Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui S. V. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė R. Ž. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo S. V. 8 800 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą; 2) priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo S. V. 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (8 800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti ieškovei R. Ž. iš atsakovo S. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė:

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė R. Ž. sutuoktinis Z. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ilma B. R. Ž. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo R. Ž. paveldėjo turtą, kurio palikėjas yra Z. Ž.. Taigi R. Ž. paveldėjo ir reikalavimo teisę į skolininką S. V..

1.2. Z. Ž. ir S. V. 2020 metais sudarė žodinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu Z. Ž. sumokėjo S. V. 8800 Eur grynaisiais ir perdavė 200 Eur vertės baldus, o S. V. perleido Z. Ž. sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sodyba). Nors Z. Ž. S. V. už perkamą sodybą sumokėjo, o S. V. ją perdavė naudotis Z. Ž., tačiau S. V. vengė sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

1.3. Aplinkybę, jog Z. Ž. už perkamą sodybą pilnai atsiskaitė, patvirtino pats S. V. pokalbio metu su Z. Ž. giminaičiu E. Z.. Pokalbio metu S. V. patvirtino, kad Z. Ž. už sodybą pilnai atsiskaitė (pokalbis Nr. 1, laikas nuo 1 min. 00 s.). Pokalbio metu taip pat patvirtino, kad pilnai atsiskaičius už sodybą perdavė ją gyventi Z. Ž.. Toliau pats nurodo, kad kalbėjo su Z. Ž., jog šis sumokėtų skolą už elektros energiją ir tada iškart perrašytų sodybą. Teigia, kad jis pats suinteresuotas kuo greičiau perrašyti sodybą (pokalbis Nr. 1, laikas nuo 7 min. 30 s.). Toliau pokalbio metu patvirtino, jog sutinka sodybą perrašyti kuo greičiau. S. V. patikino, jog išsiaiškins dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių ir susisieks su Z. Ž. artimaisiais. Kito telefoninio pokalbio tarp S. V. ir R. Ž. metu S. V. neneigė ir sutiko, kad už sodybą Z. Ž. jam sumokėjo 8800 Eur ir perdavė 200 Eur vertės baldus, viso sumokėta 9000 Eur (pokalbis Nr. 2, laikas nuo 2 min. 40 s.)

1.4. Šalys jau buvo sutarusios, jog sudarys notarinę pirkimo – pardavimo sutartį ir nekilnojamojo turto savininke bus įforminta Z. Ž. dukra K. R.. S. V. prašė jam atsiųsti Z. Ž. dukros asmens tapatybės kortelę ir pažadėjo, jog jis užregistruos sandorio laiką pas notarą. Z. Ž. giminaitis E. Z. S. V. el. paštu nusiuntė Z. Ž. dukros K. R. asmens tapatybės kortelės kopiją ir rašė: ,,Labas siunčiu, (duomenys neskelbtini) dukros, duomenis. Parašyk ar gavai ir lauksim kada ir kur atvykti pas notarą. Kai sužinosi iš karto pranešk“. S. V. el. paštu atrašė: ,,Viskas OK gavau. Pranešiu kai viskas bus paruošta perrašymui“.

1.5. Tai, kad Z. Ž. nupirko sodybą iš S. V. patvirtino ir kaimynai, kurie buvo apklausti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato pareigūno, tikslinant aplinkybes pagal R. Ž. pareiškimą dėl vagystės iš sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoju apklaustas S. Š. parodė, kad nuo vaikystės gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš du metus (duomenys neskelbtini) sodybą nupirko Z. Ž.. Yra pastebėjęs, jog Z. Ž. pjaudavo žolę, statė tvorą ir montavo vaizdo kameras. Apie galimai įvykusią vagystę ir Z. Z. sodybos jis nieko nežino. Liudytoja A. N. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Matydavo, kad sodyboje dažnai atvyksta ir tvarkosi Z. Ž. su moterimi. Z.Ž. tvarkėsi aplinką, apsisodino tujomis sodybos teritoriją, nudažė tvoros stulpelius, atsivežė lentų. Kadangi matydavo atvykstančius į sodybą Z. Ž. ir moterį, numanė, kad Z. Ž. yra naujas sodybos savininkas. Liudytojas S. B. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaip pats S. V. jam pasakojo, panašiai prieš du metus jis minėtą gyvenamąją valdą pardavė Z. Ž., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Kiek tiksliai Z.Ž. sumokėjo pinigų S. V. už namų valdą, nežino, nes apie finansinius dalykus nėra kalbėję. Žino tik tiek, kad jokie dokumentai susiję su namų valdos pardavimu nebuvo oficialiai įforminti. R. Ž. parodė, kad jai iš vyro buvo žinoma, kad jis 2020 metų rudenį nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini) už 9 000 Eur. Minėjo, kad sodybos savininkai norėjo gauti 10 000 Eur, tačiau vyras džiaugėsi, kad pavyko nusiderėti. Į šią sodybą nusivežė ją ir dukrą, norėjo aprodyti. Jos vyras galėjo turėti reikiamus pinigus sodybai pirkti.

1.6. Iš aukščiau išdėstytų duomenų matyti, jog Z. Ž. buvo pilnai atsiskaitęs už perkamą nekilnojamąjį turtą, sumokėjo S. V. 8 800 Eur grynaisiais ir atidavė 200 Eur vertės baldus, tačiau S. V. nevykdė savo prievolės ir atsisakė sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį.

1.7. (duomenys neskelbtini) pretenzija kreipėsi į S. V., reikalaudami organizuoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties įforminimą notarine tvarka arba grąžinti R. Ž. už nekilnojamąjį turtą sumokėtą pinigų sumą – 9000 Eur. (duomenys neskelbtini) d. S. V. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog su pretenzija nesutinka.

1.8. K. Z. Z. už perkamą sodybą sumokėjo S. V. 8 800 Eur grynaisiais ir atidavė 200 Eur vertės baldus, tačiau S. V. atsisakė sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl S. V. gautos piniginės lėšos – 8 800 Eur yra gautos be teisinio pagrindo ir turi būti grąžintos. Šiuo atveju kvalifikavus ginčo sumą (8 800 Eur) kaip visą kainą už perkamą nekilnojamąjį turtą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas, kas atitiktų formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014).

1.9. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl prašo ieškovei iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (8800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

1.10. Prašo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. A. S. V. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1. Su Z. Ž. buvo sutarę, kad Sodyba bus parduota už 10 000 Eur, o kaip avansą ir garantiją kad jis neparduotų Sodybos kitiems asmenims, jam 2020 m. rugpjūčio 8 d. Z. Ž. davė 2 000 Eur bei dar paprastą stalą ir du suolus.

2.2. Ieškinyje teigiama, kad neva pinigai už sodybą buvo sumokėti, jis perdavė sodybą E. Ž. naudotis, vengė sudaryti notarinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Tai melas. Pati ieškovė (duomenys neskelbtini), susitikusi su juo (atsakovu) po Z. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) pasakė, kad jai nieko nereikia tik reikia automobilio ir mašininės priekabos.

2.3. Ieškinyje melagingai teigiama, kad pokalbio su E. Z. metu jis patvirtino, jog už sodybą E. Ž. pilnai atsiskaitė. Jis niekur ir niekada nėra konkrečiai patvirtinęs, kad jam yra sumokėti visi pinigai. Tiesa ta, kad jie su E. Ž. buvo sutarę, kad jeigu kas klaus, pasakysi, jog sodybą iš jo nusipirko ir tai jie su E. Ž. sutarė girdint sutuoktinei. Pokalbiai, kurie buvo slapta įrašyti, yra niekiniai, nes tuo metu E. Ž. buvo gyvas ir jis nebuvo įspėtas apie daromus garso įrašus. Tai, kad neva jis buvo pasiruošęs perrašyti sodybą yra melas, nes sodybą jis galėjo perrašyti tik tada, kai būtų gavęs visus su E. Ž. sutartus pinigus.

2.4. Ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą, kad neva E. Ž. sodyboje, į kurią jį buvo įleidęs pagyventi kol jis sumokės pinigus, gražiai tvarkėsi. E. Ž. neprižiūrėjo sodybos, tą patvirtina prie bylos pridėtos fotonuotraukos. Save kaltina tik tiek, kad patikėjo jam pasižadėjusiu kuo greičiau surinkti pinigus E. Ž. ir įleido jį pagyventi, o pats dėl to, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju, nesukontroliavo kas vyksta sodyboje. Su ieškove E. Ž. (kiek jam sakė) tuo metu nebegyveno ir gyventi neketino. E. Ž. jo ir jo žmonos prašė niekam nesakyti, kiek jis nesumokėjo avanso už turtą, kurį ketino įgyti. E. Ž. tikrai neturėjo pinigų nei atsiskaityti su juo nei sodybą remontuoti.

2.5. E. Ž. jo žiniomis ėjo atsakingas pareigas (duomenys neskelbtini), buvo ūkvedys, pakankamai rūpestingas (finansine prasme) ir tikrai nebūtų sumokėjęs be jokių dokumentų visų pinigų ir po to ramiai sau gyvenęs. Žino, kad E. Ž. buvo prispaudę kažkokie rūpesčiai, jo turtinė padėtis buvo bloga, jis buvo sakęs, kad po skyrybų su žmona turės pinigus ir jam sumokės, tačiau savo pažado neištesėjo. E. Ž. turtinė padėtis blogėjo, nes jis už vairavimą neblaiviam buvo baustas ir netgi neteko teisės vairuoti transporto priemones. E. Ž. yra sakęs, kad jam gėda, jog jo žmona (ieškovė) išvarė iš namų be nieko, kad jis yra „plikas ir basas“ ir visas viltis dėjo į tai, kad skyrybų su žmona metu (sakė, kad jo su ieškove santykiai buvo aiškiai konfliktiški – netgi jam buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – įpareigojimas nebendrauti su sutuoktine) jis gaus pinigų, kuriuos sumokės jam (atsakovui).

2.6. E. Ž. jam įmokėjo 2 000 Eur, tai pripažįsta, tačiau tai buvo avansas ir tam tikra garantija, kad jis neparduosi kitiems savo turto, o be to jis nebūtų jo įleidęs gyventi į sodybą.

2.7. Tarp jų nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, o rašytinės sutarties nebuvimas daro susitarimą negaliojantį. Todėl jis E. Ž. neįvykdžius susitarimo, neprivalo gražinti jo įmokėtos 2 000 Eur sumos. Pats dėl to, kad nepardavė sodybos, patyrė žalą. Susitarimas nebuvo įvykdytas dėl E. Ž. kaltės jam nebaigus mokėti visos sutartos sumos, o jis dėl to patyrė žalą, nes jei ne E. Ž. netinkamas elgesys, būtų pardavęs sodybą kitiems asmenims.

2.8. Kai jis su E. Ž. sutarė dėl sodybos pardavimo, (duomenys neskelbtini) d. sudarė sutartį su fiziniu asmeniu ir iš E. Ž. gautus 2 000 Eur bei dar 300 Eur savų pinigų sumokėjo už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Sutartyje yra nurodyta, kad jis įsipareigoja parduoti savo sodybą ir visus gautus pinigus pervesti arba sumokėti pardavėjui, taip pagreitinant kaupiamą pradinį įnašą banko paskolai gauti. Iki šios dienos negavęs dar papildomai 8 000 Eur, jis negali įvykdyti minimos sutarties sąlygų.

2.9. Ieškovė, teikdama ieškinį, piktnaudžiauja procesu, nes teikiamas nepagrįstas ieškinys.

3. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sutuoktinis Z. Ž. norėjo nusipirkti sodybą, ieškojo jos skelbimuose. Paskui jai ir dukrai pasakė, kad nusipirko sodybą Joniškėlyje. Sodybą susirado per savo seserį. Kada tiksliai tai buvo, pasakyti negalėjo, galbūt 2019 metais. Sodyboje Z. Ž. tvarkėsi, vežė lentas, statybines medžiagas, sodino medelius. Retkarčiais ir ji nuvažiuodavo į sodybą. Kartais Z. Ž. miegodavo sodyboje, nes ten padėjo ūkininkui. Paskui Z. Ž. pablogėjo sveikata. Z. Ž. sakė, kad už sodybą atsiskaitė. Atsakovas už sodybą prašė 10 000 Eur, Z. Ž. nusiderėjo iki 9000 Eur. Z. Ž. sumokėjo pinigus atsakovui už sodybą. Gal sumokėjo dalimis, tiksliai negali pasakyti. Sakė, kad ne visus iš karto, kad kažkiek davė, tiksliai negali pasakyti. Nežino, ar žodinio susitarimo metu dėl sodybos pirkimo buvo perduota kokia nors pinigų suma. Klausė Z. Ž., kodėl nepasirašė sutarties, jokių liudininkų, jokio raštelio. Z. Ž. pasakė, kad padarė klaidą, patikėjo. Žino, kad pradžioje kažkiek pinigų davė, o paskui likusius, gal apie 5 000 Eur davė kai pardavė motinos žemę, praėjus apie pusei metų kai nusipirko sodybą. Z. Ž. sakė, kad nesusiformino dokumentų, kad ieškos žmogaus, jog kas nupirktų sodybą, iš karto ant to žmogaus formintų. Z. Ž. vis prašydavo, kad reikia tvarkyti dokumentus, o atsakovas delsė. Su Z. Ž. gyveno kaip šeima, kažką pirkdavo kartu, kažką atskirai. Z. Ž. sodybą pirko iš savo lėšų. 2020 metais gyveno kartu. Šeimoje būdavo visko, buvo rašytas pareiškimas policijai dėl to, kad vyras smurtauja. Kai Z. Ž. gulėjo ligoninėje, ji kabėjo telefonu su atsakovu, kalbėjo dėl sodybos perrašymo, atsakovas nurodė, kad sumokėta 8 800 Eur, 200 Eur baldais. Buvo susitikę su atsakovu jau po laidotuvių. Kai Z. Ž. gulėjo ligoninėje, su atsakovu buvo derinamas klausimas dėl vykimo pas notarą, kad dukrai užrašys sodybą, atsakovui buvo nusiųsti dukters duomenys.

4. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Aivaras Miškūnas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad esminė nustatytina aplinkybė, ar buvo tarp šalių sudaryta žodine pirkimo – pardavimo sutartis ir jos pagrindu perduotos piniginės lėšos. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Z. Ž. S. V. perdavė 8 800 Eur už perkamą sodybą. Tai pagrindžia byloje esantys ir perklausyti garso įrašai, kuriuose atsakovas S. V. patvirtina, kad su juo yra pilnai atsiskaityta. Taip patvirtina (duomenys neskelbtini) d. susirašinėjimas el. paštu, kuomet E. Z. siunčia atsakovui Z. Ž. dukros paso kopiją, atsakovo atsakymas. Taip pat susirašinėjimas tarp pačio Z. Ž. ir S. V., iš kurio turinio matyti, kad Z. Ž. sodyba disponuoja kaip savo turtu, atsakovas tam neprieštarauja. Taip pat nutarimas atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą, kur šio tyrimo metu apklausti liudytojai nurodė, kad žino, jog Z. Ž. įsigijo sodybą, joje gyveno tvarkėsi, kad sodybos savininkas buvo Z. Ž.. R. Ž., E. Z. patvirtino, kad Z. Ž. nurodė, jog iš S. V. įsigijo sodybą už 8 800 Eur už 200 Eur davė baldus. Atsakovo paaiškinimas, kad už sodybą sumokėtas tik 2 000 Eur avansas yra nelogiškas, tokia versija atsirado tik po Z. Ž. mirties. Nelogiška, kad du metus Z. Ž. buvo leidžiama naudotis sodyba kaip savo, be jokių sutarčių. Liudytoja D. V. paaiškino, kad tuo metu jiems patiems reikėjo pinigų, nes pirko namą (duomenys neskelbtini), būtų pardavę sodybą tretiesiems asmenims, gavę lėšas, kurių jiems reikėjo. Todėl ieškinys turi būti tenkinamas pilna apimtimi. Jeigu teismas manytų, kad nėra įrodyta, jog buvo pilnai atsiskaityta, tuomet ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies, atsakovas neginčija, kad neva 2 000 Eur buvo sumokėta.

5. A. S. V. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2020 metų liepos mėnesį jam paskambino Z. Ž. ir klausė apie sodybą. Po to jie susitiko. Z. Ž. prašė parduoti sodybą. Nurodė, kad skiriasi su žmona, kad jų santykiai nekokie, reikia kažkur išeiti, daiktus pasidėti. Susitarė, kad sodybą parduos už 10 000 Eur. Z. Ž. sakė, kad visų pinigų iš karto neturi, jam buvo svarbu, jog jį įleisti gyventi, daiktus pasidėti. 2020 m. rugpjūčio pradžioje Z. Ž. (duomenys neskelbtini) prie kapinių atvežė ir sumokėjo jam grynaisiais 2 000 Eur kaip avansą. Kitus pinigus sakė sumokės dalimis. Z. Ž. sakė, kad kol neišsiskirs, sodybos perrašymo nereikia. Praėjus kiek laiko, skambindavo Z. Ž., klausdavo, ar turi kiek surinkęs pinigų, sakydavo, kad neturi. Būdavo, kad nuvažiuodavo į sodybą. Z. Ž. sodyboje gyveno neilgai, 4-5 mėnesius. Tarėsi gražiuoju, tikėjosi, kad jis pinigus atiduos, sumokės. Z. Ž. nuo pat pradžių prašė sakyti kitiems, kad sodyba yra jo (Z. Ž.) sesers, sakė, kad perrašys ją ant sesers, prašė, kad niekas nežinotų apie sodybą. Kai Z. Ž. gulėjo ligoninėje, 2022 m. apie kovo mėnesį, pradėjo skambint ieškovės pusbrolis (E. Z.). Z. Ž. prieš pokalbį su E. Z., jam (S. V.) paskambino ir pasakė, kad atvažiuos E. Z. kalbėtis dėl Sodybos, kad jis pretenduoja į Sodybą, prašė jam pasakyti, kad visi pinigai sumokėti, su viskuo sutikti ko prašys, kol pats Z. Ž. grįš iš ligoninės. Dėl notarinio sandorio rašė žinutę E. Z., sutiko dėl notaro, nes to paprašė Z. Ž.. Z. Ž. pinigų taip ir nesumokėjo. Jeigu būtų davęs tokią didele sumą, būtų bent raštelį surašę. Z. Ž. sodyboje matydavo vieną, be žmonos. Kito pirkėjo neieškojo, nes jau buvo susitaręs su Z. Ž., pasitikėjo juo, kad sumokės.

6. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Dainius Mažylis prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad tarp atsakovo ir Z. Ž. nebuvo sudaryta jokia rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis. Negalima pripažinti, kad tarp šalių buvo sudarytas sandoris. Ieškovės reikalavimas priteisti 8 800 Eur yra neiškus, nesuprantama, kodėl prašoma priteisti būtent tokią sumą. Ieškovė remiasi ne įrodymais, o prielaidomis. Jokiame dokumente, raštu ar žodžiu atsakovas nėra pripažinęs, kad yra pilnai atsiskaityta už sodybą ir jokių pretenzijų jis neturi. S. V. pripažno, kad gavo 2 000 Eur iš Z. Ž.. Neįtikima, kad Z. Ž., buvęs agronomas, davė pinigus ir nepaėmė jokio raštelio, nenuvažiavo pas notarą du metus, tai nelogiška. Iš į bylą pateikto garso įrašo matyti, kad ieškovei nėra aišku, ar buvo atsiskaityta ar ne. Z. Ž. nedirbo, ieškovė nenurodė pinigų kilmės, iš kur Z. Ž. būtų gavęs pinigų ir galėjęs atsiskaityti tokią didelę pinigų sumą. Ieškovė nereiškė reikalavimo pripažinti sutarties sudaryta. Ieškinys turi būti atmestas.

7. Liudytoja D. V. paaiškino, kad yra atsakovo S. V. žmona. 2020 m. vasarą, Z. Ž. skambino S. V. dėl sodybos. Po to susitiko, nusiderėjo, kad pirks sodybą už 10 000 Eur. Z. Ž. sakė, kas skiriasi su žmona, jog jį paliko basą, norėtų ateiti gyventi į sodybą. Sutarė, kad pradžioje sumokės dalį sumos 2 000 Eur, o likusią dalį sumokės iki dviejų metų laikotarpyje. Sakė, kad dabar skiriasi su žmona, jeigu bus skyrybos greičiau, sumokės greičiau, po skyrybų atiduos likusią dalį. Leido Z. Ž. gyventi sodyboje. 2 000 Eur Z. Ž. padavė rugpjūčio pradžioje. Daugiau jokių pinigų nebuvo mokėta. Tik 2 000 prie kapų, (duomenys neskelbtini), kaip avansas. Patys pirko namą (duomenys neskelbtini), gautus 2 000 Eur sumokėjo dalį pradinio įnašo. Buvo susitikę su R. Ž. po laidotuvių, kalbėjo, sakė, kad sumokėti tik 2 000 Eur. Kai susitiko su Z. Ž., jis nurodė, kad ant savo vardo sodybos rašytis negali, perrašymą paliko ateity, kai jau bus sumokėjęs visus pinigus. Suprato, kad Z. Ž. taip prašė dėl to, kad skyrybų atveju žmona atims ir šituos namus. Z. Ž. prašė niekam nesakyti, kad jis perka sodybą. Sakė, kad kai sumokės pinigus, sodyba bus užrašyta jo seseriai (duomenys neskelbtini). Kovo mėnesį, prieš Z. Ž. mirtį, gavo žinių, kad yra susidariusios skolos už šiukšles, elektrą, žemės mokesčiai. Paskambino R. Ž., klausė kaip daryti dėl skolos, ji pasakė, kad jai nieko nereikia, čia ne jos skola, jai tos sodybos nereikia. Dėl pinigų gražinimo S. V. skambindavo Z. Ž., prašė greičiau sumokėti pinigus, Z. Ž. prašė palaukti. Z. Ž. sodyboje gyveno tik iš pradžių, o po to jo ten nebebuvo. Z. Ž. buvo sakęs, kad skambins žmonos pusbrolis (E. Z.), prašė pasakyti jam, kad už sodybą atsiskaityta. Tą pačią dieną, po pietų, kalbėjo su E. Z.. Ko prašė Z. Ž., jie tą ir pasakė. Kai gavo Z. Ž. dukters duomenis, taip pat atrašė E. Z. tai, ko prašė Z. Ž., kad su viskuo sutikti, kad E. Z. paliktų ramybėje.

8. Liudytojas E. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Z. Ž. sugalvojo nusipirkti sodybą. Pradžioje galvojo pats gyventi, paskui apsigalvojo, grįžo į (duomenys neskelbtini). Žino, kad pirko už 9 000 Eur. Kalbėjo su Z. Ž., jis sakė, kad dabar nenori ant savęs rašytis sodybos, kad iš karto ieško kliento jam parduoti. Praeitų metų rudenį, kai kalbėjo su Z. Ž., jis sakė, kad buvo sumokėjęs 6 000 Eur. R. Ž. sakė, kad Z. Ž. nelabai jai sakosi ką daro. Z. Ž. buvo nusprendęs užrašyti sodybą ant dukros ir jis persiuntė S. V. jos duomenis. Žino, kad Z. Ž. skambino S. V. ir su juo sutarė, kad perrašys sodybą ant dukros. Z. Ž. patvirtino S. V., kad reikia perrašyti sodybą dukrai. Kai kalbėjo su S. V. įrašinėjo pokalbį, S. V. jam patvirtino, kad Z. Ž. už sodybą atsiskaitęs.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Ieškiniu prašoma priteisti ieškovei iš atsakovo S. V. 8 800 Eur sumą kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Ieškovė nurodo tokius esminius argumentus: Z. Ž. iš atsakovo S. V. 2020 metais nusipirko Sodybą, susitarė, jog Sodybą perka už 9 000 Eur; Z. Ž. S. V. grynaisiais pinigais už Sodybą sumokėjo 8 800 Eur, o už 200 Eur davė baldus; atsakovas vengė sudaryti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį; 2022 m. balandžio 23 d. Z. Ž. mirė, ieškovė paveldėjo visą sutuoktinio Z. Ž. turtą, taigi ir reikalavimo teisę į skolininką S. V.; atsakovas S. V. atsisakė organizuoti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties įforminimą notarine tvarka arba grąžinti ieškovei už nekilnojamąjį turtą Z. Ž. S. V. sumokėtą pinigų sumą, todėl prašo priteisti jai iš atsakovo S. V. 8 800 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.

11. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė tokius esminius argumentus: jis su Z. Ž. žodžiu susitarė, jog jam parduoda Sodybą už 10 000 Eur. Z. Ž. 2020 m. rugpjūčio 8 d. jam (S. V.) sumokėjo avansą 2 000 Eur grynais pinigais bei davė stalą ir du suolus. Visų pinigų Z. Ž. iš karto neturėjo, juos įsipareigojo sumokėti vėliau, dalimis, tačiau raginamas daugiau jokių pinigų už Sodybą jis nesumokėjo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti 8 800 Eur yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

12. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių daiktų (prekių) pirkimo – pardavimo ypatumus gali nustatyti atitinkami įstatymai. CK 6.393 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. To paties straipsnio 2 dalies punkte nustatyta, kad formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. CK 6.309 straipsnyje nustatyta, jog: 1. laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas. 2. Pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. 3. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.

13. Ieškovė nesiremia minėtomis CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nereikalauja pavirtinti sutarties sudarymo. Kaip minėta pirmiau, ieškovė pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, t. y. prašo priteisti jai iš atsakovo S. V. 8 800 Eur sumą kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Z. Ž. mirė 2022 m. balandžio 23 d. Iš Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Ilmos Budrytės 2022 m. liepos 28 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro įrašo Nr. 3547, iš Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro notarės Ilmos Budrytės 2023 m. gegužės 30 d. rašto Nr. SR-30 matyti, kad R. Ž. paveldėjo sutuoktinio Z. Ž. turtą, taigi tuo pačiu ir reikalavimo teisę į S. V..

14. Iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad Z. Ž. ir atsakovas S. V. 2020 metų liepos – rugpjūčio mėnesį žodžiu susitarė, kad Z. Ž. perka iš S. V. sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), susitarė dėl kainos, mokėjimo. Nustatyta ir tai, kad Z. Ž. atsakovui S. V. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje sumokėjo 2 000 Eur avansą už perkamą Sodybą. Nėra ginčo ir dėl to, kad po avanso sumokėjimo S. V. leido Z. Ž. gyventi ir naudotis Sodyba, ką Z. Ž. ir darė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Jokių rašytinių sutarčių Z. Ž. ir atsakovas S. V. nebuvo sudarę.

15. Ieškovė nurodo, kad Z. Ž. atsakovui S. V. už Sodybą sumokėjo 8 800 Eur, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovo kaip įgytą be teisinio pagrindo. Taigi, ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad Z. Ž. sumokėjo atsakovui S. V. nurodytą pinigų sumą.

16. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai – proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

17. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas įrodytas iš dalies, t. y. teismas pripažįsta įrodyta, kad Z. Ž. sumokėjo atsakovui 2 000 Eur avansą už perkamą Sodybą (dalį sodybos kainos), tačiau reikalavimą dėl likusios prašomos priteisti sumos (6 800 Eur) pripažįsta neįrodytu, t. y. ieškovė nepateikė pakankamų, patikimų, neginčijamų įrodymų, kad Z. Ž. atsakovui S. V. už Sodybą sumokėjo viso 8 800 Eur.

18. Visų pirma, byloje nustatyta, kad tarp Z. Ž. ir atsakovo S. V. nebuvo sudaryta jokių rašytinių sutarčių. Kaip minėta pirmiau, nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Nei raštu nei jokia kita objektyvia forma nėra užfiksuotas Z. Ž. ir atsakovo S. V. susitarimas dėl Sodybos pirkimo – pardavimo, jos sąlygų, mokėjimo terminių ir kt.

19. Ieškovė į bylą nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų (raštelių, banko sąskaitų išrašų, pavedimų, žinučių, el. laiškų ar pan.), kurie patvirtintų, kad Z. Ž. sumokėjo atsakovui S. V. 8 800 Eur už Sodybą. Ieškovė nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu nenurodė iš esmės jokių susitarimo dėl Sodybos pirkimo – pardavimo aplinkybių: kada, kur, kokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis Z. Ž. ir S. V. susitarė dėl sodybos pirkimo. Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kokią pinigų sumą ir kada Z. Ž. perdavė atsakovui nurodydama, kad: gali būti, jog Z. Ž. už Sodybą sumokėjo dalimis, tiksliai negali pasakyti; sakė, kad ne visus pinigus iš karto sumokėjo, kad kažkiek davė, tiksliai negali pasakyti; nežino, ar žodinio susitarimo metu dėl Sodybos pirkimo buvo perduota kokia nors pinigų suma; žino, kad pradžioje kažkiek pinigų davė, o paskui likusius, gal apie 5000 Eur, davė kai pardavė motinos žemę, praėjus apie pusei metų kai nusipirko sodybą. Pažymėtina, kad ieškovė apklausta policijos komisariate po Z. Ž. mirties nurodė, kad: „ar jos vyras pilnai atsiskaitė su sodybos savininku jai yra nežinoma“ (Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Liudytojas E. Z. parodė, kad Z. Ž. ieškovei nelabai ką sako. Bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad ieškovei nėra žinoma, ar Z. Ž. atsiskaitė už sodybą. Liudytojas E. Z. taip pat negalėjo įvardinti nei susitarimo tarp Z. Ž. ir S. V. dėl Sodybos pirkimo sąlygų, aplinkybių, nei pinigų mokėjimo aplinkybių. Taip pat ieškovė į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad Z. Ž. aktualiu laikotarpiu turėjo objektyvią galimybę sumokėti S. V. 8 800 Eur už Sodybą, jog tokių lėšų turėjo, buvo gavęs ir pan.

20. Ieškovė iš esmės remiasi į bylą pateiktais garso įrašais, kuriuose fiksuotas pokalbis tarp S. V. ir ieškovės bei S. V. ir liudytojo E. Z., susirašinėjimu tarp S. V. ir E. Z. bei S. V. ir Z. Ž.. Pokalbio tarp S. V. ir E. Z. metu girdėti, kaip kalbama apie Sodybos perrašymą, S. V. nurodo, kad už Sodybą kaip ir atsiskaityta, kalba, kad reikia tik sumokėti skolas už sunaudotą elektrą. Taip pat iš liudytojo E. Z. parodymų bei pateikto susirašinėjimo tarp S. V. ir E. Z. matyti, kad su atsakovu tariamasi dėl vykimo pas notarą dėl Sodybos perrašymo Z. Ž. dukros vardu, atsakovui buvo siųstas Z. Ž. dukros asmens dokumentas. Tačiau teismo vertinimu, vien šie duomenys niekaip nepatvirtina to, kad Z. Ž. sumokėjo S. V. 8 800 Eur už Sodybą, įvertinus juos visų bylos įrodymų kontekste, tuo pačiu atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas bei liudytoja D. V. paaiškino, jog tai darė paprašyti Z. Ž. (Z. Ž. skambino S. V. ir pasakė, kad su juo kalbėsis R. Ž. pusbrolis E. Z., paprašė E. Z. pasakyti, jog už Sodybą yra atsiskaityta, taip pat Z. Ž. prašė sutikti dėl vykimo pas notarą ir pan.), atsakovas į bylą taip pat pateikė garso įrašą, iš kurio girdėti, kaip atsakovas nurodo, jog už Sodybą Z. Ž. yra sumokėjęs tik 2 000 Eur ir kt. Teismo išvada yra ta, kad nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad Z. Ž. sumokėjo S. V. 8 800 Eur už Sodybą. Dėl to ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies.

21. Byloje nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių visuma, atsakovo paaiškinimai, liudytojos D. V. paaiškinimai patvirtina, kad Z. Ž. 2020 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo S. V. 2 000 Eur už perkamą Sodybą. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra ginčo, atsakovas tą patvirtino, kad 2 000 Eur jam buvo sumokėti kaip avansas, šie pinigai neatliko jokios kitokios paskirties. Kvalifikavus 2 000 Eur sumą kaip avansą, nesudarius sutarties, S. V. netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovei kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Atsakovas neįrodinėjo ir nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo ir pan., kaip nurodė atsakovo atstovas, tą galimai atsakovas inicijuos kitoje byloje. Atsižvelgus į tai, 2 000 Eur suma priteistina ieškovei.

Dėl procesinių palūkanų

22. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkintinas – iš atsakovo priteisiamos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 2 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškovė ieškinį apmokėjo 198 Eur žyminiu mokesčiu, taip pat patyrė 1 391,50 Eur išlaidas už teisinę pagalbą. A. S. V. patyrė 500 Eur išlaidas už advokato pagalbą.

25. Ieškovės ieškinys patenkintas 22,7 proc., atitinkama proporcija patenkinamos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai): iš atsakovo ieškovei priteisiama 44,94 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal patenkintų ieškinio reikalavimų sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir 315,87 Eur išlaidos už advokato pagalbą, o iš ieškovės atsakovui 386,50 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

26. Byloje susidarė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš ieškovės priteistina 10,26 Eur šių išlaidų dalis, iš atsakovo likusi dalis nepriteistina, kadangi suma neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų, 00 ct) avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 44,94 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 94 centų) žyminį mokestį ir 315,87 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 87 ct) teisinės pagalbos išlaidų – ieškovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 386,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus, 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų – atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 10,26 Eur (dešimt eurų 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.