- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 1-1359-240/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01178-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- K. L.
- Advokatai
- Irena Sabaitienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. L., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2012-07-30 Vilkaviškio rajono teismo pagal LR BK 189 str. 2 d., 300 str. 1 d. 80 MGL (10400 litų) bauda, bauda sumokėta;
2014-06-06 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. 15 MGL (1950 litų) bauda, bauda sumokėta, teistumai neišnykę;
- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. L. kaltinamas tuo, kad būdamas aprašyto ir patikėto turto saugotoju, 2012-04-03 paaiškinimu Nr. 120156 pasižadėjęs saugoti jam patikėtą turtą, paslėpė jam patikėtą aprašytą turtą, o būtent pagal 2012-03-04 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos faktų fiksavimo pažymą Nr. 120156 ir 2012-04-05 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 02-498 būdamas įpareigotas saugoti jam 2012-04-03 patikėtą turtą - tris pilnas 1000 litrų talpos talpyklas ir penkias 200 litrų talpos metalines talpyklas su dyzelinu, kurio KN kodas 27101947, esantį (duomenys neskelbtini), jam priklausančiose patalpose, žinodamas, kad 2012-05-25 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi minimas dyzelinas (naftos produktas) konfiskuotas, nuo 2013-03-04 iki 2012-08-17, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu laikas nenustatytas, paslėpė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 4000 litrų dyzelino, kurio KN kodas 27101947, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 246 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis K. L. pagal LR BK 246 str. 1 d. išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam būnant su draugu garaže ir remontuojant automobilį be jokio pranešimo atvyko FNTT pareigūnai, vėliau - R. L.. Pareigūnus įsileido, jie ilgai vaikščiojo po teritoriją. Garaže buvo penki darbuotojai. Pareigūnai, kurių buvo du, jiems neaiškino, ko ieško, tikrino asmens dokumentus, po to paklausė, kas yra statinėse. Atsakė, kad visko ten yra. Pareigūnai išbuvo apie dvi valandas, tada atvyko VMI atstovas. Jam nieko nebuvo paaiškinta, pasirašyti nieko nedavė. Atvykę kiti pareigūnai užplombavo talpas, surašė popierius ir išvažiavo, kažką davė pasirašyti ir jam, jis pasirašė. Jie paėmė kokius 15 buteliukų mėginių. Pareigūnai neklausė, kam priklauso patalpos, jiems rūpėjo tik neregistruotos talpos. Jie paklausė, ar gali kelias dienas talpas palaikyti, jis sutiko. Buvo kviečiamas į VMI, suprato, kad dėl dyzelinio kuro laikymo. Buvo nuvykęs į teismą, jam skyrė 4000 litų baudą su dyzelino konfiskavimu, baudą sumokėjo. Prieš atvykstant pasiimti konfiskuoto turto paskambino, pranešė, kad nori atvykti ir viską pasiimti. Jis nuvyko į garažą. Pareigūnai ėmė pumpuoti kurą, pamatė, kad kuras nekokybiškas ir nustojo pumpuoti. Toks atvejis jam pasitaikė pirmą kartą, nežino ir nesuprato ką jis pasirašė. Patalpomis naudojosi daug darbuotojų, ten dirbo keturių įmonių darbuotojai. Jis visą laiką ten nebūdavo, sargo nebuvo, vartai buvo rakinami. Raktus nuo vartų ir garažo taip pat turėjo Arūnas. Garažų yra daug, bendras boksas, visur durys, patalpos susisieja, tarp visų patalpų yra durys. Kelias talpas paliko lauke neužrakintas. Teigia nieko neslėpęs. Garažuose laikė keletą savo automobilių, buvusiai žmonai priklauso kokie 6 garažai, kiti garažai išnuomoti. Pareigūnai pasakė, kad neturi jokio tinkamo transporto, viską palieka ir atvyks vėliau. Sakė, kad imtų mėginius iš apačios, nes vanduo lengvesnis. Visos patalpos priklauso jo buvusiai žmonai. Ką pareigūnai užplombavo, tą ir išsivežė. Nebuvo jokio nutarimo grąžinti jam talpas. Tikrai nieko nepaslėpė. Nesuprato, kaip jis gali viską saugoti, nesuprato, ką turi daryti. Pareigūnai net nesidomėjo, ar jis turi galimybę saugoti talpas su kuru, ar galės ten būti visą laiką. Jis nieko negręžė ir nieko neprašė taip daryti. Be to, VMI pareigūnai pasakė, kad sumokėjus baudą viskas bus grąžinta, todėl ir pasakė, kad dyzelinas yra jo, o pareigūnai jį apgavo. Patalpų raktus turėjo kokie 6 žmonės ir galėjo laisvai patekti į patalpas. Jis su niekuo nekalbėjo, kad niekas neliestų tų talpų. Talpos stovi maždaug 6 metrai nuo tvoros, yra vartai. Yra buvę vagysčių, į policiją nesikreipė. Po vagysčių spynas keitė gal 6 kartus.
Kaltinamojo K. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Liudytojas R. L. parodė, kad dirbo Valstybinės mokesčių inspekcijos vyresniuoju inspektoriumi. 2012-04-03 Kauno rajone atliko patikrinimą dėl nelegalios dyzelino prekybos. Patikrinime dalyvavo ir FNTT pareigūnai. Pastate rado pilnas dyzelinio kuro talpyklas, iš jų dvi buvo plastmasinės, kitos – metalinės. Ten buvo ir kaltinamasis, kuris jokių dokumentų dėl kuro neturėjo, pripažino, kad kuras priklauso jam. Talpyklos buvo labai didelės, buvo degalų užpylimo pistoletas, skaitiklis. Kaltinamasis pasakė, kad prekiauja kuru, minėjo, kiek ir per kiek laiko pardavė kuro. Buvo paimti mėginiai, viskas užplombuota, surašyta fakto fiksavimo pažyma, vėliau surašytas protokolas. Ten buvo seniau kažkokios dirbtuvės, kurios priklausė kaltinamojo sutuoktinei. Kaltinamojo neklausė, ar jis turi raktus, spyną, matėsi, kad ten kažkas gyveno, buvo vandentiekis, veikiantis tualetas, maisto. Patalpos buvo rakinamos iš lauko pusės. R. L. 2012-04-05 surašė ATPK protokolą. Kaltinamasis buvo nubaustas pinigine bauda su kuro konfiskavimu. Iš Alytaus PK atvyko pareigūnai ir konfiskavo visą kurą, kurą pylė į savo talpas. Kilo įtarimas dėl kuro, tada pamatė, kad ten vanduo. Nors talpos buvo pilnos vandens, tačiau plombos nebuvo pažeistos. K. L. dalyvavo konfiskuojant kurą, sakė, kad nieko nežino. Iš pradžių ten buvo ne vanduo. Kaltinamasis pasirašė ant akto fiksavimo pažymos, jam buvo paaiškinta, kad jis privalo saugoti kurą, viskas buvo užplombuota. Kaltinamąjį iš vakaro informavo, kada atvyks visko konfiskuoti. Atvykus buvo kaltinamasis. Talpos buvo tos pačios, bet kamštyje buvo išpjauta skylė, pro ten ir buvo padarytas išsiurbimas. Po to skylė buvo užlieta baltos spalvos plastmase, talpos juodai apipurkštos. Talpos buvo paliktos saugoti kaltinamajam, teritorija buvo rakinama ir saugoma, fiziškai patalpų saugumu nesidomėjo. Kaltinamasis pasirašė, kad jis įpareigotas viską saugoti. Vienos talpos buvo viduje patalpoje, o didelė talpa buvo lauke po stogu. Kaltinamasis suprato, kad jis įpareigotas viską saugoti, pasirašė.
Liudytojas E. A. parodė, kad dirba FNTT vyriausiuoju tyrėju. Gavę informaciją su kolegomis nuvyko nurodytu adresu, ten rado kaltinamąjį, daug tonų kuro, išpilstymo įrangą. Kaltinamasis viską pripažino, buvo geranoriškas, tada atvyko kiti pareigūnai, vyko patikrinimas. Talpos buvo po stogeliu, buvo ir uždarų patalpų.
Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 152) ir parodė, kad 2012-04-03 jis kartu su FNTT tyrėju E. A. nuvyko tikrinti operatyvinės informacijos apie tai, kad (duomenys neskelbtini)asmuo, vardu Kazimieras, pavardės nežino, nelegaliai užsiima prekyba dyzelinu. Informacija buvo gauta operatyviniu būdu ir tinkamai įforminta. Apie tai, kad jis kartu su E. A. važiuoja tikrinti operatyvinės informacijos žinojo FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos viršininkas A. P.. Jokio pavedimo atlikti patikrinimą rašyta nebuvo ir joks patikrinimo aktas rašytas nebuvo. Patikrinimo metu jie rado, kad teritorijoje, kurioje buvo K. L., rastos 3 pilnos plastikinės talpos po 1000 litrų ir 5 talpos po 200 litrų su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą bei įranga, skirta dyzelino pilstymui. Patikrinimo metu jiems K. L. paaiškino, kad minėtas dyzelinas yra supirktas iš vilkikų vairuotojų. Jis apie tai informavo LR VRM Kauno apygardos valdybos viršininką A. P., kas informavo Kauno AVMI pareigūnus - nepamena. Jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Kauno AVMI viršininko pavaduotoja ir pranešė, kad į įvykio vietą atvyksta Kauno AVMI pareigūnai, kurie užsiims minėto įvykio forminimu. Jis mano, kad yra susitarimas tarp FNTT ir Kauno AVMI dėl bendrų patikrinimų. Iš pradžių į įvykio vietą atvažiavo du Kauno AVMI pareigūnai, kurių vardų bei pavardžių jis nežino, pradėjo rašyti faktų fiksavimo pažymą, plombuoti esamas talpas su dyzelinu. Jis kartu su E. A. pasirašė Kauno AVMI pareigūnų rašytoje faktų fiksavimo pažymoje. Tolimesniu aptikto dyzelino forminimu užsiėmė Kauno AVMI pareigūnai. Ar buvo plombuotos patalpos, kai iš minėtos vietos buvo išvykę Kauno AVMI pareigūnai – nežino.
Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 153) ir parodė, kad K. L. jis pažįsta maždaug nuo 2011 m. vasaros. Kuo užsiima K. L. - nežino. 2011 m. pabaigoje A. Š. pirmą kartą buvo nuvykęs iki K. L. priklausančių patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Patalpos jam tiko ir nuo 2012 m. balandžio mėn. 1 d. jis pradėjo minėtas patalpas tvarkyti savo veiklai. Jam dirbant 2012-04-03 pas K. L. buvo atliktas patikrinimas. Kas jį atliko - nežino. Dirbdamas ten, jis matė, kad pas K. L. atvažiuodavo krovininių vilkikų. Kokiu tikslu jie atvažiuodavo - nežino. Jis turėjo ir turi raktus nuo bendrų vartų, pro kuriuos galima patekti į teritoriją ir raktus nuo patalpų, kurias yra išsinuomojęs iš K. L.. Patekti į patalpas, priklausančias K. L., jis neturi galimybių. Kas gali patekti į K. L. patalpas - nežino. Apie tai, kad pas K. L. 2012-04-03 patikrinimo metu buvo rasta dyzelinio kuro jis nežinojo, taip pat nežinojo, kad tas kuras buvo paliktas saugojimui K. L., taip pat nežinojo, kad vėliau šis K. L. paliktas dyzelinas buvo maišomas su vandeniu. Jo žiniomis raktus nuo minėtos teritorijos vartų turi asmuo, vardu Arūnas, kuris taip pat iš K. L. nuomojasi patalpas. Pašaliniai po patalpas nevaikštinėjo, jis išeidamas viską užrakindavo. Kaltinamojo patalpos buvo izoliuotos nuo jo nuomojamų patalpų, A. Š. patekdavo tik į kiemą ir į savo išsinuomotą garažą, niekur kitur ir nevaikščiojo.
Liudytojas A. P. parodė kad pažįsta kaltinamąjį. Kaltinamasis atvykdavo į „Lytagrą“ pirkti detalių, taip ir susipažino, nes ten dirbo A. P.. A. P. nutarus užsiimti savo verslu K. L. išnuomojo jam laisvą garažą. Liudytojas nežinojo, kieno nuosavybė yra tas garažas, jam tiko vieta. Garaže dirbo apie 1, 5 metų, remontavo žemės ūkio techniką, traktorius. A. P. patalpose taip pat buvo reidas. Pas jį buvo 200 l talpa, kur pilamas traktorių kuras, kol jie taisomi. Pas jį viskas buvo gerai. Apie patikrinimus pas K. L. nieko nežino. Liudytojui buvo duoti raktai nuo pagrindinių vartų ir nuo jo išsinuomotų darbo patalpų. Naktimis ten nieko nebūdavo, visi po darbų išvažiuodavo, nežino, ką K. L. turėjo saugoti. Nuo K. L. patalpų raktų neturėjo.
Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 153) bei parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jie kartu dirbo UAB „Stilingi projektai“. K. L. patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), buvo laikomos UAB „Stilingi projektai“ transporto priemonės. K. L. tose patalpose remontuodavo UAB „Stilingi projektai“ priklausantį autotransportą. Kokią veiklą dar vykdė K. L. - nežino. Jo žiniomis 2012 m. pavasarį pas K. L. buvo atliktas patikrinimas. Kiek jis girdėjo, patikrinimą atliko Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai. Patikrinimo metu buvo rasta dyzelinio kuro. Kiek buvo rasta dyzelino - nežino. Patikrinimo metu pas K. L. surastas kuras buvo šiam paliktas saugoti, jis taip pat nežinojo, kad vėliau šis K. L. paliktas dyzelinas buvo maišomas su vandeniu. Jis turėjo ir turi raktus nuo bendrų vartų, pro kuriuos galima patekti į teritoriją. Kitų raktų R. J. neturi. Patekti į kitas patalpas, priklausančias K. L., jis neturi galimybių.
Liudytoja A. L. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos sutuoktinis. Tiksliai nežino, kuo jis kaltinamas, kažką neteisėto laikė. Patalpos yra jos nuosavybė, jas įsigijo pati. Yra panaudos sutartys, už teritorijos priežiūrą ir tvarkymą ji nuomojo patalpas, jokių nuomos pinigų negaudavo. Nieko nežinojo apie jokį dyzeliną. Ji nieko nesaugojo, nieko nepasirašinėjo. Patalpose sargų nebuvo. Nežino, ką patalpose laikė jos buvęs sutuoktinis. Apie kurą nieko nežino, jo neėmė. Ji nieko neprivalėjo saugoti, tokio pavedimo jai niekas nebuvo davęs. Buvęs sutuoktinis jai nieko nesakė, ji nieko nežinojo, kol tyrėjas neiškvietė apklausai. Ji turėjo raktus nuo patalpų, ten dirbantys žmonės taip pat turėjo raktus. Jokių talpų nematė.
Liudytojų parodymuose nėra jokių kaltinamojo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 246 str. 1 d., įrodymų.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pažymėtina, jog Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.
LR BK 246 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. LR BK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Taigi asmenys baudžiamojon atsakomybėn pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą gali būti traukiami tik už: 1) aprašyto, 2) areštuoto arba 3) turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas: a) paslėpimą, b) sunaikinimą, c) sugadinimą arba d) neteisėtą perleidimą kitam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti asmuo, kuris ne tik paslėpė, sunaikino, sugadino ar neteisėtai perleido kitam asmeniui aprašytą, areštuotą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bet būtina baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį kilimo sąlyga yra ir tai, kad šiam asmeniui minėtas turtas būtų patikėtas. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir/ar Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir, kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju.
LR CPK 619 straipsnis, numatantis turto saugotojo (administratoriaus) atsakomybę, nurodo, kad perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Įrodinėjant asmens kaltę pagal BK 246 str. 1 d. svarbu nustatyti: 1) nenutrūkusią kaltinamo asmens teisinę pareigą saugoti areštuotą turtą pagal arešto aktą, kuriame taip pat yra žyma apie jo supažindinimą su dėl turto neišsaugojimo gresiančiomis teisinėmis pasekmėmis ir 2) faktas, kad turto arešto objektu nuo teisinės pareigos jį saugoti atsiradimo momento disponavo būtent kaltinamas asmuo.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-259/2007) išaiškinta, kad turto arešto akto turinys, jo įforminimo tvarkos reikalavimai bei sąlygos, kurioms esant atsiranda turto saugotojo pareigos, yra labai svarbūs sprendžiant atsakomybės klausimą pagal BK 246 straipsnį, tačiau turto arešto akto formos ir turinio trūkumai negali nulemti sprendimo baudžiamojoje byloje, jei yra kitų duomenų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai.
Šioje baudžiamojoje byloje K. L. kaltinamas, jog būdamas aprašyto ir patikėto turto saugotoju, jį paslėpė, taigi jam inkriminuojamas tik vienas LR BK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo alternatyvusis požymis – areštuoto ir jam patikėto turto paslėpimas. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad kaltinamasis K. L. būtų paslėpęs jam patikėtą aprašytą turtą. Kaltinamasis nurodė, jog patalpose dirbo kelių įmonių darbuotojai, jis visą laiką ten nebūdavo, nebuvo sargo, vartai buvo rakinami, kelios talpos su dyzelinu buvo paliktos lauke neužrakintos. Nei vieno iš liudytojų parodymuose ar baudžiamojoje byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nėra jokių kaltinamojo kaltės, paslėpus jam patikėtą aprašytą turtą, įrodymų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas iš viso būtų buvęs paslėptas, be to, byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kuriuo metu, kokioje vietoje ir kokiu būdu kaltinamasis galėjo paslėpti turtą, t. y. byloje visiškai nėra nustatytas faktas, kad kaltinamasis paslėpė turtą, rengėsi ar kėsinosi paslėpti turtą.
Nors kaltinamasis K. L. turėjo teisinę pareigą saugoti jam patikėtą turtą pagal VMI pateiktus jo pasirašytus dokumentus, kurių viename yra žyma apie K. L. supažindinimą su dėl turto neišsaugojimo gresiančiomis teisinėmis pasekmėmis ir kaltinamasis nuo teisinės pareigos saugoti turtą atsiradimo momento disponavo tuo turtu, t. y. jis buvo paliktas kaltinamojo žinioje, tačiau baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kokiomis nors aplinkybėmis po to tą turtą kaltinamasis paslėpė.
Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis K. L. pagal LR BK 246 str. 1 d. išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (303 str. 5 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1 d., 5 d. 2 p., 304, 305, 307, 308 str. str.,
nusprendžia:
K. L. pagal LR BK 246 str. 1 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.
- 1000 litrų talpos statinę metaliniame rėme su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą Nr. 1; 1000 litrų talpos statinę metaliniame rėme su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą Nr. 2; 1000 litrų talpos statinę metaliniame rėme su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą Nr. 3; 5 (penkias) metalines 200 litrų talpos statines su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą, saugomas Kauno AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti išteisintajam K. L.;
- 8 vnt. 1 litro talpos butelių su skysčio mėginiais, laikomus Kauno AVPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.