- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- I-3675-554/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V.L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. balandžio 11 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4), atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 34) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) 21, 16, 4, 18, 4, 20 būriuose. Gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas, dalį ploto užėmė baldai. Atsakovas pateikė dabar esantį miegamųjų vietų skaičių, o ne to laikotarpio, kada pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, pelių, grindys buvo medinės, išpuvusios, sienos ir lubos aptrupėję, paviršiai nelygūs, nelygumuose susikaupę nešvarumai, bakterijos, nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna, ant sienų kaupėsi pelėsis, radiatoriai nešildė, todėl žiemą temperatūra buvo +12 laipsnių. Apšvietimas buvo silpnas, nebuvo įmanoma tinkamai skaityti ir rašyti. Pastato konstrukcijose buvo asbesto. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti, buvo dirglus, jautė padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo sutrikęs visavertis gyvenimas, buvo pažemintas žmogiškasis orumas.
Atsakovo atstovas Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 8-11) nurodė, jog visą laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė patikrinimų, apėmusių visas Alytaus PN patalpas, aktus, kuriuose nurodyta, jog Lietuvos higienos normų pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Alytaus PN bendrabučių, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogai padengti rulonine stogo danga. Asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų) Alytaus PN nėra. Asbestas pataisos namų konstrukcijose ar šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas. Gyvenamąsias patalpas valo patys nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio, buvimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu yra baustas už narkotikų vartojimą 6 kartus, todėl pareiškėjo argumentai dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų yra atmestini.
Nurodė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Atsakovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 13-14, 15-18, 19-21, 61-63), kad nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 21 būrį 4 miegamąjį, kuris yra 48,43 kv. m ploto, jame ginčo laikotarpiu buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 4,03 kv. m; nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 16 būrį, 1 miegamąjį, kurio plotas yra 45,44 kv. m, jame ginčo laikotarpiu buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 3,78 kv. m.; nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį 3 miegamąjį, kurio plotas 44,81 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,73 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. sausio 26 d., nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. vasario 11 d., nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. kovo 22 d., nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 23 d., nuo 2016 m. birželio 29 d., iki 2016 m. rugsėjo 14 d., nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrio 9 miegamąjį, kuris yra 35 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,88 kv. m; nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. vasario 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 4 būrį 2 miegamąjį, kuris yra 33,86 kv. m ploto, jame ginčo laikotarpiu buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 4,23 kv. m; nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2017 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrį, 6 miegamąjį, kuris yra 30,31 kv. m ploto, jame ginčo laikotarpiu buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 3,78 kv. m.
Pareiškėjas ginčija atsakovo atstovo pateiktus duomenis dėl jam tekusio gyvenamojo ploto 21, 16 ir 4 būriuose ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodo, kad atsakovo atstovas pateikė 2018 metų duomenis apie miegamųjų vietų 21, 16 ir 4 būrių gyvenamosiose patalpose skaičių, tačiau miegamųjų vietų minėtų būrių gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvo dvigubai daugiau, kadangi buvo dviejų aukštų lovos ir tik 2017 metų kovo mėnesį lovų antri aukštai buvo nupjauti (b. l. 34).
Pažymėtina, kad teismas, siekdamas pašalinti šiuos pareiškėjo ir Alytaus PN pateiktos informacijos prieštaravimus, 2018 m. spalio 4 d. nutartimi įpareigojo atsakovą išdėstyti poziciją dėl pareiškėjo argumentų, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų nei nurodo pareiškėjas, taip pat pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu 21 būrio 4 miegamajame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, 16 būrio 1 miegamajame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, 4 būrio 3 miegamajame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, o 2 miegamajame – 8 miegamosios vietos, 20 būrio 6 miegamajame buvo įrengtos 8 miegamosios vietos (b. l. 56).
Atsakovo atstovas 2018 m. spalio 30 d. rašte Nr. 8-9361 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, jog atsakovas pateikė kompiuterinės sistemos „Įskaita“ duomenis, taip pat teigia, jog papildomų įrodymų pateikti negali, nes tokių nėra (b. l. 60). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad jei atsakovas nurodo, kad duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo laikotarpiu gyveno pataisos įstaigos gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, o informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis šio pobūdžio bylose, pripažįstama, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas gyvenamojoje patalpoje, t. y. šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir pripažįstamas minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo pažeidimas (žr. 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3850-525/2018). Nagrinėjamu atveju Alytaus PN pateiktuose kompiuterinės sistemos “Įskaita“ duomenyse nėra nurodyta, kada ši informacija minėtoje kompiuterinėje sistemoje buvo tikrinta, taip pat iš pateiktos informacijos nėra aišku, kokio laikotarpio duomenis ji atspindi, t. y., ar ji rodo informaciją, esančią tikrinimo kompiuterinėje sistemoje metu, ar informaciją, buvusią ginčo laikotarpiu. Taigi, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl to, jog 21, 16 ir 4 būrių gyvenamosiose patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo dvigubai daugiau miegamųjų vietų, nei nurodo atsakovas, todėl yra pagrindas pripažinti minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo pažeidimą pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 21, 16 ir 4 būriuose (iš viso 259 paras).
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą siejo su 2 –ojo bendrabučio, kuriame yra 4, 16, 21 būriai, avarine būkle. Tvirtino, kad gyvenamųjų patalpų grindys buvo medinės, išpuvusios, sienos ir lubos aptrupėję, ant jų buvo pelėsis, paviršiai nelygūs, todėl patalpose buvo didelė drėgmė, buvo šalta ir tamsu.
Įvertinus pirmiau išdėstytą, akivaizdu, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl blogos 2-ojo bendrabučio būklės, būtino kapitalinio remonto, netinkamos gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, apšvietos ir santykinės oro drėgmės pareiškėjo kalėjimo šioje patalpoje metu, todėl šios aplinkybės laikomos įrodytomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl netinkamos gyvenamosios patalpos ventiliacijos.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau - ir Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą ir Higienos normos HN 134:2015 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiuose Patikrinimo aktuose (b. l. 25-28, 29-31) nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Teismas vertina, kad gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas per langus, atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto ir Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs.
Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje veisėsi tarakonai ir pelės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudarytos sutartys (b. l. 29-31) dėl deratizacijos ir dezinsekcijos darbų teikimo Alytaus PN gyvenamosiose bei buitinėse patalpose. Atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus – jie naikinami. Pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, taigi, pareiškėjo argumentai dėl patalpose esančių parazitų atmesti kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pastato konstrukcijose buvo asbesto. Atsakovo atstovas pareiškėjo argumentus paneigė nurodydamas, kad Alytaus pataisos namų pastatų konstrukcijose asbestas nebuvo naudojamas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo duomenimis apie pastato konstrukciją, todėl jais remiasi. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Alytaus PN gyvenamųjų pastatų konstrukcijoje yra asbesto. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 259 paras buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, netvarkingose, kapitalinio remonto reikalingose bendrabučio tipo patalpose.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dideliais nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, fiziniu nepatogumu, papildomu diskomfortu, didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija.
Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatyta, kad pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas 259 dienas kalėjo pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat kalėjo netvarkingose, kapitalinio remonto reikalingose bendrabučio tipo patalpose. Įvertinęs pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų, kad nustatyti pažeidimai negrįžtamai pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgdamas į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 1813 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti V.L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1813 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trylika eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.