- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-06-27
- Bylos Nr.
- eAN2-223-844/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00146-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Pažeidėjas
- D. Č.
- Advokatai
- Paulius Čerka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. Č. atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutarties D. Č. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2025 m. sausio 21 d. nutarimu D. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį, bei jam paskirta galutinė 115 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 29 d. 00.40 val. (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (2,07 promilės) pasirodęs viešoje vietoje šlitinėjo, kritinėjo, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, be to nevykdė teisėtų uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo eiti iki tarnybinio automobilio pažeidimo įforminimui, bandydamas pasišalinti, bei reikalavimo sustoti, kai bandė šalintis, be to, vedamas iki tarnybinio automobilio viešoje vietoje koliojosi necenzūriniais žodžiais, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Paulius Čerka apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi D. Č. įgaliotojo atstovo skundas tenkintas iš dalies – panaikinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 21 d. nutarimo dalis dėl D. Č. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Ne teismo tvarka priimto nutarimo dalys, kuriomis D. Č. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį, paliktos nepakeistos.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde D. Č. atstovas advokatas Paulius Čerka prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutarties dalį, kuria buvo paliktas galioti institucijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimas dėl D. Č. nubaudimo pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį, ir pilnai tenkinus skundą panaikinti šią ne teismo tvarka priimto nutarimo dalį.
3.1. Skunde advokatas nurodo nesutinkantis su tuo, kad D. Č. nevykdė pareigūnų nurodymo. Tam, kad nurodymas būtų privalomas, jis turi būti valdingai pareikštas ir įvardintas nurodymu. Toks nurodymas šiuo atveju buvo pateiktas tik 1,5 sekundės iki D. Č. pargriovimo. D. Č. išgirdęs „reikalauju“, sureagavo stodamas, tačiau, vis tiek, buvo pargriautas ant žemės. Advokatas nurodo ginčijantis ir tai, kad pareigūnų reikalavimas šiuo atveju buvo teisėtas ir pagrįstas, nes: 1) pareigūnai tą pačią minutę leido D. Č. eiti namo, sakydami „viso gero:“, t. y. savo nauju nurodymu klaidino D. Č. dėl savo valios; 2) nebuvo pagrindo pateikti tokį nurodymą, nes jis buvo motyvuotas tapatybės nustatymu, nors atvykę pareigūnai jau žinojo, kad D. Č. tapatybė yra nustatyta tiek 112 tarnybos, tiek greitosios pagalbos ekipažo. Be to, tapatybės nustatymas savaime negali būti pagrindas sulaikymui, nes D. Č. nebuvo įtariamas jokia neteisėta veikla (pažeidimas dėl nusikeikimo padarytas jau po sulaikymo). Taigi pareigūnai, paleidę D. Č. grįžti namo, vėliau persigalvoję ir be pakankamo pagrindo pareikalavę sugrįžti, elgėsi neprideramai, viršijo savo galias, piktnaudžiavo valdžia, todėl D. Č. negali būti nubaustas dėl tokio reikalavimo nevykdymo.
3.2. Toliau skunde nurodoma, jog, nors D. Č. naudojo necenzūrinius žodžius, tačiau jo motyvas nebuvo kitų asmenų įžeidinėjimas ar žeminimas. D. Č. papiktino neproporcinga pareigūnų reakcija į jį kaip nukentėjusįjį – vietoje to, kad pareigūnai siektų nustatyti jį sumušusius asmenis, jie panaudojo jėgą tik prieš D. Č., jį sulaikė specialiai verždami antrankius, o dėl tikrųjų kaltininkų nieko nedarė. Žmogus, turėdamas prigimtinę teisingumo nuojautą, turi reaguoti į tokią neteisėtą pareigūnų veiklą, ir, jei išsakydamas savo pasipiktinimą, jis susikeikia, tai nereiškia, kad jis siekia sudrumsti aplinkinių ramybę, o reiškia, kad jis siekia parodyti to, kas vyksta, absurdiškumą – nukentėjusysis sulaikomas lyg nusikaltėlis, o kaltieji neliečiami. Pareigūnai, sulaikę D. Č., jokių aplinkybių nebesiaiškino, nors tai lyg ir buvo jų tariamas motyvas dėl reikalavimo D. Č. sugrįžti. Jie nėjo į kavinę, neapklausė kitų asmenų dėl to, kas per asmenys sumušė D. Č., o iš nukentėjusiojo padarę nusikaltėlį, viduryje nakties dar ir pristatė jį į sulaikymo izoliatorių. Toks pareigūnų elgesys akivaizdžiai žemina policijos autoritetą ir turi būti atitinkamai įvertintas.
3.3. Dar skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos policijos įstatyme numatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Taip pat šiame įstatyme numatyta, kad pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Šiuo atveju jokios agresijos D. Č. nerodė, t. y. jo atžvilgiu pareigūnai akivaizdžiai viršijo savo kompetencijas, piktnaudžiavo valdžia ir rodė nepagarbą asmens teisėms ir laisvėms. Akivaizdu, kad pareigūnai elgėsi šiurkščiai ir parodė nepalankumą nukentėjusiam asmeniui tik todėl, kad jis išreiškė savo nepasitikėjimą jais. Įstatymas taip pat reikalauja, kad pareigūnai, besiaiškindama įvykio aplinkybes, įvertintų įvykio dalyvių psichinę bei emocinę būseną. Todėl jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti ir jį išklausyti vėliau, o šiuo atveju pareigūnai neįvertino susijaudinusio D. Č. būklės, ignoravo jo pagalbos prašymus, viešai abejojo jo žodžiais, klausdami, ar jį tikrai sumušė kavinėje, o ne parke. Patruliui taip pat draudžiama įsivelti į ginčus su asmenimis, prarasti savitvardą, šiurkščiai atsakyti į šiurkštumą, vadovautis asmeninėmis nuostatomis. Tačiau būtent taip pasielgė į įvykio vietą atvykę pareigūnai, vien todėl, kad D. Č. pareiškė, kad jais nepasitiki. Jie specialiai davė prieštaringus nurodymus, naudojo neproporcingą prievartą – uždėjo antrankius ir parvertė D. Č. ant žemės šaltyje, provokavo emocines nukentėjusiojo reakcijas. Todėl akivaizdu, kad pačių pareigūnų elgesys išprovokavo D. Č. nepasitikėjimą ir emocinį susijaudinimą, pasireiškusį nusikeikimu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo D. Č. atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartį bei ne teismo tvarka 2025 m. sausio 21 d. priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos atstovo nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, D. Č. inkriminuoti ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 481 straipsnio 1 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai yra pilnai įrodyti byloje surinkta medžiaga – tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, administracinio nusižengimo protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, administracinio sulaikymo protokolu, registrų duomenimis. Policijos pareigūnai buvo tarnybos metu, uniformuoti, vykdė savo tiesiogines įstatymo reglamentuotas funkcijas, tuo tarpu D. Č., būdamas akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, atvykusiems pareigūnams nesugebėjo rišliai, nuosekliai paaiškinti kokios pagalbos jam reikia, pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Jis nereagavo į reikalavimą sustoti, dėl ko pareigūnas turėjo jį vytis ir sulaikyti panaudodamas jėgą. Be to, D. Č. viešojoje vietoje plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats kvietė pareigūnus, tačiau, jiems atvykus, į klausimą, kas nutiko, atsakinėjo nenoriai, nebendradarbiavo, neklausė jų nurodymų, ginčijosi bei nurodinėjo kaip jiems dirbti įvykio vietoje. Neklausydamas policijos pareigūnų nurodymų, D. Č. trukdė jų darbui, veržėsi į įvykio vietą, stengėsi pats prieiti prie galimų įtariamųjų, o, policijos pareigūnams reikalaujant to nedaryti, neadekvačiai reagavo, pradėjo policijos pareigūnus kaltinti nenoru jam padėti. Kadangi įvykio vietoje jis elgėsi neadekvačiai, todėl pagrįstai pareigūnų buvo sulaikytas, taip siekiant apsaugoti ne tik viešąją tvarką, bet ir patį D. Č. nuo galimų kitų nusižengimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. Č. atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su D. Č. nubaudimu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį, prašoma tiek institucijos nutarimą, tiek skundžiamą nutartį šioje dalyje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus, pagrindo tenkinti tokį skundo reikalavimą neįžvelgia. Apygardos teismo įsitikinimu, byloje esančių įrodymų pakanka išvadoms dėl D. Č. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, jo neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia skundžiamoje nutartyje, o taip pat ir ne teismo tvarka priimtame nutarime padarytų išvadų ir tėra tik apelianto subjektyviai pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta byloje surinktų įrodymų bei susidariusios situacijos interpretacija, nesudaranti pagrindo priimti priešingo žemesnės instancijos teismui sprendimo.
Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
7. ANK 506 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. ANK 506 straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad kiltų administracinė atsakomybė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymų įgyvendinamuosiuose aktuose. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos įgaliojimus, inter alia (be kita ko), numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokole, o taip pat ir ne teismo tvarka priimtame nutarime D. Č. suformuoto kaltinimo, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį jis buvo patrauktas už tai, kad nevykdė teisėtų uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo eiti iki tarnybinio automobilio bei reikalavimo sustoti, kai bandė šalintis.
9. Remiantis policijos pareigūnų tarnybinėje veikloje naudojamomis mobiliojo vaizdo stebėjimo kameromis (Body Cam) padarytais vaizdo įrašais bei tyrėjo M. D. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 29 d. buvo gautas pranešimas, jog D. Č. užpuolė 3-4 nepažįstami vyrai, mušė. Nuvykus į iškvietimo vietą, policijos pareigūnus pasitikęs D. Č. iš karto pradėjo juos filmuoti. Vienam iš pareigūnų pasiteiravus, kas nutiko, jis nurodė, jog restorane „(duomenys neskelbtini)“ buvo užpultas grupuotės, bei iš karto po to pradėjo priekaištauti policijos pareigūnams, kad šie į įvykio vietą atvyko už pusvalandžio. Toliau policijos pareigūnams bandant aiškintis susidariusią situaciją, D. Č. pradėjo eiti link restorano „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, kvietė paskui policijos pareigūnus, kuriems nuėjus paskui D. Č. ir dar kartą paklausus pastarojo, kas nutiko, šis pradėjo klausinėti policijos pareigūnų jų mobiliojo vaizdo stebėjimo kamerų numerių. Iš karto po to, D. Č. ragino policijos pareigūnus eiti į restorano „(duomenys neskelbtini)“ vidų, o policijos pareigūnams nesutikus ir apsukus D. Č., paaiškinus, kad restorano viduje triukšmas, D. Č. pradėjo piktintis, kalbėjo pakeltu tonu. Pareigūnams toliau bandant aiškintis kas, anot D. Č., jį sužalojo, ir vienam iš jų paklausus, ar jį sumušė pažįstami, ar nepažįstami asmenys, D. Č. atsakė, jog neturi ką šnekėti, nurodė, jog visą filmuotą medžiagą perduos prokuratūrai, eina pėsčiomis namo bei pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Eidamas D. Č. ironiškai dėkojo policijos pareigūnams už jų darbą, filmavo jų tarnybinio automobilio valstybinius numerius. Pareigūnams dar kartą pasiteiravus D. Č., ar šiam reikia pagalbos, šis atsakė, jog nereikia, po ko policijos pareigūnams kilo įtarimų, jog policijos iškvietimas buvo melagingas. Iš karto po to D. Č. dar nurodė, kad jis nepasitiki pareigūnais ir pradėjo nuo jų nueidinėti. Iš vaizdo įrašų taip pat matyti, kad policijos pareigūnai tuo metu D. Č. nestabdė, vienas iš jų pasakė „nu ir tegul eina“, „viso gero“, tačiau nubaustasis netrukus apsisuko, grįžo link policijos pareigūnų, toliau juos filmuodamas. Tuo metu vienas iš pareigūnų, nurodė D. Č. ateiti iki jų tarnybinio automobilio, tačiau jis šio reikalavimo nevykdė, pradėjo eiti atbulomis bei atsitrenkė į stovintį automobilį, galiausiai pradėjo bėgti. Pareigūnas, bėgdamas link D. Č., dar kartą nurodė jam ateiti iki tarnybinio automobilio, garsiai sušuko vykdyti reikalavimus ir sustoti, tačiau šis toliau šalinosi, dėl ko policijos pareigūnai, jį pasiviję bei panaudoję fizinį prievartą, D. Č. pargriovė ant žemės bei panaudojo specialiąją priemonę – antrankius.
10. Tokie byloje surinkti įrodymai ir jais tiesiogiai nustatytos faktinės šios bylos aplinkybės, neginčytinai patvirtina, jog nubaustasis atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus ateiti iki tarnybinio automobilio ir sustoti, už ką ir buvo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Šie įrodymai taip pat patvirtina, jog reikalavimas ateiti iki tarnybinio automobilio D. Č. buvo išreikštas aiškiai ir suprantamai, pakartotas ne vieną kartą. Taip pat negalima spręsti, kad vien tai, jog prieš tai policijos pareigūnai neprieštaravo D. Č. pasišalinimui iš įvykio vietos, galėjo kaip nors suklaidinti jį dėl vėliau duoto reikalavimo turinio, jo privalomumo. Priešingai nei teigiama skunde, nuo tokio pirmojo nurodymo pateikimo iki pažeidėjo pargriovimo ant žemės, praėjo ne 1,5 sekundės, o viso 12 sekundžių, todėl D. Č. turėjo visas galimybes jį įvykdyti, tačiau pareigūnams jis nepakluso ir bandė toliau šalintis iš įvykio vietos.
11. Taip pat negalima sutikti su apeliantu, jog tokie policijos pareigūnų reikalavimai šiuo atveju buvo neteisėti ir nepagrįsti. Kaip matyti iš tyrėjo M. D. tarnybinio pranešimo turinio, prieiti prie policijos skiriamaisiais ženklais paženklinto automobilio D. Č. buvo pareikalauta siekiant nustatyti jo asmens tapatybę, po to, kai šis pradėjo aktyviai šalintis iš įvykio vietos, dėl ko pareigūnams kilo įtarimų, jog jis vengia atsakomybės ar yra paieškomas. Be to, D. Č. taip ir nesugebant paaiškinti pareigūnams iš esmės jokių jo tariamo sumušimo aplinkybių, neatsakant į užduodamus su tuo susijusius klausimus, ant drabužiais neuždengtų jo kūno vietų nesimatant jokių sužalojimų žymių, bei galiausiai pačiam patvirtinus, kad jam jokios pagalbos nereikia, kilo pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju policijos pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas, už ką taipogi baudžiama ANK nustatyta tvarka (ANK 493 straipsnis). Taigi, D. Č. pareikšti reikalavimai ateiti iki tarnybinio policijos automobilio ir sustoti buvo duoti esant įstatyme numatytam pagrindui – siekiant įgyvendinti policijai priskiriamus uždavinius, tarp kurių yra ir nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas bei asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnis), ir privalėjo būti nedelsiant vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad D. Č., dar iki pareigūnams atvykstant į įvykio vietą, savo asmens duomenis buvo pateikęs Greitosios medicinos pagalbos tarnybos ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojams, policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumo ir D. Č. pareigos juos vykdyti nepaneigia ir atitinkamai jo atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nešalina.
12. Skunde advokatas taip pat kvestionuoja D. Č. sulaikymą, tvirtina, jog tam nebuvo teisėto pagrindo, tačiau ši aplinkybė nėra nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos dalykas, todėl šiuo klausimu nebus pasisakoma. Apygardos teismas policijos pareigūnų veiksmus šiuo atveju vertina tik tiek, kiek jie susiję su teisėtų reikalavimų davimu ANK 506 straipsnio 4 dalies kontekste. Administracinei atsakomybei už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą kilti pakanka fakto, kad jie yra aiškiai išreikšti ir nėra vykdomi, kas objektyviai nustatyta šioje administracinio nusižengimo byloje. Tuo tarpu D. Č. ar jo atstovas, nesutikdamas su tolesniais policijos pareigūnų veiksmais – laikinu jo sulaikymu, turėjo teisę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka.
13. Apygardos teismas taip pat sprendžia, jog D. Č. veiksmuose yra ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Pažeidėjas, būdamas normalaus protinio išsivystymo suaugęs žmogus, matydamas uniformuotus bei pagal gautą iškvietimą tarnybiniu automobiliu atvykusius policijos pareigūnus, neabejotinai suvokė, jog jų reikalavimai yra privalomi vykdyti, tačiau jų nevykdė ir darė tai tyčia, ką šiuo atveju patvirtina ir pažeidėjo aiškus nusistatymas prieš policijos pareigūnus jiems vos atvykus į įvykio vietą, kadangi vos atvykus policijos pareigūnams D. Č. iš karto pradėjo juos filmuoti, priekaištavo jiems dėl to, kad šie neva pernelyg ilgai užtruko nuo pranešimo apie jo sumušimą specialiųjų tarnybų numeriu pateikimo iki atvykimo į įvykio vietą, reikalavo nurodyti policijos pareigūnų mobiliojo vaizdo stebėjimo kamerų numerius, grasino, jog mobiliuoju telefonu padarytas vaizdo ir garso įrašas bus perduotas prokuratūrai, ironiškai dėkojo policijos pareigūnams už jų darbą, teigė jais nepasitikintis. Tai yra, D. Č. suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.
14. Nagrinėjamu atveju D. Č. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tad spręsti, jog pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį apeliantui paskirta bauda, kuri lygi sankcijoje numatytam vidurkiui, yra paskirta pažeidžiant ANK nuostatas, teisingumo ir proporcingumo principus, nėra jokio pagrindo. Pažeidėjo atstovas skunde alternatyvaus prašymo – nenutraukus administracinio nusižengimo sudėties, skirti D. Č. švelnesnę nuobaudą – neformuoja, todėl išsamiau dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio nepasisakoma.
Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
15. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, bei veikos padarymo vietos specifiką. Taip pat pažymėtina, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Kitaip tariant, norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nėra privaloma nustatyti ar dėl jo neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį.
16. Šiuo konkrečiu atveju D. Č. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas už necenzūrinių žodžių viešoje vietoje vartojimą. Tai, kad tokius žodžius jis vartojo, kai buvo sulaikytas ir vedamas iki tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros, apeliantas neginčija. Ši aplinkybė nurodyta ne tik minėtame tyrėjo tarnybiniame pranešime, bet užfiksuota ir policijos pareigūnų mobiliojo vaizdo stebėjimo kameromis padarytuose vaizdo įrašuose. Taip pat nekyla abejonių, kad tokius veiksmus D. Č. atliko vietoje, kuri atitinka viešosios vietos sąvoką, o būtent lauke, prie restorano teritorijos, kur patekimas neribojamas. Tokiam vertinimui neprieštarauja ir apeliacinį skundą pateikęs asmuo. Ginčijant D. Č. nubaudimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma tik tai, kad pažeidėjas tokiais savo veiksmais nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir rimties, necenzūrinius žodžius pavartojo išprovokuotas policijos pareigūnų, norėdamas parodyti pagrįstą nepasitenkinimą jų veiksmais. Apygardos teismas, įvertinęs tiek paties D. Č., tiek ir į jo iškvietimą reagavusi policijos pareigūnų elgesį įvykio vietoje, tokį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
17. Kaip jau minėta, tai D. Č. nuo pat to momento, kai policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, reiškė pretenzijas dėl to kaip jie dirba, pats išsamiai ir nuosekliai nepaaiškino aplinkybių, dėl kurių kvietė policijos pareigūnus, o taip pat ir medikus. Siekiant susirinkti pirminę informaciją, reikalingą imtis tolesnių veiksmų dėl galimo D. Č. sužalojimo tyrimo, jo policijos pareigūnai taip pat ne kartą teiravosi kas nutiko, kur ir kokių asmenų jis neva buvo sumuštas, kas akivaizdžiai paneigia skundo argumentą, kad policijos pareigūnai ignoravo D. Č. pagalbos prašymus. Vaizdo medžiaga taip pat patvirtina, kad policijos pareigūnai, nepaisant tokio jo elgesio, su pažeidėju bendravo pagarbiai ir kantriai, mandagiai jam paaiškino, kodėl, kaip pageidavo pažeidėjas, neis į restorano vidų. Fizinė jėga nubaustojo atžvilgiu buvo panaudota tik po to, kai šis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, pradėjo šalintis iš įvykio vietos, norint jį sustabdyti. Šiuo atveju paties D. Č. veiksmai nulėmė tai, kad jis buvo pargriautas ant žemės ir jo atžvilgiu buvo panaudota speciali priemonė – antrankiai. Todėl spręsti, kad D. Č. buvo išprovokuotas ar kitaip paskatintas viešoje vietoje vartoti necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų, kad tai buvo pateisinama pažeidėjo reakcija į susiklosčiusią situaciją, šiuo atveju negalima. Net jei D. Č. ir buvo pasipiktinęs pareigūnų veiksmais, subjektyviai vertino juos kaip netinkamus, prieštaraujančius įstatymo reikalavimams, viršijančius jiems suteiktus įgaliojimus, jo pasirinktas būdas išreikšti savo pasipiktinimą eile keiksmažodžių viešoje vietoje, aplink esant kitiems restorano „(duomenys neskelbtini)“ lankytojams, neabejotinai peržengė normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžto bendravimo, o taip pat ir kritikos statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskiriamų funkcijų netinkamo vykdymo išsakymo ribas bei pažeidė viešąją tvarką ir rimtį. Tokie D. Č. veiksmai viešojoje vietoje prieš policijos pareigūnus, su kuriais jo nesiejo jokie asmeniniai ar kitokio pobūdžio santykiai, pagrįstai pripažinti kaip atitinkantys veiksmus, už kurių padarymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Tai, kad D. Č. savo nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą pareigūnais išreiškė garsiai, pasirinkdamas vartoti ne tik įvairius keiksmažodžius, bet ir vadindamas vieną iš pareigūnų „amaru“, nelaukdamas bent jau kol bus įsodintas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kur to negirdės pašaliniai asmenys, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, rodo jo siekį (tikslą) pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
18. Esant tokioms išvadoms, pripažįstama, jog tiek institucija, tiek žemesnės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. Č. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir už šio nusižengimo padarymą nubaudė jį 60 Eur bauda. D. Č. kaltė dėl šio jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais D. Č. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas nėra pagrindo.
19. Administracinėn atsakomybėn patrauktam D. Č. nuobauda pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį paskirta neperžengiant sankcijos ribų (yra mažesnė už jame nustatytą vidurkį), nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes (jų nebuvimą). Galutinė nuobauda pažeidėjui paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Pastebėtina ir tai, kad skundžiama nutartimi panaikinus institucijos nutarimo dalį, kuria D. Č. buvo nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutinė administracinė nuobauda pažeidėjui nesikeičia – tai yra 115 Eur dydžio bauda.
20. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeičiama, o D. Č. atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundas atmetamas.
Dėl prašymo atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti
21. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotasis atstovas advokatas Paulius Čerka 2025 m. birželio 26 d. pateikė apygardos teismui prašymą priteisti D. Č. naudai iš valstybės išlaidas, kurias jis patyrė apmokėdamas advokato paslaugas (apeliacinio skundo parengimą).
22. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi, asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
23. Kadangi ne teismo tvarka priimtas nutarimas, kuriuo D. Č. buvo nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį, bei teismo nutartis, kuria skundas dėl šios nutarimo dalies buvo atmestas, paliekami galioti, tenkinti tokio apeliacinio skundo reikalavimo ir priteisti D. Č. jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nei faktinio, nei teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą ir D. Č. atstovo advokato Pauliaus Čerkos apeliacinio skundo netenkinti.
Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Čerkos prašymą priteisti D. Č. jo patirtas išlaidas už advokato darbo apmokėjimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.