- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-08-09
- Bylos Nr.
- 1-858-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01186-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- P. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, bausmes subendrinus tarpusavyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 37 MGL dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2012-02-11 ir skaitoma, kad liko sumokėti 35 MGL baudos, 2012-04-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytas terminas paskirtą baudą sumokėti iki 2013-03-20, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. grasino nužudyti žmogų, o būtent, 2012-07-20 apie 1.00 val., Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiajai R. B. nužudyti, parvertęs ant stalo ir kumščiu sudavęs į veidą keturis kartus, tuo metu rankoje laikydamas peilį ir toliau grasindamas juo papjauti, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
P. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su R. B. gyveno apie 3 metus. 2012 m. tarp jų buvo kilęs konfliktas, kurio metu pavartojo fizinį smurtą ir už tai yra nuteistas. Po to įvykio jie gyveno atskirai, tačiau jis dažnai pas ją būdavo. 2012-07-19 grįžo iš reiso, nes dirba vairuotoju, paskambino R. B., norėdamas pasveikinti su gimtadieniu. Ji sutiko, kad jis ateitų. Vakarą pas R. B. leido trise, buvo moteris, vardu Vilma. Kai ši išėjo, tarp jo ir R. B. kilo konfliktas dėl tarpusavio santykių. Jis išvadino ją įvairiais įžeidžiančiais žodžiais, pykdamas galėjo žodžiais pagrasinti. Virtuvėje kraustant nuo stalo indus, jis rankoje laikė peilį ir tuo metu jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Jis pasakė R. B. grubius, įžeidžiančius žodžius ir ji pagal situaciją galėjo jo veiksmus ir žodžius suprasti kaip grasinimą. Kadangi jis stūmė R. B. ant lovos, jai grybštelėjo per veidą. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, todėl dėl girtumo kai kurių savo veiksmų gali neprisiminti. R. B. dėl šio įvykio atsiprašė, dėl savo poelgio gailisi (24-25, 30-31 b. l.).
Nukentėjusioji R. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2012-07-19 apie 19:00 val. pas ją į namus pasveikinti su gimtadieniu atėjo buvęs sugyventinis P. K.. Namuose buvo daugiau svečių, kurie išėjo apie 22.00 val. Tada P. K. pradėjo priekaištauti, kad ji vestuvėse šoko su buvusiu sutuoktiniu, kad ji turi kitą vyrą, pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Apie 1.00 val. būnant virtuvėje jis nuo spintelės paėmė virtuvinį peilį ir grasino papjauti, nužudyti. Parvertė ant stalo, po porą kartų kumščiu sudavė į kairį ir dešinį žandą ir vėl grasino papjauti. Ji labai išsigando, grasinimus nužudyti suprato kaip realius. P. K. jau buvo nuteistas už jos sumušimą. Ištrūkusi ji paskambino policijai, o P. K. numetė peilį virtuvėje ant stalo. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Po įvykio į medicinos ekspertus, bei pagalbos į socialines tarnybas nesikreipė. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad su P. K. tarpusavio santykius išsiaiškino, pastarasis jos atsiprašė, ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia (5, 11-12 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, įvykio vietoje paimtas virtuvinis peilis medine rankena (6-8 b. l.).
Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje paimto peilio apžiūra (15-17 b. l.).
Asmens blaivumo testo pažymoje nurodyta, kad 2012-07-20 3.42 val. P. K. nustatytas 1, 60 promilių girtumas (33 b. l.).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai, t.y. P. K. prisipažinimas ir parodymai, užfiksuoti jo apklausos protokoluose, nukentėjusiosios R. B. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės apie P. K. prieš ją panaudotą fizinį smurtą ir išsakytus grasinimus, įvykio vietos ir peilio apžiūros protokolai patvirtina, kad 2012-07-20 apie 1 val. tarp P. K. ir R. B. kilo konfliktas, kurio metu P. K. nuo spintelės paėmęs virtuvinį peilį, grasino nukentėjusiajai R. B. nužudyti, parvertęs ant stalo ir kumščiu sudavęs į veidą keturis kartus, tuo metu rankoje laikydamas peilį ir toliau grasindamas juo papjauti, tuo sudarydamas nukentėjusiajai R. B. pakankamą pagrindą manytu, kad grasinimas gali būti įvykdytas. P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytas grasinimas nužudyti žmogų.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos 5 alternatyvinės bausmių rūšys (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas); bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad P. K. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (62 b. l.); civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, P. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą. Kaltinamasis P. K. sutinka su siūloma bausme ir jos dyžiu, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti aštuonių mėnesių laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas P. K. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sunkinanti P. K. atsakomybę aplinkybė ta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). P. K. anksčiau teistas, teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 35 MGL baudą neįvykdė (43, 45-47, 54-55 b. l.), naują nusikalstamą veiką, susiusią su smurtu, padarė per trumpą laiko tarpą po paskutinio nuteisimo, tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, teistumas nebuvo neišnykęs (BK 97 str.), todėl skaitoma, kad P. K. yra recidyvistas (BK 27 str.). P. K. anksčiau baustas administracine tvarka (34-40 b. l.), dirba (44 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, į policijos profilaktinę įskaitą neįrašytas (53 b. l.). Visą tai įvertinęs, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. K. už nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 2 d., 65 str. 2 d., skiriama bausmė subendrintina visišku sudėjimo būdu su 2012-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 35 MGL bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (27 b. l.) – taikytina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – peilis, paliktinas nukentėjusiosios R. B. nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
P. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam (30) trisdešimties parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 2 d., 65 str. 2 d., skiriamą bausmę subendrinti visišku sudėjimo būdu su 2012-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 35 MGL bauda. Galutinę bausmę paskirti - (30) trisdešimties parų arešto bausmę ir 35 MGL (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2012-07-20, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir skaityti, kad P. K. liko atlikti (29) dvidešimt devynių parų arešto bausmę ir sumokėti 35 MGL (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
Baudą paskirti sumokėti per 7 (septynis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – peilį, palikti nukentėjusiosios R. B. nuosavybei.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.