Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-3109-1089/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-31
Bylos Nr.
e2YT-3109-1089/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35767-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
O. Y.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Lina Muller
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3109-1089/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35767-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,dalyvaujant pareiškėjos O. Y. atstovei advokatei Linai Muller,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Y. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja O. Y. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos močiutė M. G., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš Kauno, Lietuvos Respublikos, emigravusi į Palestiną, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Pareiškėja O. Y. 2018 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), prašydama atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašymo pateikimas grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

1.2. Pareiškėja teigia, kad ji yra Lietuvos Respublikos pilietės M. G. anūkė – pareiškėjos motina R. N. yra M. G. duktė.

1.3. Pareiškėja siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę sau ir savo dukroms (O. Y., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M. (Y.), gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja yra surinkusi tiek iš Lietuvos Respublikos archyvų, tiek iš Izraelio valstybės institucijų visus tebeegzistuojančius dokumentus, kurie patvirtintų faktą, kad jos močiutė M. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, tačiau Migracijos departamentui nurodžius, kad visų šių duomenų nepakanka, pareiškėja neturi kitos galimybės šiam juridinę reikšmę turinčiam faktui įrodyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigos atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė tenkinti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

5. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja O. Y. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, jog jos senelė M. G. (gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiškėjos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodė, kad pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti pareiškėjos senelės M. G. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, ir pasiūlė dėl tokio juridinio fakto nustatymo kreiptis į teismą. Taigi pareiškėjos nurodytas juridinis faktas gali būti nustatytas tik CPK XXVI apibrėžta tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

6. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

7. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

8. Pareiškėjos nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiškai susijęs su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, ar M. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ir antra, ar tuo atveju, jeigu M. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ar Lietuvos Respublikos pilietybę ji turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.

9. Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2017 m. kovo 1 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Vilniaus gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Trakų žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta (įrašas rusų kalba), kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė M. G., S. sūnus (23 metų) ir S. P., K. duktė (24 metų) (e. b. l. 55). Iš byloje esančios Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014 m. rugsėjo 17 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Žydų bendruomenių archyviniame fonde, Trakų žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta (įrašas rusų kalba), jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė M. ir S. (iki santuokos – P.) G. duktė vardu M. (e. b. l. 54). Aplinkybę, kad M. ir S. G. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) apskrityje patvirtina ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. lapkričio 24 d. raštas „Dėl gyvenimo Lietuvoje“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Vidurio Lietuvos ir Lenkijos Respublikos rinkimų institucijų ir komisijų archyviniame fonde (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) miesto rinkėjų į Seimą 1921 m. sąraše buvo įrašyti (duomenys neskelbtini) gyventojai: G. M., 50 m. amžiaus; G. S., 45 m. amžiaus (M. G. tėvai).

10. Iš nurodytų duomenų galima daryti išvadą, kad M. G. gimė Lietuvos teritorijoje gyvenusioje šeimoje.

11. Tai, kad M. G. į Palestiną išvyko iš Lietuvos (duomenys neskelbtini), pagrindžia (duomenys neskelbtini) Kelionės sutartis Nr. 000229 (e. b. l. 57). Pastarojoje, be kita ko, buvo įrašyta, kad M. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskritis. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) M. G. sveikatos kortelės turinio matyti, kad kortelėje M. G. gyvenamoji vieta taip pat nurodytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 74, 75). Be to, byloje pateikta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno Pasų skyriaus (duomenys neskelbtini) M. G. išduota viza, leidžianti jai išvykti iš Lietuvos į Palestiną (e. b. l. 61).

12. Taigi tikimybių pusiausvyros požiūriu galima teigti, kad M. G., gimusi Lietuvos teritorijoje gyvenusioje šeimoje, turėjo Lietuvoje gyventi nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai išvyko į Palestiną (CPK 185 straipsnis). Tokios aplinkybės suponuoja, kad M. G. atitiko 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę įtvirtintus formaliuosius požymius asmenų, kurie buvo laikomi Lietuvos piliečiais. Iš esmės toks pats pilietybės teisinis režimas buvo numatytas ir 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Taikos sutartyje su Rusija.

13. Byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad yra labiau tikėtina, jog M. G. iki emigracijos į Palestiną buvo Lietuvos pilietė, t. y. kad ji ne tik atitiko formaliuosius teisės aktuose nustatytus pilietybės įgijimo reikalavimus, tačiau ir faktiškai buvo Lietuvos Respublikos pilietė. Visų pirma, byloje pateiktame (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp M. G. ir Z. L., liudijime Nr. 7 5691 padarytas įrašas, kad M. G. yra Lietuvos pilietė iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 19). Antra, M. G. vizą dėl vykimo į Palestiną išdavė kompetentinga Lietuvos institucija. Trečia, Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumente apie M. G. brolio I. G. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nurodoma, kad I. G., M. ir S. G. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra žydų tautos Lietuvos pilietis (e. b. l. 52, 53).

14. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad M. G. gimimo vieta, jos šeimos ryšys su Lietuva, pačios M. G. gyvenimo Lietuvoje laikotarpis, taip pat antrinių dokumentų turinys (viza, santuokos liudijimas) sudaro pagrindą pripažinti, jog yra labiau tikėtina, kad M. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, kai (duomenys neskelbtini) išvyko į Palestiną (CPK 185 straipsnis). Netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi. Priešingai, pareiškėjos pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę.

15. Kiek tai susiję su antrosios sąlygos, kad M. G. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, egzistavimu, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi tai, kad Izraelio valstybės archyvo 2018 m. kovo 28 d. pažymoje nurodyta, jog nėra jokių duomenų apie M. G. (L.), gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, mandato pilietybės gavimą ar negavimą (e. b. l. 13). Be to, iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. birželio 19 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. G. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo“ nustatyta, kad dokumentų, patvirtinančių, jog M. G., gim. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. birželio 15 d. neteko (nustojo) Lietuvos Respublikos pilietybės, jos asmens dokumentų vidaus arba užsienio pasui gauti, išduotų pasų registracijos kortelių, pačių pasų archyve saugomuose fonduose nerasta (e. b. l. 49). Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad M. G., emigravusi į Palestiną, iki 1940 m. birželio 15 d. būtų netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės. Juolab, kad Izraelio valstybė buvo įkurta 1948 metais.

16. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos senelė M. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) iš Kauno, Lietuvos Respublikos, emigravusi į Palestiną, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Pridurtina ir tai, kad iš į bylą pateiktų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. birželio 14 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016 m. vasario 26 d. pažymos „Apie gyvenimą Lietuvoje“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjos atstovės paaiškinimų, galima spręsti, kad Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta pareiškėjos O. Y. giminaičiams iš motinos pusės (e. b. l. 90–92). Tai papildomai pagrindžia pareiškėjos nurodomas aplinkybes.

17. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai O. Y. yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. Y. senelė M. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) iš Kauno, Lietuvos Respublikos, emigravusi į Palestiną, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos O. Y., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis