- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- eTA-974-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02000-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Virginija Volskienė, Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Pareiškėjas
- J. R.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 300 Eur neturtinei ir 886,36 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN. Vilniaus PN direktorius 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 28-781 (toliau – ir Nutarimas) paskyrė pareiškėjui nuobaudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu byloje Nr. I1-563-789/2020 panaikino Nutarimą ir juo pareiškėjui paskirtą nuobaudą.
3. Pareiškėjo teigimu, dėl paskirtos nuobaudos jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi nuobaudą atlikti buvo perkeltas į drausmės grupę, 2019 m. sausio 3 d. buvo priverstas parašyti prašymą atleisti iš darbo, nes būdamas drausmės grupėje jis neturėjo galimybės dirbti. Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 7-5 pareiškėjas buvo atleistas iš darbo. Teigė, kad neteko darbo užmokesčio – 5,42 Eur/dieną (atleidimo iš darbo dieną 0,43 koeficiento nuo MMA dirbant 0,5 etatu). Nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 3 d. (pareiškėjo atleidimo iš darbo dienos) iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. (pareiškėjo išvykimo iš Vilniaus PN dienos) negaudamas darbo užmokesčio 158 darbo dienas, patyrė 856,36 Eur turtinę žalą.
4. Pareiškėjas taip pat teigė, kad už skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje byloje dėl nuobaudos panaikinimo Nr. I1-563-789/2020 buvo sumokėjęs 30 Eur žyminio mokesčio, kuris, teismui patenkinus skundą, nebuvo pareiškėjui priteistas iš atsakovo, todėl manė, kad ši suma taip pat yra pareiškėjo patirta turtinė žala ir ją prašė priteisti iš atsakovo.
5. Pareiškėjas nurodė dėl neteisingo nubaudimo 3 paras kalėjęs baudos izoliatoriuje, praradęs darbą, jautė neigiamus išgyvenimus, jį kankino depresinės nuotaikos. Teigė, kad dėl to sumažėjo bendravimo galimybės, pradėjo kamuoti nemiga, pablogėjo savijauta, tapo uždaras, jautėsi diskriminuojamas prieš kitus nuteistuosius, dėl depresinių nuotaikų pablogėjo santykiai net ir su artimaisiais. Atsakovo padarytą neturtinę žalą už tris baudos izoliatoriuje praleistas dienas vertino 300 Eur suma.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovo atstovas teigė, kad Nutarimu paskyrus pareiškėjui nuobaudą – trims paroms perkėlimą į kamerų tipo patalpas, jis laikotarpyje nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. buvo perkeltas į kamerų tipo patalpą Nr. 2K. Nurodė, kad, paskyrus nuobaudą, pareiškėjas Vilniaus PN tvarkinio pareigose dirbo tiek po 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus PN direktoriaus Nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda, priėmimo, tiek po 2018 m. gruodžio 24 d. atlikęs nuobaudą iki kol pats 2019 m. sausio 2 d. parašė prašymą Nr. 29(1)-5 atleisti jį iš Vilniaus PN 1-ojo nuteistųjų būrio tvarkinio pareigų. Pareiškėjo teiginius, kad jis buvo priverstas išeiti iš darbo dėl perkėlimo į drausmės grupę ir dėl to nebuvusios galimybės dirbti, laikė nelogiškais ir neatitinkančiais tikrovės.
8. Vilniaus PN teigė, kad paskirta nuobauda netrukdė pareiškėjui dirbti nuo 2019 m. sausio 3 d., pareiškėjas buvo atleistas ne Vilniaus PN administracijos valia, o savo paties prašymu. Manė, kad pareiškėjas siekia suklaidinti teismą ir pasipelnyti iš valstybės. Nurodė, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nebuvo pagrindo svarstyti apie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.?
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo J. R. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-781 pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas 3 (trims) paroms į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas nuobaudą atliko nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d.
Šalies argumentai
10.2. Pareiškėjas Vilniaus PN direktoriui 2019 m. sausio 2 d. pateikė prašymą Nr. (29)1-5 nuo 2019 m. sausio 2 d. atleisti jį iš 1-būrio tvarkinio pareigų. Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 3 d. įsakymu „Dėl nuteistųjų atleidimo ir skyrimo į pareigas“ Nr. 7-5 pareiškėjo prašymas buvo patenkintas – nuo 2019 m. sausio 3 d. pareiškėjas atleistas iš tvarkinio pareigų.
10.3. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo Nr. I1-563-789/2020. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu panaikino Nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti 856,36 Eur turtinę žalą, kurią siejo su laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 3 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. (išvykimo iš Vilniaus PN dienos) negautu darbo užmokesčiu (158 darbo dienos x 5,42 Eur/dieną). Tačiau nustatyta, kad pareiškėjas paskirtą nuobaudą atliko 2018 m. gruodžio 21–24 dienomis. Iš Nutarimo buvo matyti, kad pareiškėjas iš kamerų tipo patalpų išleistas 2018 m. gruodžio 24 d. 15.00 val. Prašymą atleisti iš darbo parašė 2019 m. sausio 2 d., t. y. kai paskirtą nuobaudą jau buvo atlikęs. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad prašymo 2019 m. sausio 2 d. surašymo metu jis buvo drausmės grupėje ar kad jis buvo atleistas iš darbo dėl paskirtos nuobaudos ir, kad jis 2019 m. sausio 2 d. buvo priverstas rašyti prašymą atleisti iš darbo. Iš byloje esančių įrodymų nebuvo galimybės konstatuoti esant ryšį tarp skirtos nuobaudos ir pareiškėjo atleidimo iš darbo. Todėl pareiškėjo argumentai, jog dėl buvimo drausmės grupėje jis negalėjo dirbti ir buvo priverstas parašyti minėtą prašymą teismo atmesti kaip nepagrįsti.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 2 d. prašymą parašė savo pasirinkimu, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė 856,36 Eur turtinę žalą.
13. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti 30 Eur turtinę žalą siejo su 30 Eur jo sumokėtu žyminiu mokesčiu Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-563-789/2020. Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas už skundą minėtoje administracinėje byloje 2019 m. balandžio 26 d. sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-2339-11994 pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir pareiškėjas 100 procentų buvo atleistas nuo žyminio mokesčio bei kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Taigi, nors pareiškėjas sumokėjo įstatyme nustatytą žyminio mokesčio sumą, vėliau jis nuo visų bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas, taigi tapo aišku, kad 30 Eur žyminio mokesčio mokėti jis neprivalėjo. Teismas akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-563-789/2020 įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą palikus nepakeistą. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 38 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę iki 2022 m. gruodžio 22 d. pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą grąžinti administracinėje byloje Nr. I1-563-789/2020 sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį. Todėl teismas nelaikė pareiškėjo patyrusiu 30 Eur turtinę žalą, bei šis jo reikalavimas laikytas nepagrįstu ir netenkintas.
14. Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė turtinės žalos fakto, todėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nesant turtinės žalos, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 886,36 Eur turtinės žalos atlyginimą atmestas kaip nepagrįstas.
15. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti 300 Eur neturtinę žalą, kurią jis siejo su neteisėtai paskirta nuobauda – po 100 Eur už tris paras, kurias jis praleido kamerų tipo patalpoje. Teismas nurodė, kad šiuo atveju įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-563-789/2020 konstatuota, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai. Ir buvo akivaizdu, kad pareiškėjas dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos tris paras praleidęs kamerų tipo patalpoje patyrė jo nurodytus nepatogumus – bendravimo sumažėjimą, pablogėjusią savijautą, diskriminacijos prieš kitus nuteistuosius pojūtį, depresines nuotaikas ir kad šie nepatogumai galėjo pareiškėjui sukelti stiprias neigiamas dvasines emocijas.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjo prašomos priteisti 300 Eur neturtinės žalos dydį nustatytų aplinkybių kontekste teismas laikė protingu ir galinčiu bent kažkiek kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus, todėl priteisė.
III.
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą, o tuo atveju, jeigu bus nuspręsta, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su Vilniaus PN nuomone ir išdėstytais argumentais, jog iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės konstatuoti esant ryšį tarp skirtos nuobaudos ir pareiškėjo atleidimo iš darbo, o atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį, kuriame teigiama, kad dėl darbo praradimo pareiškėjas jautė neigiamus išgyvenimus, darytina pagrįsta išvada, jog Vilniaus PN administracijos veiksmai negalėjo sukelti pareiškėjui tokių neigiamų pasekmių dėl kurių jis galėjo patirtį stiprias neigiamas dvasines emocijas, depresines nuotaikas, pablogėjusią savijautą ir kt. juolab, kad pareiškėjas savo neva patirtos neturtinės žalos dydžio niekaip nepagrindė, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl jo patirtų nepatogumų (pvz.: apsilankymų pas psichologą, psichiatrą, šeimos gydytoją med. išrašai ir kt.).
19. Vilniaus PN nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisiant pareiškėjui 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, o visa aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčijamame teismo sprendime nurodomi galimai patirti tam tikri nepatogumai pareiškėjui realiai negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, sveikatos sutrikdymą ar jos pablogėjimą. Vilniaus PN nuomone, šioje byloje yra visi pagrindai pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o nusprendus, kad buvo kažkuria apimtimi patirti tam tikri nepatogumai, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
20. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė patyręs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų paskiriant jam nuobaudą ir iš to kilusių nepatogumų.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
23. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pareiškėjas neįrodė, jog patyrė kokius nors nepatogumus, dėl ko pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais.
24. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 d.).
26. Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-781 pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas 3 paroms į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas nuobaudą atliko nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu panaikino Nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3688-662/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimu konstatuota, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai.
27. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
28. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos tris paras praleidęs kamerų tipo patalpoje patyrė jo nurodytus nepatogumus – bendravimo sumažėjimą, pablogėjusią savijautą, diskriminacijos prieš kitus nuteistuosius pojūtį, depresines nuotaikas ir kad šie nepatogumai galėjo pareiškėjui sukelti stiprias neigiamas dvasines emocijas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala, tiesioginis priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (3 paras pareiškėjas buvo nepagrįstai perkeltas į kamerų tipo patalpas), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui 300 Eur sumą, kuri laikytina proporcinga ir adekvačia kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.