Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-377-464/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-02
Bylos Nr.: e2A-377-464/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00771-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Dalia Kačinskienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: R. K.
Atsakovas: S. B., J. B., N. K., uždarajai akcinei bendrovei ,,GB projektai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Kaunas Lt“
Trečiasis asmuo: notarės B

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris
2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas

Civilinė byla Nr. e2A-377-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00771-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.11.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-962-390/2019 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams S. B., J. B., N. K., uždarajai akcinei bendrovei ,,GB projektai“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Kaunas Lt“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, tretieji asmenys – notarės B. G. ir Z. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. K. 2018 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1.1. pripažinti apsimestiniais šiuos sandorius: (a) 2010 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovės UAB „GB projektai“ su atsakovais S. B. ir J. B.; (b) 2012 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovų S. B., J. B. su atsakove N. K.; (c) 2017 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovės N. K. su atsakove UAB „Kaunas Lt“;

1.2. pripažinti ieškovui pardavėjo teises ir pareigas, kylančias iš 2017 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties;

1.3. priteisti iš atsakovės N. K. nepagrįstai jos gautą 80 000 Eur sumą;

1.4. priteisti iš atsakovės N. K. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.5. priteisti iš atsakovės N. K. bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad visų ginčo sandorių objektas yra tas pats – gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) patalpa, pažymėta plane 1-1, kurios plotas 1 255,31 kv. m. Pasak ieškovo, nors 2010 m. birželio 21 d. sutartyje patalpų pirkėjais buvo nurodyti atsakovai S. B. ir J. B., tačiau tikrasis jų pirkėjas yra ieškovas. Atsakovui S. B. kildavo nepatogumų dėl nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėjimo, todėl jis paprašė ieškovo perrašyti patalpas kito asmens vardu. Dėl šios priežasties 2012 m. vasario 21 d. ir buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovai S. B. ir J. B. pardavė patalpas ieškovo nurodytai atsakovei N. K., kuri už patalpas nesumokėjo, o jų tikruoju savininku išliko ieškovas.

3. Ieškovo teigimu, 2017 metų liepos mėnesį jis nusprendęs patalpas parduoti, todėl 2017 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta dar viena sutartis, pagal kurią atsakovė N. K. šias patalpas pardavė atsakovei UAB „Kaunas Lt“. Nors sutartyje buvo nurodyta 80 000 Eur paradavimo kaina, tačiau tikroji kaina buvo didesnė – 320 000 Eur, kurios 10 000 Eur dalį atsakovė UAB „Kaunas Lt“ sumokėjo kaip avansą, 80 000 Eur buvo pervesta į atsakovės N. K. banko sąskaitą, o likusi 230 000 Eur suma sumokėta tiesiogiai ieškovui. Kadangi atsakovė N. K. nebuvo ginčo patalpų savininke, jai nebuvo ir jokio juridinio pagrindo gauti 80 000 Eur iš atsakovės UAB „Kaunas Lt“, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovui kaip tikrajam patalpų savininkui ir pardavėjui.

4. Ieškovo tvirtinimu, būtent jis surado ginčo patalpas, kurios įgytos jo lėšomis, jis šiomis patalpomis disponavo – surado nuomininką ir jas nuomojo, gaudavo nuompinigius, taigi buvo tikrasis jų savininkas. Todėl pirkimo–pardavimo sutartys pripažintinos apsimestinėmis, nes tikrasis pirkėjas, o vėliau ir pardavėjas, buvo būtent ieškovas, jis, kaip tikrasis patalpų savininkas ir pardavėjas, 2017 m. gruodžio 11 d. sutartimi siekė jas parduoti atsakovei UAB „Kaunas Lt“, o pastaroji siekė patalpas įgyti savo nuosavybėn. Ieškovo nuomone, pripažinus pastarąjį sandorį apsimestiniu, restituciją taikyti yra netikslinga, nes atsakovė UAB „Kaunas Lt“ buvo sąžininga sutarties šalis, kuri visiškai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, sumokėdama visą patalpų kainą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsniu, kai sandoris yra apsimestinis, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, todėl prašo pripažinti ieškovui pardavėjo teises, kylančias iš 2017 m. gruodžio 11 d. sutarties, įskaitant ir teisę gauti visą kainą už parduotas patalpas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. K. atsakovėms UAB ,,GB projektai“ bei UAB ,,Kaunas Lt“ po 1 100 Eur, o atsakovei N. K. – 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš jo 31,01 Eur dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

6. Teismas sprendė, kad ginčo dėl sandorių teisinio rezultato nėra, o esminis ginčas kyla dėl to, kas yra tikroji sutarčių šalis. Todėl pagrindinė įrodinėtina aplinkybė ir yra tai, kas buvo faktinis patalpų pradiniame sandoryje pirkėjas, t. y. ar sutampa sutartyje nurodytas pirkėju asmuo su faktiškai pirkusiu ir mokėjusiu pinigus už perkamą turtą asmeniu.

7. Teismas nustatė, kad ginčijamu sandoriu įgytas turtas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovų S. B. ir J. B. vardu. Įvertinęs ieškovo, atsakovų S. B., N. K. paaiškinimus, duotus teismo posėdžiuose, teismas padarė išvadą, kad ginčo sandorių sudarymu buvo suinteresuotas tiek ieškovas, tiek atsakovas S. B., tiek atsakovė N. K., tiek ir liudytoju apklaustas J. N..

8. Išanalizavęs nekilnojamojo turto agentūros „Remax“ vadybininko A. Ž. ir ieškovo telefoninių pokalbių įrašus, kurių turinys užfiksuotas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-39550-17, ir kuriais ieškovas įrodinėjo sandorių apsimestinumą, teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad šie įrašai vienareikšmiškai patvirtina apie ieškovo derėjimąsi ir tik jo suinteresuotumą sandorių sudarymu. Teismas pažymėjo, kad vien tik ieškovo suinteresuotumo tokių sandorių sudarymu nepatvirtina nei teismo posėdyje liudytoju apklausto A. Ž., nei atsakovės N. K. paaiškinimai, taip pat procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, to nepatvirtino ir atsakovės UAB „GB projektai“ atstovas, dalyvavęs derybose dėl patalpų pardavimo iki sandorio sudarymo.

9. Teismas pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad ieškovas neįrodė turėjęs lėšų ginčo patalpoms įsigyti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad pinigus skolinosi iš Lenkijos piliečio ir teikė paskolos raštelį tokio fakto patvirtinimui, tačiau vėliau, nagrinėjant bylą iš esmės, ieškovo atstovė tokį įrodymą atsiėmė ir neįrodinėjo lėšų turėjimo fakto. Be to, ieškovas neįrodė ir tokios aplinkybės, kad po ginčijamo 2010 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo būtent jis turtą priėmė, jį valdė, juo disponavo ir naudojosi. Bylos duomenimis, būtent atsakovai S. B. ir J. B., įsigiję patalpas, jas priėmė iš pardavėjos, jomis naudojosi beveik dvejus metus, o 2012 m. vasario 21 d. pardavė atsakovei N. K..

10. Teismo vertinimu, taip pat svarbu tai, kad ginčijamas 2010 m. birželio 21 d. sandoris buvo patvirtintas notarės Z. R., kuri nurodė, jog šį sandorį sudarant dalyvavo tik pardavėjos atstovas ir atsakovas S. B., kitų asmenų, jį tvirtinant, nebuvo. Notarės teigimu, sandorio sudarymo metu pardavėja pareiškė, kad iš pirkėjo gavo 250 000 Lt prieš pasirašant sutartį. Notarei dėl sutartyje nurodomos šalies – pirkėjo atitikties faktinei šaliai, abejonių nekilo.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė 2010 m. birželio 21 d. sandorio apsimestinumo ir jo sudarymo siekiant pridengti tikrąją sandorio šalį, atitinkamai, ir tokios aplinkybės, kad ieškovui pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį atsirado teisės ir pareigos. Todėl ieškinio reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė. Pažymėjo, kad nepripažinus 2010 m. birželio 21 d. sandorio apsimestiniu, nėra teisinio pagrindo naikinti kitus, vėliau sudarytus, sandorius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1. Aplinkybę, kad tikrasis patalpų savininkas buvo ieškovas, patvirtino patys atsakovai S. B. ir N. K., duodami paaiškinimus teismui. Atsakovas S. B. nurodė, kad tikrasis pirkėjas buvo ieškovas (2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:11:45). Atsakovė N. K. nurodė, kad ji buvo netikra pirkėja, turtas tik buvo įregistruotas jos vardu, o ji tam neprieštaravo (2019 m. balandžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:27:02).

12.2. Teismas, ignoruodamas atsakovų patvirtinimus apie tikrąjį turto savininką, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą taisyklę, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Be to, teismas dėl šių ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių visiškai nepasisakė, tokiu būdu pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

12.3. Atsakovė N. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad patalpas įsigijo ji, ieškovas ir jos sūnėnas J. N. bendrosios jungtinės veiklos pagrindu, todėl jie neva turi būti vertintini kaip patalpų bendraturčiai. Tokiu būdu atsakovė netgi neginčija, kad ieškovas buvo patalpų savininkas. Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų apie savo investicijas į turtą, todėl šis turtas priklauso tik ieškovui, jungtinės veiklos sutartis faktiškai nebuvo sudaryta.

12.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė lėšų patalpoms įsigyti turėjimo. Atsakovas S. B. tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek nagrinėjant civilinę bylą patvirtino, kad jam pinigus patalpoms įsigyti perdavė ieškovas.

12.5. Tai, kad tikrasis ginčo patalpų savininkas buvo ieškovas, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Atsakovas S. B., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad pinigus už patalpų išlaikymą jam duodavo ieškovas; atsakovės UAB ,,Kaunas Lt“ atstovas, kuris dalyvavo sudarant 2017 m. gruodžio 11 d. sandorį, nurodė, kad atsakovė N. K. prašė pinigus už patalpas perduoti ieškovui; iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktų pokalbių suvestinių matyti, kad būtent ieškovas derino sandorių sąlygas, jis turėjo patalpų pirkimo–pardavimo sutarties originalą.

13. Atsakovė N. K. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

13.1. Teismas, išsamiai išklausęs ir įvertinęs tiek ieškovo bei atsakovų paaiškinimus, tiek liudytojų J. N., A. Ž. parodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pagrįstai atmetė ieškovo teiginius, kad jo reikalavimų pagrįstumą patvirtina atsakovų šios bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu teiktų paaiškinimų turinys ar jų pripažintos aplinkybės. Kitaip nei tvirtina ieškovas, šalių parodymuose paneigiami ieškovo teiginiai, kad jis vienas buvo suinteresuotas ginčijamų sandorių sudarymu, bei patvirtinama, kad jų visų bendras tikslas buvo perparduoti turtą ir iš jo uždirbti, ieškovas vienas niekuomet neveikė.

13.2. Bylos nagrinėjimo metu, siekiant išsiaiškinti tikrąją šalių valią dėl ginčijamų sandorių sudarymo, buvo apklaustos notarės, kurios betarpiškai bendravo su šalimis tvirtindamos ginčijamus sandorius. Jos vienareikšmiškai patvirtino, kad dėl sutartyse nurodomos šalies – pirkėjo / pardavėjo atitikties faktinei šaliai, abejonių nekilo, sandoriai buvo sudaryti laisva šalių valia.

13.3. Būtent ieškovui, teigiančiam, kad buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai, teko pareiga įrodyti jų apsimestinumą. Ieškovas sandorių apsimestinumą įrodinėjo vieninteliu įrodymu – ikiteisminio tyrimo medžiaga ir savo paties paaiškinimais, tai 2019 m. sausio 28 d. teismo posėdyje pripažino ir ieškovo atstovė (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:33:14), o šiuos įrodymus teismas tinkamai ištyrė ir įvertino.

13.4. Teismas, išklausęs šalių ir liudytojų paaiškinimus, pagrįstai sprendė, kad pirmasis sandoris buvo sudarytas laisva ieškovo ir atsakovo S. B. valia bei jų bendru sutarimu kartu daryti bendrą verslą, t. y. nupirkti kartu pastatą tokiomis sąlygomis: ieškovas duoda pinigus, o atsakovas S. B. sudaro pirkimo–pardavimo sutartį, o vėliau, pabrangus nekilnojamajam turtui, jis parduodamas ir tokiu būdu uždirbama, uždirbtus pinigus pasidalinant. Tačiau ieškovas apgavo atsakovą, o tuo pačiu ir atsakovę N. K., taip pat sandorį organizavusį J. N..

13.5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė N. K. buvo tikroji turto savininkė, kuri valdė ir naudojosi bei disponavo ginčo objektu. Aptartas faktines aplinkybes patvirtina VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovė buvo nurodyta turto savininke, ji sudarė nuomos sutartį su UAB ,,Akvasanita“. Be to, iš į bylą pateiktų kvitų matyti, kad ji iš savo asmeninių lėšų mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį, nekilnojamojo turto mokestį.

13.6. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo piniginių lėšų pastatui įsigyti ar kad jis buvo įgytas išimtinai iš jo asmeninių lėšų. Ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtina ir jo duoti paaiškinimai, nes jis teigė neatsimenantis, kokios jo pajamos buvo 2010 metais ar 2012 metais.

14. Atsakovai J. B. ir S. B. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

14.1. Teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas ir teisingas. Teismas, siekdamas patikrinti ginčijamų sandorių teisėtumą, išsamiai ištyrė byloje esančius faktinius duomenis įstatymo nustatytais aspektais. Iš faktinių duomenų tikslumo, išsamumo, ryšio su kitais faktais ir bylos aplinkybėmis, ieškovo, atsakovų ir liudytojų paaiškinimų, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.

14.2. Ieškovas turėjo įrodyti sandorių apsimestinumą. Teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, priešingai nei teigia ieškovas apeliaciniame skunde, pateiktus įrodymus analizavo pagal įstatymo reikalaujamus kriterijus, todėl proceso teisės normų, reguliuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, nepažeidė.

15. Atsakovė UAB ,,GB projektai“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Šalies argumentai

15.1. Ieškovui, teigiančiam, kad sutartys buvo sudarytos ne su tikrąja jų šalimi, tenka pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, jis to nepadarė.

15.2. Ieškovas teigia, kad jis ieškinį grindė ne tik pokalbių su UAB „Remax“ vadybininku A. Ž. suvestinėmis, o ir kitais įrodymais. Tačiau ir teismas nenurodė, kad ieškinys buvo grindžiamas išskirtinai tik pokalbių su vadybininku suvestinėmis, pažymėdamas, kad šie pokalbiai buvo pagrindinis ginčijamo sandorio apsimestinumo įrodymas.

15.3. Apeliacinis skundas grindžiamas atskirais teiginiais iš bylos nagrinėjimo metu šalių ir liudytojų duotų parodymų. Tokie pavieniai, be jokio konteksto pasisakymai neparodo tikrosios situacijos ir turėtų būti traktuojami kaip niekiniai. Ieškovo R. K., atsakovo S. B., atsakovės N. K. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, o taip pat liudytoju apklausto J. N. parodymai, kad sandorio sudarymu buvo suinteresuoti tiek ieškovas, tiek ir atsakovas S. B., tiek atsakovė N. K., tiek ir liudytojas J. N., patvirtina, kad negalima vienareikšmiškai teigti apie vieno ieškovo suinteresuotumą.

Atsiliepimas

16. Atsakovė UAB ,,Kaunas Lt“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi iš esmės analogiški nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai, kaip ir pirmiau aptartame atsakovės UAB ,,GB projektai“ atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais

17. Apelianto teigimu, jo ieškinyje išvardinti sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, o kitaip sprendęs ir šio ieškinio nepatenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo instituto nuostatas. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais pagrindo sutikti neturi.

18. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas).

19. Taip pat apsimestiniu gali būti laikomas ir toks sandoris, kuris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, bet teises bei pareigas pagal tokį sandorį įgyja tikroji sandorio šalis. Teismui sprendžiant pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl jos subjekto klausimą, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš tokios sutarties kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-687/2016).

20. Kitaip tariant, pareiškus CK 1.87 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu grindžiamą reikalavimą, teismui svarbu įsitikinti, ar ginčijamus sandorius sudariusių šalių valia atitiko jų valios išorinę išraišką, ar, priešingai, buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka. Aplinkybę, kad sandoris yra sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi įrodyti asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-687/2016, 16 punktas).

21. Apeliantas R. K. byloje įrodinėjo, kad tai jis buvęs tikroji 2010 m. birželio 21 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kurią pasirašė UAB ,,GB projektai“ (pardavėja) ir atsakovai S. B. bei J. B. (pirkėjai), šalis – pirkėjas. Be to, apelianto teigimu, jis išsaugojęs nuosavybės teisę į sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą (gamybinio pastato dalį) ir po 2012 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuria atsakovai S. B. ir J. B. šį turtą pardavė atsakovei N. K., taip pat jis, o ne atsakovė N. K., kaip tikrasis turto pardavėjas, turėjęs gauti visą ginčo turto pardavimo kainą pagal 2017 m. gruodžio 11 d. sutartį, kuria šis turtas galiausiai buvo parduotas pirkėjai UAB ,,Kaunas Lt“, prašydamas priteisti iš atsakovės N. K. sutartyje nurodytą jo pardavimo kainą (80 000 Eur).

22. Taigi apeliantas tvirtina buvęs tikrasis ginčo patalpų, tapusių net trijų dabar jo siekiamų nuginčyti sandorių dalyku, savininkas, kuriam ir turi tekti visa nauda iš šio turto pardavimo. Ši apelianto pozicija grindžiama tuo, kad būtent jis iniciavo, derėjosi dėl turto įsigijimo ir atliko finansuotojo funkciją, kuo leidžia įsitikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo skyriaus 2-ojo poskyrio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39550-17 metu atliktų apelianto naudojamo telefono numerio pokalbių kontrolės metu užfiksuotų pokalbių su nekilnojamojo turto agentūros ,,Remax“ vadybininku, taip pat su atsakove N. K. ir kitais asmenimis, suvestinės, taip pat pačių šalių teisme duoti paaiškinimai.

23. Tačiau kitos šalys, t. y. atsakovai S. B., kuris nurodytas pirkėju 2010 m. birželio 21 d. sutartyje, atsakovė N. K., kuri nurodyta pirkėja pagal 2012 m. vasario 21 d. sutartį ir pardavėja pagal 2017 m. gruodžio 11 d. sutartį, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei savo paaiškinimuose 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje, iš esmės neneigdami finansavimo aspekto, kitaip aiškino šalių susitarimą dėl to, kas šalių valia tampa turto savininkas ir kodėl sudaromas būtent toks jų susitarimas.

24. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimai taip pat yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Kita vertus, sprendžiant dėl tokios įrodinėjimo priemonės, kaip šalių paaiškinimai, įrodomosios galios būtina atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimus, kad ieškovas ir / ar atsakovas yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat buvo pasisakyta, kad asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti nepilnus paaiškinimus, dalį aplinkybių nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas tas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo paties naudai. Taigi jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant paaiškinimus, reikia atkreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, į kitus įrodymus, esančius byloje, palyginant, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas bei neišsamumas yra žymus ir ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis. Ir nors šalių paaiškinimų subjektyvus ir klaidinantis pobūdis savaime nesudaro pagrindo jais visiškai nesiremti, visgi kiekvienoje konkrečioje situacijoje būtina vertinti šalies (ir ieškovo) paaiškinimų turinį visų byloje esančių įrodymų visumos kontekste (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2008).

26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek atsakovas S. B., tiek ir atsakovė N. K. pripažįsta, kad ginčo patalpas įsigijimui surado apeliantas, kuris organizavo sandorių sudarymą, tačiau nė vienas iš jų nemanė ir nesuprato (nes tam nebuvo jokio pagrindo), kad tikruoju turto pirkėju taps ir bus laikomas apeliantas. Priešingai, atsakovas S. B. nurodė, kad apeliantas pasiūlė jam pirkti ginčo turtą argumentuodamas šį pasiūlymą pasauline ekonomikos krize ir nekilnojamojo turto kainos sumažėjimu, palankiu metu pirkti tokį turtą ir vėliau, jau už didesnę kainą, jį parduoti, gaunant finansinę naudą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:02:23). Iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. liepos 30 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo matyti, kad S. B., apklausiamas dėl 2010 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat nurodė apie apelianto R. K. pasiūlymą užsidirbti ir jo draugo lenko investuojamus pinigus į nekilnojamojo turto įgijimą S. B. vardu. Apie panašias aplinkybes, susijusias su užsieniečiu investuotoju, šio tyrimo metu paliudijo ir UAB „GB projektai“ direktorius S. M., nurodęs, kad S. B. buvo atvykęs su jam nepažįstamu asmeniu ir jie abu kalbėjo apie pastato pirkimą. Atsakovė N. K. teisme paaiškino, kad įsigyti iš atsakovo S. B. ginčo turtą jai pasiūlęs sūnėnas J. N., teigdamas, kad tai yra gera investicija. Pasak atsakovės, ji už turtą sumokėjo 50 000 Lt, vėliau mokėjo žemės mokestį, kitus su turtu susijusius mokesčius (teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:19:20).

27. Akivaizdu, kad šalių (apelianto ir atsakovų) paaiškinimai dėl to, kas turėjo tapti bei tapo turto savininku, iš esmės sutampa ir skiriasi tik tuo aspektu, kad atsakovai aiškiai nurodo su apeliantu sudaryto ir realiai šalių įgyvendinto, pasirašant notariškai tvirtinamus sandorius, tokio susitarimo tikslą – ateityje bendrai gauti pelną iš turto pardavimo. Tuo tarpu pats apeliantas nei tikslo, nei jokios įtikinamos priežasties, kodėl jis pats nesudarė sutarties ir neįgijo turto asmeninėn nuosavybėn, kodėl reikėjo sudaryti sandorį su, jo teigimu, netikrąja jo šalimi, nenurodė ir jokiais logiškais argumentais poreikio sudaryti pridengiantį tikrąją šalį sandorį nepagrindė.

28. Nagrinėjamoje byloje kilusiam šalių ginčui teisingai išspręsti svarbi yra būtent aplinkybė, susijusi su tikrosios sandorius, iš kurių pirmasis sudarytas beveik prieš dešimtmetį, sudariusių asmenų valios dėl sutarties šalies identifikavimu. Tačiau vien toks apelianto akcentuojamas ir atsakovų neneigiamas faktas, kad ginčo turto įgijimui buvo panaudotos apeliantui ir / arba kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, perduodant jas S. B., savaime yra nepakankamas padaryti išvadą, kad apeliantas tapo turto savininku. Įstatymai nedraudžia įgyti nekilnojamojo daikto asmeninėn nuosavybėn už svetimas, pavyzdžiui, paskolintas ar kitais pagrindais (esant kitiems susitarimas) perduotas pinigines lėšas, o paskolos davėjas ar kitu pagrindu jas perdavęs asmuo netampa pirkinio savininku. Todėl ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad patys atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų apie jų asmenines investicijas į ginčo turtą, teisiškai nėra reikšmingi.

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir pats apeliantas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė savo asmeninių piniginių lėšų pakankamumo ginčo objektui įsigyti, nors toks klausimas buvo kilęs bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas 2019 m. birželio 4 d. teismui teikė 2010 m. birželio 14 d. paskolos raštelį, kuriame nurodyta, kad R. J. suteikia apeliantui 80 000 Eur paskolą. Apeliantas prašė šį įrodymą, jo teigimu, patvirtinantį tai, kad 2010 m. birželio 21 d. sutartyje įvardyta turto kaina buvo sumokėta būtent paskolos pagrindu gautomis lėšomis, prijungti prie bylos medžiagos. Ir nors paskolos raštelio prijungimo klausimas buvo sprendžiamas 2019 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, tačiau, atsakovės N. K. atstovei suabejojus tokio dokumento autentiškumu, apelianto atstovė prašymą prijungti šį įrodymą prie bylos atsiėmė.

30. Aptartas apelianto paaiškinimų neišsamumas ir nenuoseklumas, nutylint galimai jam nepalankias arba įstatymui prieštaraujančias aplinkybes, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti ir pačių paaiškinimų, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu, be kita ko, ir tokiais po aštuonerių metų nuo sandorio sudarymo momento pradėtais deklaruoti teiginiais, kad sandorių sudarymo metu bylos šalių vidinė valia neatitiko jų valios išorinės išraiškos, įrašytos į atitinkamas sutartis.

31. Tokią teisėjų kolegijos išvadą pagrindžia byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų, turto savininkais ginčo sandorių pagrindu buvo įregistruoti atsakovai, o apeliantas ilgą laiką, t. y. iki šis turtas buvo parduotas atsakovei UAB „Kaunas Lt“, to neginčijo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. rašte nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. būtent atsakovė N. K. mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį. Tai, kad atsakovė N. K. mokėjo ne tik žemės nuomos mokestį, bet ir nekilnojamojo turto mokestį, patvirtina jos į bylą pateiktos mokėjimų nurodymų kopijos, jos banko sąskaitos išrašo duomenys, ji pasirašė ir 2014 m. kovo 20 d. su UAB ,,Akvasanita“ sudarytą ginčo patalpų nuomos sutartį. Visi šie rašytiniai įrodymai taip pat leidžia nesutikti su apelianto pozicija, kad tik jis vienas disponavo ginčo turtu, vienas valdė šį turtą ir tik jis, o ne atsakovai, buvo šio turto savininkas nuo 2010 m. birželio 21 d. iki jo pardavimo 2017 m. gruodžio 11 d. atsakovei UAB „Kaunas Lt“.

32. Kitaip nei tvirtina apeliantas, labiau tikėtina yra būtent atsakovų versija, kad jie, atitinkamų sutarčių pagrindu įsigydami patalpas, veikė kartu su apeliantu, turėjo bendrą tikslą (gauti naudą), patvirtino supratę sudaromų sandorių esmę, o būtent tai, kad jie yra turto savininkais / pirkėjais / pardavėja ir tokia tikroji šalių valia ir buvo išreikšta sutartyse.

33. Visgi šalių elgesys, jų nenoras atskleisti tikrųjų sandorio sudarymo aplinkybių, teikia pagrindą tokiam teisėjų kolegijos vertinimui, kad šiuo atveju šalys galėjo veikti teisei priešingu būdu, siekdamos išvengti arba padėti apeliantui išvengti įstatymuose numatytų pareigų. Teisei priešingų veiksmų galimą slėpimą patvirtina net ir tokia apelianto įrodinėjama aplinkybė, kad jis buvo tikrasis turto pirkėjas sudarant 2010 m. birželio 21 d. sutartį ir pirkėju išliko sudarant 2012 m. vasario 21 d. sutartį, kitaip tariant, apeliantas iš esmės tvirtina, jog jis 2012 m. vasario 21 d. sutartį sudarė pats su savimi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, kam nors darytų žalos arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas atsisako ją ginti (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

34. Nagrinėjamu atveju apelianto pareikštu ieškiniu bandoma legalizuoti paties apelianto pripažįstamą neteisėtą elgesį, įrodinėjant sandorio fiktyvumą šalies aspektu bei siekiant sandorių, kuriuos 2010 m. birželio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. yra sudarę ir kiti asmenys (ginčo patalpų pardavėja UAB „GB projektai“ ir pirkėja UAB „Kaunas Lt“), negaliojimo, o tai nėra suderinamas su aptartu draudimu piktnaudžiauti teise, pareiga laikytis įstatymų, gerbti bendrojo gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs apelianto ieškinį, ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

36. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam nekompensuotinos (CPK 93 straipsnis).

37. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KačinskienėAntanas RudzinskasEgidija Tamošiūnienė