- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-913-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08723-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- UAB „IBRAHIM“
- Atsakovas
- UAB „Aurintus“, AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „IBRAHIM“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „IBRAHIM“ ieškinį atsakovėms UAB „Aurintus“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „IBRAHIM“ ieškiniu prašo:
1.1. pripažinti niekine (negaliojančia) nuo jos sudarymo momento (ab initio) 2018 m. rugsėjo 4 d. Negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „IBRAHIM“ ir atsakovės UAB „Aurintus“, kadangi šis sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis);
1.2. pripažinti niekinėmis nuo jų sudarymo momento (ab initio) 2019 m. rugsėjo 2 d. Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491373 ir 2019 m. spalio 30 d. Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491767, sudarytas tarp atsakovių UAB „Aurintus“ ir AB „Energijos skirstymo operatoriaus“, kadangi šios sutartys buvo sudarytos remiantis niekine (negaliojančia) 2018 m. rugsėjo 4 d. Negyvenamųjų patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartimi, todėl laikytinos prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis);
1.3. priteisti ieškovei UAB „IBRAHIM“ iš atsakovės UAB „Aurintus“ 30 445,40 Eur ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą 30 445,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Aurintus“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių ir esančių pas šią atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai (30 445,40 Eur). Taip pat iškovė prašo įpareigoti atsakovę AB „ESO“ sustabdyti mokėjimus atsakovei UAB „Aurintus“ pagal ginčijamas 2019 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491373 ir 2019 m. spalio 30 d. transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491767.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė argumentais, kad atsakovė UAB „Aurintus“ piktybiškai vengia vykdyti savo prievoles, geranoriškai grąžinti be teisėto pagrindo gautas pinigines lėšas, elgiasi nesąžiningai. Ieškovės teigimu, ieškinio suma yra didelė, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovės vertinimu, yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 balandžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
5. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vien ieškinio suma (30 445,40 Eur), kildinama iš ginčijamų sandorių, nors ji ir būtų vertinama kaip didelė, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti atsakovių atžvilgiu prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytos 2019 m. rugsėjo 2 d. transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartis Nr. 30010/491373 ir 2019 m. spalio 30 d. transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartis Nr. 30010/491767, kurių pagrindu ieškovė prašo sustabdyti atliekamus mokėjimus. Teismas nurodė, kad šis klausimas bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas konstatavo, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti ginčijamų sandorių pagrindu atliekamus mokėjimus, neapibrėžtam laikui būtų apribotas tik vienos sutarčių šalies įsipareigojimų vykdymas pagal ginčijamas sutartis, tuo tarpu kita sutarčių šalis toliau naudotųsi jai teikiamomis paslaugomis bei gautų iš to naudą. Tokia situacija pažeistų šalių pusiausvyros principą bei neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties.
7. Teismas nurodė, kad nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės UAB „Aurintus“ realius ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir/ar išvaistyti turimas pinigines lėšas, iš kurių galima būtų spręsti apie galimai nesąžiningą atsakovės elgesį ieškovės atžvilgiu (CPK 178 straipsnis).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Aurintus“. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Ieškovas yra 5847,96 kv. m. patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2,4 ha. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius savininkas bei nėra šio turto niekam perleidęs. 2018 m. rugsėjo 4 d. Negyvenamųjų patalpų bei žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre (CK 1.75 str. 2 d.,6.531 str.1d.), o nuomos mokestis ieškovei nebuvo mokamas. Pajamos už naudojimąsi ieškovei priklausančiu turtu atiteko ne pastatų ir žemės sklypo savininkui, t. y. ieškovei, bet atsakovui UAB „Aurintus“, kuris nėra nei patalpų, nei žemės sklypo savininkas bei neturi jokio teisėto pagrindo valdyti ieškovei priklausantį turtą.
8.2. Teismas privalėjo įvertinti, jog nelogiška, kad ieškovė, kaip subjektas vykdantis komercinę veiklą, perleistų savo turtą atsakovei UAB „Aurintus“ remdamasi nuomos sutartimi, kurioje nenumatytas konkretus nuomos mokestis, kurio ieškovė niekada ir negavo, kadangi visa nauda pagal 2019-09-02 Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491373 ir 2019-10-30 Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491767 atiteko atsakovei UAB „Aurintus“. Vien ši faktinė aplinkybė leidžia susidaryti nuomonę, kad atsakovė UAB „Aurintus“ veikė ir toliau veiks nesąžiningai siekdama visomis priemonėmis išvengti pareigos grąžinti pinigines lėšas teisėtam savininkui – ieškovei.
8.3. Ieškovė laikosi pozicijos, kad negalima tokia teisinė situacija, kai atsakovė UAB „Aurintus“ neteisėtai disponuodama ieškovei priklausančiu turtu atsiduria geresnėje finansinėje ir teisinėje situacijoje, nei ieškovas, t. y. turto savininkas, kuriam teisėtai priklauso tiek turtas, tiek iš turto gautinos lėšos.
8.4. Ieškovė kritiškai vertina skundžiamoje nutartyje cituojamą didelį kiekį skirtingos teismų praktikos (nebūtinai naujausios), nes teismas, priimdamas nutartį, turi įvertinti bylos aplinkybes iš esmės ir a priori išnagrinėti visus ieškovės pateiktus argumentus dėl atsakovės nesąžiningumo, kuris grindžiamas ne abstrakčiais teiginiais ar deklaratyviais samprotavimais, o konkrečiomis aplinkybėmis, t. y. sutarties klastojimu, pinigų pasisavinimu ir t. t. Ieškovės vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, o šioje byloje galimą atsakovės UAB „Aurintus“ nesąžiningumą rodo visa faktinių aplinkybių grandinė, kurios paremtos objektyviais įrodymais, o ne ieškovės subjektyvia nuomone ar samprotavimais.
8.5. 2020-04-21 gavo duomenis apie tai, kad tą dieną nemokumo administratorius dalyvaujant antstoliui perėmė atsakovei UAB „Aurintus“ nuosavybės teise priklausantį, tačiau už ieškovės lėšas įgytą ir naudotą turtą – automobilį Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės pagrindžia ieškovės dėstomą poziciją, kad atsakovės UAB „Aurintus“ turtinė padėtis yra sunki, ir kartu imamasi priemonių perleisti turtą kitiems asmenims, todėl kyla reali grėsmė, kad ieškovei priklausantis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims, vengiant padengti įsiskolinimus ir atlyginti žalą, t. y. realus kreditoriaus reikalavimo užtikrinimas ir būsimo sprendimo įgyvendinimas taps neįmanomu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-16 nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Atsakovė sutinka su teismo nutartimi ir papildomai pažymi, kad ieškovė byloje tik suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad paslaugų sutartys buvo pasirašytos, nesant jokio teisinio pagrindo, ir kad ieškovės ir UAB „Aurintus“ 2018-09-04 sudaryta negyvenamųjų patalpų bei žemės sklypo nuomos sutartis (toliau – Nuomos sutartis) buvo suklastota. Nesant šių duomenų, negalima daryti išvados, jog Nuomos sutarties pagrindu sudaryti sandoriai yra niekiniai.
9.2. Šioje byloje ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios de facto ir de jure negali būti pritaikytos, kadangi paslaugų sutartys yra seniai pasibaigusios ir mokėjimai pagal jas jau seniai atlikti UAB „Aurintus“. Viena paslaugų sutartis (1) galiojo nuo 2019-09-03 iki 2019-10-31, o kita paslaugų sutartis (2) galiojo nuo 2019-11-01 iki 2019-12-31. Pasibaigus Paslaugų sutarčiai 2, 2019-12-23 atsakovai sudarė Teritorijos (žemės sklypo dalies) subnuomos sutartį Nr. 30012/892178 (toliau – Subnuomos sutartis), pagal kurią UAB „Aurintus“ subnuomavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius. Subnuomos sutartis buvo sudaryta Nuomos sutarties pagrindu. Subnuomos sutartis galiojo nuo 2020-01-01 iki 2020-04-01 ir paskutinis mokėjimas pagal šią sutartį taip pat jau atliktas UAB „Aurintus“ 2020-05-06.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų
11. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2020-04-21 BUAB „Algūna project“ pakvitavimą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė nurodo, kad 2020-04-21 gavo duomenis apie tai, kad šią dieną nemokumo administratorius dalyvaujant antstoliui perėmė atsakovei UAB „Aurintus“ nuosavybės teise priklausantį, tačiau už ieškovės lėšas įgytą ir naudotą turtą – automobilį Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pasak ieškovės, šios aplinkybės pagrindžia ieškovės dėstomą poziciją, kad atsakovės UAB „Aurintus“ turtinė padėtis yra sunki. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu įrodymu, jį atsisako priimti, nes pateiktas įrodymas nepagrindžia ieškovės dėstomų aplinkybių. Pakvitavime nurodoma BUAB „Algūna project“, t. y. įmonė, kuri nėra šios bylos šalis. Taip pat šiame pakvitavime nenurodoma nei viena iš atsakovių, kas negali reikšti, kad būtent atsakovė UAB „Aurintus“ buvo įsigijusi automobilį, kurį perėmė nemokumo administratorius. Tuo labiau šiame pakvitavime nėra pateikiami duomenys už kokius pinigus buvo perkamas automobilis.
Dėl ginčo esmės
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
13. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė ieškinio faktinį pagrindą patvirtinančius įrodymus ir ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Ginčo dėl šios teismo nustatytos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos nėra. Tačiau tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, kaip minėta, turi būti nustatyta ir kita būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pastaroji sąlyga įrodyta nebuvo.
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.). Laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.(Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-679-236/2020).
15. Ieškovės teigimu, nelogiška, kad ieškovė, kaip subjektas vykdantis komercinę veiklą, perleistų savo turtą atsakovei UAB „Aurintus“ remdamasi nuomos sutartimi, kurioje nenumatytas konkretus nuomos mokestis, kurio ieškovė niekada ir negavo, kadangi visa nauda pagal 2019-09-02 Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491373 ir 2019-10-30 Transporto priemonių pardavimų ekspozicijos aikštelės paslaugų teikimo sutartį Nr. 30010/491767 atiteko atsakovei UAB „Aurintus“. Pasak ieškovės, vien ši faktinė aplinkybė leidžia susidaryti nuomonę, kad atsakovė UAB „Aurintus“ veikė ir toliau veiks nesąžiningai siekdama visomis priemonėmis išvengti pareigos grąžinti pinigines lėšas teisėtam savininkui – ieškovei. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad šios aplinkybės yra ginčo objektas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčo sutartys dėl ieškovės turto sudarytos neteisėtai, t. y. neinformavus ieškovės. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ji su atsakove buvo sudariusi 2018-09-04 negyvenamųjų patalpų ir žemės nuomos sutartį, kuri buvo pasirašyta ieškovės ir atsakovės UAB „Aurintus“, sutartyje, be kita ko, yra ieškovės antspaudas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tol, kol ši sutartis nenuginčyta, teismas negali šią sutartį laikyti negaliojančia ir kad atsakovė UAB „Aurintus“ be jokio teisinio pagrindo nuomoja pastatą ir žemės sklypą atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atsakovė UAB „Aurintus“ savo ruožtu nesutinka, kad nuomos sutartis buvo sudaryta be ieškovės žinios ir kartu su atsiliepimu į ieškinį teikė rašytinius įrodymus, kuriuos preliminariai įvertinus negalima daryti išvados, kad atsakovė yra nesąžininga. Kita vertus, šios aplinkybės negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes šios aplinkybės yra susiję su ginčo dalyku, o ne su atsakovės nesąžiningais ketinimais išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad atsakovų veiksmų teisėtumas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).
16. Grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad apeliantė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar ieško kitų panašių būdų, siekdama išvengti galimų skolinių prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju tokie duomenys teismui nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis).
17. Darytina išvada, kad ieškovei neįrodžius grėsmės būsimo jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovės turto arešto ir mokėjimų pagal sutartį sustabdymo) nagrinėjamoje byloje.
18. Atskirai vertinant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stabdant mokėjimus pagal atsakovių sudarytą sutartį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti ginčijamų sandorių pagrindu atliekamus mokėjimus, neapibrėžtam laikui būtų apribotas tik vienos sutarčių šalies įsipareigojimų vykdymas pagal ginčijamas sutartis, tuo tarpu kita sutarčių šalis toliau naudotųsi jai teikiamomis paslaugomis bei gautų iš to naudą, kas pažeistų šalių pusiausvyros principą. Be to, įvertinus atsakovių sudarytas sutartis, atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktus duomenis apie sutarčių vykdymą, ir tai, kad šio klausimo sprendimo metu paslaugų sutartys yra pasibaigusios, ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė (sutarčių vykdymo stabdymas) negali būti taikoma ir šiuo pagrindu.
19. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.