Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-20 · Civilinė byla Nr. 2S-884-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
2S-884-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00139-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
R. D. K.
Atsakovas
notarei D
Trečiasis asmuo
K. K., G. K., L. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-884-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00139-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4.; 3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-744-329/2017 pagal ieškovo R. D. K. ieškinį atsakovei notarei D. L., dalyvaujant tretiesiems asmenims K. K., G. K. ir L. K., dėl teisės ištirti testamentą pripažinimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę ištirti ekspertizės įstaigose 1996 m. lapkričio 12 d. K. K. testamentą, patvirtintą Marijampolės miesto notarų biuro notarės B. R., registro Nr. BVM-17402, įpareigojant notarę D. L. jį persiųsti jo pasirinktai ekspertizės įstaigai, taip pat suteikti teisę peržiūrėti ir patikrinti notarės B. R. notarinių registrų knygas nuo 1996 iki 2012 metų; išreikalauti notarės B. R. notarinių registrų knygas nuo 1996 iki 2012 metų.Ieškovas įrodinėjo, kad testamentas yra suklastotas, atliktos rašysenos ekspertizė tiek ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje, tiek civilinėje byloje sukelia jam pagrįstų abejonių ekspertės suinteresuotumu, jis nepasitiki notare B. R. ir kitais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. D. K. ieškinį atsakovei notarei D. L. dėl teisės ištirti testamentą pripažinimo, tretieji asmenys K. K., G. K. ir L. K., kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę ištirti testamentą, neginčijant paties testamento, pats savaime nesukuria jokių materialiųjų teisinių padarinių ieškovo atžvilgiu.Ieškiniu iš esmės yra siekiama nuginčyti testamentą, o siekdamas šio rezultato, ieškovas į teismą kreipiasi skirtingais teisinės gynybos būdais, kadangi ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl testamento panaikinimo, kuris yra išnagrinėtas – Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Teismas pažymėjo, tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą šiuo atveju nebūtų įgyvendinta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. D. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas yra K. K. pirmos eilės įpėdinis, todėl turi įstatymo saugomą interesą paveldėti savo tėvo turtą. Dėl to, siekdamas apginti savo teises, jis turi teisę žinoti, ar testamentas nėra suklastotas.Nepaisant to, ar jis ateityje kreipsis į teismą dėl testamento nuginčijimo ar ne, jam turi būti suteikta teisė ištirti, ar testamentas nėra suklastotas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįsigilino į situacijos specifiškumą ir svarbą. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnio). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovas R. D. K. pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimas, kuriam civilinio proceso teisės normos nenumato žodinio bylos nagrinėjimo procedūros, sprendžia, jog šiuo atveju nenustatyta būtinybė ieškovo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl atskirojo skundo esmės

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo R. D. K. ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai įsiformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jam teisę ištirti ekspertizės įstaigose 1996 m. lapkričio 12 d. K. K. testamentą, patvirtintą Marijampolės miesto notarų biuro notarės B. R., registro Nr. BVM-17402, įpareigojant notarę D. L. persiųsti jį jo pasirinktai ekspertinei įstaigai, suteikti teisę peržiūrėti ir patikrinti notarės B. R. notarinių registrų knygas nuo 1996 m. iki 2012 m. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovo pareikšti materialieji ieškinio reikalavimai nesukuria jokių materialiųjų teisinių padarinių ieškovo atžvilgiu, ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas, nesutikdamas su ginčijama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia aplinkybė, jog jis turi teisę patikrinti ar testamentas nėra suklastotas. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Giloja“ v. AB DNB lizingas, bylos Nr. 3K-3-453/2013; kt.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovo pareikštas reikalavimas ištirti testamentą negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi kaip matyti iš paties ieškinio turinio, tiek ir atskirajame skunde nurodytų argumentų, ieškovas iš esmės siekia nuginčyti 1996 m. lapkričio 12 d. K. K. sudarytą testamentą, t. y. šiuo atveju, kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškinio tenkinimo atveju, ieškovui neginčijant paties testamento, toks reikalavimas pats savaime nesukurs jokių materialinių teisinių padarinių ieškovo atžvilgiu, tuo tarpu ieškovo teisės ištirti testamentą pripažinimas ieškovui galimai sukurtų tik civilinius procesinius (kaip įrodinėjimo dalykas kitoje byloje), o ne materialiuosius padarinius. Pažymėtina, kad ieškinys dėl pripažinimo yra toks, kuriuo reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius, tuo tarpu ieškovo reikalavimas nėra ieškinys dėl pripažinimo, nes, kaip minėta, jo patenkinimas tokių padarinių nesukeltų.Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo teisinių santykių, taip pat finansų teisinių santykių, atsirandančių civilinės privatinės teisės pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę ištirti testamentą negali būti nagrinėjamas civilinio proceso nustatyta tvarka ir pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas