- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-25
- Bylos Nr.
- 2S-1361-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11109-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. T., O. T.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- L. T., I. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. T. ir O. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų A. T. ir O. T. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. T. ir I. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. T. ir O. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti atsakovo vienašališką 2006 m. gruodžio 14 d. Kredito sutarties Nr. 1450618091307-34 nutraukimą neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių minėtos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti išieškojimą iš trečiajam asmeniui L. T. nuosavybės teise priklausančio ir atsakovo AB “SEB bankas” naudai įkeisto nekilnojamo turto (0,0592 ha sodo sklypo ir jame esančių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo; sustabdyti išieškojimą iš trečiajam asmeniui I. M. ir ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ir atsakovo naudai įkeisto nekilnojamo turto (0,9 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-03 nutartimi (b.l. 77-78) ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teiginiams apie pradėtas priverstinio išieškojimo procedūras pagrįsti ieškovai pateikė Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. 2012-12-17 vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba sumokėti skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko A. T. arba iš įkaito davėjų, kaip su skolininku subsidiariai atsakingų asmenų: O. T., I. M. (b.l.50-55). Tačiau ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas AB „SEB Bankas“ būtų kreipęsis į antstolį dėl notaro vykdomojo įrašo priverstinio vykdymo, t.y. hipoteka užtikrinto turto pardavimo iš varžytynių.
Šalies argumentai
Ieškovai A. T. ir O. T. atskiruoju skundu (b.l. 79-83) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-17581-541/2013, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovų A. T. ir O. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti - sustabdyti išieškojimą iš trečiajam asmeniui L. T. nuosavybės teise ir Ieškovams bei trečiajam asmeniui I. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Atsakovų naudai įkeisto nekilnojamojo turto iki tol, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėtas Ieškovų ieškinys dėl kredito sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas. Nurodo, kad Teismo argumentas, kad Atsakovas nesikreipė į antstolį dėl notaro vykdomojo įrašo priverstinio vykdymo, yra visiškai nepagrįstas, kadangi nors Atsakovas į antstolį ir nesikreipė, tačiau vien kreipimasis į notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo jau leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Atsakovas pradėjo vykdyti priverstinio išieškojimo iš Įkeisto turto veiksmus ir bet kuriuo metu gali kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo iš Įkeisto turto vykdymo. Taip pat nurodo, kad remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis yra ne tik tikėtina, bet neabejotina grėsmė, kad Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. nesustabdžius priverstinio išieškojimo iš Įkeisto turto vykdymo ir priėmus Ieškovams palankų sprendimą, jo vykdymas bus apsunkintas arba išvis neįmanomas.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas pateiktu atsiliepimu (b.l. 95-96) į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių banko ieškinį patenkino (civilinė byla Nr. 2-5878-803/2012) ir iš atsakovų (apeliantų) banko naudai priteisė 20.567,97 EUR skolos, 2.135,82 Lt bylinėjimosi išlaidų ir penkių procentų metines procesines palūkanas. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau jis gera valia nevykdomas. Minėtos priteistos sumos išieškojimas galimas tik iš to skolininkų turto, kuris yra įkeistas bankui (pirmiausia patenkinant hipoteka užtikrintą reikalavimą), nes kito turto, iš kurio būtų galima patenkinti banko reikalavimą nerandama. Nurodo, kad jeigu būtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant išieškojimą iš įkeisto turto pagal tas prievoles, kurios kyla iš 2006 m. gruodžio 14 kredito sutarties Nr. 1450618091307-34, bankas negalėtų gauti savo reikalavimo patenkinimo pagal aukščiau minėtą teismo sprendimą dėl neįvykdytos prievolės pagal 2008 m. sausio 3 d. kredito sutartį Nr. 1450818050009-34. Nurodo, kad net jei laikytume, kad kredito sutartis nėra nutraukta, bankas, kaip kreditorius, turėtų teisę reikalauti, kad apeliantai sumokėtų pradelstus mokėjimus. Mokėjimai turėjo būti atliekami kas mėnesį, dalimis grąžinant kreditą mokant palūkanas. Vidutiniškai kas mėnesį turėjo būti mokama po 3.119,48 Lt (2.248,90 Lt ir 222,62 EUR). Taip pat nurodo, kad ieškovai gera valia nevykdo savo prievolių arba neturi galimybių jas vykdyti iš kitų pajamų šaltinių, todėl kreditoriui belieka inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto vertės. Tokiu būdu bankas realizuoja ne tik savo teises, bet ir vykdo pareigą banko akcininkams.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovo atliktas vienašališkas 2006 m. gruodžio 14 d. kredito sutarties nutraukimas yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių teisinių padarinių. Šiam reikalavimui užtikrinti ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdyti išieškojimą iš atsakovui įkeisto nekilnojamojo turto. Apeliantas remdamasis teismų praktika nurodo, kad skolininko reiškiami reikalavimai dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu yra tiesiogiai susiję su kreditoriaus kreipimusi į hipoteką (notarus) dėl priverstinio skolų išieškojimo iš kreditoriui įkeisto turto. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, kad yra jau įsiteisėjęs 2012-04-19 teismo sprendimas pritiesti 20 567,97 Eurų skola iš ieškovo atsakovui (b.l. 100). Nors sprendimas yra jau įsiteisėjęs, bet gera valia nėra vykdomas. Todėl nėra pagrindo varžyti atsakovui galimybės įgyvendinti savo teisių į priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo pagal galiojantį teismo sprendimą, kadangi kaip nurodo atsakovas, ieškovas daugiau turto, išskyrus tą kuris yra įkeistas bankui, į kurį atsakovas galėtų nukreipti išieškojimą neturi. Priešingų duomenų ieškovas nei su pareikštu ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė. Konstatuotina, kad šioje byloje išspręstas ginčas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu niekaip neįtakoja atsakovo turimos reikalavimo teisės į ieškovą pagal įsiteisėjusį 2012-04-19 teismo sprendimą, bei atsakovo galimybės vykdyti priverstinai minėtą sprendimą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad vykdymo procesas jau yra pradėtas, dėl ko yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su šiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. CPK 651 str. reglamentuoja vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta, kad nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Taigi, šiuo veiksmu ir prasideda vykdymo procesas. Apeliantas atskirajame skunde pats nurodo, kad jam nėra žinoma, ar ieškovas jau pateikė vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad vykdymo veiksmai šioje byloje jau yra pradėti, kas sudarytų pagrindą teigti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, jog apelianto atskirasis skundas nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.