- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-777-661/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01637-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Liuda Uckienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- K. L., notarei D
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Liudos Uckienės ir Rūtos Veniulytės –Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei L. P. ir tretiesiems asmenims K. L., notarei D. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, vekselio ir vykdomojo įrašo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas A. B. prašė pripažinti nesudarytą 2010-06-15 paskolos sutartį (toliau - Sutartis) tarp A. B. ir L. P., taip pat pripažinti negaliojančiu 2010-06-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu išduotą 2010-09-03 vykdomąjį įrašą Nr. DJ-5220 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad pasirašė tiek paskolos sutartį, tiek ją užtikrinantį vekselį, dėl to yra laikomas pagrindiniu skolininku. Tačiau faktiškai jis iš atsakovės pinigų negavo, o nesusiklosčius paskolos teisiniams santykiams, nėra pagrindo išduoti vekselį, todėl jis turi būti laikomas negaliojančiu, o Sutartis pripažinta nesudaryta. Nors Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad šalys patvirtina pinigų gavimą grynaisiais ar pavedimu per banką, tačiau neaišku, ar pinigai perduoti iki paskolos sutarties ir vekselio pasirašymo ir kokiu būdu. Pinigų perdavimas iki sutarties pasirašymo rodo, kad faktiškai iki Sutarties pasirašymo pinigai nebuvo perduoti. Sutartyje aiškiai nenurodžius apie pinigų perdavimą, netaikytina prezumpcija, kad pinigų negavimo faktą turi įrodyti paskolos gavėjas, todėl paskolos davėjas turi įrodyti, jog pinigai buvo perduoti. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad šios sutarties pagrindu paskolos sumai yra išduodamas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuris gali būti pateiktas apmokėjimui ne ankščiau nei paskutinę paskolos grąžinimo termino dieną. Konkrečiu atveju vekselis pasirinktas kaip prievolės įvykdymo - paskolos grąžinimo, užtikrinimo priemonė, todėl būtina tiesioginė sąsaja tarp paskolos suteikimo ar nesuteikimo ir vekselio galiojimo. Ieškovas pinigų pagal Sutartį negavo, todėl laikytina, kad Sutartis nesudaryta, o atitinkamai ir vekselis buvo išduotas nepagrįstai, nes tam nebuvo teisinio pagrindo. Prašo ieškinį tenkinti (b.l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė L. P. su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad 2010 m. birželio 15 d. ji su ieškovu sudarė paskolos sutartį (laiduotojas – tretysis asmuo K. L.) ir ieškovui paskolino 29000 Lt. Taip pat buvo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, tačiau ieškovas iki 2010 m. liepos 15 d. pinigų negrąžino, todėl 2010 m. liepos 20 d. su juo buvo pasirašytas susitarimas dėl Sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų pažeidimo bei sutarta dėl 6525,00 Lt baudos sumokėjimo atsakovės naudai, dėl ieškovo prisiimtų įpareigojimų netinkamo vykdymo. Tą pačią dieną su ieškovu buvo sudaryta taikos sutartis, kuri pateikta tvirtinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, tačiau 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nes joje neaptartas įsipareigojimų vykdymas bei jų tarpusavio santykis. Visos susitarimo ir taikos sutarties nuostatos ieškovui buvo priimtinos ir suprantamos, todėl jis nepagrįstai teigia, kad Sutarties 1.2 nuostata yra neaiški ir dviprasmiška ir nepatvirtina paskolos dalyko perdavimo fakto. Nurodė, kad su ieškovu buvo pasirašyta standartinės formos paskolos sutartis (šablonas paimtas iš interneto), pritaikyta faktinėms aplinkybėms, įrašant sumas, asmens duomenis ir datas. Standartinių sąlygų šalys netaisė, nors ir norėjo nurodyti, kad paskolos dalykas buvo perduotas iki sutarties pasirašymo. Atsižvelgiant į šalių ketinimus ir visų sąlygų tarpusavio ryšį, negalima teigti, kad sutarties 1.2 punktas neįrodo paskolos dalyko perdavimo. Ieškovas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip išreikšdamas savo tikrąjį ketinimą pasiskolinti pinigus, be to jis pasirašė 2010 m. liepos 20 d. susitarimą dėl baudos ir taikos sutartį, kuriais patvirtino pinigų gavimą iš atsakovės, tačiau iki 2010 m. liepos 15 d. pinigų negrąžino. Joks asmuo būdamas atidus ir protingas civilinių santykių subjektas, nebūtų pasirašęs baudos dėl paskolos negrąžinimo, jei nebūtų gavęs paskolos pagal paskolos sutartį. Ieškovas pasirašęs paskolos sutartį ir neprotestuotiną vekselį bei gavęs sutartus pinigus iš atsakovės, nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja pripažinti sutartį nesudaryta. Ieškovas nepateikė įrodymų, kodėl nebuvo pagrindo išduoti vekselį. Be to, jis neginčijo vekselio nei iš karto, nei jį pateikus antstoliui ir pradėjus išieškojimo vykdymą. Be to, jis pasirašė susitarimą dėl baudos. Tai rodo, kad ieškovas gavo 29000 Lt, pasirašė eilę dokumentų, įrodančių atsakovės teisę į paskolos grąžinimą, tačiau norėdamas išvengti skolos apmokėjimo, bando ginčyti ne tik sutartį, bet ir paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovui nepateikus įrodymų apie tai, jog jis negavo paskolos dalyko bei vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, ieškinys yra atmestinas visa apimtimi (b.l. 41-44).
Tretieji asmenys notarė D. J. ir K. L. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nurodė, kad sandorio dieną nurodyta pinigų suma buvo pervesta į ieškovo nurodytą sąskaitą (b.l. 69, 85) ir tai patvirtina pinigų perdavimo faktą. Teismas konstatavo, kad šalys vekselį pasirašė laisva valia, kuri patvirtinta jų parašais, todėl nėra pagrindo abejoti įvykusiu sandoriu, t.y. tarp šalių laisva valia susiklosčiusiais sutartiniais teisiniais santykiais (CK 1.63 str., 1.64 str., 1.71 str.), kurių viena šalis – ieškovas, prisiimto įsipareigojimo neįvykdė ir toliau vengia jį vykdyti, formaliai ginčydamas ir sutartį, ir vekselį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas A. B. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodė:
1. teismas pažeidė įrodymų vertinimo, sutarčių aiškinimo taisykles bei ignoravo paskolos kaip realinio sandorio esmę ir turinį. Nors sutartis ir ją užtikrinantis vekselis ir buvo pasirašyti, šalys siekė sukurti paskolinius santykius, tačiau nei grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti. Kitaip tariant, kadangi paskolos dalykas nebuvo perduotas paskolos gavėjui, nėra tenkinama sąlyga, kuriai esant sutartis laikoma sudaryta. Tačiau teismas neigdamas tokį teisinį reglamentavimą laikėsi nuomonės, jog paskolos suma buvo pervesta į ieškovo nurodytą K. L. sąskaitą, todėl laikytina, kad pinigai perduoti - sutartis sudaryta.
2. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė teigė, esą paskolos gavėju nurodytas A. B. jai nurodė paskolos sumą pervesti į laiduotojo K. L. sąskaitą banke, ką ši ir padarė. Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovė, savo atsikirtimus grįsdama teiginiu, jog ieškovas nurodė, kad pinigai pagal paskolos sutartį turi būti pervesti į K. L. sąskaitą, nes paties A. B. banko sąskaitos areštuotos, turėjo pareigą įrodyti, kad sutarties pasirašymo metu A. B. sąskaitos buvo užblokuotos, areštuotos, kad ieškovas apskritai nurodė atsakovei pervesti pinigus K. L., o ne pervesti ar perduoti grynaisiais pačiam paskolos gavėjui. Atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių tokį jos teiginį nepateikė, t. y. neįrodė, nepagrindė vieno pagrindinių savo argumentų.
Atsiliepimas
Atsakovė L. P. pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė:
1. A. B. 2010-07-20 su atsakove pasirašytas susitarimas dėl baudos už praleistą paskolos grąžinimo terminą sumokėjimo bei tą pačią dieną taip pat pasirašyta taikos sutartis yra įrodymai patvirtinantys, jog A. B. ne tik patvirtino pinigų gavimo aktą, bet ir neturėjo absoliučiai jokių pretenzijų dėl to, jog šiuos pinigus jis gavo ne į savo, o į laiduotojo K. L. sąskaitą.
2. Pinigų perdavimo faktas, nors ir neužfiksuotas sutartyje, laikytinas įvykusiu, kadangi jį įrodo rašytinis dokumentas - paties ieškovo su atsakove 2010-07-20 pasirašytas susitarimas, kuriuo ieškovas patvirtino pažeidęs paskolos grąžinimo terminus, susitarė dėl baudos už šį pažeidimą skyrimo.
3. Tiek faktinės bylos aplinkybės, tiek abiejų šalių parodymai byloje neleidžia abejoti tikraisiais šalių ketinimais pasirašant ginčijamą dokumentą, todėl nėra reikalo vadovautis vien pažodiniu dokumento tekstu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl paskolos santykių.
CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Paskolos sutartis pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t.y. ši sutartis yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Esant šioms sąlygoms, konstatuojama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.
Pirmosios instancijos teisme šalių parodymais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimus pripažinti nesudaryta 2010 m. birželio 15 d. paskolos sutartį tarp jo ir atsakovės L. P. bei pripažinti negaliojančiu 2010 m. birželio 15 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį bei jo pagrindu išduotą 2010 m. rugsėjo 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-5220 grindžia tuo, kad realiai paskolos sutartis su juo nebuvo sudaryta, jis pinigų negavo, todėl vekselis išduotas nepagrįstai. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad šalims suderinus buvo pasirašyta sutartis ir pasirašytas vekselis. Ieškovas vekselio neapmokėjo. Apeliantas pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip išreikšdamas savo tikrąjį ketinimą pasiskolinti pinigus. Be to, apeliantas atliko ir vėlesnius veiksmus, patvirtindamas savo įsipareigojimus atsakovei – pasirašė 2010 m. liepos 20 d. susitarimą dėl baudos ir taikos sutartį (b.l. 34, 46-47).
Kolegija nesutinka su Apelianto argumentu, jog paskolos sutartis su juo nesudaryta, kadangi pinigai buvo pervesti ne į ieškovo, o į trečiojo asmens K. L. sąskaitą, daro sutartį negaliojančia. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog, atsižvelgiant į CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją, įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui. Taigi, tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010). Nagrinėjamoje byloje, ginčo paskolos sutartyje šalys laisva valia susitarė jog pinigai bus pervesti į nurodytą laiduotojo sąskaitą, todėl tokia šalių valia nedaro paskolos sandorio negaliojančiu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Sandorio dieną nurodyta pinigų suma buvo pervesta į ieškovo nurodytą sąskaitą (b.l. 69, 85), t.y. atsakovė sutartyje nurodytą prievolę atliko tinkamai, ir tai patvirtina pinigų perdavimo faktą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytu vertinimu, kad šalys vekselį pasirašė laisva valia, kuri patvirtinta jų parašais, todėl nėra pagrindo abejoti įvykusiu sandoriu, t.y. tarp šalių laisva valia susiklosčiusiais sutartiniais teisiniais santykiais, kurių viena šalis – ieškovas, prisiimto įsipareigojimo neįvykdė ir toliau vengia jį vykdyti, formaliai ginčydamas ir sutartį, ir vekselį. Kolegija vertindama, ieškovo elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta ir pagrįstai atmetė ieškinį.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.