Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 2011-09-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimo bausme 1 metams su įpareigojimais. 2) 2014-10-02 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu bausmės vykdymą atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuo 20.30 val. iki 6 val. būti namuose ( jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymu) ir tęsti mokslą, bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., 2017 metų liepos 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai su ja santykiavo, įvesdamas savo varpą jai į makštį.

Be to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 metų liepos 22 dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai su ja santykiavo, įvesdamas savo varpą jai į makštį.

Be to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 metų liepos 26 dieną, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, lytiškai su ja santykiavo, įvesdamas savo varpą jai į makštį.

Be to, jis tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017-07-26 iki 2017-08-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad K. L., gim. (duomenys neskelbtini), nėra sulaukusi šešiolikos metų amžiaus, abipusiu sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymių, skirtingomis dienomis tris kartus lytiškai su ja santykiavo, įvesdamas savo varpą jai į makštį, ir du kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu įvesdamas savo varpą jai į burną. Tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su kaltinimu sutinka visiškai. Prašo teismo spręsti klausimą dėl susitaikymo galimybės, nes teistas prieš tris metus, bausmę atlikęs, dalį žalos atlygino. Su K. L. draugavo, neneigia fakto, kad lytiškai santykiavo abipusiu susitarimu, kai pradraugavo nemažai laiko. Neneigia aplinkybių nurodytų įtarime ir jas tvirtina. Buvo nustebęs, kai viskas iškilo į viešumą. Su K. L. susipažino internetu per programą Facebook. Tai buvo 2016 metais. Žinojo kiek K. L. metų. 2016 m. ji buvo penkiolikos metų. Artimiau bendrauti pradėjo po 2-3 mėnesių draugystės. Neatsimena kada pirmieji lygtiniai santykiai prasidėjo, bet galėjo būti kaip nurodyta kaltinamajame akte - 2017 m. liepos 21 d. Kiek iš viso turėjo lytinių santykių su K. negali pasakyti, gal 5-7 kartus. Lytiniai santykiai vykdavo pas nukentėjusiąją namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nesąžiningai su nukentėjusiąja elgėsi, nes nedavė jai laisvės apsispręsti. Dabar su nukentėjusiąja pabendrauja, bet nedraugauja. Ji turi kitą vaikiną. Gailisi. Savo poelgį vertina blogai, nes žinojo, kad ji nėra šešiolikos metų. Jei susitaikymas negalimas, su 2000 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka, nes neturi iš kur gauti pinigų. Sutiktų su ieškiniu, jei būtų galimas susitaikymas. Tada gal imtų paskolą ieškiniui padengti. Apie 400 Eur jau sumokėjęs žalos. Spalio mėnesį nesumokėjo, nes pradėjo sklisti kalbos, kad susitaikymo protokolas yra teismo neįtvirtintas ir yra negaliojantis. Po pertraukos teismo posėdžio metu nurodė, jog atlygino dar 650 eurų žalos ir liko atlyginti viso 950 eurų.

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. L. apklausta teismo posėdyje parodė, kad buvo pareiškusi 2000 Eur civilinį ieškinį, vėliau pateikė susitaikymo protokolą, tačiau 2018-07-10 susitaikymo protokolą nutraukia, kadangi kaltinamasis nevykdė susitarimo mokėti kas mėnesį po 200 Eur, sumokėjo tik 400 eurų. Tai liepos mėnesį ir rugpjūčio mėnesį, o spalio mėnesį, lapkričio mėnesį, jau pinigų negavo, todėl nepalaiko susitaikymo protokolo. Po pertraukos teismo posėdžio metu nurodė, jog taikytis nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris būdamas pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas pažymi, kad pareikšto pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį kaltinimo faktinės aplinkybės byloje visiškai pasitvirtino, jos įrodytos tiek kaltinamojo V. S. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tiek nukentėjusiosios K. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis teismo posėdyje pripažino lytiškai santykiavęs su nukentėjusiąja K. L., taip pat patvirtino žinojęs, kad lytinių santykių metu jai nebuvo šešiolikos metų. Nukentėjusioji taip pat ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad lytiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu, prievartos V. S. jos atžvilgiu nenaudojo. Šiuos kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. S., būdamas pilnamečiu, lytiškai santykiavo ne vieną kartą su K. L. žinodamas, kad jai nėra 16 metų, nenaudojęs nukentėjusiosios atžvilgiu smurto ir kitokios prievartos ir taip pažeidė nepilnametės K. L. seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad V. S. veiksmuose yra visi būtini BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, įskaitant ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra vieni iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-453/2016).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą, stresą, gydėsi psichiatrinėse ligoninėse. Mergaitės sveikata po to įvykio dar labiau suprastėjo. Konstatuotina, kad šie sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Kaltinamojo neteisėti veiksmai neigiamai paveikė nukentėjusiosios emocinę būklę. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat būtina įvertinti ir atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. S. tyčiniais nusikalstamais veiksmais pažeidė nepilnametės K. L. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei šis nusikaltimas nepilnametei K. L. sukėlė neigiamus emocinius, psichologinius padarinius. Kaltinamasis teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio nurodė sąlygas, jog sutiktų su ieškiniu, jei būtų galimas susitaikymas, jei susitaikymas negalimas, su 2000 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka, nes neturi iš kur gauti pinigų. Kaltinamasis yra jaunas, sveikas, darbingas (buvo įgijęs verslo liudijimą, dirbo pagal darbo sutartis (2 tomas, b. l. 7)), gauna pastovias pajamas, kaip nurodė teismo posėdžio metu savaitgaliais dirba bažnyčioje, dalį žalos jau atlygino, todėl, teismo nuomone, jo turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisia 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi dalį, t. y. 1050 eurų kaltinamasis yra atlyginęs, todėl iš kaltinamojo V. S. priteisiama likusi nesumokėta 950 eurų neturtinė žala (2 tomas, b. l. 120).

Dėl kaltinamojo prašymo taikyti BK 38 straipsnį

Byloje yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios bei jos atstovės 2018-07-10 susitaikymo protokolas pateiktas ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 67).

Nukentėjusiosios atstovė J. L. tiek teismo posėdžio metu, tiek teismui 2018-12-18 pateiktame rašte (2 tomas, b. l. 120) nurodė, jog taikytis su kaltinamuoju nesutinka. Prokuroras prašė netaikyti BK 38 straipsnio, motyvuodamas, jog šis straipsnis yra taikomas esant visoms keturioms sąlygoms. Trys sąlygos yra, tai nusikaltimo sunkumas, susitarimas dėl žalos atlyginimo ir susitaikymas. Dėl ketvirtos sąlygos - pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra, nes pastarasis teistas du kartus. Ši veika padaryta ir kurią galima suskaidyti į šešias veikas, ir padaryta praėjus labai trumpam laikui po 2014-10-02 nuosprendžio. Iš esmės pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra, todėl turi būti skiriama kaltinamajam bausmė.

Pagal BK 38 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra jame (BK 38 str. 1-4 d.) nurodytos sąlygos, t. y. asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, kad, net formaliai ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusioji atleido, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso - atleisti kaltinamajam negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai ir turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, nustatyti šio intereso pažeidimo mastą įvertinant veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, jo atgailą, tikimybę pasitaisyti.

Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas susitaikymo protokolas, teismo kaltinamasis prašė taikyti jam BK 38 straipsnį, tačiau šiuo atveju sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistuoja visos būtinos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios leistų kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra kaltininko teisė, kuri turi būti besąlygiškai, neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes, įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-265/2012, 2K–475/2011, Nr. 2K-P-85/2008, 2K-156/2008).

Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, buvo susitaręs dėl žalos atlyginimo, tačiau, savo susitarimo nustatytu laiku nevykdė, t. y. sumokėjęs 400 eurų, toliau pinigų nepervedinėjo. Paskutinio teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog yra sumokėjęs nukentėjusiajai viso 1050 eurų, tačiau nukentėjusioji ir jos atstovė nesutinka taikytis su kaltinamuoju ir susitaikymo protokolo nepalaiko, kas rodo BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų 2 ir 3 punktuose numatytų sąlygų nebuvimą. Be to, pastarojo straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš įtariamų, kaltinamų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų išrašo (b. l. 39- 40) bei byloje esančių dokumentų matyti, kad V. S. praeityje buvo teistas du kartus už apysunkius nusikaltimus (2 tomas, b. l. 10-29), bausmes atlikęs, iš pažymos apie asmens baustumą administracine tvarka matyti, kad pastarasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau atsižvelgus kaip į charakterizuojančią medžiagą matyti, jog V. S. ne kartą buvo baustas už smulkaus svetimo turto pagrobimą, narkotinių medžiagų vartojimą, nepilnamečio rūkymą. Nors byloje nėra patvirtinančių duomenų, tačiau 2018-12-18 teismo posėdžio metu V. S. nurodė, jog tam yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl ko į posėdį buvo atvykęs su policijos pareigūnais, kurie kaip nurodė turi atlikti su V. S. ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pažeidė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Išvyko iš Lietuvos Respublikos, kaip nurodė į Portugaliją, be teismo leidimo. Nurodyti duomenys apie asmens teistumą bei baustumą administracine tvarka, elgesį bylos nagrinėjimo metu (kardomosios priemonės pažeidimas) rodo jo polinkį pažeidinėti įstatymus, nevykdyti įpareigojimų, jis nedaro tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų bei skiriamų administracinių nuobaudų, kas neleidžia konstatuoti BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo, jog yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, įvykdymo. Nenustačius visų Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, šioje teisės normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti taikomas. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė, todėl kaltinamojo prašymas dėl baudžiamosios bylos nutraukimo V. S. atžvilgiu negali būti tenkinamas.

Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek tarptautinėje bendruomenėje akcentuojamas ypatingas seksualinės prievartos prieš vaikus keliamas pavojus ir dedamos sustiprintos pastangos kovoti su ja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublika 2012 m. lapkričio 6 d. įstatymu ratifikavo Europos Tarybos 2007 m. spalio 25 d. konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (toliau – Konvencija) prieš juos, kuri Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2013 m. rugpjūčio 1 d. Šios Konvencijos preambulėje, be kita ko, konstatuojamas seksualinio vaikų išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus augimas bei jo keliamas nerimas ir būtinybė užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant kovoti su tuo. Konvencijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad vaikai dažnai patiria asmenų, priklausančių jų artimam socialiniam ar šeimos ratui, seksualinę prievartą (3 punktas), ir pabrėžiamas tokios prievartos pavojingumas (3, 125 punktai). Konvencijos 27 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi imtis būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, siekdama užtikrinti, kad už šioje Konvencijoje nurodytus nusikaltimus būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą. Pagal Konvencijos 28 straipsnį kiekviena šalis imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių siekdama užtikrinti, kad vadovaujantis atitinkamomis vidaus teisės aktų nuostatomis į šiame straipsnyje nurodytas aplinkybes, jei jos dar nėra laikomos nusikaltimo sudedamąja dalimi, būtų galima atsižvelgti kaip į sunkinančias aplinkybes nustatant dėl šioje Konvencijoje nurodytų nusikaltimų taikytinas sankcijas; šio straipsnio c punkte nurodyta aplinkybė –nusikaltimas padarytas pasirinkus ypač pažeidžiamą auką. Būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjo poziciją dėl atsakomybės už seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš vaikus sugriežtinimo.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, padarytos žalos dydį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Skiriant kaltinamajam V. S. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą, kuriuo buvo pažeistas nukentėjusiosios nepilnametės seksualinis neliečiamumas. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad šis nusikaltimas nepilnametei K. L. sukėlė neigiamus emocinius, psichologinius padarinius. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - V. S. nedirba, mokosi, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai, buvo teistas du kartus, bausmes atlikęs, (2 tomas, b. l. 7, 8, 44, 10-29), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (2 tomas, b. l. 30-33), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (2 tomas, b. l. 35, 38, 41), atlygino dalį neturtinės žalos. V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta prieš asmenį, nesulaukusį 16 metų, jai buvo 15 metų, po nusikalstamos veikos įvykdymo, nepilnametė patyrė psichotraumuojantį įvykių poveikį. Kaltinamasis, žinodamas nepilnametės amžių, kelias dienas, ne vieną kartą lytiškai su ja santykiavo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 3 punktu, uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. L. bei mokytis, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Būtent paskiriant tokią bausmę su draudimu bei įpareigojimu, teismo manymu, nusikalstamą veiką padaręs asmuo bus ne tik nubaustas, tačiau šios bausmės pagalba bus apribota galimybė kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų procesinių klausimų

1) 1 vnt. DVD-R laikmeną (nukentėjusiosios K. L. apklausos vaizdo įrašas), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su byla.

2) 1 vnt. DVD-R laikmeną (nukentėjusiosios K. L. apklausos vaizdo įrašas) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su byla.

3) 1 vnt. DVD-R laikmeną (nukentėjusiosios K. L. apklausos teisme vaizdo įrašas) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su byla.

4) 1 vnt. DVD-R laikmeną (nepilnamečio liudytojo A. P. apklausos vaizdo įrašas) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su byla.

5) 1 vnt. DVD-R laikmeną, kurią 2018-05-21 pateikė V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su byla.

6) 1 vnt. DVD-R laikmeną, kurioje yra Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių skyriaus su informacija apie nukentėjusiąją, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti su byla. (1 tomas, gale)

Dėl gynėjo dalyvavimo. Kaltinamasis V. S. išaiškinus jam teisę turėti gynėją, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme gynėjo atsisakė, todėl byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant gynėjui (2 tomas, b. l. 93). Šioje byloje įrodymų tyrimas buvo atnaujintas (2 tomas, b. l. 103), tenkintas kaltinamojo prašymas daryti byloje pertrauką sudarant galimybę atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai. Baigus įrodymų tyrimą ir pradėjus baigiamąsias kalbas kaltinamasis nurodė, kad jam reikia gynėjo, motyvuodamas, jog teismas atmetė jo prašymą dar kartą byloje daryti pertrauką dėl žalos sumokėjimo. Šis kaltinamojo prašymas dėl gynėjo visiškai nemotyvuotas, vertintinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl atmestas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas: netaikytas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis). (2 t., b. l. 68-69)

Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 5,96 Eur), priteisti iš kaltinamojo V. S. valstybės naudai (BPK 105 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. L., įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuonis) mėnesius, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. L., įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis, arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

DVD – R laikmenas (6 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais bei kita informacija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Tenkinti J. L. pareikštą civilinį ieškinį ir iš V. S. K. L. naudai priteisti 950,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nukentėjusiosios K. L. įstatyminę atstovę J. L..

Iš nuteistojo V. S. priteisti 5,96 Eur (penkis eurus 96 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).