Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-1047-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-403-664/2016 pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 29,09 Eur skolą už 2014 m. gruodžio – 2016 m. vasario mėnesių laikotarpiu suteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 170 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (20 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti).Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ( toliau — ATĮ) ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T- 213 patvirtintų Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas vietinė rinkliava už komunalines atliekas Ignalinos rajono savivaldybėje nenustatyta, o UAB ,.(duomenys neskelbtini)“ buvo įgaliota pasirašyti komunalinių (buitinių) atliekų išvežimo sutartis su atliekų turėtojais ar jų atstovais ir jas vykdyti. Remiantis ATĮ 30¹ str. 2 d., nekilnojamo turto objekto savininkas ar jo atstovas, jei rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, privalo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tokiu atveju administratorius ar savivaldybė privalo pateikti pasiūlymą sudaryti sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Nekilnojamo turto savininkai ar jo įgalioti asmenys nesudarę tokios sutarties per ne trumpesnį kaip 45 dienos terminą, skaičiuojamą nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudariusiais sutartį pagal standartines sąlygas. Šios sąlygos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-254.Kartu ieškovė nurodė, kad atsakovas A. S. yra nekilnojamo turto objektų (gyvenamo namo su priklausiniais), esančių Ignalinos rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), savininkas ir jame gyvena (patvirtina VĮ „Registrų centras išrašas“ ir seniūnijos pažyma). Atsakovui ieškovė ne kartą siūlė sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, tačiau atsakovas tokiu siūlymu nepasinaudojo, dėl ko jis yra laikomas sudaręs sutartį pagal standartines sąlygas nuo 2014 m. lapkričio 28 d.Ieškovė atliekų tvarkymo paslaugą teikė. Atliekos ieškovo transporto priemonėmis Ignalinos rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kaime buvo surenkamos kas antrą mėnesio savaitę pagal ieškovės internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) skyrelyje „Komunalinių atliekų išvežimo grafikas“ skelbiamus grafikus ir išvežamos į regioninį sąvartyną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei tvirtina, kad teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, priteisė pernelyg didelę ir nepagrįstą skolą ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta atliekų tvarkymo sutartis. Kitų aplinkybių apeliantas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. S. yra gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė, savininkas nuo 2006 m. sausio 10 d. (58 – 59 b. l.). Remiantis Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės V. M. 2016 m. kovo 29 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė gyvena vienas, gyvenamąją vietą minėtu adresu deklaravęs nuo 2008 m. gegužės 28 d. (57 b. l.). Ignalinos rajono savivaldybės taryba 2008 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-213 patvirtino Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles. Šių taisyklių 5 punktas numato, kad atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijas, Ignalinos rajono savivaldybės tarybos pavedimu, atlieka savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo. Pagrindinės administratoriaus funkcijos yra sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais ir organizuoti antrinių žaliavų surinkimą bei jų perdavimą perdirbėjams (64 – 67 b. l.). Pagal ieškovės nurodytus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-96 „Dėl pavedimo atlikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijas ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. T-213 „Dėl Ignalinos rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pavesta atlikti Ignalinos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui A. S. 2014 m. spalio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas dėl komunalinių atliekų tvarkymo sutarties sudarymo įteiktas. Šiame rašte nurodyta, kad pagal ATĮ 30¹ str. 2 d., atliekų turėtojas (nekilnojamojo objekto savininkas arba įgaliotas asmuo), nesudaręs atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per 45 dienas nuo šio pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomas sudaręs sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo pagal sutarties standartines sąlygas ir jam bus skaičiuojamas atliekų surinkimo ir tvarkymo mokestis (17-20 b. l.). Remiantis 2014 m. spalio 30 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. T-9 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“ pakeitimo“ Nr. T-192, nustatyta, jog atliekų turėtojams, kurie naudojasi individualiais atliekų surinkimo konteineriais, 1 m³ nerūšiuotų buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo kaina su pridėtinės vertės mokesčiu yra 17,83 Eur, o daugiabučių namų gyventojams – 1,94 Eur suma. Šis sprendimas įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. (68,69 b. l.). Iš bylos duomenų nustatyta, ko neginčija ir pats apeliantas, kad nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, kaip pagrįstai išdėstė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsakovui buvo išsiųstos 8 sąskaitos – pranešimai. Apie susidariusį 23,20 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų išvežimo paslaugą atsakovui buvo priminta 2015 m. gruodžio 16 d. priminimu – raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) (21-23 b. l.), 2016 m. sausio 26 d. reikalavimu dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas Nr. S-112 (24-26 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas rūšinis bylų nagrinėjimo principas, nes byla buvo teisminga administraciniam teismui, dėl ko egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 6 p. ATĮ 30¹ str. 1 d. yra įtvirtinta, jog organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau – įgalioti asmenys). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ieškovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, mokestis už atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje gali būti nustatomas ir surenkamas visuotinai privaloma rinkliava arba sudarant su atliekų turėtojais atliekų tvarkymo sutartis pagal individualiai aptartas ar standartines sąlygas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad už atliekų tvarkymą Ignalinos rajone būtų nustatyta konkreti rinkliava. To viso teisminio proceso metu neneigė ir pats atsakovas, o virš išdėstyti duomenys patvirtina, kad atliekų tvarkymas, jo sąlygos bei atsiskaitymo tvarka yra reglamentuojama sudarant komunalinių atliekų tvarkymo sutartis. Kartu reikšminga ir tai, jog pagal ATĮ 30¹ str. 3 d. komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina Vyriausybė. Šie duomenys, priešingai nei tvirtina apeliantas, patvirtina, kad nagrinėjama byla yra teisminga būtent bendrosios kompetencijos teismams, nes tarp atliekų tvarkytojų ir turėtojų susiklosto civiliniai sutartiniai santykiai, kurie reglamentuojami prievolių teisės normomis.Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija atliekų tvarkymo Ignalinos rajono savivaldybėje sistemą nustatančių teisės aktų ir nesutinka tik su jam kylančia prievole bei apskaičiuota skolos suma. Tai papildomai patvirtina, jog nagrinėjami teisiniai santykiai ir jų pagrindu kilusi byla yra teisminga būtent bendrosios kompetencijos teismui, o apeliaciniame skunde nurodytos ABTĮ nuostatos netaikytinos. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad atsakovui skola už buitinių atliekų tvarkymą negali būti priteista, kadangi jis su ieškove nėra sudaręs sutarties. Tačiau ir su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo.ATĮ 30¹ str. 2 d. įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui 2014 m. spalio 14 d. ieškovės pasiūlymu buvo pasiūlyta sudaryti atliekų tvarkymo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, tačiau atsakovas jos nesudarė, savo sąlygų nepasiūlė, į gaunamas sąskaitas – pranešimus nereagavo, nors pranešimuose buvo įvardinta, jog, pagal ATĮ 30¹ str. 2 d. nesudarius individualios sutarties, bus laikoma, kad sutartis sudaryta standartinėmis sąlygomis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė nevykdė savo prievolės tvarkyti komunalines atliekas ar ją vykdė netinkamai. Iki teisminių procedūrų pradžios atsakovas nereiškė pretenzijų, kad negauna ar gauna nepakankamai informacijos, kuri leistų jam apsispręsti dėl sutarties surašymo. Todėl laikytina, kad apeliantas, neatvykdamas pas atliekų tvarkymo paslaugas teikiančią bendrovę sudaryti sutarties, nors buvo tinkamai informuotas, savo veiksmais parodė, jog sutinka, kad jo atžvilgiu bus taikomos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartinės sąlygos ir kad sutartis šiomis sąlygomis su juo bus laikoma sudaryta, nors jis jos ir nepasirašė. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, jog atsakovas laikomas sudariusiu sutartį pagal standartines sąlygas.Atsižvelgiant į 25, 26 punktuose nurodytus argumentus ir motyvus, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentas, jog skola už susidariusį komunalinių atliekų tvarkymą negali būti priteisiama, kadangi apeliantas nebuvo sudaręs tokių atliekų tvarkymo sutarties, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nepagrįstu vertinamas ir apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad jis nesukuria šiukšlių, nes dalį atliekų sudegina, o kitą dalį sušeria gyvuliams. Pabrėžtina, kad nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai įtvirtinta principą „teršėjas moka“, dėl ko yra preziumuojama, jog kiekvienas asmuo sukuria atliekas, jei neįrodo kitaip.Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas „teršėjas moka“ principą, yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje F. I. srl H. F. ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).ATĮ 30 str. 5 d. įtvirtina, kad komunalinės atliekos gali būti šalinamos tik tame regione įrengtame nepavojingų atliekų sąvartyne. Sisteminis ATĮ nuostatų vertinimas leidžia pagrįstai spręsti, jog kiti atliekų šalinimo būdai, įskaitant ir apelianto nurodytą atliekų deginimo būdą, yra draudžiami. Tą papildomai patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 str. 2 d., kurioje įtvirtina, kad, išskyrus tam tikras išimtis, draudžiama deginti atliekas. Taigi paties atsakovo nurodomas atliekų šalinimo būdas yra netinkamas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad organizuoja susikaupusių atliekų tvarkymą nesinaudodamas ieškovės teikiamomis paslaugomis ar kitu įstatymų leidžiamu būdu (CPK 178 str.). Apeliaciniame skunde atsakovas neapgrįstai tvirtina, jog iš jo ieškovei priteista skolos suma yra per didelė. 2014 m. spalio 30 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Ignalinos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 9 d. sprendimo T-9 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buitinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“ pakeitimo individualiais konteineriais nesinaudojantiems gyventojams numatytas 1,94 euro atliekų tvarkymo įkainis. Tokia suma atsakovui buvo skaičiuojama kas mėnesį, tačiau sąskaitos buvo siunčiamos kas du mėnesius, todėl bendra suma kiekvienoje sąskaitoje būdavo 3,88 Eur (už du mėnesius), ką patvirtina ieškovės į bylą pateikti įrodymai (27, 30, 34, 38, 42, 46, 49, 53 b. l.). Atsižvelgiant į tai, bendra atsakovo įsiskolinimo 2014 m. gruodžio – 2016 m. vasario mėnesiais suma sudarė 29,09 Eur ir ji iš atsakovo ieškovei priteista visiškai pagrįstai, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų ginčijęs išrašytų sąskaitų gavimą ar Ignalinos rajono savivaldybės priimtus teisės aktus, nustatančius ieškovės teikiamų paslaugų įkainius.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovei priteistos 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteista 150 Eur suma teisinei advokato pagalbai apmokėti (60, 61, 62 b. l.) neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių (8.2 p.). Kartu pabrėžtina, jog atsakovas iki bylos iškėlimo buvo informuotas, jog, neįvykdžius prievolės sumokėti skolą, bus kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo (4, 5 b. l.), dėl ko turėjo suvokti galimai kilsiančius ir neigiamus padarinius dėl ieškovės kreipimosi į teismą. Nagrinėjamu atveju ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo kreipėsi supaprastinto dokumentinio proceso tvarka ir išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginti neprašė (7 b. l.). Būtent dėl to, kad apeliantas teismo įsakymo nevykdė ir pateikė prieštaravimus, byla buvo pradėta nagrinėti ginčo teisena, ieškovė turėjo teismui pateikti ieškinį ir buvo priversta naudotis teisine advokato pagalba, nes nagrinėjamoje byloje buvo nagrinėti specifiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ir ieškovės prašoma priteisti skola, ir bylinėjimosi išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei priteisiama 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į apeliacinę skundą surašymą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.; 109, 110 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, apimtį, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija minėtose Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių (yra ženkliai mažesnis), yra pagrįstas ir nemažintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai pamokėti apeliacinės instancijos teisme.