- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1559-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29196-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- A. E. Š.
- Atsakovas
- A. V.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. Š. ieškinį atsakovui A. V. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą A. V. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvi obelis ir lazdyną, kurie yra pasodinti atsakovui priklausančiame (duomenys neskelbtini) sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pusėje, Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu Nr. ((duomenys neskelbtini)), arčiau kaip 5 metrai nuo atsakovo sklypo ribos su ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu Nr. ((duomenys neskelbtini)), riba, esančia (duomenys neskelbtini) pusėje? priteisti iš atsakovo A. V. 210 Eur turtinių nuostolių ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. E. Š., o gretimas žemės sklypas, priklauso A. V.. Paaiškino, kad ji informavo (duomenys neskelbtini) valdybą ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininką kad jis, atsakovas, privalo pašalinti želdinius iki 2018-05-25, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų šiems tęstiniams pažeidimams pašalinti. Antstolis 2018-07-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 28892018K konstatavo, kad ant žemės sklypų ribos auga vaismedžiai ir riešutmedis. Už šias antstolio paslaugas, ieškovė patyrė 80 Eur turtinių nuostolių. Taip pat ieškovė nurodė, kad 2018-09-10 geodezininkas atliko šių medžių matavimus ir parengė „Arti ribos esančių medžių išdėstymo planą M:100“, kuriame nurodyta, kad atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusėje auga dvi obelys, kurių aukščiai yra 4 m 20 cm ir 2 m 90 cm ir šių atstumai iki ieškovės sklypo ribos – 1 m 98 cm ir 2 m 26 cm? o lazdyno aukštis – 7 m 70 cm ir atstumas iki ieškovės sklypo ribos yra 2 m 22 cm. Ieškovė už matininko paslaugas patyrė 50 Eur išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad po kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo ribų nustatymo jis buvo priverstas kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl ieškovės ir jos brolio veiksmų sunaikinant žemės sklypų riboženklius. Tai užfiksuota antstolio 2008 m. gegužės 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovo žemės sklypo šiaurinėje dalyje esanti apie 1,65 m pločio juosta yra faktiškai naudojama ieškovės. Tai patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 18 d. raštas dėl informacijos pateikimo ir antstolio 2008 m. balandžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pagal ieškovės pateiktą „Arti ribos esančių medžių išdėstymo planą“ Atsakovo žemės sklype augančių obelų atstumai iki atsakovo žemės sklypo ribos yra atitinkamai 1,98 ir 2,26 metrai. Lazdyno atstumas iki žemės sklypo ribos yra 2,22 metrai. Įvertinus tai, kad ieškovė neteisėtai yra užėmusi ir faktiškai naudojasi 1,65 m pločio juosta Atsakovo žemės sklypo šiaurinėje dalyje, visi ginčo medžiai auga praktiškai toje žemės sklypo vietoje, kurią ieškovė dėl jai vienai suprantamų priežasčių laiko savo žemės sklypo dalimi ir kuria naudojasi bei kuria pats atsakovas nesinaudoja, vengdamas K. Š. grasinimų ir smurtinių veiksmų. Pažymėjo, kad jis daugiau nei 10 metų yra terorizuojamas ir bauginamas ieškovės ir jos brolio. Būtent dėl šių priežasčių ilgą laiką nesiryžo apgenėti arba nupjauti teisiškai jo žemės sklype, tačiau faktiškai ieškovės užimtoje ir naudojamoje atsakovo žemės sklypo juostoje, esančių medžių. Nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, siekdamas išvengti tolesnio K. Š. terorizavimo bei grasinimų, atsakovas geranoriškai nupjovė ginčo obelis ir lazdyną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 4 d. sprendimu nusprendė bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą A. V. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dvi obelis ir lazdyną, kurie yra pasodinti atsakovui priklausančiame (duomenys neskelbtini) sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pusėje, Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu Nr. ((duomenys neskelbtini)), arčiau kaip 5 metrai nuo atsakovo sklypo ribos su ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre registruotame unikaliu Nr. ((duomenys neskelbtini)), riba, esančia pietinėje pusėje, nutraukti, dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaidas tenkinti - priteisti iš atsakovo A. V. 210 Eur turtinių nuostolių ir 300 EUR bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas, aukštaūgiai medžiai, užaugantys aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo sodo sklypo ribos? šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą (6 str. 5 d. 1 p.). Tokie patys atstumai reglamentuoti ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkte. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 str. 2 d. 1 punktas nustato, kad želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų.
5. Teismas pažymėjo, kad į bylą buvo pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir geodeziniai matavimai, kuriuose konstatuota, kad tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) augantys du vaismedžiai (obelys) ir vienas lazdynas (riešutmedis) yra užaugantys aukštesni nei trys metrai, bei jie visi augantys (duomenys neskelbtini) pusėje, atsakovo sklypo atžvilgiu, kur turi būti išlaikytas penkių metrų atstumas. Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu paaiškino kad jis 2018- 05- 25 pateikė pareiškimą Sodų bendrijos pirmininkui nurodydamas kad šalia jo sesers žemės sklypo auga medžiai labai arti. Dabartiniu metu šie medžiai yra pašalinti, išskyrus vieną krūmą ir dar vieną laukinį medį. Nupjauta obelis ir lazdynas, o liko nepašalinti 2,90 m. aukščio laukinis medis ir dar tokio pat dydžio vyšnia. Teismas nurodė, kad liudytojas K. Š. teisme teigė, kad jo sesuo (ieškovė) nesutinka su žemės sklypų ribomis, kurios dabar nustatytos su atsakovui priklausančiu žemės sklypu. Pažymėjo, kad 2018-11-02 medžių buvimą užfiksavo antstolis. Liudytojas V. S. paaiškino jog žino apie ginčą tarp ieškovės ir atsakovo dėl šalia jų sklypų augančių medžių. Jis buvo sodų bendrijos pirmininku, jam žinoma kad ieškovė neteisėtai išplėtė savo sklypo ribas. Liudytojo teigimu, medžius atsakovas pasodino 5 m. atstumu, kaip ir priklauso nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų, tačiau ieškovė padidino savo žemės sklypo ribas. Ar atsakovas pašalino medžius jam nežinoma.
Šalies argumentai
6. Teismas konstatavo, kad nors liudytojas K. Š. teigė, kad atsakovas nepilnai įvykdė ieškovės reikalavimus, tačiau teismo posėdžio, kuris įvyko 2018-12-13 metu ieškovo atstovas pripažino, kad po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, atsakovas įvykdė ieškovės reikalavimus ir pašalino medžius, augusius atsakovui priklausančiame žemės sklype, kurie trukdė ieškovei. Dėl to teismas nusprendė šioje dalyje bylą nutraukti LR CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvykdė ieškovės reikalavimą pašalinti šalia ieškovės žemės sklypo augančius medžius tik ieškovei pateikus ieškinį teisme. Todėl teismas taip pat sprendė, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos partirtus turtinius nuostolius, susijusius su faktinių aplinkybių konstatavimu ir geodeziniais matavimais, kurie sudaro 210 Eur.
8. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro – 90 Eur žyminis mokestis ir 1850 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 300 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą, kurios sudaro 1850 Eur, yra aiškiai per didelės. Ši konkreti byla nėra sudėtinga, advokato padėjėjo laiko sąnaudos ruošiant procesinius dokumentus nebuvo didelės, be to atsakovas yra pensininkas, niekur nedirbantis, ieškovės reikalavimus įvykdė bylos nagrinėjimo eigoje. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė A. E. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jai iš atsakovo 1850 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bei 90 Eur žyminio mokesčio. Taip pat apeliantė prašo priteisti 37 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200 Eur už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip paskirsto žyminį mokestį. Teigia, kad ji sumokėjo 90 Eur žyminio mokesčio, t. y. 15 Eur už turtinį reikalavimą ir 75 Eur už neturtinį. Kadangi atsakovas neturtinius reikalavimus įvykdė po to, kai ji kreipėsi į teismą, teismas turėjo priteisti jai visą žyminį mokestį. Apeliantės vertinimu, teismas taip pat neteisingai paskirstė ir išlaidas už advokato pagalbą. Pažymi, kad nors atsakovas atsiliepime teigė, kad medžius pašalino, tačiau tuo metu jų dar nebuvo pašalinęs, todėl ji buvo priversta rengti dubliką ir patirti papildomas išlaidas. Ieškovės vertinimu, jos procesinis elgesys buvo tinkamas, o patirtos išlaidos susidarė būtent dėl atsakovo. Pažymi, kad ji pati iki teismo prašė, kad atsakovas geranoriškai pašalintų pažeidimus. Teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas vertino kaip aiškiai per dideles, nes jos neviršija rekomenduojamų dydžių. Apeliantė paaiškina, kad ji taip pat yra pensininkė, gauna nedideles pajamas, o dėl atsakovo nesąžiningo elgesio patyrė streso ir nuostolių. Todėl mano, jog sumažinti jos bylinėjimosi išlaidas nuo 1850 Eur iki 300 Eur yra nesąžininga ir neteisinga. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose 2019 m. spalio 29 d. apeliantė nurodo, kad atsakovas nepašalino vienos obels, kuri ginčo nagrinėjimo metu buvo 2,90 m aukščio, o šiuo metu ji jau siekia 3 metrus. Tą aplinkybę užfiksavo antstolis M. Dapkus 2019 m. spalio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Apeliantės vertinimu, į šią aplinkybę būtina atsižvelgti sprendžiant jos apeliaciją dėl bylinėjimosi išlaidų, nes ji bus priversta antrą kartą kreiptis į teismą ir vėl turės išlaidų.
Atsiliepimas
10. Atsakovas A. V. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jam iš apeliantės 200 Eur patirtų išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovas pažymi, kad teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis negalėjo anksčiau pašalinti ginčo medžių dėl pačios ieškovės elgesio, nes ji faktiškai yra užėmusi žemės sklypo dalį, kurioje augo šie medžiai. Paaiškina, kad viena obelis yra 2,90 m aukščio, ir dėl šios obels pašalinimo teismas nepriėmė ieškovei palankaus sprendimo. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti žyminį mokestį, nes teismas nepatenkino visų ieškovės reikalavimų. Teismas taip pat teisingai vertino, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos ir neatitinka šios bylos sudėtingumo. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovas nurodo, kad jis visus medžius augančius ant sklypo ribos pašalino dar 2018 m. rudenį. Tai patvirtina jo pateiktos fotonuotraukos. Tuo tarpu ieškovės teikiami nauji įrodymai to nepaneigia, ir be to, šie įrodymai neturėtų būti prijungti kaip teikiami aiškiai per vėlai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
12. Apeliantė prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nepaisant apeliacinio skundo ribų, siekiant tinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, koks sprendimas yra priimtas dėl ginčo esmės ir nustatyti, kuriai šaliai bei kuria apimtimi teismo sprendimas yra palankus.
13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimu nutraukia bylą dėl pirmo ieškinio reikalavimo (įpareigojimo pašalinti atsakovą dvi obelis ir lazdyną) tuo pagrindu, jog ieškovas atsisakė ieškinio (CPK 293 str. 4 p.) ir tenkina ieškinio antrą reikalavimą dėl 210 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo. Tačiau iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio protokolo turinio matyti, jog iš tikrųjų ieškovė procese nebuvo pateikusi jokio prašymo dėl ieškinio pirmo reikalavimo atsisakymo – ieškovės atstovas teismo posėdžio metu tik apibendrintai teigė, kad nepalaiko pirmojo ieškinio reikalavimo, nes atsakovas, tikėtinai, yra įvykdęs šį reikalavimą savanoriškai po civilinės bylos iškėlimo.
14. Pažymėtina, kad ieškinio nepalaikymas ir ieškinio reikalavimo atsisakymas sukelia skirtingas procesines pasekmes, t. y. atsisakius ieškinio teismas bylą nutraukia, o ieškovui to nepadarius, bet ieškinio nepalaikant dėl to, kad atsakovas įvykdė ieškovo reikalavimus, - teismas tokį ieškinio reikalavimą atmeta.
15. Kaip minėta, ieškovė nėra pateikusi apeliacijos dėl to, kaip teismas nusprendė dėl ginčo esmės. Formaliąją prasme ieškinio atmetimas, ar bylos nutraukimas (dėl pirmo ieškinio reikalavimo) ieškovės teisėms turi lygiavertę prasmę, nes nei vienu, nei kitu atveju atsakovas nėra įpareigojamas atlikti kokius nors veiksmus ieškovės naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į draudimą naikinti teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 str.), atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nėra pateikusi apeliacijos dėl ginčo esmės (CPK 320 str.), ir taip pat įvertindamas, jog paminėta situacija nesudaro nei vieno iš CPK 329 str. numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto dėl ginčo esmės, neperžiūrės.
16. Tačiau spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas turi atsižvelgti į tai, koks teismo sprendimas yra priimtas dėl ginčo esmės ne tik formaliąja, bet ir materialiąja prasme. O vertinant teismo sprendimą materialiąja prasme, yra pakankamai aišku, jog teismas vis tik atmetė ieškovės pirmą ieškinio reikalavimą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti lazdyną ir vieną obelį tuo pagrindu, kad tokius reikalavimus atsakovas įvykdė iki teismo sprendimo priėmimo, ir taip pat teismas atmetė ieškovės prašymą pašalinti vieną obelį (kurios aukštis 2,90 m.), dėl to, kad tokio aukščio medžio sodinimas nepažeidžia ieškovės teisių. Taigi teismo sprendimas dėl pirmojo ieškinio reikalavimo nei materialiąja, nei formaliąją prasme nėra visiškai palankus ieškovei. Kitaip tariant, ieškinio pateikimo metu ieškovei buvo žinoma (tai pažymėta ieškovės teiktame 2018-09-11 plane, e. bylos t. 1, b. l. 22), kad viena obelis auganti toliau nei 2 m atstumu iki jos sklypo ribos, yra tik 2,90 m aukščio, todėl į teismą dėl šio medžio pašalinimo ieškovė kreipėsi nepagrįstai – per anksti, ir neturėdama įrodymų, kad toks medis neatitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 5 d. 2 p numatytų reikalavimų („žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m. atstumu nuo sodo sklypo ribos).
17. Be to, ieškovė nepateikdama prašymo dėl ieškinio pirmo reikalavimo atsisakymo, elgėsi procesiškai nerūpestingai ir dėl savo kaltės prarado teisę susigrąžinti žyminį mokestį, kuris jai būtų grąžinamas pagal CPK 87 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad ieškovui grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio atsisakius pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi kaip minėta, ieškovė tokio prašymo dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo nesuformulavo, laikytina, kad ieškinys dėl pirmo ieškinio reikalavimo iš esmės (materialiąja prasme) yra atmestas, ir kad dėl tokios procesinės baigties ieškovė neturi teisės nei susigrąžinti šio mokesčio iš valstybės biudžeto, nei prašyti priteisti už šį ieškinio reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio iš atsakovo.
18. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, tai yra, į procesinę bylos baigtį, kuri materialiąja prasme ieškovei yra palanki tik iš dalies, o taip pat į šios bylos apimtį ir keliamo teisinio ginčo sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl ieškovei priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, apimančios tiek žyminį mokestį už antrą ieškinio reikalavimą, tiek ir pagrįstas ir pateisinamas išlaidas už advokato pagalbą byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 yra patvirtinti rekomenduojami maksimalūs advokatų atlyginimo dydžiai civilinėse bylose, tačiau tai nereiškia, kad ir šioje byloje ieškovės patirtos išlaidos, artimos maksimaliems rekomenduojamiems dydžiams, buvo pagrįstos ir tinkamos.
19. Ieškovė teikdama apeliaciją tik dėl bylinėjimosi išlaidų, neturėjo mokėti žyminio mokesčio, todėl jos sumokėtas 37 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (e. bylos t. 1, b. l. 132) jai grąžinamas, kaip sumokėtas be pagrindo (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 80 str. 4 d., 100 str.).
20. Atmetus apeliacinį skundą, atitinkamai paskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas nėra palankus ieškovei, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Atsakovas pateikė įrodymus apie patirtas 200 Eur dydžio išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šias išlaidas teismas laiko pagrįstomis ir protingomis, todėl prašymą tenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės A. E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei A. E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio permoką. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.