Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalies, lygios – 0,0101 ha, naudotojas – atsakovui šiame žemės sklype nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – kavinė su prekybos patalpomis. Iš pirminės valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos (toliau ir Deklaracija) Nr. AAA00023991 nustatyta, jog už 2019 m. žemės nuomos mokesčio, esančio (duomenys neskelbtini), nepriemoka sudarė 95,12 Eur, terminas iki kurio turėjo būti sumokėta nurodyta suma – 2019 m. lapkričio 15 d. Iš Deklaracijos Nr. AAA00029082 už 2020 m. žemės nuomos mokesčio, esančio (duomenys neskelbtini), nepriemoka sudarė 100,80 Eur, terminas iki kurio turėjo būti sumokėta nurodyta suma – 2020 m. lapkričio 15 d. Po bylos iškėlimo teisme, 2021 m. kovo 14 d. atsakovas ieškovei sumokėjo 195,88 Eur žemės nuomos mokečio už 2019 – 2020 metus.

Byloje nėra ginčo dėl žemės nuomos mokesčio bei delspinigių dydžio. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovės paskaičiuotus delpinigius. Atsakovo manymu, jam nekyla pareiga mokėti ieškovės paskaičiuotų delspinigių, kadangi jis nebuvo tinkamai informuotas apie mokėtiną žemės nuomos mokestį, t. y. negavo jokių ieškovės siųstų pranešimų.

Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas apibrėžia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarime dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą Nr. 1387 (toliau – Nutarimas) įtvirtinta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus; savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, vykdomoji institucija apskaičiuoja fiziniams asmenims žemės nuomos mokesčio dydį ir apie tai juos informuoja iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos (Nutarimo 3, 5 punktai). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2–134 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 6 punktas numato, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Taigi teisės aktų pagrindu atsakovas įgijo pareigą mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (CK 6.545 straipsnis). Pagal Aprašo 17 punktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento Mokesčių skyrius (toliau – Mokesčių skyrius) apskaičiuoja žemės nuomos mokestį žemės nuomos mokesčio mokėtojams ir pateikia jiems Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą žemės nuomos mokesčio deklaraciją (toliau ir – deklaracija). Ieškovė byloje pateikė atsakovui parengtas Deklaracijas už 2019 – 2020 metus. 2020 m. Deklaracijoje Nr. AAA00029082 nurodoma atsakovo mokestinė prievolė – 201,02 Eur, kurią atsakovas turi sumokėti iki 2020 m. lapkričio 15 d. Iš Deklaracijos turinio taip pat matyti, jog prašomą sumokėti 201,02 Eur sumą sudaro 100,80 Eur žemės nuomos mokestis už 2020 metus, taip pat nurodoma nepriemoka už ankstesnius metus pagal kitas šio mokėtojo deklaracijas (nuo 2003 iki 2020 metų): 95,08 Eur mokestis ir 5,14 Eur delspinigiai. Ieškovės pateiktoje mokesčių mokėtojo kortelėje pateikti duomenys, jog atsakovui paskaičiuoti delpinigiai už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, o būtent už 2019 m. – 5,10 Eur, o už 2020 m. – 2,15 Eur. 2021 m. kovo 19 d., t. y. po bylos iškėlimo teisme atsakovas sumokėjo 195,88 Eur žemės nuomos mokestį už 2019 – 2020 m. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo sumokėtą sumą, perskaičiavo įsiskolinimo sumą, pateiktu patikslintu ieškiniu prašo priteisti 8,83 Eur nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2020 metus, 0,02 Eur delspinigius. Atsakovas su tokiu ieškovės patikslintu reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad žemės nuomos mokestį sumokėjo, o delspinigių jis neturi pareigos mokėti, kadangi nebuvo tinkamai informuotas apie mokėtinas sumas. Su tokiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Ieškovės atstovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad Deklaracijos buvo išsiųstos paprastu laišku atsakovo gyvenamosios vieto adresu – (duomenys neskelbtini). Deklaracijose nurodytas siuntimo adresas sutampa su atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad Deklaracijos turi būti siunčiamos registruota pašto siunta. Be to ieškovei davė savo kontaktus, telefono numerį bei elektroninio pašto adresą, tačiau minėtais kontaktais taip pat nebuvo informuotas apie mokėtiną žemės nuomos mokestį. Pagal Aprašo 33 punktą Deklaracijos fiziniams asmenims teikiamos: 1) žemės nuomos mokesčio savitarnos svetainėje; 2) paštu; 3) asmeniškai Savivaldybės administracijoje. Šiuo atveju deklaracija mokesčio mokėtojui įteikiama pasirašytinai; 4) elektroniniu paštu pagal mokesčio mokėtojo žemės nuomos mokesčio savitarnos svetainėje ar Savivaldybės administracijai raštu pateiktą prašymą, patvirtintą mokesčio mokėtojo parašu. Vadovaujantis minėtu ir galiojančiu Aprašu atsakovo argumentai dėl Deklaracijų siuntimo registruota pašto siunta atmestini kaip nepagrįsti. Minėtas Aprašas neįtvirtina, kad paštu siunčiama deklaracija turi būti asmeniškai įteikiama gavėjui, t. y. siunčiama registruota pašto siunta. Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę su raštišku prašymu dėl dokumentų (sąskaitų) siuntimo elektroniniu paštu. Kita vertus, net ir esant aplinkybėms, jog atsakovas Deklaracijų negavo, tai nesudaro pagrindo nemokėti žemės nuomos mokesčio, bei neatleidžia nuo pareigos rūpintis ir domėtis, kad prievolės už valstybinės žemės naudojimą būtų laiku ir tinkamai vykdomos. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovas valstybinės žemės naudotojas yra nuo 1997 m., todėl neabejotinai žino, kad kasmet yra mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bandė susisiekti su ieškovu siekiant susižinoti mokėtinas sumas, tačiau dėl karantino apribojimų jam nepavyko patekti į savivaldybės patalpas, o skambinant jam reikalinga informacija suteikta nebuvo. Teismas su tokiais atsakovo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti. Atsakovo įsiskolinimas susidarė laikotariu už 2019 – 2020 m. Deklaracija už 2019 m. turėjo būti sumokėta iki 2019 m. lapkričio 15 d. Šiuo laikotarpiu karantinas Lietuvoje dar nebuvo paskelbtas, be to atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jog buvo susisiekta arba bent jau bandyta susisiekti su ieškove telefonu. Esant aptartų aplinkybių visumai, atsakovo aukščiau nurodyti argumentai atmestini, kaip neįrodyti ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 7 straipsnis, 8 straipsnis, 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuri administruoja žemės nuomos mokestį, apskaičiavo atsakovui, kuris yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies, lygios – 0,0101 ha naudotojas, priklausančio mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio dydį ir pateikė šį dydį patvirtinančius mokėjimo pranešimus (Deklaracijas). Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, dėl ko už 2019 - 2020 metus susidarė 195 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoka. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Atsakovas pažeidė šių straipsnių nuostatas. Atsakovui tinkamai ir nustatytais terminais prievolės neįvykdžius ieškovas paskaičiavo 7,25 Eur delspinigius, su kuriais atsakovas nesutinka.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamu atveju Aprašo 43 punkte numatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas laiku žemės nuomos mokečio neapmokėjo, dėl ko ieškovas pagrįstai apskaičiavo 7,25 Eur delspinigius. Atsakovui 2021 m. kovo 19 d. sumokėjus 195,88 Eur ieškovas gautą sumą paskirstė anksčiau susidariusioms įmokoms padengti, nurodė, kad liko neapmokėta 8,83 Eur nesumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis už 2020 m. ir 0,02 Eur delspinigiai. Su tokiu piniginių lėšų paskirstymu atsakovas taip pat nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis padengė susidariusį įsiskolinimą už valstybinės žemės nuomą, tačiau nedengė priskaičiuotų delspinigių. Pagal Aprašo 42 punktą mokesčio mokėtojo sumokamos sumos įskaitomos anksčiausiai atsiradusiai prievolei padengti. Pagal Aprašo 45 punktą - kai mokesčio mokėtojui yra apskaičiuoti delspinigiai, pirmiausia iš sumokamos sumos dengiami delspinigiai ir likusia įmokos suma dengiamas žemės nuomos mokestis. Vadovaujantis minėtomis Aprašo nuostatomis, ieškovas pagrįstai iš atsakovo sumokėtos sumos įskaitė delspinigių sumokėjimą. Vadovaujantis byloje nustatymosi aplinkybėmis, jog atsakovas laiku neįvykdė mokestinės prievolės už žemės naudojimą, dėl to pagrįstai apskaičiuoti delspinigiai, atsakovui įvykdžius dalį savo įsipareigojimų, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas dėl 8,83 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2020 m. ir 0,02 Eur delspinigių priteisimo kaip pagrįstas tenkintinas visiškai.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo A. G. 8,83 Eur (aštuonių eurų aštuoniasdešimt trijų centų) nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį už 2020 metus, 0,02 Eur (dviejų centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 8,85 Eur (aštuonių eurų aštuoniasdešimt penkių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. G. 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.