Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2023-04-27 · Civilinė byla Nr. e2-2820-998/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-27
Bylos Nr.
e2-2820-998/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07428-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Bučienė
Ieškovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2820-998/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07428-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui L. A.,

atsakovui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. G. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypo naudojimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 106,92 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2021–2022 m., 0,29 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas, būdamas žemės faktinis naudotojas, nevykdo savo įsipareigojimų pagal pateiktas žemės nuomos mokesčio deklaracijas, todėl yra skolingas valstybinės žemės nuomos mokestį bei delspinigius.

2. 2022 m. gruodžio 9 d. atsakovas pateikė duomenis, kad ieškovei sumokėjo 110 Eur.

Šalies argumentai

3. 2022 m. gruodžio 12 d. ieškovė pateikė prašymą dėl duomenų pateikimo pagal įpareigojimą, kuriame nurodė, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, todėl atsakovo turtinė prievolė – skolinis įsipareigojimas – yra pasibaigusi ir ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos ir delspinigių priteisimo atmestini. Taip pat nurodė, kad ieškinys yra atmestinas, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovo palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistas žyminis mokestis. Ieškovė nurodė, kad byla išspręstina analogiškai bylai Nr. e2-1669-323/2020.

4. Teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2023 m. kovo 1 d. pateikti duomenis, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama nagrinėjant bylą iš esmės byloje pareikštu ieškiniu, kokia apimtimi ieškovė palaiko ieškinį.

5. Ieškovė pateikė nuomonę, jog suprantama ir palaikoma teismų pozicija, jog skolininkui padengus įsiskolinimą byla operatyviai ir racionaliai nutrauktina, netgi ir specifiniu būdu. Tačiau yra susiduriama su kai kurių skolininkų sistemingai piktybine pozicija, t. y. kasmet apmokėti skolas išimtinai tik po kreipimosi į teismą. Tokiais atvejais negalima nereaguoti, kai skolininkų sistemingai piktybiškas elgesys sukelia savivaldybės ir valstybės resursų švaistymą, skolininkams išvengiant bent dalinio to kompensavimo. Ieškovės teigimu, atsakovas įvykdo skolinius įsipareigojimus išimtinai tik po ieškovės kreipimosi į teismą (pvz. bylos Nr. L2-5852-792/2014, Nr. L2-5625-991/2015, Nr. e2-2255-1067/2021, Nr. eL2-13522-965/2018, Nr. e2-1374-1032/2019, Nr. e2-11691-998/2022). Todėl iš skolininko nepriteisus žyminio mokesčio, atsakovas išvengia savo sistemingai piktybinio elgesio neigiamų pasekmių, kai toks atsakovo sisteminis elgesys naudoja tiek ieškovo, tiek ir teismo resursus. Pažymi, jog žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl atsakovo minėto sistemingai piktybinio elgesio neįvertinimas prieštarauja teismų praktikai, skatina atsakovą ir toliau laikytis tokio ydingo ir sistemingo elgesio, dirbtinai ir kasmet sukuriant papildomus darbo krūvius tiek ieškovei, tiek teismams. Ieškovė laikosi pozicijos, jog byla nebeaktuali (atsakovui realiai ir vėl pripažinus ieškinį), tačiau dėl atsakovo minėtos sistemingos ir ydingos pozicijos žyminio mokesčio aplinkybė (atsakovo atžvilgiu) neturi būti ignoruojama.

Atsiliepimas

6. Atsakovas atsiliepimu nurodo, kad ieškovės pateikta argumentacija nėra šios bylos nagrinėjimo esmė. Tai yra tik bandymas teismus apkrauti nereikalingu darbu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyrius nesigilina į esmines problemas, kurių Klaipėdoje apstu, o tik imituoja darbą. Ieškovė neturėtų koncentruotis į tokias smulkmenas, o skirti dėmesį didžiausioms miesto problemoms, dėl kurių vėliau teisinamasi nekompetencija arba laiko stoka.

7. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad materialinio reikalavimo neturi. Prašo tik valstybei priteisti žyminį mokestį. Atsakovas kiekvienais metais nesumoka valstybinės žemės mokesčio. Deklaracija yra siunčiama tuo adresu, kuris yra nurodomas deklaracijoje. Papildė, kad atsakovas nereiškia jokių prieštaravimų dėl žemės mokesčio. Ieškovė iš ankstesnių mokėjimų sprendė, kad atsakovas nemokės mokesčio už 2021–2022 m., todėl iš karto kreipėsi į teismą.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškovės prašymą atmesti. Dėl ieškinio neprieštarauja, gavęs ieškinį iš karto sumokėjo mokestį. Paaiškino, kad iki lapkričio 15 d. nesumokėjo mokesčio, nes skambino savivaldybei, savivaldybė atsakovą patikino, kad nieko jis neturi mokėti, tik gavęs ieškinį sužinojo, kad yra skola. Kai gauna deklaracijas, iš karto sumoka, nemokėjo tik tais metais, kuriais nebūdavo gavęs deklaracijų. Jis skambina savivaldybei, nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat nurodo, kad turi el. paštą, tačiau deklaracijų negauna. Už kitus objektus gauna deklaracijas ir sumoka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

9. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, lygios 0,0101 ha, naudotojas – atsakovui šiame žemės sklype nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – kavinė su prekybos patalpomis. Iš pirminės valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog už 2022 m. žemės nuomos mokesčio, esančio (duomenys neskelbtini), nepriemoka sudarė 106,92 Eur, terminas, iki kurio turėjo būti sumokėta nurodyta suma, – 2022 m. lapkričio 15 d. Po bylos iškėlimo teisme, 2022 m. gruodžio 8 d. atsakovas ieškovei sumokėjo 110 Eur žemės nuomos mokesčio.

10. Byloje nėra ginčo dėl žemės nuomos mokesčio bei delspinigių, kadangi atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė visa apimtimi, t. y. sumokėjo ieškovei 110 Eur. Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo atsiskaitymo su ieškove faktą, darytina išvada, kad atsakovo turtinė prievolė – skolinis įsipareigojimas – yra pasibaigusi, todėl ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos ir delspinigių priteisimo atmestini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.123 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178, 185 straipsniai). Be kita ko, pati ieškovė šių ieškinio reikalavimų taip pat nebepalaikė.

11. Byloje kilo ginčas dėl žyminio mokesčio priteisimo į valstybės biudžetą. Ieškovės manymu, atsakovas piktybiškai iki lapkričio 15 d. nesumoka žemės nuomos mokesčio, reikalavimą įvykdo tik po kreipimosi į teismą dienos. Tuo tarpu atsakovas neigia ieškovės teiginius, nurodydamas, kad žemės nuomos mokesčio deklaracija jo nepasiekia, ji yra siunčiama kitu adresu, nors atsakovas visada skambindamas į savivaldybę nurodo savo gyvenamosios vietos ir el. pašto adresus.

12. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

13. CPK 96 straipsnis reglamentuoja klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu valstybei. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

14. Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad pralaimėjusi šalis priešingai šaliai atlygina visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir žyminis mokestis, iš atsakovo priešingai šaliai yra nepriteisiamos. Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinio tenkinimo atveju žyminis mokestis į valstybės biudžetą turėtų būti priteistas iš atsakovo. Tačiau šiuo atveju ieškinys yra atmestas, atsakovui įvykdžius materialinius ieškinio reikalavimus, todėl nei CPK, nei kiti teisės aktai nenumato bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimo valstybės naudai. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakius ieškinio pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo į valstybės biudžetą galėtų būti priteista 25 proc. mokėtino žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju ieškovas pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo nepateikė, nors ieškinio reikalavimas ir buvo įvykdytas. Teismo vertinimu, būtent ši įstatymų bazė ir garantuoja žyminio mokesčio paskirties įgyvendinimą – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

15. Kita vertus, teisinis reglamentavimas numato, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas šalies procesinį elgesį (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Ieškovo teigimu, atsakovas eilę metų piktybiškai vengia sumokėti žemės mokestį ir tik po kreipimosi į teismą padengia įsiskolinimus. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus posėdžio metu, neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo piktybišką vengimą mokėti žemės mokestį ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Priešingai, atsakovas, gavęs ieškinį, nedelsdamas sumokėjo ieškovės prašomą sumą, todėl šiuo atveju atsakovo elgesys nelaikytinas tikslingu vengimu mokėti žemės mokestį. Sutiktina, kad atsakovas galėtų atsakingiau ir laiku vykdyti mokestines prievoles, juolab, kad visuotinai žinoma apie žemės mokesčio sumokėjimo terminus, tačiau vien tokios aplinkybės negali būti pripažintos kaip piktybiškas vengimas atlikti pareigas ir ieškovės resursų švaistymas. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o žemės mokesčio deklaracijos yra siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini), todėl galimai deklaracijos pasimeta. Taip pat atsakovas nurodė, kad ne kartą yra skambinęs į Klaipėdos miesto savivaldybę, teiravęsis dėl mokesčių, tikslinęs gyvenamosios ir el. pašto adresus, kitus mokesčius sumoka. Duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, nėra. Taigi, teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

16. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad prašydami priteisti žyminį mokestį siekia, kad ateityje tiek atsakovas, tiek kiti skolininkai laiku mokėtų mokesčius, kad jam, kaip savivaldybės atstovui, nereikėtų gaišti laiko ir kaskart siųsti raginimus, kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo. Teigė, kad skolininkų elgesys skolas sumokant tik prieš kreipiantis į antstolius yra sisteminis ir piktybinis. Pirma, pastebėtina, kad byloje nesprendžiami klausimai, susiję su galimu kitų skolininkų piktybiniu vengimu mokėti mokesčius. Antra, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog teismas – tai įstatymų nustatyta tvarka įsteigta institucija, kuri vykdo teisingumą, o vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Taigi, teismai vykdo teisingumą, t. y. sprendžia teisinius konfliktus, priimdami teisinius sprendimus, o ne vykdo prevencines priemones, siekiant paauklėti, kaip nurodo ieškovė, galimai piktybinius skolininkus.

17. Ieškovė, prašydama iš atsakovo valstybės naudai priteisti žyminį mokestį, be kita ko, vadovaujasi, jos teigimu, analogiška byla Nr. e2-1669-323/2020.

18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).

19. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje ir ieškovės nurodomoje byloje faktinės ir procesinės aplinkybės nėra tapačios. Byloje Nr. e2-1669-323/2020 atsakovė prieštaravo žemės mokesčio mokėjimui, jį ginčijo. Byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės, kad būtų išspręstas ginčas, ir tik bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė apmokėjo prašomą priteisti skolą. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas niekada neginčijo žemės mokesčio, gavęs ieškinį iš karto sumokėjo skolą, o proceso trukmei įtaką darė ne materialiojo reikalavimo nagrinėjimas byloje, o ieškovės reikalavimas dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei. Taigi šiuo atveju ieškovė nepagrįstai kaip analogiška remiasi civiline byla Nr. e2-1669-323/2020.

20. Apibendrinant, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų reglamentavimas nenumato žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo atmetus ieškinį, tai, kad teismas nenustatė atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, į tai, kad ieškovės nurodyta analogiška byla neatitinka šios bylos aplinkybių, teismas daro išvadą, kad, atmetus ieškinį, iš atsakovo žyminis mokestis į valstybės biudžetą nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė