Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo F. A. (F. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „VIP Business LT“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo vertinimu, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra priimtas nepagrįstai ir skubotai, neįsigilinus į visas reikšmingas aplinkybes. Migracijos departamentas neprašė pareiškėjo pateikti papildomų dokumentų ar įrodymų. Teigia, kad teisėtai gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje, bet neteisėtai buvo atleistas iš darbo.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP, Įstatymas) nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą Sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo sutarties nutraukimo.

Pažymi, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovei nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui yra žinomi ĮUTP įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekdamas ateityje išvengti galimų neigiamų pasekmių, jis galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą, informuoti apie pasikeitusią teisinę padėtį ir prašyti išduoti naują leidimą laikinai gyventi.

Teigia, jog Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Todėl, atsakovo nuomone, Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S298670, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760331003, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, UAB „Mes šimtas“ 2022 m. spalio 11 d. išdavė tarpininkavimo raštą Nr. 20240507-087504 dėl pareiškėjo darbo įmonėje izoliuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus).

Byloje nustatyta, jog 2024 m. gegužės 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį.

Į bylą pateiktais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SODRA) duomenimis nustatyta, jog pareiškėją su Bendrove (jos padaliniais) iki 2024 m. lapkričio 7 d. siejo darbo santykiai. Bylos duomenimis, Bendrovė, tarpininkavusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbo sutartį su pareiškėju, kuriam leidimas laikinai gyventi yra išduotas ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2024 m. lapkričio 30 d. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse užsienietis šiuo metu nedirba.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 24S298670 nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760331003, galiojantį iki 2026 m. vasario 5 d., tuo pagrindu, kad Bendrovė su pareiškėju 2024 m. lapkričio 30 d. nutraukė darbo sutartį.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮUTP. Šiame įstatyme nustatyta užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarka ir kiti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimai. Taip pat reglamentuotos Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygos ir tvarka.

Vadovaujantis ĮUTP 28 straipsnio 4 dalimi, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

ĮUTP 44 straipsnyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; tačiau kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbo santykius Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos; jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją (ĮUTP 44 straipsnio 3–6 dalys).

ĮUTP 50 straipsnyje nustatyti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Aptartos teisės aktų nuostatos reiškia, kad būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo ir panaikinimo minėtų nuostatų numatytais pagrindais. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktos diskrecijos ribose.

Bylos duomenimis, Migracijos departamentas, patikrinęs SODROS duomenis, nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. lapkričio 30 d. buvo atleistas iš UAB „Mes šimtas“ ir kad jokioje kitoje įmonėje Lietuvos Respublikoje nedirba.

Pažymėtina, kad ĮUTP įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs, ĮUTP nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Kaip jau nurodyta ginčijamame Sprendime, Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias ĮUTP imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta, nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu, t. y. darbo sutartis su pareiškėju nutraukta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022, 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024).

Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybių, jog Bendrovė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju ir kad pareiškėjas darbo sutarties nutraukimo laikotarpiu neturėjo bedarbio statuso, darbo sutarties nutraukimo laikotarpiu nesikreipė į Migracijos departamentą dėl darbdavio pakeitimo, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nors pareiškėjas nurodo, kad nežinojo apie darbo sutarties nutraukimą, taip pat, kad jis neturėjo jokios galimybės paaiškinti situacijos, nurodyti tikrųjų faktinių aplinkybių, tačiau pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, kurios leistų kitaip įvertinti ginčijamo Sprendimo motyvus. Tad skundo argumentai, kad atsakovas Sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, vertintini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka ĮUTP reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus ĮUTP keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti ĮUTP numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje, ir tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka priims pareiškėją į darbą, jeigu pareiškėjo skundas bus patenkintas ir jam bus grąžintas galiojantis leidimas laikinai gyventi, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjas pažeidė iš ĮUTP kylančias prievoles, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigia ginčijamo Sprendimo proporcingumo.

Apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio ir faktinio pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo F. A. (F. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.