Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovams A. T., V. T., G. R., R. R., trečiajam asmeniui Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarei Vitai Jurkauskienei, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Iki bylos nagrinėjimo pradžios negautas jos prašymas atidėti teismo posėdį. Posėdyje dalyvavo ieškovės atstovas advokatas V. S., todėl šalies dalyvavimas laikomas tinkamu (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 5 dalis). Advokatas prašė ieškovės ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovei R. M. priklauso 13575/34850 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

2016-09-12 pirkimo - pardavimo sutartimi, atsakovai A. T. ir V. T. pardavė, o G. R. kartu su sutuoktine R. R. įsigijo 21275/34850 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovai T. minėtą turtą R. pardavė už 6500,00 Eur. Pirkimo – pardavimo sutartį patvirtino Tauragės 3 – ojo notaro biuro notarė Vita Jurkauskienė, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.79 straipsnis numato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai turtas parduodamas iš varžytinių. Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį turtą neįgyvendina per vieną mėnesį, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.

Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovai T. nepranešė jai apie ketinimą parduoti savo dalį žemės sklypo ir dalį pastatų, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Nustatyta, kad notarė V. Jurkauskienė 2016-05-20 per Tauragės centrinį paštą išsiuntė ieškovei R. M. V. T. ir A. T. rašytinį pranešimą, kuriame nurodė, kad parduoda jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), už 6500,00 Eur. Pasiūlė per 30 dienų pareikšti Tauragės rajono 3 –ajam notaro biurui savo norą ar atsisakymą pirkti jų turtą. Nurodė, kad to nepadarius per nustatytą terminą, nekilnojamąjį turtą parduos kitam asmeniui. Taigi, atsakovai T. per notarę V. Jurkauskienę įvykdė CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimą, raštu pranešė bendraturtei R. M. apie ketinimą parduoti savo dalį nekilnojamojo turto. Pažymėtina, kad žemės sklypo dalies ir pastatų dalių pirkimo pardavimo sutartis tarp T. ir G. R. buvo sudaryta 2016-09-12, praėjus beveik keturiems mėnesiams po pasiūlymo išsiuntimo. Ieškovė nepateikė notarei V.Jurkauskienei pareiškimo, kad nori pirkti T. dalį nekilnojamojo turto už pasiūlytą kainą, todėl atsakovai T. turėjo teisę parduoti savo dalį nekilnojamojo turto ne bendraturčiui. Nustatyta, kad savo dalį nekilnojamojo turto T. pardavė atsakovui G. R. už tą pačią kainą, kokią buvo pasiūlę ir ieškovei, tai yra už 6500,00 Eur. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016-09-12 pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat ieškovė nepagrįstai nurodė, kad 2016-09-12 pirkimo – pardavimo sutartyje turėjo būti nurodyti duomenys, jog turto bendrasavininkė yra informuota apie parduodamą turtą, nes, kaip teisingai nurodė notarė, įstatymas tokio reikalavimo nenumato.

CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju kai turto dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė ieškinyje nenurodė tikslios datos, kada ji sužinojo apie atsakovų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Teigė, kad apie sutartį sužinojo „neseniai, kuomet G. R. pradėjo griauti dalį sienos“. Atsakovė R. R. taip pat nenurodė tikslios datos, kada R. M. sužinojo apie sutartį. Tvirtino, kad nupirktą namo dalį pradėjo tvarkyti apie 2017 m. sausio mėnesį. Ieškovė teismui pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, išduotą 2017 m. sausio 17 d., kuriame nurodyti duomenys, kad G. R. ir R. R. nuo 2016-09-12 nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė leidžia tvirtinti, kad R. M. 2017-01-17 sužinojo arba turėjo sužinoti apie perleistą bendrosios nuosavybės dalį. Todėl ieškovė, manydama, kad turto dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, per tris mėnesius, tai yra iki 2017-04-17 turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu. Šioje byloje nustatyta, kad R. M. ieškinys dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, teisme gautas tik 2017 m. rugsėjo 7 d., tai yra pasibaigus ieškinio senaties terminui. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovai A. T. ir V. T. prašo taikyti ieškinio senatį, ieškovės ieškinys atmetamas ir tuo pagrindu, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovė neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nepateikė jokių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas.

Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitas bendraturtis turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, kai jis mano, kad turto dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti. Tai, kad teismas atmetė ieškovės ieškinį, nenustačius įstatymo pažeidimų dėl turto dalies pardavimo, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Nors byloje nustatyta, kad tai ne pirmas ieškovės R. M. ieškinys atsakovei A. T., 2015-03-02 Tauragės rajono apylinkės teismas atmetė jos ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tačiau ieškinio pateikimas, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo nesąžiningumą. Teismo vertinimu, byloje nesant akivaizdžių įrodymų, leidžiančių konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo tenkinti atsakovų A. T. ir V. T. prašymą taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovei baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straispnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė A. T. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad advokatei už pagalbą ruošiant atsiliepimą, teikiant konsultacijas ir dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme sumokėjo 600 Eur. Kadangi ieškinys atmestas, teismas priteisia iš ieškovės R. M. atsakovei A. T. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei R. M. yra suteikta antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš 2017 m. gruodžio 5 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro - 238,28 Eur. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovai sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, sąžiningai atliko procesines pareigas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96, 99 straipsniai). Taip pat iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos 5,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. M. atsakovei A. T. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų R. M. suteiktas 238,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas bei 5,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.