Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. prašymą dėl paskirtos baudos mokėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas A. S. prašymas išdėstyti 1700 Eur baudos ir 4300 Eur konfiskuotino turto vertės mokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, nes šiuo metu jo pajamos minimalios, t. y. apie 800 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės pagal nuteistojo prašymą išdėstyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu (šiuo atveju – teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis. Tačiau pagal BPK 352 straipsnio 1 dalį, būtent teismas nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, t. y., teismui yra palikta galimybė pratęsti baudos įvykdymo laikotarpį.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Teismų įstatymo 9 str., BPK 346 str. 1 d.). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Prašymas dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo gali būti patenkintas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tokiu atveju, pratęsus nuteistajam baudos sumokėjimo terminą, bausmės paskirtis nebus paneigta, nes nei nuteistajam skirtos bausmės rūšis, nei jos dydis nepasikeis (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-88-177/2018).

Nėra pagrindo netikėti A. S. nurodytomis aplinkybėmis apie jo apsunkintas finansines galimybes sumokėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą per nustatytą 2 mėnesių terminą. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir jo pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal teismui pateiktą pažymą apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad jo mėnesinis darbo užmokestis yra apie 900 eurų per mėnesį. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad A. S. sutinka įvykdyti jam paskirtą baudą, tačiau dėl turtinės padėties negali sumokėti visos baudos iki teismo nurodyto termino, dėl ko prašo paskirtos baudos mokėjimą leisti sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis praeityje būtų vengęs vykdyti mokestinius įsipareigojimus, o paskirta bauda yra gana didelė. Todėl prašymas dėl baudos išdėstymo tenkintinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. S. prašymas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas baudos mokėjimo terminas 24 mėnesiams.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (tam tikros sumos turto konfiskavimo) vykdymą dalimis ar nustatyti tokio sumokėjimo terminą pagal jo prašymą. BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. Turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudos bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Pagal BPK 357 straipsnio 6 dalį, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir piniginių sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Taigi dėl tokių piniginių sumų išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-574/2022). Nuteistasis dėl piniginės sumos išieškojimo tvarkos gali kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Sprendimų vykdymo instrukcijos“ pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S. prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-03-21 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą turi sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.