirtą baudą sumokėti iki 2013-03-20, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. grasino nužudyti žmogų, o būtent, 2012-07-20 apie 1.00 val., Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiajai R. B. nužudyti, parvertęs ant stalo ir kumščiu sudavęs į veidą keturis kartus, tuo metu rankoje laikydamas peilį ir toliau grasindamas juo papjauti, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis P. K. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, 2012-07-21 bute, kuris priklauso R. B., adresu (duomenys neskelbtini), šventė jo draugės gimimo dieną. Buvo dar viena moteris, vardu V., kuri apie 22.00 val. išėjo į namus. Apie 1.00 val. nakties jis pastūmė R. B., kelis kartus sudavė. Kadangi buvo labai girtas, tiksliai negali pasakyti, nei kiek kartų jai sudavė, nei kada prasidėjo konfliktas. Taip pat negali pasakyti, ar turėjo rankoje peilį ir juo grasino. Visiems jo poelgiams įtakos turėjo girtumas. Gailisi taip pasielgęs, pažada ateityje nebegerti jokių alkoholinių gėrimų. Teismo prašo paskirti piniginę baudą, kurią mokėtų kiekvieną mėnesį. Turi darbą, todėl prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. R. B. dėl šio įvykio atsiprašė. Po šio įvykio daugiau jokių konfliktų nebebuvo. Sumokėjo dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos – 1000 Lt.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos sugyventinis, tačiau jie kartu negyvena po pirmojo P. K. teismo. 2012-07-21 buvo jos gimtadienis ir P. K. prisiprašė pas ją į svečius. Jos pasveikinti buvo atėjusi bendradarbė V., kuri apie 22.00 val. išėjo. Namuose liko dviese, ji ir P. K. P. K. vienas gėrė alkoholį. Buvo jau labai apgirtęs, kai pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės. Ėmė ją stumdyti, parvertęs virtuvėje ant stalo, sudavė kelius smūgius ranka į veidą ir peiliu ėmė grasinti, kad ją papjaus. Peiliu nebuvo sužalota, smurto žymių ant kūno nebuvo, peiliu nebuvo įdurta, P. K. jo nelaikė prie jos kaklo. Kadangi P. K. grasino jai nebe pirmą kartą, todėl ji labai išsigando. Pradėjo gražiuoju jo prašyti, kad ją paleistų, kad, jei blogai pasielgs, po to labai gailėsis. Jis ją paleido, pasiėmė telefoną, buto raktus ir ją užrakinęs išėjo lauk. Susiradusi kitą telefoną ji paskambino policijai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai P. K. jau buvo grįžęs. Į medikus nesikreipė, į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, kadangi P. K. antrą dieną po to įvykio labai gailėjosi, jos atsiprašė, todėl ji jam atleido, jie susitaikė, tikisi, kad P. K. daugiau nebegers alkoholinių gėrimų. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. K. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios R. B. parodymų, kaltinamojo P. K. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- 2012-07-20 protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2012-07-20 apie 1.00 val. R. B. buvęs sugyventinis P. K., būdamas neblaivus, jos bute išvadino ją necenzūriniais žodžiais, virtuvėje pasiėmęs virtuvinį peilį medine rankena grasino ją papjauti, nužudyti, parvertė ją ant stalo ir sudavė po porą kartų į dešinį ir į kairį žandą. Ji grasinimus suprato kaip realius, nes jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas (3 b. l.);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vietos – buto adresu Gegužių g. 37-43, Šiauliuose, apžiūra, sudaryta schema, įvykio vietoje paimtas virtuvinis peilis medine rankena (6-8 b. l.);

- apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad užfiksuota įvykio vietoje paimto peilio apžiūra (15-17 b. l.);

- asmens blaivumo pažyma, iš kurios matyti, kad 2012-07-20 3.42 val. P. K. nustatytas 1,60 promilių girtumas (33 b. l.).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teismo posėdžio metu duotus parodymus, nukentėjusiosios R. B. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kitą byloje surinktą medžiagą, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose, asmens blaivumo pažymoje užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog P. K. grasino nužudyti žmogų, o būtent, 2012-07-20 apie 1.00 val., Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiajai R. B. nužudyti, parvertęs ant stalo ir kumščiu sudavęs į veidą keturis kartus, tuo metu rankoje laikydamas peilį ir toliau grasindamas juo papjauti, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, jis gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir panašiai, gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (kasacinės instancijos teismo nutartis Nr. 2K–639/2010).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad grasinimas buvo konkretus, t.y., buvo adresuotas nukentėjusiajai, kaltinamasis aiškiai išreiškė grasinimą atlikti veiksmą, t.y., su peiliu nužudyti, papjauti nukentėjusiąją. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji kaltinamojo grasinimą ją užmušti, papjauti suprato kaip realų, t.y., kad jis gali būti įvykdytas, nes jis buvo neblaivus, tai buvo nebe pirmas kartas, kai jai jis grasina, be to, jis keturis kartus kumščiu sudavė jai per veidą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją laikydamas rankoje virtuvinį peilį, kurį panaudojus prieš asmenį gali kilti šios neigiamos pasekmės: asmens nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad grasinta nužudyti nakties metu apie 1.00 val., nukentėjusiosios namuose, t.y., neviešoje vietoje ir tokiu paros metu, kai mažiau tikėtina pašalinių asmenų pagalba, kad grasinta jau nebe pirmą kartą, kad kaltinamasis buvo neblaivus, kad po įvykio nukentėjusioji buvo įbauginta, laikytina, kad P. K. grasinimas nužudyti R. B. buvo realus, t.y., nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas. P. K. veiksmai dėl grasinimo R. B. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti, nes P. K. laikydamas rankoje virtuvinį peilį grasino nukentėjusiąją nužudyti, taip pat sudavė kumščiu keturis kartus R. B. į veidą ir po to vėl grasino ją nužudyti, ir tai darydamas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, t.y., kad pavojingai psichiškai veikė kitą žmogų, keldamas jam baimę, ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį, pripažįsta, jog P. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas grasinimas nužudyti.

Skirdamas P. K. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. P. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 1 nesunkų nusikaltimą, veika baigta. P. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis P. K. teisiamas ketvirtą kartą (43, 45-47, 54-55 b. l.), veiką, už kurią teisiamas šioje byloje padarė teistumui neišnykus, nes sumokėjo tik dalį -1000 Lt, baudos, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. P. K. yra baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (34-40 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini) (44 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (50 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre lankėsi, diagnozė – adaptacijos sutrikimai (51 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre nėra (52 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai dėl polinkio smurtauti: 2011-03-22 gautas R. B. skundas dėl konflikto su P. K., tačiau 2011-03-23 ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, 2012-02-11 pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00254-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nes R. B. namuose sumušė P. K., 2012-03-26 P. K. nubaustas administracine tvarka už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. (53 b. l.), darbovietės charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) direktorius Andrius Zevertas viso (duomenys neskelbtini) kolektyvo vardu prašo suteikti P. K. paskutinį šansą pasitaisyti ir jam neskirti laisvės atėmimo bausmės, skirti baudą arba viešuosius darbus, nes laisvės atėmimo bausmė P. K. būtų didelė trauma tiek pačiam P. K., tiek ir jo artimiesiems. P. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1-858-771/2012 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad P. K. atlygino dalį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu paskirtos baudos, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kad dirba, turi nuolatines pajamas, taip pat atsižvelgiant į darbo pobūdį (tolimųjų reisų vairuotojo pareigos), P. K. negalėtų atlikti arešto bausmę net poilsio dienomis, nepatirdamas neigiamų pasekmių, todėl arešto bausmė P. K. būtų per griežta. Laisvės apribojimo ir viešųjų darbų bausmių dėl darbo pobūdžio kaltinamasis negalėtų atlikti. Be to, nors pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, o ši jam atleido, kad žala nukentėjusiajai nepadaryta, kad kaltinamasis dirba, sumokėjo dalį ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos, pažada ateityje nebenusikalsti bei nebevartoti alkoholinių gėrimų, kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina baudos bausmė, savo dydžiu mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 2 p.). Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrintina dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu paskirta neatlikta baudos bausme, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinė bausmė skirtina bauda. P. K. prašo leisti mokėti baudą dalimis kiekvieną mėnesį, todėl paskirta bausmė išdėstytina septynių mėnesių laikotarpiui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-07-20 3.12 val. (19 b. l.) iki 2012-07-20 15.20 val. (20 b. l.) (1 para), laikant, kad sumokėta 2 MGL baudos.

Kaltinamajam P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (28 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilis, pagal daiktų perdavimo - priėmimo aktą grąžintas R. B. (14 b. l.), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas neribotai R. B. nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam baudą 7 MGL (devynis šimtus dešimt litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu paskirta neatlikta baudos bausme, prie Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir galutinę bausmę paskirti – baudą 32 MGL (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų).

Paskirtos baudos mokėjimą P. K. išdėstyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-07-20 3.12 val. iki 2012-07-20 15.20 val. (1 para), laikant, kad sumokėta 2 MGL baudos.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį palikti neribotai R. B. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.