Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant prokurorui L. G., kaltinamajam M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą, adresu Totorių g. 18, Keturiasdešimties Totorių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav., neteistas, kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustate:

M. M., 2017 m. vasario 24 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje, ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 % alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,98 %). Šiais veiksmais M. M. padarė LR BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2017 m. vasario 24 d. jis grįžo po darbo, užsuko draugas, jie išgėrė. O kitą dieną jam nereikėjo į darbą. Tačiau draugui išvažiavus, jis užmigo, vėliau supainiojo vakarą su rytu. Galvojo, kad rytas, kad reikia skubiai į darbą, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tada buvo vasario mėnuo, apie 17.00 val. jau tamsu buvo, dėl to ir supainiojo pamiegojęs. Policijos pareigūnai jį sustabdė, kadangi pamatė, kad automobilis ne visai tiesiai važiavo. Kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu darbo neturi, darbo birža moka mažai, neišgyventų mokėdamas baudą, turi šunį ir katiną, santaupų irgi neturi, todėl paskyrus baudą neturėtų galimybės jos sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. D. 2017-02-24 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017-02-24 buvo sustabdytas automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui buvo nustatytas 2.68 promilių girtumas (b.l. 1).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, kad įvykio metu M. M. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–15, 18).

Alkotesteriu patikrinimo kvitu, kuriame fiksuota, kad 2017-02-24, 20.11 val., M. M. nustatytas 2,68 % girtumas (b. l. 28).

2017-02-24 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 315, kuriuo M. M. nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 31).

2017-02-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1813/2017(01), kurioje konstatuota, kad 2017-02-24, 20.50 val., tyrimams paimtame M. M. kraujyje nustatyta mažiausia 2,98 % etilo alkoholio koncentracija (b. l. 32).

Pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas M. M. visiškai pasitvirtino. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis M. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. jis, 2017 m. vasario 24 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Dariaus ir Girėno gatvėje, ties pastatu Nr. 6, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 % alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,98 %).

M. M. veika pagal LR BK 281 str. 7 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikos padarymo motyvą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs M. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tai jog buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu M. M. paaiškino, kad jis šiuo metu niekur nedirba, neturi legalaus pajamų šaltinio, darbo birža moka labai mažai, kad net neužtenka pragyvenimui. Kaltinamasis tai pat neturi santaupų, todėl baudos sumokėti neturi jokios galimybės. Teisiamojo posėdžio metu M. M. prašė, esant galimybei, neskirti jam arešto bausmės, kadangi jis gyvena vienas ir prižiūri namą, išlaiko augintinius. Jeigu jis būtų uždarytas į areštinę, jo augintiniai nudvės iš bado. Be to, kaimo vietovėje visi labai greitai sužino, kad name laikinai niekas negyvena, todėl namą galėtų apvogti arba kitaip sužaloti turtą.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į M. M. išsakytą poziciją, teismo nuomone, M. M. gali būti paskirta LR BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatyta vieną iš alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmė minimaliam laikotarpiui, jos vykdymą atidedant minimaliam laikotarpiui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino (LR BK 68 straipsnis) bei turto konfiksavimo (LR BK 72 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta LR BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). LR BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas kraujuje 2,98 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 punkte, 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pilnai pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi, teisiamas pirmą kartą (b.l. 50), nors buvo baustas administracine tvarka buvo baustas (b.l. 51-52), tačiau charakterizuojamas teigiamai, jam skirtinas įstatyme numatyto termino, uždraudžiančio naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemone 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminas.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė konfiskuoti automobilį kaip nusikaltimo įrankį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo M. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad LR BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys LR BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Akivaizdu, jog įvykdyti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos A. T. yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju M. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam M. M. nusikalstamų veikų darymui, jam priklausanti transporto priemonė konfiskuotina.

Atsižvelgtina į tai, kad prokuroras 2017-03-01 nutarimu (b. l. 19), siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo kaltinamojo M. M. nuosavybės teisę į jo vardu registruotą turtą – transporto priemonę (automobilį) „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WVWZZZ31ZJE021721, nustatydamas dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet palikdamas teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdamas kaltinamąjį M. M.. Įvertinus tai, kad M. M. vairuotas automobilis konfiskuotinas, prokuroro 2017-03-01 nutarimu šiam automobiliui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam M. M. 2017-02-24 nutarimu (b.l. 46) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2017-03-03 nutarimu (b.l. 47–48) paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00583299) paėmimas – paliktinos nepakeistos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus –vairuotojo pažymėjimas Nr. 00583299, perduotinas saugoti VĮ „Regitra, o rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297-298 str. str., 301 – 305 str. str., 307 str., 407-415 str. str., teismas,

nusprendžia:

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., ir nuteisti 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti M. M. LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d., konfiskuoti valstybės naudai M. M. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WVWZZZ31ZJE021721.

M. M. priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. WVWZZZ31ZJE021721, nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00583299, saugomą voke ir prisegtą prie bylos galinio viršelio) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. 00583299, perduoti saugoti VĮ „Regitra“, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.