- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- eII-289-668/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00146-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Advokatai
- Paulius Čerka
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. Č. (toliau – Pareiškėjas) atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1440-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. sausio 21 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1440-2025, D. Č. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 115 Eur bauda, dėl to, kad jis 2024 m. gruodžio 29 d. 00.40 val. (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ būdamas neblaivus (2,07 promilės) pasirodęs viešoje vietoje šlitinėjo, kritinėjo taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, be to nevykdė teisėtų uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo eiti iki tarnybinio automobilio pažeidimo įforminimui bandydamas pasišalinti bei reikalavimo sustoti kai bandė šalintis, be to vedamas iki tarnybinio automobilio viešoje vietoje koliojosi necenzūriniais žodžiais taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
2025 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas D. Č. atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundas dėl Institucijos 2025 m. sausio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1440-2025, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1440-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Pateiktame skunde nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 28 d. vakare D. Č. kartu su savo draugu šventiniu laikotarpiu vaišinosi kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Nežinomiems asmenims užpuolus Pareiškėją ir jį sumušus, jis buvo išstumtas iš kavinės į lauką apie vidurnaktį, todėl jis iškvietė policiją bei greitąją pagalbą, prašydamas pagalbos dėl prieš jį panaudotos prievartos. Po vidurnakčio, apie 00.40 val. (2024 m. gruodžio 29 d.) (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ atvykus policijos ekipažui, D. Č. nurodė, kad yra sumuštas, parodė sudraskytą striukę ir paprašė pareigūnų nustatyti asmenis, kurie taip su juo pasielgė. Pareigūnai atsisakė eiti į kavinės vidų, motyvuodami, kad vyksta renginys. Supratęs, kad pareigūnai neketina tirti šio įvykio, Pareiškėjas pasakė, jog tokiu atveju nebemato toliau prasmės prašyti jų pagalbos. Pareigūnai atsisveikino su D. Č. sakydami „viso gero“ ir neprašė jokių kitų detalių (tapatybė D. Č. jau buvo nustatyta 112 tarnybos bei greitosios pagalbos ekipažo, kuris buvo atvykęs greičiau nei policijos ekipažas). Po minutėlės, D. Č. pastebėjo vieną iš savo užpuolikų rūkantį lauke, grįžo jam pasakyti, kad „taip daryti negalima“, o tuomet pareigūnai pastebėję sugrįžusį D. Č. pasiūlė jam dar kartą prieiti prie jų, tačiau Pareiškėjas nepasitikėdamas pareigūnų pagalba judėjo namo. Vienas iš pareigūnų, kuris D. Č. buvo prieš minutę pasakęs „viso gero“, greitu žingsniu judėjo link Pareiškėjo ir kvietė sugrįžti, o paskui pateikė reikalavimą sustoti. D. Č. kol suprato reikalavimą, ant jo per porą sekundžių sugriuvo pareigūnai, kaltindami jį, kad jis neklauso pareigūnų reikalavimo. Patyręs stresą ir pareigūnų parodytą neteisingumą (pareigūnai taip ir nenuėjo į kavinę, nesiaiškino D. Č. sumušusių asmenų asmenų tapatybės), Pareiškėjas iškeikė jį sumušusius asmenis, tačiau pareigūnams pasirodė, kas jis keikia juos. Dėl šių aplinkybių D. Č. buvo inkriminuoti trys sunkūs administraciniai nusižengimai.
D. Č. kaltinamas, kad būdamas neblaivus (2,07 promilių) buvo pasirodęs viešoje vietoje šlitinėjo, kritinėjo, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. Neginčijama, kad Pareiškėjas buvo viešoje vietoje ir turėjo nustatytą girtumą, tačiau jis prie kavinės atsidūrė ne savo valia, buvo nenustatytų asmenų išstumtas iš kavinės prieš jį panaudojus smurtą. Asmuo negali būti laikomas kaltu, jei jis atlieka uždraustą veiką nelaisva valia. D. Č. vaišinosi alkoholiu teisėtoje vietoje – kavinėje, o už kavinės durų buvo išstumtas prieš savo valią. Būtent dėl panaudoto smurto jis kvietė policiją, kad gautų pagalbą, tačiau pasirodo tai, kad tave išstumia į gatvę, policijos vertinimu, yra pažeidimas, kurį padarė nukentėjusysis.
- Dėl teisėtų uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo
Pripažįsta, jog Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje „Pareigūnų įgaliojimai“ reglamentuota, kad „Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Tačiau tokie pareigūnai reikalavimai turi būti: pirma, teisėti, ir antra, pagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirma, nesutinka, kad Pareiškėjas būtų nevykdęs nurodymo. Pažymėtina, kad pareigūnai, bendraudami su kitais asmenimis, duoda ne tik nurodymus, bet ir siūlymus ir argumentus, kurie nelaikomi privalomais nurodymais. Tam, kad nurodymas būtų privalomas, jis turi būti valdingai pareikštas ir įvardintas nurodymu. Toks nurodymas buvo pateiktas tik 1,5 sekundės iki D. Č. pargriovimo. Todėl pirmiausia pareiškia, kad Pareiškėjas išgirdęs „reikalauju“, sureagavo stodamas, tačiau vis tiek buvo pargriautas ant žemės.
Antra, ginčija, kad pats reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas, nes: pareigūnai tą pačią minutę leido D. Č. eiti namo, sakydami „viso gero“, t. y. savo nauju nurodymu klaidino D. Č. dėl savo valios. Nebuvo pagrindo pateikti tokį nurodymą, nes jis buvo motyvuotas tapatybės nustatymui nepagrįstai, nes atvykę pareigūnai jau žinojo, kad D. Č. tapatybė yra nustatyta tiek 112 tarnybos, tiek greitosios pagalbos ekipažo. Taigi pareigūnai paleidę žmogų grįžti namo, patys persigalvoję, be pakankamo pagrindo pareikalavę sugrįžti, elgėsi neprideramai, viršijo savo galias, piktnaudžiavo valdžia, todėl asmuo negali būti nubaustas dėl tokio reikalavimo nevykdymo, jei būtų atmestas pirmasis argumentas.
- Dėl necenzūrinių žodžių naudojimo, siekiant pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį
D. Č. buvo kaltinamas tuo, kad „vedamas iki tarnybinio automobilio viešoje vietoje koliojosi necenzūriniais žodžiais, taip siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“. Neneigiama, kad Pareiškėjas naudojo necenzūrinius žodžius, tačiau jo motyvas nebuvo kitų asmenų įžeidinėjimas ar žeminimas. Priešingai, D. Č. papiktino neproporcinga pareigūnų reakcija į jį kaip nukentėjusįjį – vietoj to, kad pareigūnai siektų nustatyti jį sumušusius asmenis, jie panaudojo jėgą tik prieš nukentėjusįjį, jį sulaikė specialiai verždami antrankius, o dėl tikrųjų kaltininkų nieko nedarė. Žmogus, turėdamas prigimtinę teisingumo nuojautą, turi reaguoti į tokią neteisėtą pareigūnų veiklą, ir jei išsakydamas savo pasipiktinimą jis susikeikia, tai nereiškia, kad jis siekia sudrumsti aplinkinių ramybę, o reiškia, kad jis siekia parodyti to, kas vyksta absurdiškumą – nukentėjusysis sulaikomas lyg nusikaltėlis, o kaltieji neliečiami.
Pažymėtina, kad pareigūnai sulaikę D. Č. jokių aplinkybių nebesiaiškino (nors lyg tai ir buvo jų tariamas motyvas dėl ko buvo reikalaujama Pareiškėjo sugrįžti), pareigūnai nėjo į kavinę, neapklausė kitų asmenų dėl to, kas per asmenys sumušė D. Č., o iš nukentėjusiojo padarę nusikaltėlį, Pareiškėją vidurį nakties pristatė į sulaikymo izoliatorių. Toks pareigūnų elgesys akivaizdžiai žemina policijos autoritetą ir turi būti atitinkamai įvertintas.
Policijos įstatyme numatyta, kad „pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti“ ir „pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis“, o šiuo atveju jokios agresijos D. Č. nerodė, tai yra jo atžvilgiu pareigūnai akivaizdžiai viršijo savo kompetencijas, piktnaudžiavo valdžia ir rodė nepagarbą asmens teisėms ir laisvėms. Akivaizdu, kad pareigūnai elgėsi šiurkščiai ir parodė nepalankumą nukentėjusiam asmeniui tik todėl, kad jis išreiškė savo nepasitikėjimą jais. Įstatymas reikalauja, kad pareigūnams „aiškinantis įvykio aplinkybes reikia įvertinti įvykio dalyvių psichinę bei emocinę būseną, todėl jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti ir jį išklausyti vėliau“, tačiau pareigūnai neįvertino susijaudinusio D. Č. būklės, ignoravo jo pagalbos prašymus, viešai abejojo Pareiškėjo žodžiais (sakydami ar tikrai jus sumušė kavinėje, o ne parke). „Patruliui draudžiama įsivelti į ginčus su asmenimis, prarasti savitvardą, šiurkščiai atsakyti į šiurkštumą, vadovautis asmeninėmis nuostatomis“, tačiau būtent taip pasielgė šis ekipažas, vien todėl, kad D. Č. pareiškė, kad jais nepasitiki, jie specialiai davė prieštaringus parodymus, naudojo neproporcingą prievartą (uždėjo antrankius ir parvertė ant žemės šaltyje) ir provokavo emocines nukentėjusiojo reakcijas. Todėl akivaizdu, kad pačių pareigūnų elgesys išprovokavo D. Č. nepasitikėjimą ir emocinį susijaudinimą, pasireiškusį kaip nusikeikimas.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad D. Č. inkriminuoti administraciniai nusižengimai pilnai įrodyti byloje esančia surinkta medžiaga, tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, administracinio nusižengimo protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, administracinio sulaikymo protokolu, registrų duomenimis.
Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Dėl pirmos teisiškai reikšmingos aplinkybės pažymėtina, kad policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis). Pagal policijos įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūnų įgaliojimus, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių – nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. To paties Įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), nusikalstama veika ar kitaip sutrikdyta viešoji tvarka, turi teisę nustatyti asmens tapatybę.
Policijos įstatymo 21 straipsnyje „Pareigūnų įgaliojimai“ reglamentuota, kad „Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.“. Policijos įstatymo 22 straipsnio „Bendrosios pareigūnų teisės“ 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti;“; 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad „Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti“.
Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai buvo tarnybos metu, uniformuoti, vykdė savo tiesiogines įstatymo reglamentuotas funkcijas, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko gavę policijos budėtojo pranešimą (Policijos registruojamų įvykių registro ROIK (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas būdamas akivaizdžiai neblaivus (2,07 promilės), elgėsi neadekvačiai, jo judesiai buvo nekoordinuoti, viešoje vietoje svirduliavo, šlitinėjo, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. Asmuo atvykusiems pagal iškvietimą pareigūnams nesugebėjo rišliai, nuosekliai paaiškinti kokios jam pagalbos reikia, pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Į reikalavimą sustoti nereagavo, pareigūnas turėjo jį vytis ir sulaikyti panaudodamas jėgą. Asmuo viešojoje vietoje plūdosi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeidė viešąją tvarką ir rimtį. Pažymėtina, kad skunde iš dalies asmuo pripažįsta šias aprašytas aplinkybes, tačiau kitaip jas vertina. Pažymėtina, kad asmuo pats kvietė policijos pagalbą, o atvykus pareigūnams neklausė jų nurodymų, ginčijosi, nurodinėjo kaip jiems dirbti įvykio vietoje. Pažymėtina, kad pagal policijos darbo taktiką dirbant įvykio vietose yra stengiamasi izoliuoti galimą nukentėjusįjį nuo galimų įtariamųjų, taip siekiant apsaugoti galimą auką bei taip siekiant surinkti būtinuosius įrodymus kuo nešališkiau. Duotuoju atveju asmuo neklausydamas policijos pareigūnų nurodymų trukdė jų darbui, asmuo veržėsi pats į įvykio vietą, stengėsi pats prieiti prie galimų įtariamųjų, o policijos pareigūnams reikalaujant to nedaryti asmuo neadekvačiai reagavo, pradėjo policijos pareigūnus kaltinti nenoru jam padėti. Tačiau į pareigūnų klausimus, kas nutiko nenoriai atsakinėjo, nebendradarbiavo. Pats Pareiškėjas įvykio vietoje elgėsi neadekvačiai, todėl pagrįstai pareigūnų buvo sulaikytas, taip siekiant apsaugoti ne tik viešąją tvarką, bet ir patį Pareiškėją nuo galimų kitų nusižengimų tiek jo paties, tiek jo atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Č. ir jo atstovas advokatas Paulius Čerka teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2025 m. sausio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1440-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini), D. Č. už ANK 484 straipsnio 1 dalyje, ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą buvo paskirta 115 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad D. Č. 2024 m. gruodžio 29 d. 00.40 val. (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ būdamas neblaivus (2,07 promilės) pasirodęs viešoje vietoje šlitinėjo, kritinėjo taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, be to nevykdė teisėtų uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo eiti iki tarnybinio automobilio pažeidimo įforminimui bandydamas pasišalinti bei reikalavimo sustoti kai bandė šalintis, be to vedamas iki tarnybinio automobilio viešoje vietoje koliojosi necenzūriniais žodžiais taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų ar kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tarptautinio susisiekimo traukinius, siaurojo geležinkelio traukinius ir laivus, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, taip pat orlaivius, skrendančius už Lietuvos Respublikos ribų, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių institucijų leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 29 d. 00.40 val. (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ būdamas neblaivus (2,07 promilės) pasirodęs viešoje vietoje šlitinėjo, kritinėjo taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. D. Č. neginčija, kad buvo viešoje vietoje ir turėjo nustatytą girtumą, tačiau alkoholiu vaišinosi teisėtoje vietoje – kavinėje, o už kavinės durų buvo išstumtas prieš savo valią, dėl ko ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog Pareiškėjas būdamas neblaivus iš tiesų šlitinėjo ir griuvinėjo, tokiais veiksmais įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. Šios aplinkybės nebuvo užfiksuotos ir policijos pareigūnų „body“ kameros vaizdo medžiagoje, todėl spręstina, kad nėra pagrindo ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo konstatavimui.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagos, Pareiškėjas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 481 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad nevykdė teisėtų uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo eiti iki tarnybinio automobilio pažeidimo įforminimui bandydamas pasišalinti bei reikalavimo sustoti kai bandė šalintis, be to vedamas iki tarnybinio automobilio viešoje vietoje koliojosi necenzūriniais žodžiais taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pareiškėjas padarytus pažeidimus ginčija, o nesutikimą su priimtu nutarimu iš esmės grindžia tuo, kad policijos pareigūnų nurodymas buvo pateiktas tik 1,5 sekundės iki jo pargriovimo, Pareiškėjas išgirdęs „reikalauju“, sureagavo stodamas, tačiau vis tiek buvo pargriautas ant žemės. Be to, pareigūnų reikalavimas buvo klaidinantis ir be pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai leido jam eiti namo, o tapatybė jau buvo nustatyta anksčiau 112 tarnybos, tiek greitosios pagalbos ekipažo. Taip pat Pareiškėjas naudojo necenzūrinius žodžius, tačiau jo motyvas nebuvo kitų asmenų įžeidinėjimas ar žeminimas. Tačiau teismas pažymi, jog vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo D. Č. pozicijai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs pateiktus bylos duomenis, vadovaudamasis byloje esančia vaizdo medžiaga, tarnybiniu pranešimu ir pareigūnų parodymais, kurių patikimumu abejoti teismas pagrindo neturi, kadangi policijos pareigūnai reaguodami į iškvietimą vykdė savo įgaliojimus, neturėjo tikslo priešiškai bendrauti būtent su Pareiškėju, taip išskiriant jį iš kitų pranešėjų, daro išvadą, kad Pareiškėjo pozicija dėl administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių atitinkamai vertintina kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Iš tyrėjo M. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 29 d., jam patruliuojant kartu su P. J., buvo gautas pranešimas, jog pranešėją užpuolė 3-4 nepažįstami vyrai, mušė, pranešėjas pabėgo. Nuvykus į iškvietimo vietą, pranešėjas D. Č. bandė aiškinti, jog jį kažkas sumušė, tačiau vyras atrodė akivaizdžiai neblaivus, todėl nuosekliai paaiškinti kokios konkrečiai pagalbos jam reikia nesugebėjo bei pradėjo šalintis. Po kurio laiko jam grįžus buvo pareikalauta ateiti iki tarnybinio automobilio, tačiau šis vėl pradėjo šalintis, taip sukeldamas pareigūnams įtarimą, jog vengia atsakomybės arba yra paieškomas. Bėgant D. Č. iš paskos buvo kelis kartus pareikalauta, jog pastarasis vykdytų teisėtus reikalavimus ir sustotų, tačiau minėtas asmuo jų nevykdė. Pasivijus asmenį ir panaudojus fizinę jėgą jis buvo pargriautas ant žemės bei naudota spec. priemonė antrankiai. Sulaikant asmenį šis stangrino rankų raumenis, taip neleisdamas būti sulaikomu, gniaužė kumščius. Sulaikius D. Č. ir vedant jį iki tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros šis pradėjo būdamas viešoje vietoje rėkauti ir keiktis, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį. Nurodytos aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų „body“ kamera, vaizdo įrašas pateiktas prie bylos medžiagos. Minėti vaizdo įrašai patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Kaip matyti, D. Č. atžvilgiu išsakyti teisėti policijos pareigūnų reikalavimai bei necenzūriniai žodžiai, įžeidžiantys pareigūnus nurodyti ir tarnybiniame pranešime, kuris buvo surašytas įvykio dieną bei pats Pareiškėjas nurodo vartojęs necenzūrinius žodžius.
Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pareiškėjui paskirtą nuobaudą ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, D. Č. atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundas tenkintinas iš dalies, panaikintina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1440-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini), dalis dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį bei Pareiškėjo atžvilgiu administracinė teisena nutrauktina. Kita nutarimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
pareiškėjo D. Č. atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-1440-2025, ROIK: (duomenys neskelbtini), dalį dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį ir Pareiškėjo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.