Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant pareiškėjų Dalios A. K. ir V. B. atstovui Kęstučiui Kačiušiui, nedalyvaujant pareiškėjams D A. K., V. B., suinteresuotiems asmenims K. V. B, G. K., V A. C. K (V A. C. K) ir Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D A. K. ir V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. V. B, G. K., V A. C. K (V A. C. K), Jonavos rajono 3-iajam notaro biurui dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas Kęstutis Kačiušis pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.

Civilinė byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims G. K., V A. C. K (V A. C. K), K. V. B bei Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro notarui Zenonui Bondzinskui, kadangi buvo gauti suinteresuotų asmenų prašymai civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, o pareiškėjų atstovas neprieštaravo dėl to, kad civilinė byla būtų išnagrinėta minėtiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje dalyvaujančio pareiškėjų atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimo ir jo vertimo į lietuvių kalbą kopijomis (b.l. 17-22-23) nustatyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 2010-09-25 Lower North East Road, Kempbeltaunas, Pietų Australijoje. A. K. 2005 m. balandžio 24 d. testamentu savo turto patikėtiniais ir testamento vykdytojais paskyrė pareiškėjus, nurodydama, kokius konkrečius veiksmus jie turėtų atlikti ar kaip turėtų paskirstyti palikėjos turtą po jos mirties (b.l. 5-16). Nustatyta, kad A. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu K. K. įgyto bendro turto, o konkrečiai ir ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 4, 42-45). Pareiškėjų atstovo paaiškinimais, pareiškėjai supaprastinta tvarka yra priėmę palikimą po A. K. mirties Australijoje, tačiau dėl teisinių žinių stokos jie manė, kad Lietuvos Respublikoje egzistuoja tokia pati paveldėjimo procedūra kaip ir Australijoje, ir priėmus palikimą Australijoje papildomų veiksmų Lietuvoje atlikti nereikia. Kadangi pareiškėjai testamento vykdytojai gyvena Australijoje ir jiems nebuvo žinomos Lietuvos teisės aktų nuostatos dėl palikimo priėmimo, visa tai sąlygojo, kad A. K. įpėdiniai per nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po jos mirties, priėmimo. Minėtą aplinkybę patvirtina ir suinteresuoto asmens Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro notaro Zenono Bondzinsko atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodyta, kad paveldėjimo byla notarų biure po A. K. mirties neužvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta. Suinteresuoti asmenys byloje sutinka, kad būtų atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po A. K. mirties, priimti.

LR CK 1.62 str. 1 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai paveldimas nekilnojamasis daiktas, paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Kadangi turtas, kurį norima paveldėti po A. K., mirusios Australijoje, mirties yra nekilnojamasis daiktas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), tai šiems paveldėjimo santykiams taikytina turto buvimo vietos, t.y. Lietuvos Respublikos teisė.

Remiantis LR CK 5.1 str. 1 d. paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Remiantis LR CK 5.50 str., tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimas gali būti priimtas LR CK 5.50 str. 2 d. numatytais būdais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Minėtas terminas, vadovaujantis LR CK 5.57 str. 1 d., teismo gali būti pratęstas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nustatyta, kad palikimas, atsiradęs po A. K., mirties, Lietuvoje nustatyta tvarka nebuvo priimtas, suinteresuoti asmenys per įstatyme nustatytą terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ir nors asmenys, turintys teisę priimti palikimą, atsiradusį po A. K. mirties, praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau tai įvyko dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Pareiškėjai ir A. K. testamento vykdytojai bei jos turto patikėtiniai gyvena Australijoje, jiems nėra žinomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, todėl jie, manydami, kad priėmę palikimą supaprastinta tvarka Australijoje tokiu būdu priėmė ir palikimo dalį, esančią Lietuvos Respublikoje, dėl ko nesikreipė dėl palikimo priėmimo Lietuvoje į notarų biurą, sąžiningai, ne dėl jų tyčios ar neveikimo, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Teismas manymu, kad nors praleisto termino trukmė palikimui, atsiradusiam po A. K. mirties, priimti yra pakankamai ilga (skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 25 d.), tačiau nėra nepateisinamai ilga, kad tai būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nebuvo išreiškę valios nepriimti palikimo po A. K. mirties, jie palikimo neatsisakė, o priešingai, su palikimą sudariusiu turtu elgėsi kaip jo savininkai, mokėjo už butą mokesčius ir kitas įmokas.

Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmenų, prašiusių pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, todėl teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2007 bei 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007). Civilinėje byloje visi suinteresuotais asmenimis nurodyti asmenys sutiko su pareiškėjų pareiškimu, prašė pareiškimą tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui po A. K. mirties priimti, todėl manytina, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjai įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl nuo jų valios nepriklausančių svarbių ir pateisinamų priežasčių, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais mano, kad tiek objektyviąja, tiek ir teisine prasmėmis yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo terminui atnaujinti.

Terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis LR CPK 578 str., turi būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Pareiškėjams D A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), atnaujinti praleistą terminą palikimui pagal testamentą po A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 2010-09-25, mirties priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą atskiruoju skundu.