Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-11-10 · Administracinė byla Nr. eI3-185-780/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-10
Bylos Nr.
eI3-185-780/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01654-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ramūnas Šarka (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, UAB Gryžuvos vandenys"
Pareiškėjas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-185-780/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01654-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2021 m. balandžio 30 d. privalomajame nurodyme Nr. (14.1)-PN-180 nustatytus reikalavimus, t. y. užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūrai būtų pateikta nuoroda į (duomenys neskelbtini) HE internetinę svetainę, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Tvenkinio naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) (patikrinimo metu galiojanti redakcija) 42¹ p. Įvykdžius privalomojo nurodymo reikalavimus apie nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo įvykdymo pranešti raštu (pateikiant tiesiogiai, paštu, el. paštu) Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistui D. L., (duomenys neskelbtini) , el. paštu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini).

Patikslintame pareiškėjo pareiškime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 23 d. Departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Įmonė, Atsakovas) eksploatuojamos hidroelektrinės (toliau HE) neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini) Kelmės r. sav. 2020-11-23 patikrinimo akte Nr. 461 nustatyta, kad vandens lygiai (duomenys neskelbtini) tvenkinyje ir žemutiniame bjefe (už hidroelektrinės) kas valandą matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis, vandens lygių matavimo duomenys yra registruojami ir saugomi Lietuvos hidroenergetikų asociacijos internetinėje svetainėje (www.hidro.lt), tačiau Įmonė iki 2020-06-01 nepateikė Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodos į (duomenys neskelbtini) tvenkinio HE interneto svetainėje skelbiamus vandens lygių duomenis ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės) 42.1 papunkčio reikalavimus. Taisyklių 42¹ punkte nurodyta, kad HE savininkai pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Įmonės direktorius A. A. neužtikrino, kad iki 2020 m. birželio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūrai būtų pateikta nuoroda į (duomenys neskelbtini) HE internetinę svetainę, kaip numatyta Taisyklių priedo 42.1 papunktyje. Dėl to, Atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 9 punktu, duotas 2021-04-30 privalomasis nurodymas Nr. (14.1)-PN-180, kuriuo nurodyta iki 2021 m. gegužės 31 d. užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūrai būtų pateikta nuoroda į Įmonės eksploatuojamos (duomenys neskelbtini) HE internetinę svetainę, kurioje būtų viešai skelbiami vandens lygių duomenys, kaip tai numatyta Taisyklių 3.5 punkte ir 42.1 papunktyje. Tai yra užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys realiu laiku būtų pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu ir būtų viešai prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklapyje http://vanduo.gamta.lt/, kaip tai nustatyta Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje, vadovaujantis Taisyklių (LAND 2-95) 42, 42.1. ir 42¹ punktais. 2021 m. birželio 8 d. Departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko neplaninį Įmonės patikrinimą ir nustatė, kad privalomasis nurodymas Nr. (14.1)-PN-180 nėra įvykdytas, nes patikrinimo metu Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklapyje http://vanduo.gamta.lt/ tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys nėra pateikti. Lietuvos hidroenergetikų asociacija (toliau – Asociacija) 2020-07-01 raštu Nr. 02/20-07-01 Aplinkos apsaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos, Departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikė nuorodą – http://hidro.lt/duomenys/. Taip pat, Įmonė 2020-11-19 raštu informavo Departamento Šiaulių valdybą, kad tvenkinių vandens duomenis nuo birželio 1 d. pateikia Asociacijos internetinėje svetainėje www.hidro.lt. Tačiau pastarieji raštai nesudaro pagrindo teigti, kad privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, kadangi Įmonė Aplinkos apsaugos agentūrai teikdama nuorodą į vandens lygių duomenis, pagal kurias pasiekiami tik viena vandens lygio reikšmė realiu laiku (prisijungimo metu), o kiti vandens lygių duomenys, nurodyti Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje (matuojami kas valandą ir viešai pateikiami (Saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu, prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus), pasiekiami tik sumokėjus nustatyto dydžio mokestį, netinkamai įgyvendina Tipinių taisyklių 42.1, 42¹ p. nuostatas, todėl 2020-07-01 ir 2020-11-19 raštais teiktos nuorodos į internetinę svetainę neatitinka Taisyklių (LAND 2-95) 42¹ punkto reikalavimų. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3140-2021 Įmonės direktoriui už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso 317 str. 1 d. skiriant 440 eurų baudą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Atsakovas 2021 m. balandžio 30 d. privalomojo nurodymo Nr. (14.1)-PN-180 neskundė ir iki šiol nėra įvykdęs, todėl pareiškėjas teikia pareiškimą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškimas yra grindžiamas aplinkybe, kad Nurodymas nėra įvykdytas, nes patikrinimo metu Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklapyje http://vanduo.gamta.lt/ tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys nėra pateikti, todėl vadovaujantis Tipinių taisyklių 42.1, 42¹ p. neužtikrinta, kad (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys realiu laiku būtų pateikiami (saugomi) internete. Atsakovas su Pareiškėjo padarytomis išvadomis nesutinka, mano, kad jos yra nepagrįstos, dėl ko Pareiškimui pateikti nebuvo teisinio pagrindo. Pirma, Pareiškėjas Pareiškimu keičia Nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį ir prašo teismo įpareigoti Atsakovą įvykdyti Nurodyme neįtvirtintus reikalavimus. Iš Nurodymo turinio matyti, kad Nurodymas duotas dėl trijų sąlygų įvykdymo: i) įvykdyti Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. reikalavimą (t.y. pirmą kartą iki 2020-06-01 pateikti ar patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis); ii) užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys realiu laiku būtų pateikiami (saugomi) internete; iii) užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys būtų viešai prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. Tačiau iš Pareiškimu reiškiamo reikalavimo turinio matyti, kad reikalaujama įpareigoti Atsakovą įvykdyti šią sąlygą - užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūrai būtų pateikta nuoroda į (duomenys neskelbtini) HE internetinę svetainę, kaip tai numatyta Tipinių taisyklių priedo 42¹ punktais, o toks reikalavimas Nurodyme nebuvo įtvirtintas, taigi nepateko į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 str. 1 d. Nurodyme įtvirtinta i) sąlyga (pirmą kartą iki 2020-06-01 pateikti ar patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis) yra apskritai neįgyvendinama, kadangi Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. reikalavimas negali būti įvykdytas retrospektyviai. Tuo tarpu ginčo dėl ii) sąlygos įvykdymo (t. y., kad (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys realiu laiku būtų pateikiami (saugomi) internete) apskritai nėra, kadangi Pareiškėjas Pareiškime yra aiškiai patvirtinęs, jog pagal Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktą nuorodą yra pasiekiamos vandens lygio reikšmės realiu laiku, kaip tai numato Tipinių taisyklių priedo 42.1 p. Nurodymo iii) sąlyga (kad būtų užtikrinta, kad (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio vandens lygių duomenys realiu laiku viešai būtų prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/) - nėra įtvirtinta teisės aktuose, atitinkamai, dėl ko negalėjo ir negali būti reikalaujama Atsakovą ją įgyvendinti. Nurodymu buvo reikalaujama įvykdyti Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p., bet ne Taisyklių priedo 42¹ p. reikalavimą, todėl Pareiškėjas neturi teisinio pagrindo Pareiškimu prašyti Teismo įpareigoti Atsakovą įvykdyti Nurodyme neįtvirtintus reikalavimus. Antra, Pareiškėjas netinkamai traktuoja Nurodymo bei Tipinių taisyklių priedo 42.1 papunktyje ir 42¹ punkte nurodytų pareigų įvykdymo apimtį, o Nurodymo reikalavimus Atsakovas yra įvykdęs. Remiantis Įsakymo Nr. D1-179 3.5. p. ir Tipinių taisyklių priedo 42 ir 42.1. p. nuostatomis, hidroelektrinės savininkas privalo užtikrinti tris sąlygas: i) jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; ii) Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus (čia nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai); iii) Aplinkos apsaugos agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į hidroelektrinės interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, pirmą kartą tai turi būti padaryta iki 2020-06-01. Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta, kad „viešai“ turi būti pateikiami (saugomi) matavimo duomenys tik realiu laiku, tačiau sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys taip pat turi būti pateikiami viešai, nėra įtvirtinta. Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. įtvirtina tris skirtingas sąvokas, todėl darytina išvada, kad tiek logine, tiek gramatine prasme Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. sąvoka „viešai skelbiami“ galėtų būti siejama su Tipinių taisyklių priedo 42.1. p. įtvirtinta sąvoka „realiu laiku viešai pateikiami (saugomi)“, kadangi Tipinės taisyklės reikalavimą „viešai“ pateikti (saugoti) nustato tik realiu laiku fiksuojamiems duomenims, bet ne trumpiau kaip vienus metus prieinamiems (saugomiems) duomenims. Atsakovas yra įvykdęs visas tris aukščiau minėtas sąlygas ir apie tai yra informavęs Pareiškėją, nes dar 2020-11-19 raštu bei 2021-05-27 raštu Nr. 2021/05/27 „Dėl nuorodos į vandens lygių duomenis pateikimo ir privalomo nurodymo įvykdymo“ informavo Inspekciją bei Aplinkos apsaugos agentūrą, kad Nurodymą bei Įsakymo Nr. D1-179 reikalavimus yra įvykdęs, tvenkinio vandens lygių duomenis realiu laiku viešai pateikia Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje http://hidro.lt/duomenys/. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad Tipinių taisyklių priedo 42.1 ir 42¹ p. nenumato prievolės Atsakovui, kaip HE savininkui, vandens lygių duomenis skelbti tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/. Atsakovas pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, yra suteikęs neatlygintiną prieigą (pateikęs prisijungimus) prie internete, nuorodoje http://hidro.lt/duomenys/ .xlsx formatu realiu laiku pateikiamų (saugomų) vandens lygių duomenų. Pati Lietuvos hidroenergetikų asociacija yra pateikusi Aplinkos apsaugos agentūrai bei inspekcijai, davusiai Nurodymą, nuorodą į visų asociacijos narių hidroelektrinių viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, tą patvirtina ir pats Pareiškėjas. Trečia, nei Įsakymo Nr. D1-179 3.5 p., nei Tipinių taisyklių priedo 42, 42.1, 42¹ p. nenumato prievolės Pareiškėjui, kaip HE savininkui, vandens lygių duomenis skelbti/pateikti tinklalapyje http://vanduo.gamta.lt/, ar užtikrinti, kad Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklapyje http://vanduo.gamta.lt/ tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys būtų pateikti. Interneto svetainę (tinklapį) http://vanduo.gamta.lt/ administruoja Aplinkos apsaugos agentūra, dėl ko Atsakovas negali užtikrinti, kad jo pateikiama informacija minėtoje interneto svetainėje būtų tinkamai skelbiama ar saugoma. Tai priklauso tik nuo Aplinkos apsaugos agentūros. Ketvirta, Tipinių taisyklių priedo 42² p. reglamentuota, kad: Aplinkos apsaugos agentūra interneto svetainėje skelbia HE internetinės svetainės nuorodas, kuriose skelbiami vandens lygių duomenys, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje. Taigi, skelbti HE internetinės svetainės nuorodas Tipinių taisyklių priedo 42² p. įpareigoja Aplinkos apsaugos agentūrą, o HE savininką - Tipinių taisyklių priedo 42¹ p. įpareigoja tik pateikti ir (ar) patikslinti Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis. Penkta, Atsakovo vadovas A. A. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021-07-23 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3140-2021 apskundė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams ir Šiaulių apylinkės teismas 2022-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-2-471/2022 panaikino 2021-07-23 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3140-2021 bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatavęs, kad Nurodymas yra nepagrįstas. Apibendrinant atsakovas nurodo, kad Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti Atsakovą užtikrinti reikalavimų, kurie nėra įtvirtinti teisės aktuose, vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą įvykdyti 2021-04-30 privalomajame nurodyme Nr. (14.1)-PN-180 nustatytus reikalavimus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad 2020-11-23 Departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamos hidroelektrinės (toliau HE) neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini) Kelmės r. sav., surašė 2020-11-23 patikrinimo aktą Nr. 461 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 9 punktu, davė atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-04-30 privalomąjį nurodymą Nr. (14.1)-PN-180, kuriuo nurodė iki 2021 m. gegužės 31 d. Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti nuorodą į (duomenys neskelbtini) HE internetinėje svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai numatyta Taisyklių 3.5 punkte ir priedo 42.1 papunktyje, t. y. užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ir jo žemutinio bjefo vandens lygių duomenys realiu laiku būtų pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu ir būtų viešai prieinami Aplinkos apsaugos agentūros HE interneto svetainėje nurodytame tinklapyje http://vanduo.gamta.lt/, kaip tai nustatyta Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje, vadovaujantis Taisyklių (LAND 2-95) 42, 42.1. ir 42¹ punktais.

Lietuvos hidroenergetikų asociacija 2020-07-01 raštu Nr. 02/20-07-01 Aplinkos apsaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos, Departamentui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai yra pateikusi nuorodą į hidroelektrinių savininkų, Lietuvos hidroenergetikų asociacijos narių, viešai pateikiamus tvenkinių vandens lygius – http://hidro.lt/duomenys/.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-11-19 raštu yra informavusi Departamento Šiaulių valdybą, kad tvenkinių vandens duomenis nuo birželio 1 d. pateikia Asociacijos internetinėje svetainėje www.hidro.lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-27 raštu Nr. 2021/05/27 „Dėl nuorodos į vandens lygių duomenis pateikimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo“ nuorodą http://hidro.lt/duomenys/ pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai.

Departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos 2021-06-07 patikrinimo akte Nr. (14.5)-PA-2378 konstatuota, kad 2021-04-30 privalomasis nurodymas Nr. (14.1)-PN-180 neįvykdytas.

Departamento 2021-07-23 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3140-2021 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. A. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto 2021-04-30 privalomojo nurodymo Nr. (14.1)-PN-180 neįvykdymą paskirta 440 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso 317 str. 1 d.

Šiaulių apylinkės teismas 2022-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-2-471/2022 panaikino 2021-07-23 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3140-2021, kuriuo A. A. nubaustas pagal Lietuvos ANK 317 str. 1 d., ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas nutartyje konstatavo, kad 2021-04-30 privalomasis nurodymas Nr. (14.1)-PN-180 yra nepagrįstas, todėl nepriklausomai nuo kitų aplinkybių (jog šio nurodymo asmuo neskundė, todėl formaliai nurodymas yra galiojantis ir turi būti vykdomas), skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o teisė bausti negali atsirasti iš neteisėto nurodymo nevykdymo Lietuvos.

Dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pastarosiose straipsnio dalyse numatoma iš esmės ta pati tvarka ir terminai kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus tik įgyvendinama tuo atveju, jeigu privalomasis nurodymas ar jo įvykdymo terminas yra apskundžiamas ir ginčas nagrinėjamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje (2 dalis)arba teisme (3 dalis).

Nagrinėjamu atveju 2021-04-30 privalomasis nurodymas Nr. (14.1)-PN-180 nėra nuginčytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovė teigia, kad jame nurodytas reikalavimas yra įvykdytas dar iki privalomojo nurodymo surašymo ir todėl nėra pagrindo įpareigoti jį vykdyti.

Kadangi teismas gali įpareigoti vykdyti tik neįvykdytą privalomąjį nurodymą, o įvykdyto reikalavimo vykdymas neįmanomas, tai nepriklausomai nuo to, kad 2021-04-30 privalomasis nurodymas Nr. (14.1)-PN-180 nėra nuginčytas, šios bylos dalykas yra privalomojo nurodymo pagrįstumas ir galimybė jį įvykdyti reikalaujamu būdu.

Ginčo teisinius santykius dėl 2021-04-30 privalomuoju nurodymu Nr. (14.1)-PN-180 duoto reikalavimo teisinio reguliavimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-179 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtintos Tvenkinio naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės (LAND 2-95) (toliau - Taisyklės (LAND 2-95)).

Įsakymas, kuriuo patvirtintos Taisyklės (LAND 2-95), priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad tvenkiniai įrengiami ir (arba) ežerai patvenkiami ir šių paviršinių vandens telkinių priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, kuriame nustatomi šie pagrindiniai reikalavimai: 1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms; 2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą; 3) turi būti įrengtos ir tinkamai naudojamos veiksmingos žuvų apsaugos ir jų migracijos priemonės; 4) turi būti imamasi priemonių erozijos procesams tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantuose mažinti; 5) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo; 6) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami apskaitos duomenys.

Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 punkte nustatyta, jog jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta HE, jos savininkai privalo užtikrinti, kad: 42.1. „vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete (.xlsx) arba (.ods) failų formatu. Duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metus. Šie duomenys pateikiami pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Dėl gedimų nutrūkus vandens lygių automatiniam matavimui ir (ar) duomenų teikimui internete šio papunkčio reikalavimai gali būti nevykdomi ne daugiau kaip 10 parų per metus“.

Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42¹ punktas nustato, kad HE savininkai „pateikia ir (ar) patikslina Aplinkos apsaugos agentūrai nuorodas į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis, kaip tai nustatyta šiuo įsakymu patvirtintame Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 papunktyje“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022, kurioje buvo išaiškintos aptariamos teisės normos, akcentuojama, kad Įsakymo priėmimo teisiniu pagrindu nėra nurodomi teisės aktai, kurie reglamentuoja ir nustato visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką. Tuo tarpu Aplinkos ministerija, kuri teikė Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 421 punktų nuostatų išaiškinimą, nurodė teisės aktus, kurie kalba apie visuomenės ir kitų suinteresuotų asmenų ir organizacijų teisę gauti informaciją apie aplinką (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.; Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1175, 26 ir 27 p.).

Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką. Tokia tvarka nustatyta minėtame Tvarkos apraše, kur nurodyta, kad institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama (26 p.); pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai) (27 p.). Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, institucija: Vyriausybė, savivaldybės ar kita valdymo institucija; kiti viešojo administravimo funkcijas atliekantys fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių sprendimai turi ar gali turėti įtakos aplinkai; nurodytosioms institucijoms pavaldūs arba tos institucijos kontroliuojami fiziniai ar juridiniai asmenys, kurių veikla turi ar gali turėti įtakos aplinkai; institucijos turima informacija – institucijos parengta arba gauta ir jos žinioje esanti informacija apie aplinką; institucijai skirta informacija – institucijos vardu fizinio ar juridinio asmens fiziškai saugoma informacija apie aplinką.

Vandens įstatymo 26 straipsnis nustato, jog Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos), atsakinga (atsakingos) už upių baseinų rajonų arba jų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, administravimą, aplinkos ministro nustatyta tvarka renka ir tvarko informaciją, reikalingą upių baseinų rajonų valdymo dokumentams rengti.

Vandens įstatymo 27 straipsnis nurodo, kad Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos) ir kiti viešieji juridiniai asmenys, turintys informacijos apie upių baseinų rajonus, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją apie upių baseinų rajonus visuomenei, vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

HE savininkams pareiga kas valandą matuoti ir registruoti vandens lygius automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis bei šiuos duomenis realiu laiku perduoti į duomenų bazę (priklausomai nuo HE galios) atsirado nuo 2006 m. rugsėjo 24 d. (įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymui Nr. D1-415 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 33 „Dėl tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ pakeitimo), t. y. kai buvo nustatyta, kad duomenų bazėje registruoti vandens lygiai turi būti kaupiami ir saugomi ne mažiau kaip vienus metus, o HE savininkas turi užtikrinti galimybę kontroliuojančioms institucijoms gauti duomenų bazėje registruojamus duomenis.

Nuo 2020 m. birželio 1 d., įsigaliojus ginčui aktualiam Įsakymui, minėta pareiga nebepriklauso nuo HE galios, be to, nustatyta, kad nurodyti duomenys turi būti viešai pateikiami (saugomi) internete (. xlsx) arba (. ods) failų formatu pagal Tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių formos pavyzdžio 5 priedą. Pirminio projekto dėl šių aplinkos ministro Įsakymo pakeitimų lydraštyje nurodyta, kad projekto tikslas – neatsižvelgiant į hidroelektrinės galingumą, užtikrinti, kad vandens lygis būtų matuojamas ir registruojamas automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku viešai pateikiamas internete. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad daugiau nieko dėl minėtų pakeitimų (juos paskatinusių priežasčių) nepaaiškinta. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos išvadoje dėl pirminio projekto atkreiptas dėmesys, kad „projekto lydinčiuosiuose dokumentuose nėra atskleidžiamos teisės akto pakeitimus sąlygojusios priežastys“. Todėl pasiūlyta „taisyti projekto lydinčiuosius dokumentus, nurodant konkrečias priežastis, dėl kurių inicijuotas teisės akto pakeitimas“. Po gautų išvadų dėl pirminio projekto buvo pateiktas pakoreguotas Įsakymo pakeitimo projektas (kuris ir buvo priimtas), tačiau prie jo Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) jokie lydintys dokumentai, kuriuose būtų nurodytos minėtus pakeitimus lėmusios priežastys, taip pat nepridėti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 taip pat akcentuota: „iš Teisės aktų informacinės sistemos matyti, kad 2021 metais buvo rengiamas aplinkos ministro Įsakymo pakeitimas jį išdėstant nauja redakcija (pagal Teisės aktų informacinės sistemos duomenis projekto būsena – derintas, tačiau derinimo data nurodyta iki 2021 m. gegužės 19 d.). Šiame projekte jau numatoma expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyti, kad duomenys pateikiami neatlygintinai. Pastarojo projekto lydraštyje nurodyta, jog: „Projektas rengiamas atsižvelgiant į 2021 m sausio 27 d. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio (protokolo Nr. 107-P-05) sprendimą „Iki gegužės 1 d. patvirtinti Tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles, numatytas įstatyme, arba parengti atitinkamą įstatymo projektą (perkeliant šias nuostatas į įstatymo lygmenį)“. Informuojama, kad iki 2021 metų pabaigos planuojama parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Vandens įstatymo pakeitimo projektą, siekiant nustatyti aiškias pareigas užtvankų, tvenkinių ir hidroelektrinių valdytojams, žuvų migracijos kelių atlaisvinimo principus, leidimų sistemą visoms hidroelektrinėms. Atsižvelgiant į tai gali keistis Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašo projekto nuostatos. Projekto įsigaliojimas numatomas ne anksčiau nei įsigalios Vandens įstatymo pakeitimo įstatymas.“ Tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, toks Vandens įstatymo pakeitimo projektas nebuvo pateiktas. Aplinkos ministerija aiškinamajame rašte nurodė, kad Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 patikslinimas padarytas dėl to, jog vandens lygių duomenys būtų realiu laiku viešai teikiami internete, t. y. pasiekiami ir matomi ne tik aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekantiems pareigūnams, bet ir visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, tačiau nėra detaliai paaiškinta, dėl kokių priežasčių HE savininkai (privatūs asmenys) pagal aplinkos ministro Įsakymą buvo įpareigoti ne tik užtikrinti, jog vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete, bet ir viešai bei neatlygintinai skelbti šiuos duomenis už vienus metus. Kaip jau minėta, Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje nėra nurodyta apie tai, kad HE savininkai turi viešai ir nemokamai skelbti minėtus duomenis visuomenei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 padaryta išvada, kad nei Orhuso konvencija, nei Europos Sąjungos teisės aktai bei minėtas Tvarkos aprašas neįpareigoja privačių asmenų teikti neatlygintinai visuomenei kaupiamus ir saugomus už metus duomenis. Orhuso konvencija įtvirtina, kad už informacijos teikimą pagal asmens prašymą netgi valstybės institucijoms gali imti mokestį – pagal Konvencijos 4 straipsnio 8 dalį „Kiekviena Šalis gali leisti savo valstybės institucijoms imti mokestį už informacijos suteikimą, tačiau šis mokestis neturi būti nepagrįstai didelis. Valstybės institucijos, ketindamos imti mokestį už informacijos suteikimą, pateikia klausėjams kainoraštį, kuriame nurodomos aplinkybės, kada mokesčiai gali būti imami arba kada klausėjai nuo jų atleidžiami, bei atvejai, kai informacija suteikiama reikalaujant mokestį sumokėti iš anksto.“ Kita vertus, Orhuso konvencijos 5 straipsnio 2 dalies c punktas nustato, jog „Kiekviena Šalis užtikrina, kad, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, valstybės institucijų teikiamos informacijos apie aplinką tvarka būtų suprantama ir aiški visuomenei ir kad informacija būtų lengvai prieinama, be kita ko: <...> sudarant galimybę nemokamai naudotis sąrašuose, registruose arba archyvinėse bylose, nurodytose šio straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje, esančia informacija apie aplinką”.

Nurodytas Orhuso konvencijos nuostatas Europos Sąjungos lygiu, be kita ko, įgyvendina 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB, kurios preambulės 18 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Valdžios institucijos turėtų turėti galimybę nustatyti mokestį už informacijos apie aplinką teikimą, tačiau toks mokestis turėtų būti priimtinas. Tai reiškia, kad paprastai mokestis negali būti didesnis už atitinkamos medžiagos pateikimo faktines sąnaudas. Reikalavimas atlikti išankstinį mokėjimą turėtų būti ribotas. Konkrečiais atvejais, jei valdžios institucijos pateikia informaciją apie aplinką komerciniais pagrindais ir jei to būtina siekiant užtikrinti tokios informacijos tolesnį rinkimą ir paskelbimą, atsižvelgiant į rinką nustatytas mokestis laikomas priimtinu; gali būti reikalaujama išankstinio mokėjimo. Mokesčių tarifai ir informacija apie mokesčio rinkimo ar panaikinimo aplinkybes turėtų būti skelbiama ir pateikiama pareiškėjams.“ Atitinkamai Direktyvos 90/313/EEB 5 straipsnis, reglamentuojantis mokesčius už informacijos teikimą, nustato: „1. Galimybė susipažinti su pagal 3 straipsnio 5 dalį nustatytais ir saugomais valstybės registrais arba sąrašais ir prašomos informacijos nagrinėjimas in situ neapmokestinamas. 2. Valdžios institucijos gali imti mokestį už informacijos apie aplinką pateikimą, bet toks mokestis neturi viršyti priimtino dydžio. 3. Kai imamas mokestis, valdžios institucijos paskelbia ir pateikia pareiškėjams tokių mokesčių tarifus bei informaciją apie aplinkybes, kuriomis mokestis gali būti imamas arba nuo jo gali būti atleidžiama.“ Vyriausybė, be kita ko, įgyvendindama Direktyvą 2003/4/EB, Tvarkos aprašo 26 punkte nustatė, kad „Institucijų turima ar joms skirta informacija yra nemokama“. Pagal Tvarkos aprašo 27 punktą, „Pareiškėjas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi padengti tik informacijos teikimo sąnaudas (sumokėti už kopijavimą, leidybą ir panašiai)“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 taip pat išaiškino, kad lingvistiškai aiškinant Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas negalima daryti vienareikšmiškos ir aiškios išvados, jog HE savininkai yra įpareigoti ne trumpiau kaip vienus metus prieinamus (saugomus) duomenis pateikti viešai ir neatlygintinai visuomenei. Pagal Taisyklių (LAND 2-95) priedo 42.1 ir 42¹ punktų nuostatas: 1) HE savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis gaunami duomenys būtų realiu laiku viešai pateikiami (saugomi) internete; 2) duomenys turi būti prieinami (saugomi) ne trumpiau kaip vienus metu (nėra įtvirtinta sąlyga, kad ne trumpiau kaip vienus metus prieinami (saugomi) duomenys turi būti pateikiami viešai); 3) Agentūrai turi būti pateiktos ir (ar) patikslintos nuorodos į HE interneto svetainėje viešai skelbiamus vandens lygių duomenis (viešai skelbiami tik realiu laiku gauti duomenys).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių teisinius argumentus bei nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2022 pateiktus išaiškinimus dėl analogiško ginčo taikant tas pačias teisės normas ir Departamentui reikalaujant tokių pačių veiksmų iš HE savininko, daro išvadą, kad Departamentui duodant šioje byloje ginčijamą privalomąjį nurodymą neįvertinus objektyvių duomenų, kad nurodytų Taisyklių reikalavimai atsakovės jau yra įvykdyti, ir formaliai nurodžius įvykdyti jau įvykdytus Taisyklių reikalavimus, ginčijamas privalomasis nurodymas buvo priimtas nepagrįstai, nesant tam būtinybės ir teisinio pagrindo, todėl nėra nei pagrindo įpareigoti jį įvykdyti, nei būtinybės vykdyti jau įvykdytą reikalavimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2021-04-30 privalomojo nurodymo Nr. (14.1)-PN-180 nepagrįstumas taip pat jau yra konstatuotas ir įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje byloje, todėl teismas šioje administracinėje byloje negali įpareigoti atsakovę įvykdyti tą patį privalomąjį nurodymą, konstatuodama priešingą išvadą, nei yra konstatavęs kitas teismas, tai yra negali pripažinti, kad 2021-04-30 privalomasis nurodymas Nr. (14.1)-PN-180 yra pagrįstas.

Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismas 2022-09-09 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-2-471/2022 panaikino 2021-07-23 Departamento nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3140-2021, kuriuo atsakovės vadovas A. A. nubaustas pagal ANK 317 str. 1 d. dėl to paties privalomojo nurodymo nevykdymo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Tai reiškia, kad aplinkybę, ar 2021-04-30 privalomasis nurodymas Nr. (14.1)-PN-180 yra pagrįstas ir ar jis turi būti vykdomas aiškinosi Šiaulių apylinkės teismas, kuris nustatė, jog 2021-04-30 privalomasis nurodymas Nr. (14.1)-PN-180 yra nepagrįstas, todėl nepriklausomai nuo to, kad šio nurodymo asmuo neskundė, bausti dėl jo nevykdymo negalima, nes atsakomybė už jo nevykdymą negali atsirasti iš neteisėto nurodymo nevykdymo. Ši Šiaulių apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi, o ANK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėję teismų nutarimai ir nutartys administracinių nusižengimų bylose yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis minėta įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis ANK 667 straipsnyje įtvirtintu nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumo principu, teismas šioje administracinėje byloje negali paneigti minėtos galiojančios teismo nutarties ir konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėjas, t. y. kad privalomąjį nurodymą būtina vykdyti. Priešingu atveju, skirtingi teismų sprendimai dėl tų pačių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo paneigtų teisės viršenybės ir teisinio tikrumo principus, o tai pažeistų ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės teisės principus.

Būtent vienodai, teisėtumo aspektu, vertinti tuos pačius faktus skirtingose bylose įpareigoja ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) naujausias sprendimas byloje prieš Lietuvą. EŽTT byloje G. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 53176/17) nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl teisinio tikrumo neužtikrinimo pažeidus res judicata principą, nes vienoje teismo byloje tie patys valstybės veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, o kitoje byloje dėl žalos atlyginimo tie patys veiksmai teismo buvo pripažinti teisėtais. EŽTT akcentavo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą reikalauja, kad tais atvejais, kai tam tikru klausimu yra priimtas galutinis sprendimas, juo neturėtų būti abejojama. EŽTT pabrėžė, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, kad tais atvejais, kai ginčas nagrinėjamas iš esmės teismuose, jis turėtų būti išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Tuo tarpu nagrinėtoje byloje EŽTT konstatavo, kad teismas suteikė „antrą galimybę“ valstybei, nagrinėti ginčą, kuris jau buvo nagrinėtas teisminiame procese tarp tų pačių procesinių šalių ir kuris jau buvo išspręstas galutiniu teismo sprendimu, taip pažeidžiant teisinio tikrumo principą.

Nagrinėjamu atveju susiklostė iš esmės analogiška situacija kaip ir nurodytoje EŽTT byloje, nes valstybė, kurią atstovauja Departamentas, šioje byloje siekia „antros galimybės“ tokį patį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdymą to paties privalomojo nurodymo pripažinti neteisėtu, nors teismas kitoje byloje pripažino, kad nevykdydamas to paties privalomojo nurodymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas elgiasi teisėtai, o pats privalomasis nurodymas yra nepagrįstas. Todėl atsižvelgiant į nurodytą EŽTT išaiškinimą, pareiškėjo prašymo tenkinimas ir įpareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti 2021-04-30 privalomąjį nurodymą Nr. (14.1)-PN-180, kuris kito teismo įsiteisėjusia nutartimi yra pripažintas nepagrįstu ir neprivalomu vykdyti, reikštų Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) pažeidimą dėl teisinio tikrumo neužtikrinimo. Be to, tai reikštų ir minėtą ANK 667 straipsnyje įtvirtinto teismo nutarčių privalomumo principo pažeidimą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nevykdo Taisyklių reikalavimų, kadangi jau Patikrinimo akte konstatuota, jog vandens lygių duomenys HE yra fiksuojami, realiu laiku viešai pateikiami Lietuvos hidroenergetikų asociacijos interneto svetainėje www.hidro.lt/duomenys/, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą tai yra tinkamas Taisyklių reikalavimų įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Iš byloje atsakovės pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė advokatui už teisinę pagalbą 2021-11-26 sumokėjo 726 Eur už atsiliepimo į pareiškimą parengimą, 2021-12-14 advokatui už prašymo sustabdyti bylą parengimą sumokėjo 121 Eur, 2022-08-29 advokatui už rašytinių paaiškinimų parengimą sumokėjo 484 Eur.

Priteistinų advokato atstovavimo išlaidų dydžio ir šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).

Taigi, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje atsakovės atsiliepimas surašytas 2021-10-26, t. y. 2021 m. IV ketvirtyje, todėl apskaičiuojant atsakovės patirtas advokato atstovavimo išlaidas atsilipimui parengti remiamasi 2021 m. II ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kuris yra 1 566,4 Eur.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už atsiliepimo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 566,4 Eur bei į Rekomendacijų 2.1-2.2 punktus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės prašoma 726 Eur suma už atsiliepimo parengimą ne tik neviršija galimos priteisti maksimalios 3 916 Eur sumos (1566,4 Eur x 2,5), bet ir yra daugiau kaip penkis kartus mažesnė, sprendžia, jog atsakovei priteistina visa 726 Eur suma už atsiliepimo į pareiškimą parengimą.

Rekomendacijų 8.16 numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2021 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1566,4 Eur, teismas sprendžia, kad atsakovės prašoma 121 Eur suma už 2021-11-08 prašymo bylą sustabdyti parengimą ne tik neviršija galimos maksimalios 626,56 Eur sumos (1566,4 Eur x 0,4), bet ir yra daugiau kaip penkis kartus mažesnė, todėl atsakovei priteistina visa 121 Eur suma už prašymo bylą sustabdyti parengimą.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1729,9 Eur, teismas sprendžia, kad atsakovės prašoma 484 Eur suma už 2022-07-22 rašytinių paaiškinimų parengimą ne tik neviršija galimos maksimalios 691,96 Eur sumos (1729,9 Eur x 0,4), bet ir yra beveik pusantro karto mažesnė, todėl atsakovei priteistina visa 484 Eur suma už rašytinių paaiškinimų parengimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus apskaičiavimus, pareiškėjo skundą atmetus ir teismo sprendimą priėmus atsakovės naudai, iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso priteistina 1 331 Eur (726 Eur + 121 Eur + 484 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė