Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-290/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-31Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-06-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-31
Bylos Nr.
2-290/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00661-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Tugva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-290/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00661-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Europark Vilnius“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tugva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Europark Vilnius“ dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Tugva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Europark Vilnius“ įvykdyti prievolę natūra – priteisti iš atsakovo UAB „Europark Vilnius“ ieškovo UAB „Tugva“ naudai 220.000,00 Lt neįskaitant PVM. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštuoti atsakovo UAB „Europark Vilnius“ 220.000,00 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Nesant ar esant nepakankamai minėto materialaus turto – areštuoti atsakovo UAB „Europark“ Vilnius turtines teises ar lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendru turto arešto mastu neviršijant 220.000,00 Lt sumos.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012-04-02 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė 220.000 Lt sumai areštuoti atsakovui UAB „Europark Vilnius“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, leido iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.

Atsakovas UAB „Europark Vilnius“ teismui pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-04-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsakovo UAB „Europark Vilnius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

Teismas, įvertinęs pareikšto reikalavimo sumą, kuri yra 220.000 Lt, bei teismui pateikto 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, konstatavo, kad minėta ginčo suma atsakovui yra didelė ir tai sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal 2011 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonė turėjo turto viso 1.645.171 Lt sumai, didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas – 1.557.716 Lt. Nors balanse nurodyta, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 39.456 Lt, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-07 ntuartyje yra nustatęs aplinkybę, kad UAB „Europark Vilnius“ pradelsti įsipareigojimai sudaro 440.737,97 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas atsakovo UAB „Europark Vilnius“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Europark Vilnius“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-08-10 nutartį ir išsprendus klausimą iš esmės tenkinti atsakovo UAB „Europark Vilnius“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-04-02 nutartimi bendrovės turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Atsakovas bylą nagrinėjančiam teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius faktą, kad bendrovės valdomo turto vertė siekia 1.645.171 Lt sumą, atsakovo turimas turtas daugiau nei 7 kartus viršija ieškovo prašomą priteisti sumą. Atsakovui priklausančio turto pobūdis, t.y. faktas, kad didžiąją dalį bendrovės turto sudaro trumpalaikis turtas, negali būti pagrindu bendrovės situaciją vertinti kaip nepakankamai gerą, siekiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Akivaizdu, kad turto pobūdis savaime nedaro įtakos bendrovei priklausnčio turto bendrai masei. Atsakovas neatlieka jokių neteisėtų veiksmų, nesistengia paslėpti savo turto, taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė ir netyrė dėl tikimybės, kad ieškovo materialinis teisinis reikalavimas gali būti patenkintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Tugva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2012-08-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4256-232/2012 palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Atsakovas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jokių naujų aplinkybių nenurodė - esant iš esmės nepasikeitusioms faktinėms aplinkybėms, naikinti teisėta ir pagrįsta nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nėra jokio teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad bendrovė bankrutuojanti, nesudaro jokio pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes bankroto instituto ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslai yra skirtingi. Atsakovo pateiktas 2011-12-31 balansas neįrodo, kad nėra grėsmės, jog ieškovui palankus sprendimas šioje civilinėje byloje bus įvykdytas. Atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nesuponuoja atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Priešingai – atsakovas nevykdo jokios veiklos, neturi buveinės ir reikšmingo materialaus turto, todėl panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, yra reali grėsmė, kad atsakovas perleis turimą turtą taip padarydamas būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą neįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape teismas ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo netikrina, o prima facie ieškinio pagrindimo įvertinimas negali būti sutapatintas su bylos išsprendimu iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas panaikinti byloje jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui UAB „Europark Vilnius“ pareikštas ieškinys dėl 220.000 Lt sumos priteisimo. Vien faktas, kad pareikštas tokio dydžio turtinis reikalavimas, sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Tačiau, kaip minėta, didelė ieškinio suma, kuri gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs įrodymus apie savo turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktą 2011 m. gruodžio 31 d. balansą, įsipareigojimų ir turimo turto santykį, bei tai, kad didžiąją dalį įmonės turimo turto vertės sudaro trumpalaikis turtas (1.557.716 Lt), sprendė, kad ginčo suma atsakovui yra didelė, kas sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantas, nesutikdamas šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad atsakovas bylą nagrinėjančiam teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius faktą, kad bendrovės valdomo turto vertė siekia 1.645.171 Lt, atsakovo turimas turtas daugiau nei 7 kartus viršija ieškovo prašomą priteisti sumą. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šiuo atveju atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo turtinė padėtis neleidžia teigti, jog nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, savo argumentų pakankamai nepagrindė bei aukščiau nurodytos prezumpcijos motyvuotai nepaneigė.

Iš atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad 2011 metais jo turimo turto vertė buvo 1 645 171 Lt (ilgalaikio turto – 1.929 Lt, trumpalaikio turto – 1.643.242 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1.567.771 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1.528.315 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai – 39.456 Lt). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šių duomenų nepakanka spręsti apie gerą atsakovo finansinę padėtį - atsakovas nepaaiškino ir neatskleidė, koks turtas sudaro balanse apskaitytą kitą trumpalaikį turtą, konkrečius balanse apskaitytam turtui nustatytus apsunkinimus, turimas lėšas, pinigų srautų ataskaitos, aiškinamojo rašto, kuris atspindi įmonės strategijas, perspektyvas bei realias finansines galimybes, išsamių duomenų apie skolas, skolų grąžinimo terminus, turimo turto sudėtį, kitų duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie eliminuotų abejones dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ir paneigtų pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes.

Darytina išvada, kad byloje esantis vienintelis atsakovo 2011 m. gruodžio 31 d. balansas argumentų dėl geros atsakovo turtinės padėties neįrodo (CPK 178 str.). Atsakovui nepateikus papildomų įrodymų, pagrindžiančių, jog prašoma priteisti suma jam nėra didelė, teismas sprendžia, kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

Taip pat atsakovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų apie galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant nepagrįstą ieškinį. Teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad preliminarus (prima facie) pareikštų reikalavimų vertinimas nėra ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo vertinimas. Tai atliekama bylą nagrinėjant iš esmės. Nėra teisinio pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovas, preliminariai vertindamas byloje pareikštus reikalavimus, pateikia iš esmės analogiškus argumentus, kurie buvo išdėstyti UAB „Europark Vilnius“ atsiliepime į ieškinį. Taigi tarp šalių kilęs ginčas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje yra susijęs su 2003 m. kovo 31 d. tarp UAB „Tuguva“ ir UAB „Europark“ pasirašytos Generalinės rangos sutarties vykdymu, t.y. dėl subnuomos objekto perdavimo atsakovui ir atsakovo prievolės sumokėti ieškovui, kurie, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra susiję su materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimu. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, bei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ir pasirinkdamas būtent tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, piktnaudžiavo įstatymo jam suteiktomis teisėmis.

Atsakovui neįrodžius, kad pareiškimo suma jam nėra didelė, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo teisėtos ir pagrįstos nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti byloje jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė