Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė mirusios dukters J. J. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad J. J. mirė 2005 m. spalio 30 d. (e. b. l. 16), pareiškėjo sutuoktinė B. V. mirė 1992 m. vasario 8 d. (e. b. l. 11). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis bei ištuokos liudijimo matyti (e. b. 8, 17), jog J. J. mirė ištuokoje bei neturėjo vaikų. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos J. J. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 18).

Pareiškėjas yra J. J. antros eilės įpėdinis (e. b. l. 7; CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismui pateiktas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjas ir J. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) buvo įgiję nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. b. l. 10). Pareiškėjas po dukters J. J. mirties priėmė palikėjos palikimą, nes toliau naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, gyveno ten (e. b. l. 20 – 27). Pareiškėjo teigimu, nors turtas ir buvo registruotas palikėjos J. J. vardu, jis visuomet laikė šį turtą jų šeimos turtu, kuriame liko gyventi ir po dukters mirties. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas K. V. po palikėjos J. J. mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad K. V. po dukters J. J. mirties faktiniu valdymu priėmė visą J. J. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikšmingas, sprendžiant turto, likusio po J. J. mirties, paveldėjimo klausimą. Kitokia tvarka pareiškėjas, kaip mirusiosios J. J. įpėdinis, negali gauti turto, likusio po J. J. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjo K. V. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Pareiškėjas už pareiškimą sumokėjo žyminį mokestį 37,50 EUR. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po dukters J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2005 m. spalio 30 d., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.